2019 m. liepos 3 d. Verwaltungsgericht Wiesbaden (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WS / Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-505/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Wiesbaden

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: WS

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija)¹ 54 straipsnį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad draudžiama netgi pradėti baudžiamąją procedūrą dėl tos pačios nusikalstamos veikos visose Konvencijos Susitariančiose Šalyse, kai Vokietijos prokuratūra pradėtą baudžiamąją procedūrą nutraukia po to, kai įtariamasis įvykdė tam tikrus įpareigojimus, be kita ko, sumokėdamas ir tam tikrą prokuratūros nurodytą pinigų sumą?

2.    Ar iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnio 1 dalies išplaukia draudimas valstybėms narėms įgyvendinti trečiųjų valstybių suėmimo prašymus, pateiktus per tarptautinę organizaciją, kaip antai Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija (Interpolas), jei asmuo, kurį prašoma suimti, yra Sąjungos pilietis, o valstybė narė, kurios pilietis jis yra, tarptautinei organizacijai, taigi ir kitoms valstybėms narėms, yra išreiškusi abejones dėl to, ar suėmimo prašymas suderinamas su non bis in idem principu?

3.    Ar pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį yra draudžiama netgi pradėti baudžiamąją procedūrą ir taikyti sulaikymą valstybėse narėse, kurių pilietybės atitinkamas asmuo neturi, jei tai prieštarauja non bis in idem principui?

4.    Ar Direktyvos (ES) 2016/680² 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 8 straipsnio 1 dalį, siejamus su Šengeno konvencijos 54 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad valstybės narės privalo priimti teisės normas, užtikrinančias, kad baudžiamosios procedūros nutraukimo atveju visose Šengeno konvencijos Susitariančiose Šalyse yra draudžiama toliau tvarkyti Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Red notices (Raudonieji pranešimai), kurių tikslas yra tolesnė baudžiamoji procedūra?

5.    Ar Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) duomenų apsaugos lygis yra tinkamas, jei nėra Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnyje numatyto sprendimo dėl tinkamumo ir (arba) Direktyvos (ES) 2016/680 37 straipsnyje numatytų tinkamų apsaugos priemonių?

6.    Ar trečiųjų valstybių į Interpolo pranešimą apie paiešką (red notice) įrašytus duomenis valstybės narės turi teisę toliau tvarkyti tik tuo atveju, jei trečiosios valstybės pranešime apie paiešką platinamas prašymas suimti ir išduoti asmenį nepažeidžia Europos teisės, visų pirma non bis in idem principo?

____________

¹     1985 m. birželio 14 d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL L 239, 2000 9 22, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9)

²     2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016, p. 89.