Byla C‑202/13

The Queen, prašoma Sean Ambrose McCarthy ir kt.

prieš

Secretary of State for the Home Department

(High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Europos Sąjungos pilietybė – Direktyva 2004/38/EB – Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybės narės teritorijoje – Teisė atvykti – Sąjungos piliečio šeimos narys, trečiosios valstybės pilietis, turintis valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos atvykti į nacionalinę teritoriją galima tik iš anksto gavus leidimą atvykti – Direktyvos 2004/38/EB 35 straipsnis – Protokolo (Nr. 20) dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio tam tikrų aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai 1 straipsnis“

Santrauka – 2014 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Teisę turintys asmenys – Sąjungos piliečio šeimos nariai trečiųjų šalių piliečiai – Sąlyga – Sąjungos pilietis, įgyvendinęs teisę laisvai judėti

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalis)

2.        Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 – Sąjungos piliečio šeimos narių, trečiosios valstybės piliečių, teisė atvykti ir apsigyventi – Teisė atvykti, apimanti tik kitas valstybes nares nei ta, iš kurios kilęs Sąjungos pilietis – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 5 ir 10 straipsniai)

3.        Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38 ir Protokolas Nr. 20 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio tam tikrų aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai – Sąjungos piliečio šeimos narių, trečiosios valstybės piliečių, teisė atvykti ir apsigyventi – Piktnaudžiavimas teise arba sukčiavimas – Situacija, kai minėti piliečiai turi galiojantį kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi šalyje – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose, siekiant bendrosios prevencijos, numatyta, kad atvykti į nacionalinę teritoriją minėti piliečiai gali tik iš anksto gavę leidimą atvykti – Neleistinumas

(prie ESS ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 20; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 10 ir 35 straipsniai)

4.        Europos Sąjungos teisė – Principai – Draudimas piktnaudžiauti teise

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 33–38 punktus)

2.        Direktyvos 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 5 straipsnio nuostatose dėl teisės atvykti minimos „valstybės narės“ ir neišskiriama atvykimo valstybė narė, be kita ko, numatant, kad šios direktyvos 10 straipsnyje nurodytos galiojančios leidimo gyventi šalyje kortelės turėjimas atleidžia Sąjungos piliečio šeimos narius, kurie neturi valstybės narės pilietybės, nuo pareigos gauti atvykimo vizą. Taigi šiame 5 straipsnyje nėra nieko, iš ko būtų galima spręsti, kad Sąjungos piliečio šeimos narių, kurie neturi valstybės narės pilietybės, teisė atvykti apima tik kitas valstybes nares nei ta, kurios pilietybę turi Sąjungos pilietis.

(žr. 41 punktą)

3.        Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 35 straipsnį ir Protokolo Nr. 20 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio tam tikrų aspektų taikymo Jungtinei Karalystei ir Airijai 1 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas valstybė narė, siekdama bendros prevencijos tikslo, negali nustatyti, kad Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir kurie turi galiojančią pagal Direktyvos 2004/38 10 straipsnį kitos valstybės narės institucijų išduotą leidimo gyventi šalyje kortelę, gali atvykti į jos teritoriją tik turėdami nacionalinėje teisėje numatytą leidimą atvykti, kaip antai šeimos nariui išduodamą Europos ekonominės erdvės (EEE) leidimą.

Pirma, nacionalinių institucijų priemonės pagal Direktyvos 2004/38 35 straipsnį, kuriomis nesuteikiama, panaikinama arba atimama šia direktyva suteikta teisė, turi būti pagrįstos individualiu konkretaus atvejo nagrinėjimu. Priemonės, kuriomis siekiama piktnaudžiavimo teise arba sukčiavimo bendrosios prevencijos tikslo, kadangi taikomos automatiškai, sudaro sąlygas valstybėms narėms netaikyti Direktyvos 2004/38 nuostatų ir nepaisyti pačios pagrindinės ir individualios Sąjungos piliečių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje ir išvestinių teisių, kuriomis naudojasi šių piliečių šeimos nariai, kurie neturi valstybės narės pilietybės, esmės.

Antra, pagal Protokolo Nr. 20 1 straipsnį Jungtinė Karalystė gali patikrinti, ar į jos teritoriją norintis atvykti asmuo tikrai atitinka atvykimo sąlygas, įskaitant numatytąsias Sąjungos teisėje. Tačiau šis 1 straipsnis neleidžia šiai valstybei narei apibrėžti tų asmenų, kurie turi teisę atvykti pagal Sąjungos teisę, atvykimo sąlygų ir ypač nustatyti jiems papildomų atvykimo sąlygų arba kitokių sąlygų nei nustatytosios pagal Sąjungos teisę.

(žr. 52, 56–58, 64, 66 punktus ir rezoliucinę dalį)

4.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 54 punktą)