GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2016 m. birželio 30 d.(1)

Byla C‑443/15

Dr. David L. Parris

prieš

Trinity College Dublin ir kt.

(Labour Court (Darbo bylų teismas, Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Pagrindinės teisės – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Diskriminacija dėl amžiaus ir seksualinės orientacijos – Daugialypė diskriminacija – Tos pačios lyties asmenų partnerystė – Profesinė pensija – Našlių ir našlaičių pensija – Išmokos pergyvenusiam sutuoktiniui ar partneriui – Reikalavimas susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol sukanka 60 metų – Kliūtys nacionalinėje teisėje“





I –    Įvadas

1.        Paprastai gimtadieniai suteikia pagrindą džiaugtis ir švęsti. Tačiau kartu jie suteikia progą pažvelgti į praeitį ir gali sukelti ne tik teigiamų prisiminimų, bet ir skaudžių minčių apie tai, ką žmogus savo gyvenime praleido ar kokių galimybių bėgant metams dėl tam tikrų aplinkybių taip ir nesulaukė.

2.        Ko gero, panašiai nutiko dr. David L. Parris, kai jis prieš kelias savaites minėjo savo 70-ąjį gimtadienį. Tikėtina, kad jo džiugesys, kuris kilo tuomet, kai 2011 m. pasikeitus Airijos įstatymams valstybė pripažino jo ilgalaikę partnerystę su kitu vyru, dabar gerokai sumišo su kartėliu. Pagal profesinių pensijų sistemą, kurios dalyvis, kaip buvęs Trinity College Dublin (Dublino Trejybės koledžas) dėstytojas, yra dr. David L. Parris, atsisakoma suteikti jo partneriui teisę į našlių ir našlaičių pensiją. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad pora sujungė savo likimus per vėlai, tai yra tik po to, kai dr. David L. Parris sulaukė 60 metų. Dr. David L. Parris teigia, kad dėl Airijos teisės aktų nuostatų jis iki savo 60-ojo gimtadienio net neturėjo galimybės susituokti su tos pačios lyties asmeniu ar įregistruoti su juo partnerystės.

3.        Ši byla, kurioje nagrinėjama dr. David L. Parris situacija, suteikia Teisingumo Teismui galimybę toliau tobulinti savo itin daugialypę praktiką, susijusią su Sąjungos teisės vienodo požiūrio, nepaisant amžiaus ir seksualinės orientacijos, principu. Kaip ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas, tai yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, įtvirtintas pirminės teisės akte, Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje(2), ir apibrėžtas(3) Direktyvoje 2000/78/EB(4).

4.        Šioje byloje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad galima susijusio asmens diskriminacija turi būti vertinama atsižvelgiant į dviejų veiksnių – amžiaus ir seksualinės orientacijos – sąveiką. Todėl Teisingumo Teismas gali teisingai suvokti gyvenimo realybę tik tinkamai įvertinęs abiejų veiksnių derinį, nenagrinėdamas amžiaus ir seksualinės orientacijos aspektų izoliuotai vienas nuo kito. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad ginčijamas reikalavimas susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol sukanka 60 metų, tapo neįveikiama kliūtimi nemažai Airijos gyventojų daliai.

II – Teisinis pagrindas

A –    Sąjungos teisė

5.        Šios bylos teisinis pagrindas – Direktyva 2000/78, kuri, kaip numatyta jos 20 straipsnyje, įsigaliojo 2000 m. gruodžio 2 d., paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

6.        Šios direktyvos 1 straipsnyje apibrėžtas tikslas yra:

„nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“

7.        Direktyvos 2000/78 2 straipsnyje „Diskriminacijos sąvoka“ numatyta:

„1.      Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje:

a)      tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;

b)      netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent:

i)      tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis arba

<…>

5.      Ši direktyva nepažeidžia priemonių, numatytų nacionalin[ės] teisės aktuose, kurie demokratinėse visuomenėse yra būtini visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai.“

8.        Direktyvos 2000/78 taikymo sritis nustatyta 3 straipsnyje:

„1.      Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

<…>

c)      įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;

<…>

3.      Ši direktyva netaikoma bet kokios rūšies išmokoms, mokamoms pagal valstybines ar panašias sistemas, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ar socialinės apsaugos sistemas.“

9.        Direktyvos 2000/78 6 straipsnyje „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“, be kita ko, nustatyta:

„1.      Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų, gali apimti:

<…>

2.      Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad amžiaus, kurio sulaukus suteikiama arba įgyjama teisė gauti senatvės ar invalidumo pensiją, nustatymas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas, įskaitant pagal šias sistemas nustatomą skirtingą darbuotojų amžių arba sudaromas darbuotojų grupes arba nustatomas darbuotojų kategorijas, ir pagal tokias sistemas aktuariniams apskaičiavimams taikomi su amžiumi susiję kriterijai nelaikomi diskriminacija dėl amžiaus, jei dėl to nepradedama diskriminuoti dėl lyties.“

10.      Galiausiai atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2000/78 22 konstatuojamąją dalį, kurioje Taryba teigia:

„ši direktyva nepažeidžia nacionalinės teisės aktų dėl šeim[inės] padėties ir su ja susijusių išmokų.“

11.      Pagal 18 straipsnio pirmą pastraipą Direktyva 2000/78 turėjo būti perkelta į valstybių narių nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 2 d.

B –    Nacionalinė teisė

12.      Iš Airijos teisės aktų pirmiausia svarbus Pensions Act 1990(5) su pakeitimais, padarytais 2004 m.(6)Pensions Act 66 straipsnyje numatyta bendra nuostata, pagal kurią profesinių pensijų sistemose draudžiama diskriminacija, pirmiausia dėl amžiaus, seksualinės orientacijos ir santuokinės padėties.

13.      Pensions Act 72 straipsnyje įtvirtintos profesinių pensijų sistemose taikomo diskriminacijos draudimo išimtys. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta:

„1.      Pensijų sistemoje

<…>

c)      nustatant amžių arba darbo stažą, arba abu reikalavimus, kaip pensijų sistemoje numatytų išmokų sąlygą arba kriterijų <…>, vienodo pensinio traktavimo principas nėra pažeidžiamas dėl amžiaus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamas vienodo pensinio traktavimo principas lyčių lygybės požiūriu.

<…>

3.      Mirusio pensijų sistemos dalyvio našlei arba našliui nustatant palankesnes profesines išmokas, vienodo pensinio traktavimo principas nėra pažeidžiamas dėl santuokinės padėties arba seksualinės orientacijos, jeigu dėl to šis principas nėra pažeidžiamas lyčių lygybės požiūriu.

<…>“

14.      Be to, būtina atkreipti dėmesį į Civil Partnership and Certain Rights and Obligations of Cohabitants Act 2010(7). Šiuo įstatymu Airijoje tos pačios lyties poroms buvo pirmą kartą suteikta galimybė nuo 2011 m. įteisinti registruotą partnerystę. Dėl šio įstatymo išleistas 2010 m. ministro įsakymas(8) suteikė galimybę užsienyje įregistruotas partnerystes nuo 2011 m. sausio 1 d. pripažinti Airijoje, tiesa, įstatymas negaliojo atgaline data.

15.      Galiausiai 2015 m. gegužės 22 d. vykusiame referendume buvo nuspręsta iš dalies pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę sudaryti tos pačios lyties porų santuokas Airijoje. Įsigaliojus būtiniems teisės aktų pakeitimams, šia galimybe galima naudotis nuo 2015 m. lapkričio 16 d.

III – Faktinės aplinkybės ir pagrindinė byla

16.      Airijos Labour Court(9), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėja bylą pagal dr. David L. Parris pateiktą ieškinį, kuriuo ieškovas siekia gauti profesinę našlių ir našlaičių pensiją savo tos pačios lyties partneriui tuo atveju, jei mirtų anksčiau už partnerį. Dr. David L. Parris ieškinys pateiktas, viena vertus, Trinity College Dublin, buvusiam darbdaviui, kita vertus, Higher Education Authority (Aukštojo mokslo tarnyba), Department of Public Expenditure and Reform (Valstybės išlaidų ir reformų departamentas) ir Department of Education and Skills (Švietimo ir ugdymo departamentas) (toliau visos trys institucijos bendrai – institucijos atsakovės).

A –    Duomenys apie dr. David L. Parris ir jo santuokinę padėtį

17.      Dr. David L. Parris gimė 1946 m. balandžio 21 d. ir turi dvigubą – Airijos ir Jungtinės Karalystės – pilietybę. Daugiau negu trisdešimt metų jis nuolat gyvena su tos pačios lyties partneriu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nekyla abejonių, kad ieškovas ir jo partneris jau seniai būtų sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę, jeigu tai būtų buvę įmanoma pagal įstatymus.

18.      Kadangi Jungtinėje Karalystėje įregistruoti partnerystę galima nuo 2005 m. gruodžio mėn.(10), dr. David L. Parris 2009 m. balandžio 21 d., per savo 63‑iąjį gimtadienį, partnerystę su savo partneriu registravo ten. Tačiau tuo metu Airijoje dar nebuvo galimybės pripažinti šią partnerystę. Ši dr. David L. Parris partnerystė buvo pripažinta tik 2011 m. sausio 12 d. ir negaliojo atgaline data, kaip numatyta 2010 m. ministro įsakyme.

19.      Be to, praėjus ketveriems metams po šio pripažinimo, 2015 m. sausio 12 d. dr. David L. Parris sudarė su savo partneriu santuoką Jungtinėje Karalystėje.

B –    Dėl dr. David L. Parris dalyvavimo „Trinity College“ profesinių pensijų sistemoje

20.      1972–2010 m. dr. David L. Parris dirbo Trinity College lektoriumi. Dėl šių pareigų jam buvo taikoma neįmokinė Trinity College pensijų sistema.

21.      Po ankstyvo išėjimo į pensiją nuo 2010 m. gruodžio 31 d. dr. David L. Parris mokama profesinė senatvės pensija. Prieš šiek tiek daugiau nei metus, nuo 2009 m. gruodžio 3 d., pensijų sistemos fondas dėl didelių finansinių sunkumų(11) buvo perduotas valstybinei įstaigai National Treasury Management Agency (Nacionalinė turto valdymo agentūra). Nuo tada pensijų sistemos išmokos finansuojamos valstybės lėšomis.

22.      Pagal pensijų sistemos draudimo sąlygų 5 taisyklę („Rule 5“) pensijų sistemos dalyviui mirus jo sutuoktinis arba registruotas partneris turi teisę gauti dviejų trečdalių paskutinio pensijų sistemos dalyvio atlyginimo dydžio pensiją iki gyvos galvos. Tačiau ši pensija mokama tik tuo atveju, jeigu pensijų sistemos dalyvis susituokė arba įregistravo partnerystę anksčiau, negu jam sukako 60 metų, arba prieš išeidamas į pensiją, jei tai įvyko anksčiau. Susituokus arba įregistravus partnerystę vėliau, pergyvenęs sutuoktinis ar partneris turi teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją tik sutrumpintą penkerių metų laikotarpį ir tai tik tuo atveju, jeigu mirštama per penkerius metus nuo išėjimo į pensiją dienos.

C –    Dėl dr. David L. Parris prašymo skirti našlių ir našlaičių pensiją jo partneriui

23.      2010 m. rugsėjo 17 d. dr. David L. Parris pateikė oficialų prašymą Trinity College pripažinti jo partneriui teisę į našlių ir našlaičių pensiją.

24.      Šis prašymas buvo atmestas remiantis pensijų sistemos 5 taisykle, nes dr. David L. Parris neįregistravo partnerystės, kol jam sukako 60 metų. Higher Education Authority patvirtino Trinity College sprendimą.

25.      Dr. David L. Parris apskundė neigiamus sprendimus Equality Tribunal (Lygybės tribunolas), lygių teisių tarnybai, ir teigė, kad yra tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai diskriminuojamas dėl amžiaus ir seksualinės orientacijos, pažeidžiant Pensions act 1990 su pakeitimais. Kadangi šis skundas taip pat nebuvo patenkintas, dr. David L. Parris galiausiai pareiškė nagrinėjamą ieškinį Labour Court.

IV – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme

26.      2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, gauta 2015 m. rugpjūčio 13 d., Labour Court, remdamasis SESV 267 straipsniu, pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar profesinių pensijų sistemos taisyklės, pagal kurią, pensijų sistemos dalyviui mirus, jo registruotam partneriui našlių ir našlaičių pensija mokama tik tuo atveju, jeigu pensijų sistemos dalyvis ir pergyvenęs registruotas partneris savo partnerystę įregistravo anksčiau, negu pensijų sistemos dalyviui sukako 60 metų, taikymas tokiomis aplinkybėmis, kai iki to amžiaus partnerystės įregistruoti jie negalėjo pagal nacionalinius įstatymus, o iki to laiko gyveno ilgalaikėje partnerystėje, yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, prieštaraujanti Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsniui?

2.      Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

Ar išmokų pagal profesinių pensijų sistemą mokėtojo taikomas mirusio pensijų sistemos dalyvio registruoto partnerio teisės gauti našlių ir našlaičių pensiją apribojimas reikalaujant, kad pensijų sistemos dalyvis ir registruotas jo partneris partnerystę būtų įregistravę, kol dalyviui dar nesukako 60 metų, yra diskriminacija dėl amžiaus, kuri prieštarauja Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsniui kartu su jos 6 straipsnio 2 dalimi, jeigu:

a)      sąlyga dėl amžiaus, iki kurio pensijų sistemos dalyvis turėjo būti įregistravęs partnerystę, nėra naudojama kaip kriterijus aktuariniuose apskaičiavimuose; ir

b)      pensijų sistemos dalyvis ir registruotas jo partneris pagal nacionalinius įstatymus neturėjo galimybės įregistruoti partnerystę anksčiau, negu dalyviui sulaukus 60 metų, nors iki to laiko gyveno ilgalaikėje partnerystėje?

3.      Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų neigiamas:

Ar 1 arba 2 klausime apibūdinti teisių pagal profesinių pensijų sistemą apribojimai ir dėl sistemos dalyvio amžiaus, ir dėl jo seksualinės orientacijos reikštų diskriminaciją, kuri prieštarauja Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsniui kartu su jos 6 straipsnio 2 dalimi?“

27.      Vykstant procesui Teisingumo Teisme, rašytines pastabas pateikė dr. David L. Parris, Trinity College ir institucijos atsakovės, taip pat Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Komisija. Išskyrus Jungtinės Karalystės vyriausybę, 2016 m. balandžio 28 d. vykusiame posėdyje buvo atstovaujama tiems patiems proceso dalyviams.

V –    Vertinimas

28.      Teisingumo Teismas ne pirmą kartą nagrinėja klausimą, ar likęs gyvas tos pačios lyties partneris turi teisę reikalauti iš darbdavio našlių ir našlaičių pensijos pagal profesinių pensijų sistemas(12). Priešingai nei ankstesnėse bylose, šioje byloje nebereikia aiškintis, ar tokie partneriai šiuo aspektu apskritai gali būti tapatinami su našlėmis ir našliais tradicinėse santuokose. Pagrindinėje byloje pripažinta, kad profesine našlių ir našlaičių pensija gali pasinaudoti visi pergyvenę darbuotojo sutuoktiniai ar partneriai, nesvarbu, ar tai buvo tos pačios lyties, ar skirtingų lyčių pora. Šioje byloje ginčijama tik viena draudimo galiojimo sąlyga, pagal kurią atitinkamas darbuotojas turi būti susituokęs arba įregistravęs partnerystę, kol jam sukanka 60 metų (toliau taip pat – 60 metų amžiaus riba arba ginčijama amžiaus riba).

29.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo prašymu siekia sužinoti, ar minėta amžiaus riba yra Sąjungos teisėje draudžiamos diskriminacijos pagal Direktyvą 2000/78 išraiška, įvertinus tai, kad tos pačios lyties poroms Airijoje vos prieš keletą metų dar nebuvo taikomas nei santuokos, nei registruotos partnerystės institutas. Tiksliau tariant, homoseksualūs darbuotojai, kaip antai dr. David L. Parris, gimę iki 1951 m. sausio 1 d., dėl teisinių priežasčių Airijoje negalėjo tenkinti reikalavimo susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol jiems nesukako 60 metų. Tiesa, dr. David L. Parris turėjo galimybę dar iki savo 60-ojo gimtadienio įregistruoti partnerystę užsienyje, konkrečiai – Jungtinėje Karalystėje, tačiau, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Airijoje prieš jam pasiekiant 60 metų amžiaus ribą partnerystė dar nebūtų buvusi pripažinta.

30.      Diskriminavimo problema šioje byloje Teisingumo Teismui atskleidžiama trimis skirtingais aspektais, kurių kiekvienas sudaro atskirą prejudicinį klausimą: pirma, atitinkamo darbuotojo seksualinės orientacijos požiūriu (žr. B skirsnį), antra, atsižvelgiant į jo amžių (žr. C skirsnį), trečia, atsižvelgiant į seksualinės orientacijos ir amžiaus sąveiką (žr. D skirsnį).

A –    Direktyvos 2000/78 taikymo sritis (preliminarus klausimas)

31.      Prieš pradedant nagrinėti šiuos tris prejudicinius klausimus iš esmės tikslinga pateikti kelias trumpas įvadines pastabas dėl Direktyvos 2000/78 taikymo srities.

1.      Materialinė taikymo sritis

32.      Kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies c punkte, Direktyva 2000/78, neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, „įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“.

33.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos teisės sąvoka „užmokestis“, kaip tai apibrėžta SESV 157 straipsnyje ir kovos su diskriminacija direktyvose(13), apima ir profesinę pensiją, nes tai tam tikra prasme yra atidėto atlyginimo mokėjimas(14). Be to, konkrečiai dėl Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punkto Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad iš profesinių pensijų sistemų mokama našlių ir našlaičių pensija patenka į sąvokos užmokestis apibrėžtį(15). Trinity College ir Komisija teismo posėdyje taip pat pripažino, kad ginčijama našlių ir našlaičių pensija yra užmokestis.

34.      Tiesa, pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 3 dalį iš valstybinių socialinės apsaugos sistemų mokamos išmokos nepatenka į direktyvos taikymo sritį(16). Tačiau našlių ir našlaičių pensija, dėl kurios ginčijamasi pagrindinėje byloje, yra Trinity College įkurtos profesinių pensijų sistemos, kurios dalyvis pagal darbo sutartį yra dr. David L. Parris, dalis.

35.      Tai, kad Trinity College pensijų fondas buvo perduotas valstybės institucijai ir išmokos nuo jo perdavimo momento finansuotos valstybės lėšomis, nereiškia, kad pensija negali būti priskiriama prie profesinių pensijų sistemos. Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, siekiant nustatyti, ar pensijų sistemos išmokos atitinka užmokesčio sąvoką, jos finansavimo ir administravimo ypatumai neturi itin didelės reikšmės(17). Svarbu tik tai, kad našlių ir našlaičių pensija mokama remiantis buvusiais darbo santykiais, jei pensija skiriama tik tam tikrai darbuotojų kategorijai, jeigu ji tiesiogiai priklauso nuo išdirbtų laikotarpių, o jos dydis apskaičiuojamas remiantis paskutiniu darbo užmokesčiu(18). Remiantis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, buvo tenkinamos visos šios sąlygos.

36.      Todėl našlių ir našlaičių pensija, kurios pripažinimo savo registruotam partneriui siekia dr. David L. Parris šioje byloje, patenka į materialinę Direktyvos 2000/78 taikymo sritį.

2.      Taikymo sritis ratione temporis

37.      Direktyva 2000/78 įsigaliojo 2000 m. gruodžio 2 d. (direktyvos 20 straipsnis). Valstybės narės privalėjo perkelti ją į nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 2 d. (direktyvos 18 straipsnio 1 dalis).

38.      Dr. David L. Parris prašymas pripažinti jo registruotam partneriui teisę į našlių ir našlaičių pensiją pateiktas 2010 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems metams po Direktyvos 2000/78 perkėlimo termino pabaigos. Todėl šis prašymas patenka į direktyvos taikymo sritį, kaip ir galbūt atsirasianti pareiga mokėti našlių ir našlaičių pensiją registruotam dr. David L. Parris partneriui.

39.      Jungtinė Karalystė teigia, kad dr. David L. Parris teisė į pensiją grindžiama beveik visais iki Direktyvos 2000/78 įsigaliojimo dirbtais laikotarpiais, todėl jai negali būti taikomas minėtoje direktyvoje įtvirtintas vienodo požiūrio principas.

40.      Tačiau šis prieštaravimas nepagrįstas. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nauja teisės norma taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo ir, nors ji netaikoma galiojant ankstesniam įstatymui atsiradusioms ir galutinai susidariusioms teisinėms situacijoms, taikoma būsimoms jų pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. Laikantis teisės aktų negaliojimo atgaline data principo, kitaip yra tik tuo atveju, jei nauja teisės norma priimama kartu su specialiomis nuostatomis, kuriomis nustatomos konkrečios jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygos(19).

41.      Šie principai taip pat taikomi Direktyvos 2000/78 taikymui laiko atžvilgiu. Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų turėjęs aiškiai numatyti direktyvos taikymo srities apribojimą laiko atžvilgiu, leidžiantį nukrypti nuo minėtų bendrųjų principų. Tačiau tokios specialios nuostatos šiuo atveju nėra.

42.      Todėl Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad Direktyva 2000/78 taikytina bylose dėl profesinių pensijų ir našlių ir našlaičių pensijų, kuriose teisė į pensijas, panašiai, kaip ir nagrinėjamu atveju, atsirado gerokai anksčiau, nei įsigaliojo minėta direktyva, o įmokų mokėjimo ar ataskaitiniai laikotarpiai taip pat buvo daug ankstesni už direktyvos įsigaliojimą(20). Teisingumo Teismas, kitaip nei byloje Barber(21) dėl EEB sutarties 119 straipsnio (dabar – SESV 157 straipsnis), nėra aiškiai pabrėžęs, kad jo praktikos dėl profesinių pensijų pagal Direktyvą 2000/78 poveikis yra ribojamas laiko atžvilgiu(22). Pridursiu, jog tokiam apribojimui laiko atžvilgiu nebebuvo pagrindo, nes po sprendimo byloje Barber visiems suinteresuotiesiems buvo pakankamai aišku, kad profesinės pensijos atitinka Sąjungos teisės sąvoką „užmokestis“ ir joms taikomos visos nediskriminavimo nuostatos.

43.      Tiesa, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyvoje 2000/78 įtvirtintas diskriminacijos draudimas negali suteikti teisės pareikalauti išmokų už laikotarpius, praėjusius iki direktyvoje numatyto perkėlimo termino pabaigos(23). Tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos sprendžiant, ar pripažinti ginčijamą teisę į būsimą našlių ir našlaičių pensiją, nes ji susijusi tik su pensijų sistemos išmokomis ateityje, net jei apskaičiuojant jas atsižvelgiama į ankstesnius darbo laikotarpius ar įmokų mokėjimus(24).

44.      Todėl faktinės pagrindinės bylos aplinkybės patenka į Direktyvos 2000/78 ratione temporis taikymo sritį.

B –    Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos (pirmasis prejudicinis klausimas)

45.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar registruoto tos pačios lyties partnerio teisei į našlių ir našlaičių pensiją profesinių pensijų sistemoje taikoma sąlyga būti įregistravus partnerystę, kol šioje sistemoje apdraustam darbuotojui nesukanka 60 metų, nėra Direktyva 2000/78 draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, jei suinteresuotiesiems iki šios amžiaus ribos įregistruoti tokią partnerystę ar susituokti buvo teisiškai neįmanoma.

46.      Diskriminacija – tai nepateisinamas skirtingas požiūris(25). Nors Direktyvos 2000/78 tekste sąvoka „skirtingas požiūris“ beveik niekur aiškiai neatskiriama nuo sąvokos „diskriminacija“, vis dėlto juntama atitinkama Sąjungos teisės aktų leidėjo nuostata, kad „būtina įžvelgti skirtingo požiūrio, kurį pateisina <…>, ir diskriminacijos, kuri turi būti uždrausta, skirtumus“(26).

1.      Dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos atskyrimo

47.      Kaip matyti iš 1 straipsnio, siejamo su 2 straipsnio 1 dalimi, Direktyva 2000/78 siekiama kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje.

48.      Teisine prasme svarbu atskirti tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją visų pirma todėl, kad galimybės jas pateisinti skiriasi atsižvelgiant į tai, ar demonstruojamas skirtingas požiūris su seksualine orientacija susijęs tiesiogiai, ar netiesiogiai. Pirmiausia galimi tikslai, kuriais remiantis galima pateisinti tiesiogiai taikomą skirtingą požiūrį dėl seksualinės orientacijos, ne taip plačiai apibrėžiami kaip tikslai, kuriais galima pateisinti netiesiogiai taikomą skirtingą požiūrį(27).

a)      Dėl tiesioginės diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos

49.      Tiesioginė diskriminacija pagal Direktyvą 2000/78 yra tada, kai su vienu asmeniu dėl seksualinės orientacijos elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu (2 straipsnio 2 dalies a punktas, taikomas kartu su 1 straipsniu); taigi demonstruojamas skirtingas požiūris tiesiogiai siejamas su seksualine orientacija.

50.      Priešingai, nei teigia dr. David L. Parris, šiuo atveju taip nėra. Tokia draudimo galiojimo sąlyga, kaip ginčijama pagrindinėje byloje, nėra tiesiogiai susijusi su seksualine darbuotojų orientacija. Ji veikiau suformuluota neutraliai ir taikoma, be kita ko, tiek homoseksualiems, tiek heteroseksualiems darbuotojams, vienodai nesuteikiant teisės jų partneriams į našlių ir našlaičių pensiją, jei darbuotojas nesudarė santuokos ar neįregistravo partnerystės, kol jam sukanka 60 metų.

51.      Be abejo, Teisingumo Teismas savo praktikoje dėl įvairių diskriminacijos draudimų pagal Europos Sąjungos teisę paprastai remdavosi plačia netiesioginės diskriminacijos sąvoka ir diskriminaciją visuomet įžvelgdavo netgi tada, kai tam tikra priemonė būdavo neatskiriamai susijusi su nagrinėjamu skirtingo požiūrio pagrindu(28).

52.      Tačiau šioje byloje negali būti nė kalbos apie tokią neatskiriamą sąsają su seksualine orientacija: pati aplinkybė, kad darbuotojas iki 60 metų amžiaus nesusituokė ar neįregistravo partnerystės – nesvarbu, dėl teisinių kliūčių ar dėl savo pasirinkimo – nėra tiesiogiai susijusi su jo seksualine orientacija. Apsisprendimą nesituokti ar įsipareigoti tik sulaukus vėlesnio amžiaus gali lemti daugybė priežasčių. Pavyzdžiui, jei dr. David L. Parris, sulaukęs 60 metų amžiaus, būtų vedęs moterį, remiantis draudimo galiojimo sąlygomis ji taip pat neturėtų teisės į našlių ir našlaičių pensiją, kaip ir dabartinis jo registruotas partneris.

53.      Taigi šiuo atveju yra kitaip nei, pavyzdžiui, atvejai gerai žinomose bylose dėl nėštumo, kurie, remiantis teismo praktika, yra taip glaudžiai susiję su darbuotojų lytimi, kad bet kokia sąsaja su nėštumu pagal savo pobūdį gali turėti įtakos tik moterims, vadinasi, lemti tiesioginę diskriminaciją(29).

b)      Dėl netiesioginė diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos

54.      Vis dėlto dar reikia patikrinti, ar tokia draudimo galiojimo sąlyga, kaip nagrinėjama šioje byloje, negali reikšti netiesioginės diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Tokią netiesioginę diskriminaciją galima įtarti tuomet, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys (Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktas).

55.      Nėra jokių abejonių, kad reikalavimas susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol darbuotojui sueina 60 metų, yra akivaizdžiai neutralus kriterijus, tiesiogiai nesusijęs su seksualine darbuotojo orientacija, kaip ką tik nurodžiau.

56.      Be to, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šio kriterijaus poveikis visiems darbuotojams vienodas: tie, kurie susituokė ar įregistravo partnerystę nesulaukę 60 metų, galėjo užtikrinti savo pergyvenusiam partneriui našlių ir našlaičių pensiją pagal profesinių pensijų sistemą, o tie, kurie susisaistė atitinkamais ryšiais tik vėlesniame amžiuje, tokios galimybės neturėjo.

57.      Tačiau išnagrinėjus situaciją atidžiau aiškėja, kad tokia 60 metų amžiaus riba didelei daliai homoseksualių darbuotojų Airijoje turėjo didesnį neigiamą poveikį nei jų heteroseksualiems kolegoms.

58.      Heteroseksualūs asmenys galėjo ir gali laisvai apsispręsti, kaip jiems planuoti asmeninį gyvenimą – susituokti iki ar po 60-ojo gimtadienio, o homoseksualūs asmenys Airijoje ilgą laiką neturėjo galimybės pasirinkti, ar nori sudaryti su savo partneriu valstybės pripažįstamą sąjungą. Konkrečiai Airijoje visiems iki 1951 m. gimusiems homoseksualiems darbuotojams apskritai nebuvo leista laiku, iki jų 60-ojo gimtadienio, oficialiai sujungti savo likimus, nes šioje valstybėje narėje registruotos partnerystės institutas taikomas tik nuo 2011 m., anksčiau tos pačios lyties asmenys galėjo būti nebent „nesusituokusiais sugyventiniais“. Taigi ši asmenų grupė dėl teisinių priežasčių neturėjo galimybės užtikrinti savo registruotiems partneriams našlių ir našlaičių pensijos pagal profesinių pensijų sistemą ir taip suteikti jiems tam tikros socialinės apsaugos, kuri heteroseksualiems kolegoms ir jų sutuoktiniams buvo savaime suprantamas dalykas.

59.      Akivaizdu, kad susiejus našlių ir našlaičių pensiją, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje, su santuokos sudarymu ar partnerystės registravimu, kol darbuotojui sukanka 60 metų, ypač pakenkiama iki 1951 m. gimusiems homoseksualiems darbuotojams Airijoje.

60.      Tokio konstatavimo pakanka, kad būtų galima įtarti netiesioginę diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, kuri, nesant pateisinimo, draudžiama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalies b punktu.

61.      Tam, kad būtų galima daryti prielaidą dėl netiesioginės diskriminacijos, nebūtinai visi homoseksualūs darbuotojai turi būti nepalankioje padėtyje, be to, tai nereiškia, kad heteroseksualūs asmenys niekada negali atsidurti mažiau palankioje padėtyje(30). Remiantis Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta netiesioginės diskriminacijos apibrėžtimi pakanka, kad dėl ginčijamų sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos „tam tikros seksualinės orientacijos asmenys“ (čia – homoseksualūs darbuotojai) „gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys“ (čia – heteroseksualūs darbuotojai).

62.      Nagrinėjamu atveju taip ir yra. Net jei gali būti keletas heteroseksualių darbuotojų, kuriems 60 metų amžiaus riba tapo kliūtimi, ir, atvirkščiai, keletas homoseksualių darbuotojų, kuriems dėl teisės aktų nuostatų, taikomų nuo 2010–2011 m., atsirado galimybė susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol jiems sukanka 60 metų, vis dėlto tokia taisyklė, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, ypač skaudžiai paveikia homoseksualius darbuotojus, nes nemažai jų ne dėl savo kaltės negalėjo gauti valstybės palaiminimo savo partnerystei iki 60-ojo gimtadienio, taigi – kartu atitikti pagrindinės sąlygos, suteikiančios teisę į našlių ir našlaičių pensiją profesinėje pensijų sistemoje.

63.      Jei šiuo atveju vertinant netiesioginę diskriminaciją būtų vadovaujamasi griežtesniais reikalavimais, tai ne tik prieštarautų Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotei („gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys“) ir pasiūlymui plačiai aiškinti kovos su diskriminacija direktyvas(31), bet ir neatitiktų ilgalaikės Teisingumo Teismo praktikos diskriminacijos klausimais – be kita ko, diskriminacijos dėl pilietybės(32) arba dėl lyties(33).

64.      Taigi tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, patenka į netiesioginės diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos kategoriją, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą.

2.      Pateisinimo vertinimas

65.      Jeigu, kaip siūlau, taisyklė, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, būtų laikoma netiesiogine diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, dar reikia išnagrinėti, ar skirtingas požiūris pagal Direktyvą 2000/78 gali būti pateisinamas, ar, nesant tokio pateisinimo, tai yra draudžiama diskriminacija.

66.      Netiesioginį skirtingą požiūrį dėl seksualinės orientacijos gali objektyviai pateisinti bet koks teisėtas (įteisintas) tikslas, jei tik ginčijama priemonė, šiuo atveju našlių ir našlaičių pensijos nemokėjimas, kai santuoka ar partnerystė sudaroma darbuotojui jau sulaukus 60 metų, yra atitinkama ir būtina siekiant šio tikslo (Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis).

a)      Teisėtas tikslas

67.      Atrodo, kad profesinių pensijų sistemos draudimo galiojimo sąlygose nenurodoma jokios informacijos apie ginčijama nuostata siekiamus tikslus. Iš pirmo žvilgsnio nėra aišku, kodėl darbuotojus, kurie susituokė arba įregistravo partnerystę tik sulaukę 60 metų, pergyvenę partneriai neturi teisės į našlių ir našlaičių pensiją.

68.      Tačiau tai nereiškia, kad todėl tokios normos, kaip ši, automatiškai negalima pateisinti remiantis Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu. Nesant tokioje situacijoje, vis dėlto svarbu, kad kiti su atitinkamo akto bendru kontekstu susiję elementai leistų nustatyti juo siekiamą tikslą, kad būtų galima išsiaiškinti, ar šis tikslas yra teisėtas ir ar jam įgyvendinti imtasi tinkamų ir būtinų priemonių(34).

69.      Vien tai, kad 60 metų amžiaus riba praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje kurtoje profesinių pensijų sistemoje buvo „įprasta“, bet kuriuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti prielaidą, jog siekta teisėto tikslo(35).

70.      Galima įsivaizduoti atvejus, kai tokia santuokos ar partnerystės sudarymo amžiaus riba siekiama užtikrinti, kad našlių ir našlaičių pensiją gautų tik tie pergyvenę sutuoktiniai ar registruoti partneriai, kurie šią apsaugą yra „užsitarnavę“ savo asmeniniu buvimu šalia, padėdami darbuotojui vykdyti profesinę veiklą, galbūt atsisakydami reikšmingos savo pačių profesinės veiklos. Paprastai tai būdavo sutuoktinė, kuri daugeliu atvejų, atlikdama tradicinį „žmonos ir namų šeimininkės“ vaidmenį, susitelkdavo į namų ūkį ir vaikų auklėjimą. Tokia pensijų sistemos ypatybė neleistų pasinaudoti jos teikiama apsauga pergyvenusiam sutuoktiniui arba registruotam partneriui, su kuriuo darbuotojas sujungė savo likimą tik vyresniame amžiuje, prieš baigdamas profesinę veiklą.

71.      Tačiau šiuo atveju taip nėra. Remdamasis Trinity College argumentais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nurodo, jog 60 metų amžiaus riba nustatoma kaip apsauga, „kad atskiri asmenys pensijų sistemų nesirinktų dėl su sveikata susijusių priežasčių, taip darydami žalą pensijų fondui ar kitiems jo dalyviams“. Kaip papildomai nurodė Trinity College per procesą Teisingumo Teisme, už to slypi įtarimas, kad pensijų sistemos dalyvių sveikata bėgant metams blogėja, todėl jie gali susigundyti santuoka iš išskaičiavimo, siekdami pasirūpinti, kad jų tuometiniai nesantuokiniai partneriai gautų iš pensijų sistemos naudos.

72.      Piešiant sutirštintomis spalvomis, 60 metų amžiaus riba nagrinėjamu atveju turėtų užkirsti kelią profesinių pensijų sistemai priklausantiems darbuotojams susituokti arba po 2011 m. įregistruoti partnerystę beveik „mirties patale“ vien tam, kad jiems artimas asmuo darbdavio arba kitų apdraustųjų sąskaita galėtų gauti našlių ir našlaičių pensiją(36).

73.      Taigi, paprasčiau tariant, ginčijama tvarka siekiama išvengti piktnaudžiavimo, kenkiančio finansiniam pensijų sistemos stabilumui, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Toliau, vertindama proporcingumą, vadovausiuosi būtent šiuo aspektu, kuris visiškai gali būti laikomas teisėtu tikslu(37).

b)      Proporcingumo vertinimas

74.      Lieka išnagrinėti, ar ginčijama nuostata buvo „atitinkama ir būtina“ siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Šiais abiem būdvardžiais Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje primenama ne kas kita, o proporcingumo principas.

75.      Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, proporcingumo principas yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų. Pagal šį principą reikalaujama, kad priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti(38). Jeigu (tuo pat metu) galima rinktis iš kelių tinkamų sankcijų, reikia pasirinkti mažiausiai ribojančią; nustatyti ribojimai turi būti proporcingi jais siekiamų tikslų atžvilgiu(39).

i)      Tinkamumas

76.      Pirmiausia reikia išnagrinėti, ar tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, yra tinkama(40) siekiant teisėto tikslo, tai yra leidžia užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

77.      Nėra abejonių, kad taikant šią nuostatą sumažinamos profesinės pensijų sistemos prievolės ir apribojamos galimybės piktnaudžiauti.

78.      Tačiau reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisės aktas gali būti laikomas tinkamu garantuoti nurodyto tikslo įgyvendinimą tik jeigu juo iš tiesų nuosekliai ir sistemingai siekiama šio tikslo(41).

79.      Šiuo atveju gali kilti tam tikrų abejonių pasvarsčius apie tai, jog pavienių darbuotojų sveikatos būklė nė nesulaukus 60-ojo gimtadienio gali būti tokia bloga, kad jie piktnaudžiaudami galėtų bandyti susituokti vien iš išskaičiavimo, siekdami užtikrinti savo tuometiniam partneriui socialinę apsaugą. Ir atvirkščiai, atsižvelgiant į apskritai pailgėjusią gyventojų gyvenimo trukmę ir tendenciją didinti pensinį amžių(42), galima suabejoti, ar visuotinio piktnaudžiavimo rizika tikrai egzistuoja jau nuo 60 metų amžiaus, ar tokia rizika šiais laikais gali kilti tik sulaukus 65-ojo ar netgi 70-ojo gimtadienio.

80.      Tačiau šiuo klausimu pažymėtina, kad priemonės tinkamumą visada reikia vertinti atsižvelgiant į ja siekiamą tikslą. Jei priemonė, kaip šiuo atveju, turi užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui pensijomis, jos tinkamumas negali būti siejamas su sąlyga, kad piktnaudžiavimo atvejų apskritai daugiau nepasitaikytų(43).

81.      Kita vertus, kai darbdavys sukuria savanorišką profesinių pensijų sistemą, taigi iš esmės turi visišką teisę nurodyti papildomus reikalavimus, taikomus našlių ir našlaičių pensijai, jam turi būti suteikta didelė diskrecija renkantis priemones, kuriomis sieks savo tikslų. Todėl vertinant tokių draudimo galiojimo sąlygų, kaip nagrinėjamosios, tinkamumą reikėtų apsiriboti tik patikrinimu, ar jų nuostatos nėra akivaizdžiai netinkamos arba nepagrįstos siekiant darbdavio užsibrėžto teisėto tikslo(44).

82.      Nėra abejonių, kad nagrinėjama nuostata nėra akivaizdžiai netinkama siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui.

ii)    Būtinumas

83.      Antra, reikia išsiaiškinti, ar tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, būtina siekiant užsibrėžto tikslo. Priemonė yra būtina, jei iškelto teisėto tikslo nebūtų įmanoma pasiekti taikant tokią pat tinkamą, tik švelnesnę priemonę(45). Taigi reikia išsiaiškinti, ar buvo ne tokių radikalių priemonių, galinčių užkirsti kelią piktnaudžiavimui našlių ir našlaičių pensija.

84.      Žinoma, suinteresuotasis asmuo būtų mažiausiai ribojamas, jei profesinių pensijų sistemoje nebūtų numatyta jokia bendroji santuokos sudarymo arba partnerystės įregistravimo amžiaus riba ir kiekvienu atveju būtų leidžiama atskirai įrodyti, kad santuoka arba partnerystė sudaroma ne vien iš išskaičiavimo, todėl piktnaudžiavimas našlių ir našlaičių pensija negresia. Tačiau didelė administracinė našta, kuri atsirastų dėl tokios veiksmų eigos, kelia abejonių, ar tai būtų tokia pat tinkama priemonė siekiant užsibrėžto tikslo kaip ir ginčijama amžiaus riba.

85.      Kad darbdavys galėtų nustatyti nuspėjamas ir įgyvendinamas sąlygas, kuriomis suteikiama teisė į našlių ir našlaičių pensiją profesinių pensijų sistemose, jis, remdamasis bendraisiais kriterijais, turi turėti galimybę atlikti tipinį vertinimą ir šiuo tikslu sudaryti atvejų grupes(46). Juo labiau tai būtina, kai darbdavys, kaip jau minėta, kurdamas savanorišką profesinių pensijų sistemą turi plačią diskreciją. Todėl iš esmės neginčytina, jei profesinių pensijų sistemos draudimo galiojimo sąlygose atsižvelgiama į praktinius duomenis, kurie realiai pagrindžia siekiamo tikslo įgyvendinimą, bent jau daugeliu atvejų.

86.      Tačiau nelanksti 60 metų amžiaus riba, net ir pripažįstant darbdaviui tokio tipinio vertinimo galimybę, remiantis bendraisiais kriterijais atrodo kaip itin kardinali priemonė. Mano nuomone, kaip švelnesnė ir tokia pat tinkama priemonė būtų svarstytina galimybė nustatyti minimalų laikotarpį nuo santuokos sudarymo ar partnerystės įregistravimo iki teisės gauti našlių ir našlaičių pensiją atsiradimo.

87.      Tikslas išvengti piktnaudžiavimo pensijų sistemos išmokomis lygiai taip pat ar net geriau galėtų būti pasiektas vietoj nelanksčios amžiaus ribos nustačius taisyklę, kad pergyvenęs partneris įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensiją tik tuo atveju, jei nuo jo santuokos ar partnerystės su darbuotoju įregistravimo dienos iki šio darbuotojo mirties dienos yra praėję ne mažiau kaip, pavyzdžiui, penkeri metai. Tokį metodą būtų ne tik paprasta taikyti siekiant išvengti biurokratijos; jis taip pat atitiktų pačią sistemą, nes draudimo galiojimo sąlygose ir kitu atveju numatoma būtent tokia sąsaja su laikotarpiu nuo vieno įvykio iki kito(47).

88.      Šiomis aplinkybėmis manau, kad ginčijama 60 metų amžiaus riba yra priemonė, kuri, netgi atsižvelgiant į didelę diskreciją ir praktinį parankumą valdant pensijų sistemą, viršija tai, kas būtina siekiant darbdavio užsibrėžto teisėto tikslo.

iii) Pernelyg didelė žala darbuotojams

89.      Net pripažinus, kad ginčijama amžiaus riba yra tinkama ir būtina siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, lieka, trečia, dar įvertinti jos proporcingumą siaurąja prasme.

90.      Atsižvelgiant į tai, net ir teisėtiems tikslams pasiekti tinkamos ir būtinos priemonės neturi sukelti nepatogumų, kurie būtų neproporcingi nurodytiems tikslams. Kitaip tariant, reikia užtikrinti, kad taisyklė, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, nepadarytų pernelyg didelės žalos darbuotojų teisėtiems interesams(48). Galiausiai svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp skirtingų tokių darbuotojų, koks yra dr. David L. Parris, ir profesinių pensijų sistemos interesų.

91.      Tokiu atveju, kaip šis, reikia ieškoti tinkamos pusiausvyros tarp teisėto darbdavio intereso išvengti piktnaudžiavimo naudojantis profesinių pensijų sistema ir vienodai teisėto darbuotojo intereso, kad jį pergyvenusiam partneriui būtų mokama tinkama našlių ir našlaičių pensija.

92.      Visų pirma vertinant vien finansines dr. David L. Parris savo partneriui reikalaujamos našlių ir našlaičių pensijos pasekmes neabejotinai reikia atsižvelgti į tai, kad bet kokia papildoma išmoka prisideda prie tolesnio spaudimo profesinių pensijų sistemai, kuri ir taip turi didelių finansinių sunkumų. Airijos valstybės, nuo 2009 m. pabaigos prisiėmusios pensijų sistemos įsipareigojimus, taip pat po 2008 m. pasaulinės ekonomikos krizės finansams, be jokios abejonės, yra tekusi milžiniška našta.

93.      Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad profesinių pensijų sistema, remiantis turima informacija, iš principo nuo pat pradžių buvo kuriama siekiant suteikti kiekvienam joje dalyvaujančiam darbuotojui teisę į našlių ir našlaičių pensiją jį pergyvenusiam sutuoktiniui – arba jį pergyvenusiam registruotam partneriui – neprivalant mokėti dėl to kokių nors papildomų draudimo įmokų.

94.      Todėl dabar tokiam darbuotojui, koks yra dr. David L. Parris, prašant pripažinti jo registruotam partneriui teisę gauti profesinę našlių ir našlaičių pensiją negali būti atkertama, kad už jo partnerį praeityje nebuvo mokamos reikiamos įmokos į profesinių pensijų sistemą. Net jei dr. David L. Parris būtų sudaręs santuoką arba įregistravęs partnerystę gerokai anksčiau nei prieš savo 60-ąjį gimtadienį, vis tiek nebūtų buvę sumokėta daugiau įmokų į pensijų sistemą, taigi pensijų sistema neturėtų daugiau finansinių išteklių, skirtų galimai našlių ir našlaičių pensijai mokėti, nei turi dabar(49).

95.      Be to, vien finansiniai argumentai apskritai negali būti dingstis diskriminuoti. Tai reiškia, kad nediskriminavimo principo pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnį nesilaikymas negali būti pateisinamas vien finansine našta arba galimais administraciniais sunkumais(50).

96.      Ginčijama amžiaus riba tokiu atveju, kaip šis, reikštų, kad profesinių pensijų sistemos išmokos taikomos ne visai darbuotojų grupei(51). Visiems homoseksualiems darbuotojams, gimusiems iki 1951 m., iš pat pradžių užkertamas kelias socialiai apsaugoti pergyvenusius partnerius, aprūpinant juos našlių ir našlaičių pensija iš profesinių pensijų sistemos. Pensijų sistemoje jiems nustatyta sąlyga susituokti arba įregistruoti partnerystę, kol sukaks 60 metų, tačiau šios sąlygos jie negali įvykdyti, nepriklausomai nuo savo pačių valios ir asmeninio gyvenimo planavimo.

97.      Tokia reikšminga žala visos darbuotojų grupės interesams yra visiškai neproporcinga tikslui, kurio siekiama ginčijama amžiaus riba, t. y. tik užkirsti kelią atskirų asmenų piktnaudžiavimui.

98.      Taip yra bent jau tokiais atvejais, kaip šis, kai santuoka (ar partnerystė) sudaroma ne vien iš išskaičiavimo, kaip nurodoma nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Dr. David L. Parris su savo partneriu gyvena kartu jau daugiau kaip 30 metų ir, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo įsitikinimu, būtų susituokę prieš daugelį metų, jei tai būtų buvę teisiškai įmanoma.

99.      Taigi apibendrinant galima teigti, kad ginčijama amžiaus riba nesukuria teisingos interesų pusiausvyros ir kelia pernelyg didelę žalą darbuotojų teisėtiems interesams. Proporcingumo kriterijaus ji negali atitikti. Taigi konstatuotina netiesioginė diskriminacija dėl seksualinės orientacijos pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalies b punktu.

c)      Valstybių narių autonomija reglamentuoti šeiminę padėtį

100. Trinity College, institucijos atsakovės, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija teigia, jog teigiamas atsakymas į klausimą dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos šioje byloje galėtų reikšti, kad tik 2010 m. įtvirtintas ir tik nuo 2011 m. galiojantis Airijos teisės aktų leidėjo registruotos partnerystės institutas faktiškai pripažįstamas atgaline data. Tokia išvada prieštarautų Direktyvos 2000/78 22 konstatuojamajai daliai.

101. Tačiau šis prieštaravimas nepagrįstas.

102. Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas 22 konstatuojamojoje dalyje tik patikslino, kad Direktyva 2000/78 nepažeidžiami nacionalinės teisės aktai dėl šeiminės padėties ir su ja susijusių išmokų.

103. Aiškinant ir taikant Direktyvą 2000/78 taip, kaip siūlau, Airijos valstybė jokiu būdu neverčiama pakeisti tokio darbuotojo, koks yra dr. David L. Parris, šeiminės padėties atgaline data. Visų pirma tai nereiškia, kad dr. David L. Parris ir jo partneris turi būti laikomi susituokusiais ar įregistravusiais partnerystę jau ankstesniais laikotarpiais. Taip pat Direktyva 2000/78 neįpareigoja nacionalinių institucijų suteikti suinteresuotiesiems asmenims kokių nors išmokų, kurios neatitinka jų šeiminės padėties.

104. Dr. David L. Parris ir jo partneris šiandien gyvena kartu, Airijos valstybės pripažinti pora, ir reikalauja šiandienšiandieninę šeiminę padėtį atitinkančių profesinių pensijų sistemos išmokų, kurios turėtų būti mokamos ateityje. Jie neprašo naudos, kuri jiems negali priklausyti pagal šeiminę padėtį. Juo labiau jie neprašo tokios naudos atgaline data – nereikalauja atgaline data pakeisti jų šeiminės padėties. Jie tik ginasi nuo draudimo galiojimo sąlygos, kylančios iš praeities – 60 metų amžiaus ribos, kuri dabartinėmis aplinkybėmis yra diskriminuojanti.

105. Taigi šis atvejis panašus į nagrinėjamus bylose Maruko ir Römer(52), kuriose ieškinys taip pat buvo pateiktas tik dėl tam tikrų išmokų po to, kai valstybė pripažino tos pačios lyties partnerystes, net jei tokių išmokų skyrimo priežastys (įmokų mokėjimas ar reikšmingi išdirbti laikotarpiai) kilo seniai praeityje, tai yra prieš įtvirtinant registruotos partnerystės institutą.

106. Direktyvoje 2000/78 nėra jokio pagrindo, patvirtinančio, jog pagal jos nuostatas saugomi tik tie teisiniai santykiai, kurie buvo sukurti jai įsigaliojus arba pasibaigus jos perkėlimo terminui. Jei pagrindinio Europos Sąjungos principo – vienodo požiūrio principo – teisines pasekmes taikytume tik visiškai naujiems teisiniams santykiams, užtruktų ne vienus metus, o tokiu atveju kaip šis – net dešimtmečius, kol būtų apsaugoti visi Sąjungos piliečiai.

107. Todėl, kaip jau minėta(53), pagal bendrąjį principą naujos teisės normos, kaip antai nediskriminavimo principas pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnį, taikomos ne tik visiškai naujiems teisiniams santykiams, bet ir esamiems ir būsimiems pagal senąsias teisės nuostatas atsiradusių teisinių santykių padariniams. Tai gali reikšti, kad ankstesnės diskriminacinės nuostatos nuo šiol aiškintinos ir taikytinos kaip atitinkančios Sąjungos teisę arba kad jos turi būti visiškai nebetaikomos(54).

108. Būtent tai ir reikia išsiaiškinti. Be to, Teisingumo Teismas ne kartą yra priėmęs panašius sprendimus, taikydamas kovos su diskriminacija direktyvų nuostatas esamiems ar būsimiems nagrinėjamų aplinkybių, kurios susiklostė tolimoje praeityje ir bet kuriuo atveju prieš įsigaliojant šioms direktyvoms, aspektams(55).

109. Prieštaravimas, kad Airijos valstybei tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamosios, bet kuriuo atveju finansiškai būtų buvę naudingiau nenustatyti registruotos partnerystės instituto ir nesuteikti galimybės tuoktis su tos pačios lyties asmeniu, teisiniu požiūriu nėra prasmingas. Dabartinė Sąjungos teisė neturi įtakos valstybių narių kompetencijai reglamentuoti šeiminę padėtį ir su ja susijusias išmokas. Tačiau valstybės narės, įgyvendindamos savo įgaliojimus, privalo paisyti Sąjungos teisės, visų pirma vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų(56). Taigi, jei valstybė narė pripažino tos pačios lyties asmenų poras valstybėje ir suteikė šioms poroms tolygias teises ir pareigas kaip ir sutuoktiniams, ji nebegali diskriminuoti šių porų, palyginti su sutuoktiniais(57).

3.      Tarpinė išvada

110. Todėl į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: tos pačios lyties registruotiems partneriams profesinių pensijų sistemoje taikoma sąlyga našlių ir našlaičių pensijai gauti – būti įregistravusiam partnerystę, kol apdraustajam darbuotojui sukanka 60 metų – yra netiesioginė diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kuri draudžiama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalies b punktu, jeigu suinteresuotiesiems asmenims įregistruoti partnerystę ar susituokti iki šios amžiaus ribos buvo teisiškai neįmanoma.

C –    Diskriminacija dėl amžiaus (antrasis prejudicinis klausimas)

111. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar tos pačios lyties registruotiems partneriams profesinių pensijų sistemoje taikoma sąlyga našlių ir našlaičių pensijai gauti – būti įregistravusiam partnerystę, kol apdraustajam darbuotojui sukanka 60 metų – yra Direktyva 2000/78 draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, jeigu suinteresuotiesiems asmenims įregistruoti partnerystę ar susituokti iki šios amžiaus ribos buvo teisiškai neįmanoma.

112. Į šį klausimą reikėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas. Kadangi nagrinėdama pirmąjį klausimą išreiškiau nuomonę, kad pažeistas Sąjungos teisės draudimas diskriminuoti, iš esmės į antrąjį klausimą atsakyti nebūtina. Tačiau, siekdama visiško aiškumo, vis dėlto panagrinėsiu ir šį klausimą.

1.      Dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos atskyrimo

113. Kaip matyti iš 1 straipsnio, siejamo su 2 straipsnio 1 dalimi, Direktyva 2000/78 siekiama kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl amžiaus užimtumo ir profesinėje srityje.

114. Tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus pagal Direktyvą 2000/78 yra tada, kai dėl amžiaus su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu (2 straipsnio 2 dalies a punktas, taikomas kartu su 1 straipsniu); taigi taikomas skirtingas požiūris tiesiogiai siejamas su amžiumi. O tuomet, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikro amžiaus asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, galima įtarti netiesioginę diskriminaciją (2 straipsnio 2 dalies b punktas).

115. Ginčijama amžiaus riba tiesiogiai siejama su amžiumi, nes aiškiai numatoma, jog profesinių pensijų sistemai priklausantis darbuotojas turi būti susituokęs arba įregistravęs partnerystę prieš jam sueinant 60 metų, jei nori, kad jį pergyvenusiam partneriui būtų suteikta našlių ir našlaičių pensija.

116. Taigi yra tiesiogiai išreikštas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą: su darbuotojais, susituokusiais ar įregistravusiais partnerystę po 60-ojo gimtadienio, elgiamasi mažiau palankiai nei su darbuotojais, kurie susisaistė atitinkamais ryšiais, būdami jaunesnio amžiaus.

117. Įtarimo tiesiogine darbuotojo, nagrinėjamu atveju – dr. David L. Parris, diskriminacija dėl amžiaus negalima paneigti teigiant, kad faktinius finansinius nuostolius, kurie susiję su amžiaus riba, patirs ne pats darbuotojas, o jį pergyvenęs partneris, netekęs našlių ir našlaičių pensijos. Sąjungos teisės aktų požiūriu, našlių ir našlaičių pensija yra atidėtas darbuotojo atlyginimas net ir tais atvejais, kai šis atlyginimas mokamas jau po darbuotojo mirties, jį pergyvenusiam partneriui(58). Be to, šis atvejis ypač aiškiai iliustruoja, kad toks darbuotojas, koks yra dr. David L. Parris, dėl ginčijamos amžiaus ribos pats asmeniškai netenka nematerialaus pranašumo – galimybės, kol dar gyvas, socialiai aprūpinti savo partnerį, t. y. „iš anksto pasirūpinti šeimos gerove“.

118. Tiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus negalėtų paneigti net ir teiginys, kad šiuo atveju dėl ginčijamos amžiaus ribos mažiau palankiai elgiamasi tik su darbuotojo dr. David L. Parris našliu – t. y. jį pergyvenusiu sutuoktiniu arba sugyventiniu. Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiesioginė diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą, pasireiškia jau tada, kai asmuo atsiduria nepalankioje padėtyje, kuri yra tiesiogiai susijusi su kuriuo nors direktyvoje nurodytu nevienodo požiūrio pagrindu(59). Kitaip tariant, asmuo gali tapti tiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus auka, net jei kalbama ne apie jo amžių, o apie artimo šeimos nario amžių. Nėra taip, kad Direktyva 2000/78 apsaugotų tik tam tikros kategorijos asmenis, ja apskritai draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, nereikalaujant būtinų sąsajų su pačių nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų amžiumi(60).

2.      Pateisinimo vertinimas

119. Tačiau amžiaus riba, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, gali reikšti Direktyvoje 2000/78 uždraustą diskriminaciją dėl amžiaus tik tiek, kiek ja įtvirtintas tiesioginis skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra pateisinamas. Sąjungos teisės reikalavimai dėl tokio skirtingo požiūrio pateisinimo numatyti Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje(61).

120. Nagrinėjamu atveju svarbi tik pastaroji nuostata. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniuose klausimuose nurodo tik Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalį (žr. a skirsnį). Tačiau, kaip matyti iš bendro nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą konteksto ir Labour Court aiškinamųjų pastabų, papildomai tikslinga išnagrinėti šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalį (žr. b skirsnį).

a)      Nenustatytas pateisinimas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalį

121. Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuriomis profesinėse socialinės apsaugos sistemose gali būti nustatomos amžiaus ribos ir taikomi amžiaus kriterijai, nelaikant jų Sąjungos teisėje draudžiama diskriminacija dėl amžiaus.

122. Ši nuostata aiškiai taikoma tik profesinės socialinės apsaugos sistemoms, kurios apima senatvės ir invalidumo riziką(62). Nagrinėjama sistema tokia ir yra, nes našlių ir našlaičių pensija, kurios siekia dr. David L. Parris savo registruotam partneriui, yra tam tikra senatvės pensijos forma.

i)      Dėl Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų trijų atvejų grupių

123. Turinio atžvilgiu remiantis direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi nuo diskriminacijos dėl amžiaus draudimo pagal direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalimi, leidžiama nukrypti trimis atvejais. Šie atvejai yra pirmiausia amžiaus, kurio sulaukus pripažįstama narystė sistemoje, nustatymas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas, antra, amžiaus ribų nustatymas pensijos ar invalidumo išmokai gauti ir, trečia, amžiaus kriterijaus naudojimas aktuariniams apskaičiavimams(63). Priešingai nei, atrodo, mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tai yra trys skirtingos atvejų grupės. Tam, kad atitinkamos taisyklės būtų pateisintos pagal Direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, pakanka, kad amžiaus riba patektų bent į vieną iš šių atvejų grupių.

124. Tačiau nagrinėjamos amžiaus ribos negalima tiesiogiai priskirti nė vienai iš trijų nurodytų atvejų grupių.

125. Visų pirma nagrinėjama amžiaus riba nėra narystės profesinių pensijų sistemoje sąlyga (pirmoji atvejų grupė). Pensijų sistemos narys yra dr. David L. Parris, kaip teismo posėdyje pabrėžė Trinity College ir Komisija. Dr. David L. Parris priklauso sistemai dėl savo darbo santykių su Trinity College jau nuo 1972 m. ir ši narystė niekada nepriklausė nuo to, ar ir kada jis susituokė arba registravo partnerystę.

126. Be to, nagrinėjama amžiaus riba nenustato amžiaus ribos išmokai gauti (antroji atvejų grupė). Ginčijama 60 metų amžiaus riba nepaaiškina, ar dr. David L. Parris partnerio amžius suteikia teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją, nes ji konkrečiai susijusi ne su jo amžiumi, o tik su dr. David L. Parris amžiumi įregistruojant partnerystę ar sudarant santuoką.

127. Galiausiai, kaip aiškiai konstatavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 60 metų amžiaus riba nėra kriterijus, naudojamas atliekant aktuarinius nagrinėjamos profesinių pensijų sistemos skaičiavimus(64) (trečioji atvejų grupė).

ii)    Dėl Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalies taikymo pagal analogiją

128. Žinoma, būtų galima Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalį aiškinti plačiau ir 60 metų amžiaus ribą prilyginti narystės sąlygai (pirmoji atvejų grupė) arba sąlygai senatvės pensijai gauti (antroji atvejų grupė). Be abejonės, ginčijama amžiaus riba yra sąlyga, kuri turi būti tenkinama tam, kad pensijų sistema būtų plačiai taikoma pergyvenusiam darbuotojo sutuoktiniui ar partneriui (primena „narystės sąlygą“, kaip apibrėžta pirmojoje atvejų grupėje) ir kad pergyvenęs sutuoktinis arba partneris galėtų gauti našlių ir našlaičių pensiją (primena „sąlygą pensijos išmokai gauti“, kaip apibrėžta antrojoje atvejų grupėje).

129. Tačiau įdėmiai išanalizavus situaciją direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymas pagal analogiją tokiai ginčijamai amžiaus ribai, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, neįtikina.

130. Pirma, Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta leidžianti nukrypti nuostata turi būti aiškinama siaurai(65) ir negali būti pagal analogiją plačiai taikoma kitais atvejais, ne tais, kuriuos konkrečiai numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas(66). Tai juo labiau taikytina todėl, kad direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje leidžiamos priemonės, kitaip nei numatytosios 6 straipsnio 1 dalyje, sudaro baigtinį sąrašą ir nėra tiesiog pateikti taisyklių pavyzdžiai(67).

131. Kita vertus, šios amžiaus ribos tikslas nagrinėjamu atveju nėra toks pats kaip klasikinių amžiaus ribų narystei ar senatvės pensijai gauti tikslas, į kurį atsižvelgiama direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje. Tokia tradicine amžiaus riba siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, numatomos aprūpinamo asmens gyvenimo trukmės, taigi kartu ir tikėtinos išmokų mokėjimo trukmės, kita vertus, tarp sumokėtų įmokų. Šioje byloje ginčijama amžiaus riba neskirta tokiam tikslui. Remiantis ja neįmanoma nustatyti, kiek laiko darbuotojas (šiuo atveju dr. David L. Parris) yra ar buvo profesinių pensijų sistemos narys, ši amžiaus riba taip pat nieko nepasako apie aprūpinamo asmens (šiuo atveju dr. David L. Parris partnerio) amžių, taigi – netiesiogiai apie tikėtiną jo gyvenimo trukmę.

132. Vadinasi, ginčijama amžiaus riba negali būti pateisinama pagal direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, net ir taikant šią nuostatą pagal analogiją.

b)      Nenustatytas pateisinimas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį

133. Lieka išnagrinėti, ar ginčijama 60 metų amžiaus riba gali būti pateisinama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.

134. Iš esmės direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje leidžiamas skirtingas požiūris dėl amžiaus, jeigu juo siekiama teisėto tikslo ir jei atlikus įvertinimą jis pasirodytų esantis proporcingas, o teisėtas tikslas suprantamas kaip pirmiausia apimantis „teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus“.

135. Tiesa, akivaizdu, kad nagrinėjama amžiaus riba nesiekiama užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslų. Taip pat jos tikslas, kaip matyti iš turimos informacijos, nėra „socialiai pripažinti“ ilgametę partnerystę būnant šalia darbuotojo, t. y. „žmonos ir namų šeimininkės“ vaidmenį(68). Atvirkščiai, ja siekiama tik užkirsti kelią piktnaudžiavimui profesinių pensijų sistema, todėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis šiuo atveju turi būti aiškinama atsižvelgiant tik į šį tikslą.

136. Be abejo, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi galėtų būti grindžiama ir kovai su piktnaudžiavimu skirta priemonė. Minėtoje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „be kitų dalykų“ galėtų būti suprantamas taip, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo aiškiai nurodyti „teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslai“ yra tik pavyzdinis, o ne baigtinis sąrašas, leidžiantis nustatyti amžiaus ribas siekiant kitų teisėtų tikslų.

137. Tačiau, kaip ne kartą konstatavo Teisingumo Teismas(69), visiems „teisėtiems tikslams“, kaip jie suprantami pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, bendra tai, kad jie yra sociopolitinio pobūdžio. 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas nėra baigtinis tik sociopolitinių tikslų kategorijoje. Skirtingas požiūris dėl amžiaus negali būti teisiškai grindžiamas 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu juo siekiama kitų, ne sociopolitinių tikslų.

138. Tokia teismo praktika atsiskleidžia suvokus 6 straipsnio 1 dalies vaidmenį ir sisteminę poziciją bendrame Direktyvos 2000/78 kontekste. Tai speciali nuostata, kuria pirmiausia siekiama pateisinti tiesioginį skirtingą požiūrį dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

139. Net jeigu pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį neabejotinai galima pateisinti daugelį tokio skirtingo požiūrio atvejų, vis dėlto ši nuostata negali būti aiškinama taip plačiai, kad ja galėtų būti siekiama bet kokio teisėto tikslo. Priešingu atveju direktyvos 6 straipsnio 1 dalies turinys visiškai atitiktų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkto i punktą, pateisinantį netiesioginį skirtingą požiūrį. Tai panaikintų skirtumą tarp tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus, o galimi pateisinimo pagrindai abiem kategorijoms būtų vienodi. Tai prieštarautų sistemai.

140. Pagal direktyvos sistemą, kaip ir kituose Sąjungos teisės aktuose, remiantis kokiu nors teisėtu tikslu gali būti pateisinamas tik netiesioginis skirtingas požiūris su sąlyga, kad laikomasi proporcingumo principo, o tiesioginio skirtingo požiūrio pateisinimui taikomi griežtesni kriterijai – tai reiškia, kad leidžiama vadovautis tik Sąjungos teisėje aiškiai numatytais tikslais.

141. Todėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalies negalima plačiai taikyti bet kokio pobūdžio kitiems, o ne aiškiai nurodytos sociopolitinės srities teisėtiems tikslams.

142. Taigi nagrinėjama amžiaus riba, kuria, remiantis turima informacija, nesiekiama jokių grynai sociopolitinių tikslų, negali būti pateisinama remiantis direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi.

c)      Baigiamosios pastabos dėl antrojo prejudicinio klausimo

143. Tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nesutiktų su mano nuomone ir Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 arba 2 dalį aiškintų plačiau, primenu, kad bet kuriuo atveju turėtų būti laikomasi proporcingumo principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas(70).

144. Mano manymu, įvertinus proporcingumą negali būti padaryta jokia kita išvada dėl diskriminacijos dėl amžiaus, tik ta, kurią jau minėjau(71), nagrinėdama diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos klausimą.

145. Nėra jokios aiškios priežasties, kodėl 60 metų amžiaus riba proporcingumo atžvilgiu turėtų būti vertinama palankiau svarstant diskriminaciją dėl amžiaus, palyginti su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Apskritai diskriminacijos dėl amžiaus proporcingumo vertinimą reikėtų atlikti netgi griežčiau, nes tai yra tiesioginė diskriminacija, apibrėžta direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte, o diskriminacija dėl seksualinės orientacijos – tik netiesioginė, apibrėžta direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punkte. Be to, griežtų kriterijų vertinant proporcingumą reikalauja ir aplinkybė, kad tokie darbuotojai, koks yra dr. David L. Parris, nepalankioje padėtyje atsiduria ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl seksualinės orientacijos, taigi galiausiai neigiamas poveikis dėl antrojo veiksnio, apibrėžto direktyvos 1 straipsnyje, sustiprėja.

3.      Tarpinė išvada

146. Todėl, atsakant į antrąjį prejudicinį klausimą, reikia pažymėti, kad tos pačios lyties partneriams profesinių pensijų sistemoje taikoma sąlyga našlių ir našlaičių pensijai gauti – būti įregistravusiems partnerystę, kol apdraustajam darbuotojui sukanka 60 metų – yra tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, kuri draudžiama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalies a punktu, jeigu suinteresuotiesiems asmenims įregistruoti partnerystę ar susituokti iki šios amžiaus ribos buvo teisiškai neįmanoma.

D –    Diskriminacinė kelių veiksnių sąveika (trečiasis prejudicinis klausimas)

147. Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvą 2000/78 draudžiama diskriminacija gali būti įtariama ir tuo atveju, kai taikant tam tikrą priemonę atsiduriama nepalankioje padėtyje ne vien dėl amžiaus arba ne vien dėl seksualinės orientacijos, o dėl abiejų skirtingo požiūrio priežasčių derinio.

148. Į šį klausimą reikėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu atsakymai į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų neigiami. Kadangi nagrinėdama abu pirmuosius klausimus išreiškiau nuomonę, kad pažeistas Sąjungos teisės draudimas diskriminuoti, viena vertus, dėl seksualinės orientacijos (netiesioginė diskriminacija)(72), kita vertus, dėl amžiaus (tiesioginė diskriminacija)(73), iš esmės į trečiąjį klausimą atsakyti nebūtina. Tačiau, siekdama visiško aiškumo, vis dėlto panagrinėsiu ir šį klausimą.

149. Iš esmės Teisingumo Teismo šiuo klausimu prašoma paaiškinti, kaip Sąjungos teisėje įtvirtinto draudimo diskriminuoti požiūriu turi būti traktuojamos dėl dviejų ar daugiau skirtingo požiūrio priežasčių sąveikos sudarytos nepalankios sąlygos asmenims(74). Nors į Teisingumo Teismą ir anksčiau jau kreiptasi dėl atvejų, kuriuose slypėjo keli tokie veiksniai(75), iki šiol, kaip matyti, nė dėl vieno iš tų atvejų Teisingumo Teismui nebuvo konkrečios priežasties išreikšti savo nuomonę.

150. Minėta problema jau seniai žinoma mokslininkams ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų(76). Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos vyko diskusijos, kaip elgtis tais atvejais, kai dėl tam tikrų priemonių nepalankioje situacijoje pirmiausia atsiduria tam tikros odos spalvos moterys(77).

151. Ir Europos Parlamentas(78), ir Europos Komisija(79) pastaraisiais metais ne kartą aptarė šį klausimą. Todėl ypač kelia nuostabą tai, kad šioje byloje Komisija nepateikė dėl jo atskiros nuomonės.

152. Tiesa, Sąjungos teisės aktų leidėjas nėra priėmęs aiškių taisyklių šiuo klausimu. Tačiau tai nereiškia, kad galima daryti skubotą išvadą, jog Direktyvoje 2000/78 nesiūloma jokio sprendimo dėl įvairių skirtingo požiūrio priežasčių sąveikos. Keliose direktyvos vietose matyti, kad jos rengėjai gerai suvokė šią problemą ir manė, kad ją galima tinkamai išspręsti direktyvoje numatytomis priemonėmis(80).

153. Dviejų ar daugiau skirtingo požiūrio priežasčių sąveika yra ypatybė, suteikianti nagrinėjamai bylai naują dimensiją, į kurią reikia tinkamai atsižvelgti vertinant pagal Sąjungos teisę. Išskaidant tokias faktines gyvenimo aplinkybes ir nagrinėjant jas izoliuotai, vertinant tik vienos arba tik kitos skirtingo požiūrio priežasties aspektu, nebūtų tinkamai atsižvelgta į Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje, siejamame su 2 straipsniu, įtvirtinto diskriminacijos draudimo svarbą. Todėl bendroji direktyvos taisyklė, kuria nustatyta, kad diskriminacija dėl kurios nors iš direktyvoje nurodytų skirtingo požiūrio priežasčių neleidžiama (direktyvos 2 straipsnio 1 dalis, siejama su 1 straipsniu), turi būti taikoma ir tais atvejais, kai galima diskriminacija atsiranda dėl mažiausiai dviejų priežasčių sąveikos.

154. Jei mažiau palanki padėtis negali būti nustatyta tik dėl vieno iš Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje nurodytų skirtingo požiūrio požymių (religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos), kaip galima suprasti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prielaidos dėl trečiojo klausimo, faktinės aplinkybės, mano manymu, turėtų būti aiškinamos netiesioginės diskriminacijos požiūriu. Taigi tokiu atveju remiantis direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punktu reikia įvertinti, ar suinteresuotieji asmenys dėl nagrinėjamos priemonės gali atsidurti ypač nepalankioje padėtyje, būtent dėl dviejų ar daugiau skirtingo požiūrio požymių sąveikos.

155. Jei pakanka išskirtinės nepalankios sąlygos, susijusios su vienu iš Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje nurodytų veiksnių, kad būtų pripažinta netiesioginė diskriminacija pagal direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punktą(81), tas pats turi būti taikoma ir tuo atveju, kai suinteresuotieji asmenys atsiduria ypač nepalankioje padėtyje ne dėl vieno veiksnio, o dėl dviejų ar daugiau nurodytų veiksnių sąveikos. Direktyvoje 2000/78 įtvirtinto diskriminacijos draudimo taikymo sritis atsižvelgiant į jo svarbą negali būti apibrėžiama siaurai(82).

156. Todėl nagrinėjamu atveju vadovaujantis Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktu darytina prielaida, kad su tokiais darbuotojais, koks yra dr. David L. Parris, elgtasi mažiau palankiai dėl jų seksualinės orientacijos ir amžiaus sąveikos, konkrečiai – todėl, kad draudimo galiojimo sąlygos de facto reiškė sistemingą atsisakymą skirti našlių ir našlaičių pensiją būtent tokius darbuotojus pergyvenusiems partneriams(83). Tiesa, privalumas gauti našlių ir našlaičių pensiją pergyvenusiems partneriams visiems darbuotojams buvo siejamas su (tariamai neutralia) sąlyga susituokti ar įregistruoti partnerystę prieš sulaukiant 60 metų. Tačiau iš tiesų taip būtent iki 1951 m. gimusiems homoseksualiems darbuotojams, skirtingai nei visų kitų kategorijų darbuotojams, sistemingai užkertamas kelias pasinaudoti šia našlių ir našlaičių pensija, nes jie niekuomet negalėjo įvykdyti šios sąlygos, net jei būtų to norėję.

157. Bet tai dar ne viskas: dviejų ar daugiau Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje nurodytų skirtingo požiūrio požymių sąveika taip pat gali lemti, kad, aiškinantis proporcingumą ir vertinant priešingus interesus, svarstyklės nusvertų nepalankioje padėtyje atsidūrusių darbuotojų naudai, o tai greičiausiai reikštų, kad suinteresuotiesiems asmenims padaryta pernelyg didelė žala, vadinasi, nesilaikyta proporcingumo reikalavimų siaurąja prasme.

158. Būtent taip yra nagrinėjamu atveju: kaip jau nurodžiau(84), ginčijama 60 metų amžiaus riba yra neproporcinga, nes lemia pernelyg neigiamą poveikį suinteresuotiesiems darbuotojams, tokiems kaip dr. David L. Parris: homoseksualiems ir gimusiems iki 1951 m.

159. Apibendrinant reikėtų daryti prielaidą, kad pažeidžiamas Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 2 dalies b punktu, įtvirtintas netiesioginės diskriminacijos draudimas, jei ginčijamų profesinių pensijų sistemos draudimo galiojimo sąlygos būtų pripažintos diskriminuojančiomis ne vien dėl amžiaus ar ne vien dėl seksualinės orientacijos, o dėl abiejų skirtingo požiūrio priežasčių sąveikos.

E –    Teisingumo Teismo sprendimo šioje byloje poveikis laiko atžvilgiu

160. Atsižvelgiant į institucijų atsakovių argumentus reikia priminti, kad iš esmės Teisingumo Teismas išimtinėmis aplinkybėmis privalomais teisinio tikrumo sumetimais gali apriboti savo sprendimo poveikį laiko atžvilgiu, pirmiausia tais atvejais, kai gali būti daromas poveikis daugeliui pasitikėjimu grįstų teisinių santykių ir kai tikėtinos sunkios finansinės pasekmės(85).

161. Šiuo atveju nėra jokios konkrečios informacijos, kuria būtų galima pagrįsti tokį pasirinkimą. Nesant priešingų nurodymų, reikia konstatuoti, kad tokia nuostata, kaip nagrinėjamoji, dėl kurios iki 1951 m. gimę homoseksualūs asmenys atsiduria nepalankioje padėtyje, yra susijusi su gerokai mažesniu darbuotojų ar jų našlių skaičiumi, palyginti su diskriminacija dėl lyties byloje Barber(86) ir joje priimtu sprendimu. Todėl šiuo atveju bet kokia galima papildoma našta profesinių pensijų sistemai ir kitoms panašioms pensijų sistemoms neviršytų kontroliuojamos situacijos ribų. Juo labiau kad sistemos finansavimas nuo pat pradžių buvo planuojamas, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai tuoksis. Jei dr. David L. Parris būtų susituokęs su moterimi, jai priklausysiančios našlių ir našlaičių pensijos finansavimas akivaizdžiai būtų buvęs įtrauktas į pensijų sistemos biudžetą.

162. Vis dėlto Teisingumo Teismas nuolat atsisako apriboti sprendimo poveikį laiko atžvilgiu, kai nagrinėdamas tam tikrą teisės problemą priima jau nebe pirmą sprendimą(87). Taip yra nagrinėjamu atveju: Direktyvos 2000/78 taikymas našlių ir našlaičių pensijoms profesinių pensijų sistemose nustatytas dar Sprendime Maruko. Kadangi minėtoje byloje aiškiai atsisakyta riboti sprendimo poveikį(88), toks požiūris negali būti svarstomas ir šioje byloje.

163. Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto imtųsi tokio ribojimo, remiantis nusistovėjusia teismo praktika jis neturėtų būti taikomas bent jau teisėms tų asmenų, kurie laiku ėmėsi veiksmų siekdami apginti savo teises ir pareiškė ieškinį arba inicijavo lygiavertį skundą(89). Dr. David L. Parris yra vienas iš tokių asmenų.

VI – Išvada

164. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Airijos Labour Court prašymą priimti prejudicinį sprendimą remiantis pirmuoju prejudiciniu klausimu atsakyti taip:

Tos pačios lyties registruotiems partneriams profesinių pensijų sistemoje taikoma sąlyga našlių ir našlaičių pensijai gauti – būti įregistravus partnerystę, kol apdraustajam darbuotojui sukanka 60 metų – yra netiesioginė diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kuri draudžiama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su 2 dalies b punktu, jeigu suinteresuotiesiems asmenims įregistruoti partnerystę ar susituokti iki šios amžiaus ribos buvo teisiškai neįmanoma.


1 – Originalo kalba: vokiečių.


2 – Žr. Sprendimą Kücükdeveci (C‑555/07, EU:C:2010:21, 21 punktas) dėl diskriminacijos dėl amžiaus ir Sprendimą Léger (C‑528/13, EU:C:2015:288, 48 punktas) dėl seksualinės orientacijos.


3 – 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79); toliau – Direktyva 2000/78 arba tiesiog direktyva.


4 – Sprendimai Kücükdeveci (C‑555/07, EU:C:2010:21, 21 punktas), Prigge ir kt. (C‑447/09, EU:C:2011:573, 38 punktas) ir DI (C‑441/14, EU:C:2016:278, 22 punktas).


5 – 1990 m. Pensijų įstatymas.


6 – Pakeista Social Welfare (Miscellaneous Provisions) Act 2004 (2004 m. Socialinio aprūpinimo įstatymas (Įvairios nuostatos)), įtraukiant naują VII dalį, kuria į Pensions Act 1990 perkelta Direktyva 2000/78.


7 – 2010 m. Įstatymas dėl registruotos partnerystės ir tam tikrų sugyventinių teisių.


8 – (Civil Partnership (Recognition of Registered Foreign Relationships) (Įsakymas dėl registruotos partnerystės (Užsienyje registruotų santykių pripažinimas) (Order 2010, S. I. 649).


9 – Darbo bylų teismas, įsikūręs Dubline.


10 – Jungtinėje Karalystėje taikomas Civil Partnership Act 2004 (2004 m. Įstatymas dėl civilinės partnerystės).


11 – Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, iš 2008 m. aktuarinės peržiūros matyti, kad pensijų sistema galėjo dengti tik 37 % jos dalyviams priklausančių išmokų.


12 – Žr. Sprendimą Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179); panašiai Sprendimas Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 66 punktas).


13 – Dėl paralelinių sąsajų su užmokesčio sąvoka pagal SESV 157 straipsnį (buvęs EEB 119 straipsnis arba EB 141 straipsnis) žr. Direktyvos 2000/78 13 konstatuojamąją dalį.


14 – Sprendimai Bilka-Kaufhaus (170/84, EU:C:1986:204, 22 ir 23 punktai), Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209, 28–30 punktai) ir Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 45 punktas); tuo pačiu klausimu žr. Sprendimą Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 30–33 punktai).


15 – Sprendimas Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 45 punktas); taip pat žr. su dabar galiojančiu SESV 157 straipsniu susijusius sprendimus Ten Oever (C‑109/91, EU:C:1993:833, 12 ir 13 punktai), Coloroll Pension Trustees (C‑200/91, EU:C:1994:348, 18 punktas) ir Menauer (C‑379/99, EU:C:2001:527, 18 punktas).


16 – Taip pat žr. Direktyvos 2000/78 13 konstatuojamąją dalį.


17 – Žr. sprendimus Beune (C-7/93, EU:C:1994:350, 38 punktas), Griesmar (C-366/99, EU:C:2001:648, 37 punktas), Niemi (C-351/00, EU:C:2002:480, 43 punktas) ir Komisija / Graikija (C‑559/07, EU:C:2009:198, 46 punktas).


18 – Sprendimai Beune (C-7/93, EU:C:1994:350, 43 ir 45 punktai), Griesmar (C-366/99, EU:C:2001:648, 28 ir 30 punktai), Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 46 ir 48 punktai) ir Komisija / Graikija (C‑559/07, EU:C:2009:198, 47 ir 50 punktai).


19 – Sprendimai Brock (68/69, EU:C:1970:24, 6 punktas), Licata / Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (270/84, EU:C:1986:304, 31 punktas), Pokrzeptowicz-Meyer (C‑162/00, EU:C:2002:57, 50 punktas), Monsanto Technology (C‑428/08, EU:C:2010:402, 66 punktas) ir Komisija / Moravia Gas Storage (C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 32 punktas).


20 – Žr. Sprendimą Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, pirmiausia 19, 20 ir 79 punktus); panašiai ir Sprendime Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, pirmiausia 22 ir 66 punktai).


21 – Sprendimas Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209, 40–45 punktai).


22 – Sprendimai Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 77–79 punktai) ir Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 66 punktas).


23 – Sprendimas Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 57–64 punktai).


24 – Sprendimas Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 66 punktas).


25 – Žr. mano išvadą byloje Andersen (C‑499/08, EU:C:2010:248, 28 punktas).


26 – Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2000/78 25 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį, nepaisant to, kad jame kalbama apie diskriminaciją dėl amžiaus. Be to, žr. šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio formuluotę, suteikiančią valstybėms narėms galimybę numatyti, kad „skirtingas požiūris <…> nebūtų laikomas diskriminacija“, jei tenkinami šioje nuostatoje konkrečiau nurodyti reikalavimai nurodyti priežastį. Tai atitinka – ne visada nuoseklią – Teisingumo Teismo praktiką diskriminacijos dėl amžiaus klausimu, žr., pavyzdžiui, Sprendimą Vital Pérez (C‑416/13, EU:C:2014:2371, 27 punktas).


27 – Žr. mano išvadą byloje Andersen (C‑499/08, EU:C:2010:248, 31 punktas), o dėl susijusios Direktyvos 2000/43/EB – mano išvadą byloje CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:170, 73 punktas); taip pat žr. Sprendimą Hay (C‑267/12, EU:C:2013:823, 45 punktas).


28 – Žr., pavyzdžiui, sprendimus Dekker (C‑177/88, EU:C:1990:383, 12 ir 17 punktai), Handels- og Kontorfunktionærernes Forbund (C‑179/88, EU:C:1990:384, 13 punktas), Busch (C‑320/01, EU:C:2003:114, 39 punktas), Kiiski (C‑116/06, EU:C:2007:536, 55 punktas), Kleist (C‑356/09, EU:C:2010:703, 31 punktas), Ingeniørforeningen i Danmark (C‑499/08, EU:C:2010:600, 23 ir 24 punktai), Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 72 punktas), Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 52 punktas) ir Hay (C‑267/12, EU:C:2013:823, 41 ir 44 punktai); šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimą CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 76, 91 ir 95 punktai).


29 – Diskriminacijos dėl lyties klausimu, kai kalbama apie nėštumą, žr. sprendimus Dekker (C‑177/88, EU:C:1990:383, 12 ir 17 punktai), Handels- og Kontorfunktionærernes Forbund (C‑179/88, EU:C:1990:384, 13 punktas) ir Busch (C‑320/01, EU:C:2003:114, 39 punktas).


30 – Todėl neįtikina institucijų atsakovių prieštaravimas, kad ir heteroseksualūs iki 1951 m. gimę darbuotojai tam tikrais atvejais galėjo neturėti galimybės susituokti su savo norimu partneriu iki 60-ojo gimtadienio, nes neatitiko teisinių reikalavimų. Tai yra arba retos išimtys (pavyzdžiui, kai suinteresuotasis asmuo dar yra nepilnametis ar neveiksnus), arba atvejai, kai dėl paties darbuotojo pasirinkimo dar galiojo ankstesnė, nors galbūt jau žlugusi, santuoka, todėl nebuvo galimybės sudaryti antrosios santuokos. Tokios situacijos visiškai nepanašios į tą, į kurią pateko iki 1951 metų gimę homoseksualūs darbuotojai, nes jie, kaip grupė, ne tik retais išimtiniais atvejais, bet apskritai neturėjo galimybės susituokti ar įregistruoti partnerystę, kol jiems sukanka 60 metų.


31 – Šiuo klausimu žr. sprendimus Runevič-Vardyn ir Wardyn (C‑391/09, EU:C:2011:291, 43 punktas) ir CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 42 ir 66 punktai), abu susiję su panašia Direktyva 2000/43.


32 – Be kitų, žr. Sprendimą O’Flynn dėl laisvo darbuotojų judėjimo (C‑237/94, EU:C:1996:206, 18 punktas). Remiantis šiuo sprendimu, netiesiogine diskriminacija dėl pilietybės turi būti laikomi ne tik tie nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti kriterijai, kurie iš esmės arba didžiąja dalimi susiję su darbuotojais migrantais, bet ir visiems vienodai taikomi kriterijai, kuriuos lengviau atitikti vietiniams darbuotojams nei darbuotojams migrantams, taip pat kriterijai, kurie gali tapti ypač nepalankūs būtent darbuotojams migrantams.


33 – Tai puikiai parodo plačiai žinomas ne visą darbo dieną dirbančių moterų diskriminacijos pavyzdys: tokiais atvejais, kai tam tikra išmoka, pavyzdžiui, tolesnis darbo užmokestis ligos atveju, kaip nagrinėjama Sprendime Rinner-Kühn (171/88, EU:C:1989:328), nemokama ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, kad būtų įtarta netiesioginė diskriminacija dėl lyties, pakanka, kad ši nuostata būtų nenaudinga ypač moterims. Tai, kad ji gali būti nenaudinga ir kai kuriems vyrams, kai jie dirba ne visą darbo dieną, mano nuomone, negali paneigti įtarimo netiesiogine diskriminacija dėl lyties, kaip ir, atvirkščiai, aplinkybė, kad kai kurios moterys gali išvengti šio nenaudingo poveikio dirbdamos visą dieną.


34 – Sprendimai Palacios de la Villa (C‑411/05, EU:C:2007:604, 56 ir 57 punktai), Age Concern England (C‑388/07, EU:C:2009:128, 44 ir 45 punktai) ir Rosenbladt (C‑45/09, EU:C:2010:601, 58 punktas).


35 – Šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimą CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 83 punktas kartu su 80 punktu), kuriame Teisingumo Teismas aplinkybę, kai įmonė negali nurodyti konkrečių duomenų apie priemonės būtinumą ir apsiriboja argumentu, kad motyvai yra „plačiai žinomi“, laiko ženklu, rodančiu, jog pažeidžiami kovos su diskriminacija direktyvų tikslai.


36 – Norėčiau pridurti, kad 60 metų amžiaus riba teoriškai taip pat leistų išvengti perteklinio apsirūpinimo, nes daugelis šio amžiaus asmenų jau yra pasirūpinę savo oria senatve kitais būdais. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo siekiama tokio tikslo, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčijama 60 metų amžiaus riba siejama ne su partnerio, kuriam turėtų būti skiriama pensija, o tik su darbuotojo, kuris yra pensijų sistemos dalyvis, amžiumi.


37 – Dėl socialinės apsaugos sistemų finansinės pusiausvyros žr., be kita ko, sprendimus Kohll (C‑158/96, EU:C:1998:171, 41 punktas) ir Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 77 punktas); dėl draudimo piktnaudžiauti žr. sprendimus Halifaxir kt. (C‑255/02, EU:C:2006:121, 68 punktas) ir Torresi (C‑58/13 ir C‑59/13, EU:C:2014:2088, 42 punktas).


38 – Sprendimai Maizenair kt. (137/85, EU:C:1987:493, 15 punktas), Jungtinė Karalystė / Taryba (C‑84/94, EU:C:1996:431, 57 punktas), British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco (C‑491/01, EU:C:2002:741, 122 punktas), Digital Rights Ireland (C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 46 punktas) ir Gauweilerir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 67 punktas).


39 – Sprendimai Schräder HS Kraftfutter (265/87, EU:C:1989:303, 21 punktas), Jippesir kt. (C‑189/01, EU:C:2001:420, 81 punktas) ir ERGir kt. (C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 86 punktas); šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimą Gauweilerir kt. (C‑62/14, EU:C:2015:400, 91 punktas).


40 – Būdvardžio „angemessen“ vartojimas Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčio redakcijoje vokiečių kalba yra neįprastas. Kaip matyti iš versijų kitomis kalbomis (anglų k. „appropriate“, prancūzų k. „appropriés“, italų k. „appropriati“, ispanų k. „adecuados“, nyderlandų k. „passend“), vokiečių kalboje tinkamesnis būtų būdvardis „geeignet“.


41 – Konkrečiai kalbant apie Direktyvą 2000/78, žr. sprendimus Petersen (C‑341/08, EU:C:2010:4, 53 punktas) ir HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 67 punktas); dėl reikalaujamo nuoseklumo taip pat žr. sprendimus Hartlauer (C‑169/07, EU:C:2009:141, 55 punktas) ir Hiebler (C‑293/14, EU:C:2015:843, 65 punktas).


42 – Šiuo metu Airijoje galiojantis minimalus amžius įstatymuose nustatytai senatvės pensijai gauti yra 66 metai; žr. 2015 m. ataskaitos „The 2015 Ageing Report, Underlying Assumptions and Projection Methodologies, Joint Report prepared by the European Commission (DG ECFIN) and the Economic Policy Committee (AWG)“ („Pranešimas apie gyventojų senėjimą: pagrindinės prielaidos ir prognozavimo rengimo metodika. Bendra ataskaita, kurią parengė Europos Komisija (Ekonomikos ir finansų reikalų GD) ir Ekonominės politikos komitetas (Visuomenės senėjimo darbo grupė)“), ISSN 0379–0991, skelbiamos internete adresu: http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2014/pdf/ee8_en.pdf (pastarąjį kartą žiūrėta 2016 m. balandžio 19 d.), II dalį, p. 199.


43 – Šiuo klausimu žr. mano išvadą sujungtose bylose CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C-83/14, EU:C:2015:170, 123 punktas) ir Belov (C‑394/11, EU:C:2012:585, 108 punktas).


44 – Šiuo klausimu žr. su Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalimi susijusius sprendimus HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 66 punktas) ir Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 58 punktas).


45 – Šiuo klausimu žr., pvz., su proporcingumo vertinimu atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį susijusį Sprendimą Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 69 punktas).


46 – Šiuo klausimu žr. sprendimus Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 70 punktas) ir Spechtir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 78 ir 79 punktai); taip pat žr. mano išvadą byloje Hlozek (C‑19/02, EU:C:2004:204, 58 punktas).


47 – Ten kalbama apie laiko tarpą nuo dienos, kurią darbuotojas išėjo į pensiją, iki jo mirties dienos (šiuo klausimu žr. šios išvados 22 punkto paskutinę dalį).


48 – Šiuo klausimu žr. sprendimus Palacios de la Villa (C‑411/05, EU:C:2007:604, 73 punktas) ir Ingeniørforeningen i Danmark (C‑499/08, EU:C:2010:600, 47 punktas) – abu jie susiję su diskriminacijos dėl amžiaus klausimu pagal Direktyvą 2000/78; taip pat žr. Sprendimą CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 123 punktas), mano išvadą toje byloje (EU:C:2015:170, 131 punktas) ir byloje Belov (C‑394/11, EU:C:2012:585, 117 punktas), kurios abi susijusios su Direktyva 2000/43.


49 – Tuo pačiu klausimu žr. Sprendimą Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 51 punktas).


50 – Sprendimai Spechtir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 77 punktas) ir Schmitzer (C‑530/13, EU:C:2014:2359, 41 punktas); tuo pačiu klausimu dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris žr. sprendimus Hill ir Stapleton (C‑243/95, EU:C:1998:298, 40 punktas), Jørgensen (C‑226/98, EU:C:2000:191, 39 punktas) ir Schönheit ir Becker (C‑4/02 ir C‑5/02, EU:C:2003:583, 85 punktas).


51 –      Tai ypač pasakytina tuo atveju, jei ginčijama amžiaus riba aštuntajame dešimtmetyje Airijoje iš tikrųjų, kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, buvo visuotinai įprasta profesinių pensijų sistemos nuostata.


52 – Šiuo klausimu žr. sprendimus Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179) ir Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286).


53 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 40 punktą ir jo 19 išnašą.


54 – Nusistovėjusi teismo praktika; žr. neseniai priimtą Sprendimą DI (C‑441/14, EU:C:2016:278, 29–37 ir 43 punktai) dėl Direktyvoje 2000/78 nustatyto diskriminacijos dėl amžiaus draudimo.


55 – Žr., pavyzdžiui, sprendimus Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, pirmiausia 19, 20 ir 79 punktai) ir Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, pirmiausia 22 ir 66 punktai) dėl Direktyvos 2000/78, taip pat Sprendimą CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, pirmiausia 22 punktas) dėl Direktyvos 2000/43.


56 – Sprendimai Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 58–60 punktai) ir Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 34–36 punktai).


57 – Sprendimai Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 73 punktas), Römer (C‑147/08, EU:C:2011:286, 52 punktas) ir Hay (C‑267/12, EU:C:2013:823, 47 punktas).


58 – Šiuo klausimu žr. sprendimus Ten Oever (C‑109/91, EU:C:1993:833, 13 punktas), Coloroll Pension Trustees (C‑200/91, EU:C:1994:348, 18 punktas) ir Menauer (C‑379/99, EU:C:2001:527, 18 punktas) – dėl analogiškų klausimų, susijusių su EEB sutarties 119 straipsniu (dabar – SESV 157 straipsnis).


59 – Šiuo klausimu žr. sprendimą byloje Coleman (C‑303/06, EU:C:2008:415, pirmiausia 38, 43, 48, 50 ir 51 punktai), kurioje buvo įtariama tiesioginė darbuotojos diskriminacija dėl negalios: ne pačios darbuotojos negalios, o jos vaiko, kuriam būtina priežiūra, negalios.


60 – Be 59 išnašoje nurodyto Sprendimo Coleman (C‑303/06, EU:C:2008:415), tokią išvadą taip pat galima daryti iš Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, pirmiausia 56, 59 ir 60 punktai) dėl Direktyvos 2000/43, susijusios su panašiais klausimais; šiame sprendime pripažinta, kad asmuo gali būti laikomas diskriminuojamu dėl etninės kilmės, net jei jis pats nepriklauso nepalankioje padėtyje esančiai etninei grupei, o tik „kartu diskriminuojamas“.


61 – Šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, Sprendimą Prigge ir kt. (C‑447/09, EU:C:2011:573, 52–83 punktai); taip pat mano išvadą byloje Andersen (C‑499/08, EU:C:2010:248, 31 punktas).


62 – Sprendimai HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 48 punktas) ir Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 43 punktas).


63 – Sprendimas HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 49 punktas); taip pat žr. mano išvadą toje byloje (EU:C:2013:65, 36 punktas).


64 – Bet kuriuo atveju remiantis Labour Court pateiktais duomenimis nebuvo galima įrodyti tokio aktuarinio komponento.


65 – Sprendimai HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 46 ir 52 punktai) ir Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 41 punktas).


66 – Kaip matyti iš Sprendimo HK Danmark (C‑476/11, EU:C:2013:590, 51 punktas ir 52 punkto pirmas sakinys), draudimas plačiai pagal analogiją taikyti Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalį taikomas net tada, kai reikia pateisinti „švelnesnes diskriminacijos dėl amžiaus formas“.


67 – Sprendimas Dansk Jurist- og Økonomforbund (C‑546/11, EU:C:2013:603, 39 punktas). Ne veltui Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 2 dalies tekste, kitaip nei 6 straipsnio 1 dalyje, praleistas žodžių junginys „be kitų dalykų“.


68 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 70 ir 71 punktus.


69 – Sprendimai Age Concern England (C‑388/07, EU:C:2009:128, 46 punktas), Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381, 41 punktas) ir Prigge ir kt. (C‑447/09, EU:C:2011:573, 80–82 punktai); taip pat žr. mano išvadą byloje Andersen (C‑499/08, EU:C:2010:248, 31 punktas ir 29 išnaša).


70 – Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, institucijų atsakovių teiginys, kad amžiaus ribai pagal 6 straipsnio 2 dalį „nebūtinas pateisinimas“, yra neteisingas. Be jokios abejonės, tokia amžiaus riba atlikus įvertinimą taip pat turi pasirodyti esanti proporcinga.


71 – Žr. šios išvados 74–99 punktus.


72 – Žr. šios išvados 110 punktą.


73 – Žr. šios išvados 146 punktą.


74 – Kartais bandoma įskiepyti „daugialypės diskriminacijos“ sąvoką. Tačiau ši sąvoka gali klaidinti, nes susidaro įspūdis, kad yra du atskiri skirtingi požiūriai ir kiekvienas iš jų, visiškai nepriklausomai vienas nuo kito, laikytinas diskriminacija, o pasireiškus papildomam skirtingam požiūriui dėl kitos priežasties – dar didesne diskriminacija. Tačiau svarstomas klausimas susijęs su dviejų ar daugiau veiksnių, kurie kiekvienas atskirai savaime dar nereiškia atitinkamo asmens diskriminacijos, sąveika.


75 – Kalbu, pavyzdžiui, apie sprendimus Kleist (C‑356/09, EU:C:2010:703, amžiaus ir lyties sąveika), Odar (C‑152/11, EU:C:2012:772, amžiaus ir negalios sąveika) ir Z (C‑363/12, EU:C:2014:159, lyties ir galimos negalios sąveika), taip pat apie šiuo metu nagrinėjamą bylą Milkova (C‑406/15, negalios ir valstybės tarnautojo statuso sąveika).


76 – Burri, Schiek „Multiple Discrimination in ES Law – Opportunities for legal responses to intersectional gender discrimination?“, Europos Komisija, 2009, p. 3 ir 4; Baer, Bittner, Götsche „Mehrdimensionale Diskriminierung – Begriffe, Theorien ir juristische Analyse“, Berlynas, 2010, p. 10 ir paskesni; Bamforth, Malik, O’Cinneide „Discrimination Law: Theory and Context“, Londonas, 2008, p. 541; taip pat žr. 2007 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo ataskaitą „Kova su daugialype diskriminacija – praktika, politika ir įstatymai“.


77 – K. Crenshaw „Demarginalizing the Intersection of Race and Sex: A Black Feminist Critique of Antidiscrimination Doctrine“, The University of Chicago Legal Forum, 1989, p. 139–167.


78 – 2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, P6_TA(2009) 0211, p. 21 ir 22.


79 – Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai: bendra ataskaita dėl Direktyvos 2000/43 ir Direktyvos 2000/78 taikymo, pateikta 2014 m. sausio 17 d., COM(2014) 02 final, p. 11; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nediskriminavimas ir lygios galimybės: atnaujintas įsipareigojimas“, pateiktas 2008 m. liepos 2 d., KOM(2008) 420 galutinis, p. 10.


80 – Pavyzdžiui: Sąjungos teisės aktų leidėjas, numatęs tam tikroms tendencingoms įmonėms Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje atskirą pateisinimą skirtingam požiūriui dėl asmens religijos ar įsitikinimų, nustato aiškią sąlygą, kad „diskriminavimas dėl kitos priežasties yra nepateisinamas“. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas panašiai leidžia nustatyti tam tikras amžiaus ribas ir taikyti tam tikrus amžiaus kriterijus, „jei dėl to nepradedama diskriminuoti dėl lyties“. O direktyvos 3 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama, kad „moterys dažnai tampa daugialypės diskriminacijos aukomis“. Komisija, beje, taip pat savo 2014 m. sausio 17 d. ataskaitoje išreiškia nuomonę, kad Direktyva 2000/78 tam tikru mastu jau suteikia „galimybę toje pačioje situacijoje spręsti diskriminacijos dėl dviejų ar daugiau priežasčių klausimą“; žr. COM(2014)02 final, p. 11.


81 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 54–64 punktus.


82 – Šiuo klausimu, kiek tai susiję su panašia Direktyva 2000/43, žr. sprendimus Runevič-Vardyn ir Wardyn (C‑391/09, EU:C:2011:291, 43 punktas) ir CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 42 ir 66 punktai).


83 – Visada su sąlyga, kad diskriminacijos negalima įtarti atskirai dėl bent vieno iš šių veiksnių, kaip tai matyti iš mano nagrinėtų pirmojo ir antrojo prejudicinių klausimų.


84 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 74–99 punktus.


85 – Sprendimai Defrenne („Defrenne II“, 43/75, EU:C:1976:56, 69 ir 70 punktai), Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209, 44 punktas) ir Bosman (C‑415/93, EU:C:1995:463, 144 punktas).


86 – Sprendimas Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209).


87 – Sprendimai Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209, 41 punktas), Bosman (C‑415/93, EU:C:1995:463, 142 punktas), Meilicke ir kt. (C‑292/04, EU:C:2007:132, 36 punktas) ir Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 77 punktas).


88 – Sprendimas Maruko (C‑267/06, EU:C:2008:179, 77–79 punktai).


89 – Sprendimai Barber (C‑262/88, EU:C:1990:209, 44 punktas) ir Bosman (C‑415/93, EU:C:1995:463, 144 punktas); panašiai Sprendime UNIS ir Beaudout Père et Fils (C‑25/14 ir C‑26/14, EU:C:2015:821, 53 punktas).