TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. liepos 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešasis paslaugų pirkimas – Direktyva 2004/18/EB – 53 straipsnio 2 dalis – Sutarties sudarymo kriterijai – Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas – Vertinimo metodas – Lyginamojo svorio taisyklės – Perkančiosios organizacijos pareiga skelbime apie konkursą nurodyti sutarties sudarymo kriterijų lyginamąjį svorį – Pareigos apimtis“
Byloje C‑6/15
dėl Raad van State (Valstybės Taryba, Belgija) 2015 m. sausio 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. sausio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
TNS Dimarso NV
prieš
Vlaams Gewest
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász (pranešėjas), C. Vajda ir K. Jürimäe,
generalinis advokatas P. Mengozzi,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. sausio 13 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– TNS Dimarso NV, atstovaujamos advokatų P. Flamey, G. Verhelst ir A. Lippens,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux, N. Zimmer ir C. Pochet, padedamų advokatų R. Vander Hulst, D. D’Hooghe ir N. Kiekens,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Varone,
– Europos Komisijos, atstovaujamos E. Manhaeve ir A. Tokár,
susipažinęs su 2016 m. kovo 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 53 straipsnio antros dalies, siejamos su vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant TNS Dimarso NV (toliau – Dimarso) ir Vlaams Gewest (Flandrijos regionas) ginčą dėl šio regiono surengto viešojo paslaugų pirkimo konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo metodo teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:
„Sutartys turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitinkamai reikėtų leisti taikyti tik du sutarties sudarymo kriterijus, t. y. „žemiausios kainos“ kriterijų ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijų.
Siekiant užtikrinti, kad sudarant sutartis būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, tikslinga numatyti pareigą – nustatytą teismų praktikoje – užtikrinti būtiną skaidrumą, kad visiems konkurso dalyviams būtų tinkamai pranešta apie kriterijus ir priemones, kurie bus taikomi, nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Todėl perkančiųjų organizacijų pareiga yra tinkamu laiku nurodyti sutarties sudarymo kriterijus ir kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, kad dalyviai, rengdami pasiūlymus, būtų apie juos informuoti. Perkančiosios organizacijos gali nukrypti ir nenurodyti kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus lyginamojo svorio tinkamai pagrįstais atvejais, kurių priežastis jos turi nurodyti, kai kriterijų svorio, ypač dėl sutarties sudėtingumo, neįmanoma nustatyti iš anksto. Tokiais atvejais jos privalo nurodyti kriterijus jų svarbos mažėjimo tvarka.
Perkančiosios organizacijos, pasirinkdamos sutarčiai sudaryti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, įvertina, kurio pasiūlymo kainos ir kokybės santykis yra geriausias. Šiam tikslui jos nustato ekonominius ir kokybės kriterijus, kuriais remiantis kaip visuma, perkančioji organizacija galėtų nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šių kriterijų nustatymas priklauso nuo sutarties objekto, kadangi jie turėtų padėti įvertinti kiekvieno pasiūlymo įvykdymo lygį sutarties objekto atžvilgiu, kaip yra apibrėžta techninėse specifikacijose, ir nustatyti kiekvieno pasiūlymo kainos ir kokybės santykį.
<...>“
4 Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje numatyta:
„Perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.“
5 Šios direktyvos 53 straipsnyje „Sutarčių sudarymo principai“ nustatyta:
„1. Nepažeidžiant nacionalinių įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, kriterijai, kuriais remiantis perkančiosios organizacijos sudaro sutartį, yra šie:
a) kai sutartis sudaroma, perkančiajai organizacijai išsirenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, tai – įvairūs kriterijai, susiję su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinė priežiūra ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo laikotarpis;
b) vien tik mažiausia kaina.
2. Nepažeisdama trečiosios pastraipos nuostatų, šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtais atvejais perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ar konkurencinio dialogo atveju – aprašomajame dokumente nurodo santykinį kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, pagal kurį bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.
Šie lyginamieji svoriai gali būti išreiškiami nurodant tam tikrą intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.
Jei, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl įrodomų priežasčių lyginamųjų svorių nurodyti neįmanoma, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ar konkurencinio dialogo atveju – aprašomajame dokumente nurodo kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.“
Belgijos teisė
6 Šiai bylai taikomos redakcijos 1993 m. gruodžio 24 d. Įstatymo dėl viešojo pirkimo sutarčių ir tam tikrų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių 16 straipsnyje nustatyta:
„Bendrų arba ribotų konkursų atveju sutartis turi būti sudaroma su dalyviu, pateikusiu patraukliausią reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo kriterijus, kurie turi būti nurodyti specialiuose pirkimo dokumentuose arba prireikus skelbime apie pirkimą. Sutartis turi būti sudaroma su konkurso dalyviu, pateikusiu naudingiausią reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, atsižvelgiant į sutarčių sudarymo kriterijus, nurodytus pirkimo dokumentuose arba prireikus skelbime apie pirkimą. Sutarčių sudarymo kriterijai turi būti susiję su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantine priežiūra ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu. <...>“
7 Pagal šiai bylai taikomos redakcijos 1996 m. sausio 8 d. Karaliaus dekreto dėl darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų ir viešųjų darbų koncesijų 115 straipsnį:
„Perkančioji organizacija pasirenka tokį reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, kurį ji laiko patraukliausiu pagal kriterijus, kurie gali skirtis priklausomai nuo sutarties pobūdžio. <...>
Nepažeisdamos įstatymų ar kitų teisės aktų dėl atlygio už tam tikras paslaugas, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir tam tikrais atvejais skelbime apie pirkimą nurodo visus sutarčių sudarymo kriterijus, jei įmanoma, svarbos mažėjimo tvarka; apie tai nurodoma pirkimo dokumentuose. Priešingu atveju visi sutarčių sudarymo kriterijai laikomi lygiaverčiais.
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Skelbimu, kuris buvo paskelbtas 2012 m. sausio 13 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Flandrijos regionas pradėjo viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo procedūrą „Woonsurvey 2012: survey naar de woning en de woonconsument in Vlaanderen“, kurios tikslas buvo atlikti išsamų aprūpinimo būstu ir būsto naudotojų Flandrijoje (Belgija) tyrimą. Numatyta šios sutarties vertė buvo lygi 1 400 000 EUR sumai, į kurią įtrauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
9 Šio pirkimo dokumentuose buvo nurodyti du sutarties sudarymo kriterijai:
„1 Pasiūlymo kokybė (50/100)
Darbo parengimo, organizavimo ir atlikimo vietoje, duomenų šifravimo ir pirmojo tvarkymo kokybė. Siūlomos paslaugos turi būti apibūdintos kuo išsamiau. Iš pasiūlymo turi būti aišku, kad konkurso dalyvis gali įvykdyti visą sutartį (bent 7 000 imties vienetų / daugiausia 10 000 imties vienetų) per numatytą 12 mėnesių įvykdymo terminą.
2 Kaina (50/100)
Sutarties įvykdymo kaina už bazinę imtį (7 000 imties vienetų) ir kaina už kiekvieną papildomai pateiktų 500 adresų grupę (sumos su PVM).“
10 Pasiūlymus pateikė keturi dalyviai, kurie, kaip nurodyta kokybinės atrankos ataskaitoje, atitiko būtinuosius techninės kompetencijos kriterijus. Pasiūlymų vertinimo būdas 2012 m. kovo 23 d. pranešime apie sutarties sudarymą buvo apibūdintas taip:
„Komitetas vertino pasiūlymus.
Keturi pasiūlymai buvo įvertinti ir palyginti tarpusavyje pagal minėtus kriterijus. Pirmiausia pasiūlymai buvo nagrinėjami ir vertinami pagal „kokybės“ kriterijų. Šiuo atžvilgiu kiekvienam pasiūlymui buvo vienbalsiai skirtas konkretus įvertinimas (labai geras – pakankamas – nepakankamas). Tuomet buvo taikytas „kainos“ kriterijus.
Remiantis šiais įvertinimais, buvo sudaryta galutinė pasiūlymų eilė.“
11 Iš pranešimo apie sutarties sudarymą matyti, kad pagal pirmąjį kriterijų, t. y. pasiūlymų kokybę, Dimarso ir kiti du dalyviai gavo įvertinimą „labai geras“, o ketvirtojo dalyvio pasiūlymas buvo įvertintas kaip „nepakankamas“. Dėl antrojo kriterijaus, t. y. dėl kainos, pranešime apie sutarties sudarymą nurodyta:
„Trumpa apžvalga:
Toliau pateikiamoje trumpoje apžvalgoje nurodoma kaina už, pirma, pagrindinės sutarties vykdymą (7 000 imties vienetų) ir, antra, už apklausų, atliktų dalimis po 500, atlikimą (į sumas įtrauktas PVM):
Siūlymas | Kriterijus 2(a) – kaina (įskaitant PVM) bazinė imtis (N=7 000) | Kriterijus 2(b) – kaina (įskaitant PVM) 500 papildomų imčių dalis |
[Dimarso] | 987 360,00 [EUR] | 69 575,00 [EUR] |
Ipsos Belgium NV | 913 570,00 [EUR] | 55 457,00 [EUR] |
New Information & Data NV | 842 607,70 [EUR] | 53 240,00 [EUR] |
Significant GfK NV | 975 520,15 [EUR] | 57 765,40 [EUR] |
12 Taikant šiuos du kriterijus, pranešime apie sutarties sudarymą pateiktas toks galutinis konkurso dalyvių vertinimas:
„Klasifikavimas | Siūlymas | 1 kriterijus | 2(a) kriterijus | 2(b) kriterijus |
1 | Ipsos Belgium | labai geras | 913 570,00 [EUR] | 55 457,00 [EUR] |
2 | Significant GfK | labai geras | 975 520,15 [EUR] | 57 765,40 [EUR] |
3 | [Dimarso] | labai geras | 987 360,00 [EUR] | 69 575,00 [EUR] |
4 | New Information & Data | nepakankamas | 842 607,70 [EUR] | 53 240,00 [EUR]“ |
13 2012 m. balandžio 11 d. Flandrijos regiono energetikos, aprūpinimo gyvenamuoju būstu, miestų ir socialinės ekonomikos ministras priėmė sprendimą sudaryti sutartį su Ipsos Belgium. 2012 m. birželio 14 d. skundu Dimarso prašė panaikinti šį sprendimą. Ieškovė tvirtina, jog paaiškėjo, kad ginčijamame sprendime pasiūlymai buvo nagrinėjami remiantis lyginamuoju svoriu (labai geras – pakankamas – nepakankamas), kuris nenurodytas skelbime apie pirkimą, kalbant apie pasiūlymų kokybės kriterijų, ir remiantis nurodytomis „kainos“ sudedamosiomis dalimis, kalbant apie kainos kriterijų; nebuvo atliktas atitinkamas pasiūlymų patikrinimas, palyginimas ir galutinis vertinimas pagal pirkimo dokumentuose nurodytus sutarčių sudarymo kriterijus, įskaitant su nagrinėjamu pirkimu susijusiuose dokumentuose nurodytą kiekvieno sutarčių sudarymo kriterijaus lyginamąjį svorį 50/100.
14 Raad van State (Valstybės Taryba, Belgija) nurodo, kad Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamojoje dalyje ir 53 straipsnio 2 dalyje kalbama tik apie „kriterijus“ ir šių kriterijų „santykinį lyginamąjį svorį“, o vertinimo metodas ir lyginamojo svorio taisyklės niekur aiškiai nepaminėtos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vertinimo metodas nėra neutralus ir gali būti lemiamas nustatant pasiūlymų vertinimo pagal sutarčių sudarymo kriterijus rezultatą. Kaip pavyzdį jis nurodo kaina grindžiamą atrankos kriterijų, kai perkančioji organizacija gali, be kita ko, nuspręsti taikyti proporcingumo taisyklę ir skirti didžiausią galimą balų skaičių mažiausios kainos pasiūlymui ar nulį balų didžiausios kainos pasiūlymui arba taikyti tiesinės interpoliacijos metodą tarpinės kainos pasiūlymams ar skirti maksimalų balų skaičių kainos vidurkį atitinkančiam pasiūlymui.
15 2008 m. sausio 24 d. Sprendime Lianakis ir kt. (C‑532/06, EU:C:2008:40, 38, 44 ir 45 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 95/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322) 36 straipsnio 2 dalimi, kuri iš esmės tapati Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 daliai, perkančiajai organizacijai draudžiama po to, kai paskelbiami pirkimo dokumentai ir skelbimas apie pirkimą, nustatyti lyginamojo svorio koeficientus ir taisykles, taip pat viename iš šių dokumentų nurodytų sutarčių sudarymo kriterijų subkriterijus, jeigu anksčiau šios lyginamojo svorio taisyklės, koeficientai ir subkriterijai nebuvo paskelbti konkurso dalyviams. Teisingumo Teismas nusprendė, kad su Sąjungos teisės nuostatomis nesuderinamas ne tik „lyginamojo svorio koeficientų“, bet ir „subkriterijų“ nustatymas ex post.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šiuo atveju kyla klausimas, ar šia papildoma nuoroda į „subkriterijus“ Teisingumo Teismas darė nuorodą ir į sutarčių sudarymo kriterijų vertinimo metodą, o tai būtų panašu į lyginamojo svorio taisykles. Todėl nebūtų lengva atmesti argumentus, pagal kuriuos Teisingumo Teismo pavartota sąvoka „subkriterijai“ apima ir vertinimo metodą. Vis dėlto taip pat nėra akivaizdu, kad iš 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Lianakis ir kt. (C‑532/06, EU:C:2008:40) išplauktų, jog konkurso dalyviams turi būti pranešta apie patį vertinimo metodą, juo labiau kad šis būdas visada turi būti nustatomas iš anksto. Bet kokiu atveju galima daryti išvadą, kad klausimas, pateiktas byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, nėra aiškiai susijęs su vertinimo metodo nustatymu a posteriori ir kad todėl jo apimtis nėra tokia pati kaip šiuo atveju keliamo klausimo apimtis.
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Teisingumo Teismas aiškiai nenagrinėjo šio klausimo savo 2011 m. liepos 21 d. Sprendime Evropaïki Dynamiki / EMSA (C‑252/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:512); jis tik nurodė 2008 m. sausio 24 d. Sprendimą Lianakis ir kt. (C‑532/06, EU:C:2008:40) ir atkreipė dėmesį į tai, jog subkriterijų ir jų atitinkamo lyginamojo svorio naudojimo teisėtumas visada turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą ir iš jo išplaukiančią skaidrumo pareigą. Todėl, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, šiuose sprendimuose nepateikiamas atsakymas arba bent jau galutinis atsakymas į klausimą, kuris kyla pagrindinėje byloje: ar apie pasiūlymų vertinimo metodą, t. y. konkretų būdą, kurį perkančioji organizacija naudos vertindama šiuos pasiūlymus, konkurso dalyviams taip pat turi būti pranešta iš anksto.
18 Tuo remdamasi Raad van State (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 2004/18 <...> 53 straipsnio 2 dalis, atskirai ir siejama su Europos teisėje įtvirtintų vienodo požiūrio ir skaidrumo sudarant viešojo pirkimo sutartis principų taikymo sritimi, turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad jeigu sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu asmeniu, perkančioji organizacija visuomet privalo iš anksto nustatyti ir skelbime apie pirkimą arba sutarties dokumentuose nurodyti vertinimo metodą arba lyginamojo svorio taisykles, nesvarbu, kokia jų apimtis, nuspėjamumas ar įprastumas, kuriomis remiantis pasiūlymai turėtų būti vertinami pagal laimėtojo nustatymo kriterijus ir subkriterijus,
arba
ar taip, kad, jei nėra tokio bendro įpareigojimo, yra tokių aplinkybių, kaip lyginamojo svorio taisyklių apimtis, nenuspėjamumas ar neįprastumas, kurioms esant tokia pareiga gali būti taikoma?“
Dėl prejudicinio klausimo
19 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalis, siejama su vienodo požiūrio principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, turi būti aiškinama taip, kad jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartis turi būti sudaroma, perkančiosios organizacijos požiūriu, vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, perkančioji organizacija visuomet privalo galimiems konkurso dalyviams skelbime apie pirkimą arba su nagrinėjamu pirkimu susijusiuose dokumentuose nurodyti vertinimo metodą arba lyginamojo svorio taisykles, kuriomis remiantis pasiūlymai bus vertinami pagal šiuose dokumentuose paskelbtus sutarčių sudarymo kriterijus arba, nesant tokios bendros pareigos, ar tokia pareiga gali kilti dėl nagrinėjamam pirkimui būdingų aplinkybių.
20 Atsakant į šį klausimą reikia nurodyti, kad kai perkančioji organizacija nusprendžia sutartį sudaryti su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu pagal Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalį, skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ji nurodo santykinį lyginamąjį svorį, kurį ji suteikia kiekvienam iš sutarčių sudarymo kriterijų, pagal kuriuos bus nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Šie lyginamieji svoriai gali būti išreiškiami nurodant tam tikrą intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Jei, perkančiosios organizacijos nuomone, dėl įrodomų priežasčių lyginamųjų svorių nurodyti neįmanoma, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose ar konkurencinio dialogo atveju aprašomajame dokumente nurodo kriterijus mažėjančia svarbos tvarka.
21 Šiais reikalavimais siekiama, kaip nurodyta Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamojoje dalyje, kad visiems konkurso dalyviams būtų tinkamai pranešta apie kriterijus ir priemones, kurios bus taikomos nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Be to, jais išreiškiama šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta perkančiųjų organizacijų pareiga, pagal kurią perkančiosios organizacijos ūkio subjektams turi taikyti vienodas sąlygas, jų nediskriminuoti ir veikti skaidriai.
22 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes tiek tuomet, kai rengia pasiūlymus, tiek tuomet, kai perkančioji organizacija juos vertina (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo ATI EAC e Viaggi di Maio ir kt., C‑331/04, EU:C:2005:718, 22 punktą ir 2016 m. gegužės 24 d. Sprendimo MT Højgaard ir Züblin, C‑396/14, EU:C:2016:347, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tikslas ir kriterijai turi būti aiškiai nustatyti nuo pat sutarčių sudarymo procedūros pradžios (2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑368/10, EU:C:2012:284, 56 punktas) ir kad perkančioji organizacija neturėtų sutarties sudarymo kriterijams taikyti subkriterijų, apie kuriuos iš anksto nebuvo pranešta konkurso dalyviams (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EMSA, C‑252/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:512, 31 punktas). Be to, perkančioji organizacija privalo vienodai aiškinti sutarties sudarymo kriterijus per visą procedūrą (2001 m. spalio 18 d. Sprendimo SIAC Construction, C‑19/00, EU:C:2001:553, 43 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
24 Šie reikalavimai iš principo mutatis mutandis taikomi perkančiųjų organizacijų pareigai skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose nurodyti kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus „santykinį lyginamąjį svorį“. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija iš principo neturėtų taikyti lyginamojo svorio taisyklių, apie kurias iš anksto nebuvo pranešta konkurso dalyviams (žr. šiuo klausimu 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Lianakis ir kt., C‑532/06, EU:C:2008:40, 38 ir 42 punktus).
25 Be kita ko, kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus santykinis lyginamasis svoris, jei laikomasi Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, turi būti aiškiai nustatytas nuo sutarties sudarymo procedūros pradžios, taip suteikiant konkurso dalyviams galimybę objektyviai nustatyti realią sutarties sudarymo kriterijaus reikšmę kitų sutarties sudarymo kriterijų atžvilgiu tuo metu, kai perkančioji organizacija atlieka paskutinį jų vertinimą. Be to, kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus santykinis lyginamasis svoris negali būti keičiamas per visą procedūrą.
26 Teisingumo Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, gali nustatyti subkriterijų, kurie iš esmės atitinka kriterijus, apie kuriuos iš anksto buvo pranešta konkurso dalyviams, lyginamojo svorio koeficientus, jei tenkinamos trys sąlygos, t. y. jei šis nustatymas ex post, pirma, nekeičia sutarties sudarymo kriterijų, nustatytų pirkimo dokumentuose arba skelbime apie pirkimą, antra, neapima elementų, kurie, jei būtų buvę žinomi rengiant pasiūlymus, būtų galėję paveikti šį rengimą, ir, trečia, buvo priimti neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių galėtų būti diskriminuojamas vienas iš dalyvių (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EMSA, C‑252/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:512, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
27 Vis dėlto nei Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalyje, nei kitoje šios direktyvos nuostatoje nenumatyta perkančiosios organizacijos pareiga galimiems dalyviams pranešti, paskelbiant skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose, apie vertinimo metodą, kurį perkančioji organizacija taiko vertindama ir teisingai klasifikuodama pasiūlymus pagal sutarties sudarymo kriterijus ir jų santykinius lyginamuosius svorius, iš anksto nustatytus dokumentuose, susijusiuose su nagrinėjamu pirkimu.
28 Tokia bendra pareiga neišplaukia ir iš Teisingumo Teismo praktikos.
29 Iš tikrųjų Teisingumo Teismas nusprendė, kad vertinimo komisija turi turėti tam tikrą laisvę vykdydama jai pavestą užduotį ir todėl gali, nekeisdama pirkimo dokumentuose arba skelbime apie pirkimą nustatytų sutarties sudarymo kriterijų, laisvai organizuoti jai pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo ir analizės darbą (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EMSA, C‑252/10 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:512, 35 punktas).
30 Šią laisvę pagrindžia ir praktinio pobūdžio paaiškinimai. Perkančioji organizacija turi galėti nustatyti vertinimo metodą, kurį taikys vertindama ir klasifikuodama pasiūlymus atitinkamo atvejo aplinkybėmis.
31 Vadovaujantis Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje įtvirtintais sutarčių sudarymo principais ir siekiant išvengti bet kokios favoritizmo rizikos, vertinimo metodas, kurį perkančioji organizacija taiko, kad įvertintų ir teisingai klasifikuotų pasiūlymus, iš principo neturėtų būti nustatomas po to, kai perkančioji organizacija atplėšia vokus su pasiūlymais. Tačiau tuo atveju, kai dėl priežasčių, kurias galima įrodyti, neįmanoma nustatyti šio metodo iki vokų atplėšimo, kaip nurodo Belgijos vyriausybė, perkančiajai organizacijai neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad juos nustatė tik po to, kai ji arba jos vertinimo komisija sužinojo pasiūlymų turinį.
32 Bet kokiu atveju, remiantis minėtais sutarčių sudarymo principais ir atsižvelgiant į tai, kas konstatuota šio sprendimo 24 ir 25 punktuose, dėl aplinkybės, kad perkančioji organizacija vertinimo metodą parengė po skelbimo apie pirkimą arba pirkimo dokumentų paskelbimo, neturėtų pasikeisti sutarties sudarymo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris.
33 Šiuo atveju kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama sutarties sudarymo procedūra atitinka Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, nes, pirma, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodė tik du sutarties sudarymo kriterijus, t. y. kokybę ir kainą, kiekvienam iš jų suteikdama įvertinimą „(50/100)“, ir, antra, vertinimo komisija, vertindama pasiūlymų kokybės kriterijų, naudojo vertinimo skalę „labai geras – pakankamas – nepakankamas“, o sutarties sudarymo kainos kriterijui jokia skalė nebuvo taikoma.
34 Šiuo požiūriu pažymėtina, kad, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, abu įvertinimai „(50/100)“ reiškia, kad abu sutarties sudarymo kriterijai yra lygiaverčiai.
35 Atrodo, klasifikuojant dalyvius tam, kad būtų nustatytas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, toks būdas neleidžia atspindėti jų pasiūlymų kokybės skirtumų, susijusių su pasiūlymų kaina, taip pat visiškai laikantis sutarties sudarymo kriterijų santykinio lyginamojo svorio, kuris įvertintas „(50/100)“. Be kita ko, matyti, kad toks būdas gali paveikti kainos kriterijų ir jis taptų lemiamas pasiūlymams, klasifikuojamiems pagal šio sprendimo 33 punkte minėtą kokybės skalę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar vertindama pasiūlymus perkančioji organizacija iš tiesų laikėsi skelbime apie pirkimą paskelbto kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus santykinio lyginamojo svorio.
36 Nors perkančioji organizacija, vertindama vieną iš sutarties sudarymo kriterijų, gali naudoti skalę, apie kurią nebuvo paskelbta skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose, vis dėlto ši skalė neturėtų, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 32 punkte, pakeisti šiuose dokumentuose paskelbto sutarties sudarymo kriterijų santykinio lyginamojo svorio.
37 Todėl iš visų pateiktų argumentų matyti, kad į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalis, siejama su vienodo požiūrio principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, turi būti aiškinama taip, kad jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartis turi būti sudaroma vadovaujantis, perkančiosios organizacijos požiūriu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, perkančioji organizacija neprivalo galimiems konkurso dalyviams atitinkamame skelbime apie pirkimą arba su nagrinėjamu pirkimu susijusiuose dokumentuose nurodyti vertinimo metodo, kurį perkančioji organizacija taiko siekdama įvertinti ir teisingai suklasifikuoti pasiūlymus. Tačiau dėl minėto metodo neturėtų pasikeisti sutarties sudarymo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos 53 straipsnio 2 dalis, siejama su vienodo požiūrio principu ir iš jo išplaukiančia skaidrumo pareiga, turi būti aiškinama taip, kad jeigu viešojo paslaugų pirkimo sutartis turi būti sudaroma vadovaujantis, perkančiosios organizacijos požiūriu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi, perkančioji organizacija neprivalo galimiems konkurso dalyviams atitinkamame skelbime apie pirkimą arba su nagrinėjamu pirkimu susijusiuose dokumentuose nurodyti vertinimo metodo, kurį perkančioji organizacija taiko siekdama įvertinti ir teisingai suklasifikuoti pasiūlymus. Tačiau dėl minėto metodo neturėtų pasikeisti sutarties sudarymo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris.
Parašai.