TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

Byla F‑17/08

Andrzej Wybranowski

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Atviras konkursas — Neįrašymas į rezervo sąrašą — Egzamino žodžiu įvertinimas — Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/60/06 — Motyvavimas — Atrankos komisijos įgaliojimai — Kandidatų vertinimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A. Wybranowski iš esmės prašo panaikinti 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą neįrašyti jo į atviro konkurso EPSO/AD/60/06 rezervo sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš A. Wybranowski bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Vertinimo kriterijų taikymas ir jų pusiausvyra

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

2.      Pareigūnai — Įdarbinimas — Konkursas — Konkursas, organizuojamas atsižvelgiant į kvalifikaciją ir rengiant egzaminus — Kandidatų tinkamumo vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai — Konkursas — Atrankos komisija — Kandidatūros atmetimas — Pareiga motyvuoti — Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; III priedo 6 straipsnis)

1.      Konkurso atrankos komisija, atlikdama savo darbą, turi didelę diskreciją. Todėl kai pranešime apie konkursą nenumatyti vertinimo kriterijai, jai leidžiama juos nustatyti, arba kai pranešime numatyti šie kriterijai, jai leidžiama juos apibrėžti nepakeičiant šių kriterijų atitinkamos pusiausvyros.

(žr. 32 punktą)

Nuoroda:

1981 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Authié prieš Komisiją, 34/80, Rink. p. 665, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. gruodžio 13 d. Sprendimo González Holguera prieš Parlamentą, T‑115/89, Rink. p. II‑831, paskelbtos tik ištraukos, 53 punktas; 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo Pimley-Smith prieš Komisiją, T‑291/94, Rink. VT p. I‑A‑209 ir II‑637, 48 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑295 ir II‑A‑1‑1563, 47 punktas.

2.      Kalbant apie subjektyvių savybių, kaip antai kandidatų „tinkamumas“, „motyvacija“, „sugebėjimai“, vertinimą, pažymėtina, kad atrankos komisija, atsižvelgdama į savo didelę diskreciją, gali įvertinti kiekvieno kandidato specifines savybes, susijusias, pavyzdžiui, su profesine patirtimi ar kalbiniais įgūdžiais.

Faktinė kandidato, turinčio daugiau profesinės patirties ir kalbinių įgūdžių, nei reikalaujama pranešime apie konkursą, padėtis nėra panaši į kitų kandidatų, ir jei pirmieji kandidatai geriau įvertinti ne dėl to, kad atrankos komisija pridėjo pranešime apie konkursą nenumatytą kriterijų, bet dėl to, jog atsižvelgė į kandidatų galimybes atitikti numatytus kriterijus, šis vertinimas ne tik atitinka vienodo požiūrio principą, bet net šiuo reikalaujamas. Taigi atsižvelgiant į patirtį ir kitų kalbų, nei numatytos pranešime apie konkursą, mokėjimą nėra diskriminuojama.

(žr. 54–56 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. birželio 16 d. Sprendimo Kolivas prieš Komisiją, 40/86, Rink. p. 2643, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, Rink. VT p. I‑A‑1 ir II‑1, 41 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑341, 25 punktas.

3.      Pareiga motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą siekiama, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui reikiamą informaciją dėl sprendimo pagrįstumo, kuri leistų įvertinti galimybę pareikšti ieškinį teisme, ir, antra, sudaryti sąlygas Sąjungos teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę.

Kalbant apie konkurso atrankos komisijos priimtus sprendimus, pažymėtina, kad pareiga motyvuoti turi būti suderinta su atrankos komisijos darbui būdingu slaptumu. Remiantis šiuo Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje įtvirtintu principu galima užtikrinti konkursų atrankos komisijos nepriklausomumą ir jos darbo objektyvumą, apsaugant ją nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, kuriuos gali daryti pačios institucijos, suinteresuoti kandidatai ar tretieji asmenys.

Atrankos komisijos sprendimas neleisti kandidatui laikyti egzaminų yra pranešime apie konkursą nurodytų ar pačios atrankos komisijos patikslintų objektyvių kriterijų pritaikymo jo paraiškai pasekmė. Dėl šių sprendimų pažymėtina, kad konkursų, kuriuose dalyvauja daug kandidatų, pirmame etape atrankos komisija gali pranešti kandidatams tik kriterijus ir atrankos rezultatus, tačiau vėliau ji privalo pateikti prašantiems kandidatams individualų paaiškinimą, kuriame būtų nurodytos priežastys, dėl kurių jiems nebuvo leista toliau dalyvauti konkurse.

Tačiau sprendimas, kuriame atrankos komisija konstatuoja, kad kandidatas neišlaikė egzamino, yra atrankos komisijos lyginamojo vertinimo išraiška. Taigi atsižvelgiant į slaptumą, kuris turi būti būdingas atrankos komisijos darbui, ir į didelę diskreciją, kurią vertindama konkursų egzaminų rezultatus turi atrankos komisija, atrankos komisija, aiškindama, kodėl kandidatas neišlaikė egzamino, neprivalo nurodyti kandidato atsakymų, kurie buvo laikomi nepakankamais, ar paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta, kad jie yra nepakankami. Todėl pranešimas apie įvairių egzaminų balus yra iš esmės pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas.

Vis dėlto atrankos komisijos darbo slaptumas ir atrankos komisijos turima didelė diskrecija nereiškia, kad prašantiems kandidatams negali būti pranešti balai, gauti pagal kiekvieną pranešime apie konkursą nurodytą egzamino žodžiu kriterijų.

Jei kandidatas paprašė, pareigai motyvuoti įvykdyti būtina informacija turi būti pateikta iš esmės prieš pasibaigiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytam terminui. Vis dėlto, jei prieš pareiškiant ieškinį buvo pateikti minimalūs motyvai, vykstant procesui atrankos komisija gali papildyti pirmiau pateiktą informaciją, ir taip pagrindas, susijęs su motyvų trūkumu, gali netekti pagrindo.

(žr. 94, 95 ir 97–100 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 27 punktas; 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 24, 30 ir 31 punktai; 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 39 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo González Holguera prieš Parlamentą 43 punktas; 1992 m. gegužės 21 d. Sprendimo Fascilla prieš Parlamentą, T‑55/91, Rink. p. II‑1757, 35 punktas; 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Berlingieri Vinzek prieš Komisiją, T‑71/96, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑921, 79 punktas; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑73, 82 punktas; 2003 m. birželio 25 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑72/01, Rink. VT I‑A‑169 ir II‑861, 70 punktas; 2003 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Alexandratos ir Panagiotou prieš Tarybą, T‑233/02, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑989, 30 ir 31 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Van Neyghem prieš Komisiją, F‑73/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑441 ir II‑A‑1‑2515, 78 punktas.