TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 14 d.

Byla F‑80/09

Erika Lenz

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Socialinė apsauga — Heilpraktiker gydymo išlaidų padengimas — Nediskriminavimo principas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo E. Lenz prašo panaikinti Bendrosios Europos Sąjungos institucijų sveikatos draudimo sistemos sprendimą neatlyginti jai išlaidų už Heilpraktiker (natūropato), neturinčio gydytojo diplomo, Vokietijoje suteiktas gydymo paslaugas.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Asmens nenaudai priimtas sprendimas — Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

2.      Pareigūnai — Socialinis draudimas — Sveikatos draudimas — Gydymo išlaidos — Kompensavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai — Vienodas požiūris — Ribos — Neteisėtai suteikta nauda

1.      Administracija įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą atsisakyti atlyginti gydymo išlaidas pagrindusi sprendimą atmesti skundą, nes buvo laikoma, kad pastarojo sprendimo motyvai sutampa su sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, motyvais.

(žr. 29 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑133 ir II‑B‑1‑807, 55 ir 56 punktai.

2.      Tik Sąjungos teisės aktų leidėjas yra kompetentingas nustatyti Bendrosios Europos Sąjungos institucijų sveikatos draudimo sistemos taikymo ribas. Tai, kad valstybių narių pareigūnams ir buvusiems pareigūnams jų socialinis draudimas ar privačios ligonių kasos galėjo kompensuoti už Heilpraktiker (gydytojo diplomo neturinčio gydytojo) suteiktas gydymo paslaugas, savaime nereiškia, jog Europos pareigūnams ir buvusiems pareigūnams turi būti suteikta tokia galimybė; be to, išlaidų už Heilpraktiker, neturinčio gydytojo diplomo, gydymą nekompensavimas neatrodo akivaizdžiai nepagrįstas, kiek tai susiję su jo esme ar taikymu, remiantis socialinio draudimo principu, pagrįstu Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa.

Europos pareigūnams ir buvusiems pareigūnams, įsikūrusiems atitinkamoje valstybėje narėje, ir šios valstybės narės pareigūnams bei buvusiems pareigūnams taikomas skirtingas socialinis draudimas, todėl jų padėtis nėra panaši.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. balandžio 16 d. Sprendimo Kuchlenz-Winter prieš Komisiją, T‑66/95, Rink. p. II‑637, 64 punktas.

3.      Vienodo požiūrio principo turi būti laikomasi derinant jį su teisėtumo principu, pagal kurį niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu kito naudai, nes taip būtų užtikrintas „vienodas požiūris esant neteisėtumui“. Iš tiesų vien dėl galimo neteisėtumo kito asmens, drausto bendruoju Europos Sąjungos institucijų sveikatos draudimu, naudai Sąjungos teisėjas negali konstatuoti diskriminacijos ir dėl to pripažinti neteisėtumą pareigūno atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis vien dėl to, kad nesilaikydamas Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų asmeniui minėtas sveikatos draudimas kompensavo Heilpraktiker (gydytojo diplomo neturinčio gydytojo) gydymo išlaidas, suinteresuotajam asmeniui tokia pati teisė neatsiranda.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Skoulidi prieš Komisiją, F‑4/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑47 ir II‑A‑1‑229, 81 punktas.