TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. sausio 13 d.

Byla F‑77/09

Bart Nijs

prieš

Europos Sąjungos Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo drausmė – Drausminė procedūra – Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a ir 22b straipsniai – Nešališkumas – Protingas terminas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir EA 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo B. Nijs pirmiausia prašo panaikinti, pirma, 2009 m. sausio 15 d. Auditų Rūmų sprendimą nušalinti jį nuo pareigų, antra, 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Nr. 81‑2007, kuriuo Paskyrimų tarnybos įgaliojimai suteikiami ad hoc komisijai, ir, trečia, visus parengiamuosius sprendimus, kuriuos priėmė ad hoc paskyrimų tarnyba; nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovas Tarnautojų teismo prašo „pripažinti“, kad nušalinimo nuo pareigų nuobauda yra neproporcinga.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. B. Nijs padengia savo ir Audito Rūmų bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Tarnautojų teismo kompetencija – Ribos

(SESV 266 ir 270 straipsniai; Teisingumo Teismo statuto I priedo 1 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktų, leidžiančių preziumuoti neteisėtų veiksmų arba šiurkštaus pažeidimo egzistavimą, atskleidimas – Apsauga nuo drausminių procedūrų – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalis ir 22b straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai – Darbo drausmė – Drausminė procedūra – „ad hoc“ paskyrimų tarnybos, kurią sudaro tam tikros institucijos, šiuo atveju Audito Rūmų, darbuotojai, paskyrimas – Priimtinumas

(EB 247 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnai – Darbo drausmė – Drausminė procedūra – Institucijos pareiga drausminiais įgaliojimais naudotis rūpestingai ir nešališkai

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo identiškumas – Pagrindai ir argumentai, nenurodyti skunde, bet glaudžiai su juo susiję – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

6.      Pareigūnai – Darbo drausmė – Sankcija – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 17, 17a ir 86–89 straipsniai)

7.      Pareigūnai – Darbo drausmė – Drausminė procedūra – Terminai – Institucijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Vertinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

1.      Tarnautojų teismas neturi kompetencijos pakeisti drausminės nuobaudos ar nuspręsti, kad tokia nuobauda yra neproporcinga, ir nurodyti administracinės valdžios institucijai taikyti kitą nuobaudą. Būtent nuobaudą skyrusi institucija prireikus pagal SESV 266 straipsnį turi imtis galimo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonių.

(žr. 55 punktą)

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į šių nuostatų 22a straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą siekiant apibrėžti informaciją, kurios atskleidimas negali lemti drausminių procedūrų pradėjimo: šiose dviejose nuostatose kalbama tik apie pranešimą apie konkrečius faktus, kurių pirminis vertinimas galėjo apie juos pranešantį pareigūną paskatinti pagrįstai manyti, kad buvo imtasi neteisėtų veiksmų ar padarytas šiurkštus pažeidimas.

Šiuose straipsniuose numatytas atskleidimas apsaugo nuo drausminių procedūrų tik tuo atveju, kai laikomasi šios sąlygos ir paisoma objektyvumo bei nešališkumo pareigų, garbingo pareigų atlikimo, asmenų garbės ir nekaltumo prezumpcijos.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnio 1 dalyje numatyta apsauga negali būti suteikiama pareigūnams, pažeidusiems, pavyzdžiui, pareigą parodyti didžiausią atidumą ir santūrumą paviešinant kaltinimus, priklausančius Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencijai.

(žr. 65, 66, 70 ir 80 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 2 d. Sprendimo Giraudy prieš Komisiją, F‑23/05, 162 punktas.

3.      Ad hoc paskyrimų tarnyba, kurią sudaro Audito Rūmų darbuotojai, užtikrina visas garantijas, kad drausminėje procedūroje bus laikomasi lygybės, nes reikalaujama, kad šie darbuotojai suteiktų visas nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas ir laikytųsi šio reikalavimo savo įgaliojimų laikotarpiu. Audito Rūmų darbuotojų elgesio kodekse taip pat numatyta, kad jie turi vengti bet kokios situacijos, dėl kurios gali atsirasti interesų konfliktas.

Be to, bet kokia administracinės valdžios institucija turi pareigą, kuri ypač taikoma drausminėje procedūroje, laikytis nešališkumo principo.

(žr. 102 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Hau prieš Parlamentą, F‑125/07, 27 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Savo įgaliojimais per drausminę procedūrą administracija turi naudotis atidžiai ir nešališkai.

Administracinį tyrimą vykdančio pareigūno užduotys būtinai apima: reikšmingų faktų ir aplinkybių nustatymą, taigi jų įvertinimą siekiant nustatyti jų svarbą, taip pat įrodymų, kurie gali būti panaudoti per drausmines procedūras, įrodomosios galios įvertinimą. Pati ši vertinimo galimybė skiriasi, atsižvelgiant į drausmės pažeidimų, už kuriuos gali būti skirtos nuobaudos, ir tyrimų, kurių gali prireikti, pobūdį. Atlikdamas patikrinimą už tyrimą atsakingas pareigūnas turi įvertinti aplinkybes, kurios gali padaryti žalos garbingai atliekamoms pareigoms (tai yra svarbi kiekvieno pareigūno pareiga), tam, kad prireikus nurodytų reikšmingas aplinkybes. Jeigu jam būtų draudžiama atlikti vertinimą, būtų sudaromos kliūtys bet kokiam administraciniam tokių aplinkybių tyrimui.

(žr. 110, 115 ir 118 punktus)

5.      Siekiant apsaugoti ikiteisminės procedūros tikslą sudaryti galimybes administracijai peržiūrėti savo sprendimą ir taip pasiekti neteisminį ginčų sprendimą, buvo nuspręsta, kad skundo ir ieškinio atitikties taisyklę galima taikyti tik tuo atveju, kai ieškiniu pakeičiamas skundo dalykas arba pagrindas, o sąvoką „pagrindas“ reikia aiškinti plačiai, laikant, kad tai yra ginčijamo akto turinio teisėtumo ginčijimas, arba alternatyviai, kad tai yra šio akto formos teisėtumo ginčijimas. Todėl paprastai, jei nėra prieštaravimų dėl teisėtumo ir viešosios tvarkos išlyga grindžiamų pagrindų, ginčo pagrindas pakeičiamas, taigi ieškinys laikomas nepriimtinu dėl atitikties taisyklės nesilaikymo, tik jeigu ieškovas, kuris savo skunde kritikavo tik formalų jo nenaudai priimto akto, įskaitant jo procedūrinius aspektus, teisėtumą, ieškinyje pateikia pagrindus dėl esmės arba, priešingai, jeigu ieškovas savo skunde ginčijo tik jo nenaudai priimto akto materialųjį teisėtumą, paskui pareiškė ieškinį, kuriame yra pagrindų, susijusių su šio akto, įskaitant jo procedūrinius aspektus, formos teisėtumu.

(žr. 129 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 110, 119 ir 120 punktai.

6.      Pareigūnų tarnybos nuostatais įtvirtintose darbo drausmės taisyklėse nėra nustatyto ryšio tarp sankcijos ir padaryto pažeidimo. Taip pat, kai yra nustatyti nusižengimai, kuriais kaltinamas pareigūnas, tinkamą drausminę nuobaudą turi parinkti Paskyrimų tarnyba, o Sąjungos teismas šios institucijos vertinimo negali pakeisti savuoju, nebent buvo padaryta akivaizdi klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais.

Institucijos turi teisę tikėtis diskretiško ir apdairaus tam tikro pareigų lygio pareigūnų elgesio. Todėl pareigūnas, garbę žeminančių raštų, kuriuos jis plačiai atskleidė, autorius, yra atsakingas už du akivaizdžius Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 ir 17a straipsnių pažeidimus. Taigi tokio pareigūno nušalinimas nėra neproporcingas.

(žr. 131, 132 ir 135 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Daffix prieš Komisiją, T‑12/94, 63 ir 89 punktai; 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Teixeira Neves prieš Teisingumo Teismą, T‑259/97, 108 punktas.

7.      Iš gero administravimo principo išplaukia, kad drausmės priežiūros institucijos privalo vykdyti drausminę procedūrą rūpestingai ir veikti taip, kad kiekvienas tyrimo veiksmas būtų vykdomas per protingą terminą po ankstesnio veiksmo. Atsakymui į klausimą, ar pradėta drausminė procedūra buvo vykdoma, kaip reikalaujama, rūpestingai, turi įtakos tai, kad nuo tariamo drausmės pažeidimo įvykdymo momento iki sprendimo pradėti drausminę procedūrą praėjo ilgesnis ar trumpesnis laikotarpis.

Vis dėlto protingo termino laikymosi principo pažeidimas paprastai nepateisina baigus administracinę procedūrą priimto sprendimo panaikinimo. Tik tuo atveju, kai praėjęs pernelyg ilgas laiko tarpas gali turėti įtakos pačiam baigus administracinę procedūrą priimto sprendimo turiniui, protingo termino principo nesilaikymas turi poveikį administracinės procedūros teisėtumui. Būtent taip gali būti nuobaudų skyrimo procedūrose, kai praėjęs pernelyg ilgas laiko tarpas turi poveikį atitinkamų asmenų galimybei veiksmingai gintis.

(žr. 141 ir 146 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. gruodžio 13 d. Nutarties SGA prieš Komisiją, C‑39/00 P, 44 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo JCB Service prieš Komisiją, T‑67/01, 36 ir 40 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2001 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 390 ir 392 punktai.