TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 27 d.

Byla F‑75/07

Colin Brown

ir

Alberto Volpato

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Nauja karjeros sistema – Karjeros prailginimas įvedus naujus lygius, kurie neturi atitikmens pagal ankstesnius Pareigūnų tarnybos nuostatus – Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio, šių nuostatų XIII priedo bei nuo 2005 m. taikomų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų taikymas – Vienodo požiūrio principas – Paaukštinimo sprendimų galiojimas atgaline data iki 2004 m. gegužės 1 d. – Pereinamojo laikotarpio priemonės – Akivaizdžiai atmestinas ieškinys“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo C. Brown ir A. Volpato prašo panaikinti sprendimą, kuriuo jie buvo paaukštinti ir priskirti prie A*9 lygio, užuot priskyrus prie A*10 lygio, per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovai ir Komisija atitinkamai padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taryba, į bylą įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Sąlygos – Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys – Taikymo sritis

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Taikytinos taisyklės – 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūra

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 723/2004 37 konstatuojamoji dalis)

3.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Naujos pareigų paaukštinimo sistemos priėmimas – Perėjimas nuo senos prie naujos sistemos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Taikytinos taisyklės – Karjeros vientisumo principas – Sąjungos teisėje neįtvirtintas principas

5.      Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Tarnybos nuostatų normos taikymas pagal analogiją – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis; XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa)

6.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 45 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

7.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Pagrindas, paremtas esminiais procedūros pažeidimais – Ribota administracijos kompetencija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnį jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, minėtas teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio. Šioje nuostatoje numatytas atvejis apima visus ieškinius, kurie akivaizdžiai turi būti atmesti dėl priežasčių, susijusių su bylos esme.

(žr. 36 ir 37 punktus)

2.      Kai pakeičiami Pareigūnų tarnybos nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad dirbantis personalas gali remtis teisėtais lūkesčiais ir teisėmis, įgytomis pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas prieš jas pakeičiant, gali būti, kad teisės aktų leidėjui reikės numatyti pereinamojo laikotarpio priemones.

Siekiant nustatyti karjerų struktūrą, kuri turi apimti sprendimo dėl pareigūnų pareigų paaukštinimo per pareigų paaukštinimo procedūrą 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams poveikį, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antroje pastraipoje nustatytas skirtumas tarp šio sprendimo priėmimo bei jo įsigaliojimo dienos ir taikoma įsigaliojimo diena. Pagal šią nuostatą pareigų paaukštinimo, įsigaliojusio iki 2004 m. gegužės 1 d., atvejais naujų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytas aukštesnis lygis nustatomas remiantis ne naujais Pareigūnų tarnybos nuostatais pagrįsta karjeros struktūra, tačiau senuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtinta struktūra. Taigi ši nuostata yra pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria atitinkamiems pareigūnams užtikrinama, kad senoji karjeros struktūra bus taikoma pareigų paaukštinimams, įsigaliojusiems iki 2004 m. gegužės 1 dienos.

Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antros pastraipos taikymo sritį, ši nuostata taikoma tik sprendimams dėl pareigų paaukštinimo, kurie priimti per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą ir įsigaliojo iki 2004 m. gegužės 1 d., todėl ji netaikoma pareigūnams, kurių pareigos 2004 m. balandžio 30 d. nebuvo paaukštintos per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą ar bet kuriuo atveju kurių pareigų paaukštinimas nebuvo įsigaliojęs iki 2004 m. gegužės 1 dienos.

Šiuo klausimu, kadangi pareigų paaukštinimo procedūra yra kasmetinė procedūra, dėl kurios atsiranda padariniai atgaline data tik atitinkamos procedūros atžvilgiu, jei institucija nusprendžia, kad kai kurie sprendimai dėl pareigų paaukštinimo galioja atgaline data tam, kad įsigaliotų ankstesnę dieną nei 2004 m. gegužės 1 d., šis pasirinkimas negali būti neteisėtas, jeigu jo teisinis pagrindas yra Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa.

(žr. 56, 59, 60 ir 113 punktus)

3.      Pareigūnų, paaukštintinų priskiriant juos prie aukštesnio lygio 2004 m. balandžio 30 d. iki įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams, tačiau faktiškai paaukštintų per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą teisinė ir faktinė padėtis yra ne tokia pati kaip to paties lygio pareigūnų, paaukštintinų juos priskiriant prie aukštesnio lygio 2004 m. balandžio 30 d., ir faktiškai paaukštintų per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.

Iš tiesų pagal teisines taisykles, kuriomis reguliuojamas pareigūnų kilimas, iš nuopelnų vertinimo, kurį Paskyrimų tarnyba turi atlikti per kiekvieną kasmetinę pareigų paaukštinimo procedūrą, matyti, jog remiantis šiuo vertinimu tik per šį laikotarpį labiausiai nusipelniusių paaukštintinų pareigūnų pareigos paaukštinamos. Šiuo klausimu pareigūnų, kuriuos ši tarnyba laiko mažiau nusipelniusiais per šį laikotarpį, ir faktiškai paaukštintų jų kolegų teisinė ir faktinė padėtis skiriasi iš esmės. Taigi pirmieji nepriklauso tai pačiai grupei kaip jų paaukštinti kolegos ir negali reikalauti vienodo požiūrio.

Be to, kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatuose nedeleguojama teisė institucijoms priimti pareinamojo laikotarpio priemonių, kuriomis nukrypstama nuo naujos karjeros struktūros taikymo nedelsiant per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, institucijai nepriėmus tokių priemonių nepažeidžiami nei vienodo požiūrio ir teisės į karjerą principai, nei teisėtų lūkesčių apsauga.

(žr. 72–74, 93 ir 94 punktus)

4.      Sąjungos teisėje neįtvirtintas nei karjeros vientisumo, nei karjeros principas. Tačiau teismo praktikoje nustatyta, kad teisės į karjerą principas yra speciali pareigūnams taikomo vienodo požiūrio principo forma.

(žr. 77, 78 ir 117 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 5 d. Sprendimo Toronjo Benitez prieš Komisiją, F‑33/07, 87 ir 88 punktai.

5.      Viena iš sąlygų, kad būtų taikoma nuostata pagal analogiją, yra tai, jog suinteresuotajam asmeniui taikomoje teisės sistemoje būtų spraga, kuri nesuderinama su bendruoju Sąjungos teisės principu ir kuri gali būti ištaisyta numatytu taikymu pagal analogiją.

Taigi dėl to, kad nėra nustatyta, jog Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje ir jų XIII priede yra spraga, nesuderinama su bendruoju Sąjungos teisės principu, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 6 straipsnio antra pastraipa negali būti taikoma pagal analogiją sprendimams dėl pareigų paaukštinimo per vėlesnes pareigų paaukštinimo procedūras nei 2004 m. procedūra.

Be to, reikia turėti omenyje, kad teisiniai santykiai tarp pareigūnų ir administracijos yra statutiniai, o ne sutartiniai, ir kad teisės aktų leidėjas, laikydamasis iš Sąjungos teisės kylančių reikalavimų, bet kuriuo momentu gali pakeisti pareigūnų teises ir pareigas.

(žr. 95–97 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Angé Serrano, C‑496/08 P, 82 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 15 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, F‑81/09, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑238/11 P, 55 punktas.

6.      Nors Paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti sprendimų dėl pareigų paaukštinimo motyvų pareigūnams, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, ji turi motyvuoti savo sprendimą atmesti pareigūno, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundą. Šiuo klausimu administracija įvykdo reikalavimus motyvuoti administracinius sprendimus, kai pareigūnas gali įvertinti jo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme ir kai šis teismas gali vykdyti akto teisėtumo kontrolę.

(žr. 124 ir 125 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. birželio 2 d. Sprendimo Strohm prieš Komisiją, T‑177/03, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Behmer prieš Parlamentą, F‑124/07, 58 punktas ir nurodyta teismo praktika.

7.      Pareigūnas neturi teisėto suinteresuotumo prašyti panaikinti sprendimą dėl procedūros pažeidimo, būtent dėl pareigos motyvuoti pažeidimo, jeigu administracija neturi jokios diskrecijos ir privalo elgtis taip, kaip ir pasielgė, nes panaikinus ginčijamą sprendimą būtų priimtas iš esmės toks pats sprendimas kaip ir panaikintasis.

(žr. 132 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, 62 punktas.