EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. spalio 23 d.

Byla F‑57/11

Gustav Eklund

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Atviras konkursas – Įtraukimas į rezervo sąrašą – Darbo pasiūlymas, pateiktas į rezervo sąrašą įtrauktam asmeniui – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Darbo patirtis, įgyta po to, kai gautas diplomas – Atitinkama atrankos komisijos ir paskyrimų tarnybos kompetencija – Darbo pasiūlymo priėmimas – Darbo pasiūlymo atsiėmimas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo G. Eklund iš esmės prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos sprendimą nepripažinti jo sutikimo eiti pareigūno lygio techninio asistento pareigas, kurias jam Komisija pasiūlė elektroniniu paštu atsiųstame 2010 m. liepos 30 d. rašte išdėstytu sprendimu, ir sprendimą atsiimti šį pasiūlymą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Darbo pasiūlymo atsiėmimas – Neįtraukimas – Sprendimas nepripažinti kandidato sutikimo priimti darbo pasiūlymą – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Nepriklausomumas – Ribos – Neteisėtų sprendimų priėmimas – Paskyrimų tarnybos pareigos – Teisminė kontrolė

3.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Profesinė patirtis – Sąvoka – Studijų laikotarpiai – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

1.      Kandidatui skirtas darbo pasiūlymas, siekiant jį skirti pareigūnu, yra ketinimo pareiškimas, prie kurio prireikus pridedamas prašymas pateikti informacijos, ir juo teisės nesukuriamos. Skirti pareigūną galima tik pagal Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą procedūrą ir sąlygas. Kadangi ketinimo pareiškimas yra parengiamasis aktas, kurio negalima užginčyti pareiškus ieškinį dėl panaikinimo, negali būti ginčijamas jo atsiėmimas, prašant jį panaikinti, nes teisių nesukuriantis aktas gali būti atšauktas bet kuriuo momentu.

Kita vertus, sprendimas nepripažinti kandidato sutikimo priimti darbo pasiūlymą ir atsiimti šį pasiūlymą nutraukia paskyrimo pareigūnu procedūrą ir dėl savo pobūdžio yra asmens nenaudai priimtas aktas. Taigi reikalavimas panaikinti tokį sprendimą yra priimtinas.

(žr. 30, 31, 66 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Jacobs prieš Komisiją, F‑41/05, 44 punktas; 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo De Luca prieš Komisiją, F‑20/06, 37 punktas; 2010 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Bleser prieš Teisingumo Teismą, F‑25/07, 54 punktas; 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Šimonis prieš Komisiją, F‑113/07, 44 ir 45 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Région Nord‑Pas‑de‑Calais prieš Komisiją, T‑267/08 ir T‑279/08, 190 punktas; 2011 m. gruodžio 14 d. Sprendimas De Luca prieš Komisiją, T‑563/10 P.

2.      Atsižvelgiant į konkursų atrankos komisijų nepriklausomumą, paskyrimų tarnyba neturi teisės panaikinti arba pakeisti konkurso komisijos priimto sprendimo. Vis dėlto įgyvendindama savo įgaliojimus paskyrimų tarnyba privalo priimti teisėtus sprendimus. Taigi ji nėra saistoma atrankos komisijos sprendimų, kurių neteisėtumas gali turėti pasekmių jos pačios sprendimams. Būtent todėl prieš skirdama asmenį pareigūnu paskyrimų tarnyba privalo patikrinti, ar jis atitinka tam nustatytas sąlygas. Kai atrankos komisija klaidingai leidžia dalyvauti kandidatui konkurse ir įtraukia jį į tinkamų kandidatų sąrašą, paskyrimų tarnyba turi atsisakyti skirti į pareigas šį kandidatą priimdama motyvuotą sprendimą, kad Tarnautojų teismas galėtų įvertinti jo pagrįstumą.

Vis dėlto reikia turėti omeny ir tai, kad, nepažeidžiant skelbimo apie konkursą nuostatų, konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti, ar ankstesnė profesinė kandidatų patirtis yra tokia, dėl kurios jie gali atitikti dalyvavimo konkurse sąlygas, atsižvelgiant tiek į jos pobūdį ir trukmę, tiek į daugiau ar mažiau glaudų jos ryšį su pareigų, į kurias reikia įdarbinti, reikalavimais. Todėl vykdydama atrankos komisijos sprendimų teisėtumo kontrolę paskyrimų tarnyba turi tik patikrinti, ar naudodamasi savo diskrecija atrankos komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

Šiuo atžvilgiu, klaida gali būti laikoma akivaizdžia, tik jeigu ją galima lengvai nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti atvejams, kai administracija naudojasi didele diskrecija. Todėl siekiant nustatyti, kad buvo padaryta akivaizdi faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kuria galima pateisinti sprendimo panaikinimą, būtina įrodyti, kad ginčijamame sprendime pateikti vertinimai yra neįtikinami. Kitaip tariant, akivaizdžios klaidos negali būti, jeigu ginčijamas vertinimas gali būti laikomas atitinkančiu tikrovę ar tinkamu.

Šie principai turi būti laikomi taikytinais taip pat Sąjungos teismo vykdomai atrankos komisijų ir paskyrimų tarnybos sprendimų kontrolei, kai pastaroji prieš skirdama asmenį pareigūnu nagrinėja, ar jis atitinka šiuo tikslu nustatytus reikalavimus.

(žr. 49–52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 23 d. Sprendimo Schwiering prieš Audito rūmus, 142/85, 19 ir 20 punktai; 1992 m. vasario 20 d. Sprendimo Parlamentas prieš Hanning, C‑345/90 P, 22 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Pascual‑García prieš Komisiją, F‑145/06, 55 punktas ir nurodyta teismo praktika; 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AJ prieš Komisiją, F‑80/10, 34 punktas.

3.      Atvirame konkurse, organizuojamame siekiant sudaryti įdarbinimo rezervo sąrašą, studijų laikotarpiai, kad ir kokia būtų studijų pakopa, nėra laikotarpiai, į kuriuos gali būti atsižvelgta kaip į profesinę patirtį, įgytą po diplomo gavimo, nes studijos skirtos įgyti žinių, o ne gebėjimų, nebent pranešime apie konkursą nurodyta kitaip. Žinoma, laikotarpiai, per kuriuos kandidatas studijuodamas kartu dirbo, gali būti užskaitomi kaip profesinė patirtis, tačiau tokiu atveju kaip profesinė patirtis užskaitomas būtent darbas, o lygiagrečiai vykdytos papildomos ir antraeilės studijos negali būti kliūtis į juos atsižvelgti.

(žr. 54 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Wolf prieš Komisiją, T‑101/96, 71 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Pascual‑García prieš Komisiją 66 punktas.