EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2014 m. liepos 10 d.

Byla F‑22/13

Mátyás Tamás Mészáros

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/207/11 – Į rezervo sąrašą įrašytas konkurso laimėtojas – Paskyrimų tarnybos atliekamas sąlygų, suteikiančių teisę dalyvauti AD 7 lygio konkurse, patikrinimas – Trumpesnė nei minimali reikalaujama profesinė patirtis – Akivaizdi atrankos komisijos vertinimo klaida – Paskyrimų tarnybos pasiūlymo įdarbinti atsiėmimas – Ribota paskyrimų tarnybos kompetencija“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. T. Mészáros prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos (toliau – paskyrimų tarnyba) sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta jį įdarbinti Europos Sąjungos statistikos tarnyboje (Eurostatas) iš konkurso EPSO/AD/207/11 rezervo sąrašo ir kuriuo jis buvo informuotas apie ketinimą prašyti įtraukti į Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) duomenų bazę pastabą, kuria Europos Sąjungos institucijos informuojamos apie tai, jog jis neatitinka šio konkurso reikalavimo dėl minimalios profesinės patirties, būtinos norint būti įdarbinam į AD 7 lygio administratoriaus (AD) pareigas pagal šį konkursą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos M. T. Mészáros patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Rezervo sąrašo sudarymas – Paskyrimų tarnybos atliekama teisėtumo kontrolė – Akivaizdžios vertinimo klaidos nustatymas – Pasekmė – Atsisakymas skirti į pareigas konkurso laimėtoją

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnis ir III priedo 5 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Profesinė patirtis – Sąvoka – Studijų laikotarpiai – Neįtraukimas – Savarankiškai dirbančio asmens arba laisvosios profesijos atstovo vykdoma veikla – Įtraukimas – Sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Nustatymas pranešime apie konkursą – Minimalios profesinės patirties reikalavimas – Reikalavimas, kurį reikia aiškinti kaip reiškiantį profesinę patirtį, darbo laiko požiūriu atitinkančią visos darbo dienos darbą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Darbo pasiūlymas – Parengiamasis aktas – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Konkursas – Organizavimas – Du atskiri, tačiau tarpusavyje susiję konkursai, skirti įdarbinti į skirtingo lygio pareigas – Galimybė perkelti aukštesnio lygio konkurso laimėtoją į žemesnio lygio konkursą nelaikant pastarojo konkurso egzaminų – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalis)

1.      Nors paskyrimų tarnyba neturi įgaliojimų panaikinti ar pakeisti konkurso atrankos komisijos priimto sprendimo, naudodamasi savo įgaliojimais, ji privalo priimti teisėtus sprendimus. Taigi ji nesaistoma atrankos komisijos sprendimų, kurių neteisėtumas gali turėti pasekmių jos pačios sprendimams. Todėl ši tarnyba, prieš paskirdama asmenį pareigūnu, privalo patikrinti, ar jis tenkina keliamus reikalavimus. Kai konkurso atrankos komisija klaidingai leidžia dalyvauti kandidatui konkurse ir įtraukia jį į rezervo sąrašą, paskyrimų tarnyba turi atsisakyti paskirti į pareigas šį kandidatą sprendimu, kuris turi būti motyvuotas, kad Sąjungos teismas galėtų įvertinti jo pagrįstumą.

Vadinasi, atlikdama konkurso atrankos komisijos sprendimų teisėtumo kontrolę, ši tarnyba turi tik tikrinti, ar naudodamasi turima diskrecija konkurso atrankos komisija nepadarė akivaizdžios klaidos. Jeigu paskyrimų tarnyba mano, kad kandidatui neteisėtai leista dalyvauti konkurse, ji turi atsisakyti paskirti pareigūnu bandomajam laikotarpiui asmenį, kurio pavardė į rezervo sąrašą įtraukta dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, tačiau negali reikalauti konkurso atrankos komisijos pakeisti šį sąrašą, nes tai reikštų administracijos kišimąsi į konkurso atrankos komisijos darbą ir prieštarautų jos nepriklausomumui.

Be to, klaida gali būti pripažinta akivaizdžia, tik jei ją galima lengvai aptikti remiantis kriterijais, kuriuos teisės aktų leidėjas ketino taikyti administracijos naudojimuisi savo didele diskrecija. Vadinasi, norint nustatyti, kad vertinant faktines aplinkybes buvo padaryta akivaizdi klaida, pateisinanti sprendimo panaikinimą, būtina įrodyti, kad ginčijamame sprendime nurodyti vertinimai nepatikimi. Kitaip tariant, negalima konstatuoti akivaizdžios klaidos, jeigu ginčijamą vertinimą galima laikyti teisingu ar tinkamu.

(žr. 48–50 ir 52 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Schwiering / Audito Rūmai, 142/85, EU:C:1986:405, 19 ir 20 punktai; Sprendimo Parlamentas / Hanning, C‑345/90 P, EU:C:1992:79, 22 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Luxem / Komisija, T‑306/04, EU:T:2005:326, 22 ir 24 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Pascual-García / Komisija, F‑145/06, EU:F:2008:65, 55 punktas; Sprendimo Eklund / Komisija, F‑57/11, EU:F:2012:145, 49–51 punktai.

2.      Jeigu pranešime apie konkursą nenustatyta kitaip, į studijų laikotarpius negalima atsižvelgti kaip į gavus diplomą įgytos profesinės patirties laikotarpius, kad ir koks būtų šių studijų lygis, nes studijuojant įgyjama žinių, o ne kompetencija.

Žinoma, galima atsižvelgti į laikotarpius, kai kandidatas ir studijavo, ir dirbo, tačiau reikia pažymėti, kad tokiu atveju profesine patirtimi laikomas dirbtas darbas, o studijos, kaip nepagrindinė ir papildoma veikla tuo pačiu laikotarpiu, nekliudo atsižvelgti į profesinius pasiekimus.

Be to, kalbant apie savarankiškai dirbančio asmens arba laisvosios profesijos atstovo vykdytą veiklą, pažymėtina, kad vien nuoroda į akademines publikacijas nėra šios profesinės patirties buvimo įrodymas. Tokios savarankiškai dirbant įgytos profesinės patirties įrodymai gali būti sąskaitos faktūros arba užsakymai, kuriuose tiksliai nurodytos vykdytos užduotys, arba bet kurie kiti reikšmingi oficialūs dokumentai.

(žr. 57–59 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Wolf / Komisija, T‑101/96, EU:T:1997:171, 71 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Pascual-García / Komisija, EU:F:2008:65, 66 punktas; minėto Sprendimo Eklund / Komisija, EU:F:2012:145, 54 punktas.

3.      Lygindama kandidato profesinę patirtį su pranešime apie konkursą nurodyta minimalia profesine patirtimi, reikalaujama norint dalyvauti konkurse, ne visą darbo dieną darbdaviui dirbtą laikotarpį konkurso atrankos komisija turi vertinti tik faktiškai visą darbo dieną dirbto darbo požiūriu.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Giulietti / Komisija, T‑293/03, EU:T:2006:37, 71 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Klopfer / Komisija, F‑118/05, EU:F:2006:137, 35 punktas.

4.      Kandidatui pateiktas darbo pasiūlymas, siekiant jį paskirti pareigūnu bandomajam laikotarpiui, yra parengiamasis aktas, t. y. ketinimų pareiškimas, kuriame prireikus prašoma pateikti papildomos informacijos, todėl jis nesukuria teisių.

(žr. 73 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Eklund / Komisija, EU:F:2012:145, 66 punktas.

5.      Kalbant apie tuo pat metu vykdomus du konkursus, skirtus įdarbinti į skirtingo lygio pareigas, pažymėtina, kad Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) vertinimo centre rengiamų egzaminų turinį neišvengiamai lemia pareigų, į kurias pretenduoja kandidatas, lygis, todėl nepažeidžiant vienodo vertinimo principo negalima teigti, kad kandidatas, sėkmingai išlaikęs konkurso, skirto įdarbinti aukštesnio lygio pareigūnais, egzaminus, būtinai išlaikytų ir kito konkurso, skirto įdarbinti žemesnio lygio pareigūnais, egzaminus. Šiomis aplinkybėmis teisėtai perkelti kandidatą iš vieno konkurso į kitą galima tik iki šio kito konkurso egzaminų pradžios. Taigi administracija nepadaro teisės klaidos, jei mano, kad kandidatas, sėkmingai išlaikęs AD 7 lygio konkurso egzaminus, negali būti automatiškai perkeltas į AD 5 lygio konkursą, net jei pastarasis skirtas žemesnio lygio pareigoms, jeigu šis kandidatas faktiškai nelaikė AD 5 lygio konkurso egzaminų.

(žr. 76 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Demeneix / Komisija, F‑96/12, EU:F:2013:52, 64 punktas.