2018 m. spalio 17 d. Okrazhen sad Vidin (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Korporativna targovska banka AD (nemokus) / Elit Petrol AD

(Byla C-647/18)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Okrazhen sad Vidin

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas pagrindinėje byloje: Korporativna targovska banka AD (nemokus)

Atsakovė pagrindinėje byloje: Elit Petrol AD

Prejudiciniai klausimai

1.    i)    Ar pagal ESS 2 straipsnį saugoma vertybė „teisinė valstybė“ aiškintina taip, kad nacionalinis teisės aktų leidėjas valstybėje narėje leisdamas teisės aktus privalo orientuotis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ nurodytus ir išplėtotus teisinius principus ir kriterijus, apibūdinančius „teisinę valstybę“?

ii)    Ar ESS 2 straipsnyje įtvirtinta vertybė „teisinė valstybė“ ir jos pagrindiniai principai – teisėtumas, teisinis saugumas, nepriklausoma ir veiksminga teisminė peržiūra, taip pat atsižvelgiant į pagarbą pagrindinėms teisėms ir lygybę prieš įstatymą – aiškintini taip, kad pagal juos draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai įtvirtintą Zakon za izmenenie i dopalnenie na zakona za bankovata nesastoyatelnost (Įstatymas dėl Bankų nemokumo įstatymo pakeitimo ir papildymo, toliau – ZIDZBN) pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 5 straipsnyje, pagal kurią išimtinai iš naujo nustatomi socialiniai santykiai, susiję su konkrečiam privatinės teisės subjektui skirtų teisių į užtikrinimo priemones įregistravimu viešuosiuose registruose? Konkrečiu atveju pagal nacionalinės teisės nuostatą registrų įrašai apie nemokiam KTB AD skirtų teisių į užtikrinimo priemones panaikinimą atgaline data paskelbiami negaliojančiais ir taip sukuriamas teisinis nesaugumas, nes dėl to nemokus KTB AD panaikintomis laikytas teises į užtikrinimo priemones pagal įstatymus gali reikšti trečiosioms šalims, nors įsipareigojimai, dėl kurių buvo skirtos šios teisės į užtikrinimo priemones, buvo įvykdyti.

iii)    Teismui reikalingas išaiškinimas, ar jis gali remtis tiesiogiai ESS 2 straipsniu ir jį tiesiogiai taikyti, kai konstatuoja, jog būdas, kuriuo pagal nacionalinės teisės nuostatą, įtvirtintą ZIDZBN pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 5 straipsnyje, atgaline data iš naujo nustatomos nemokiam KTB AD skirtų teisių į užtikrinimo priemones įregistravimo viešuosiuose registruose teisinės pasekmės, pažeidžia vertybę „teisinė valstybė“ ir pirmiau nurodytus jos pagrindinius principus.

iv)    Kokius kriterijus ir sąlygas turi taikyti nacionalinis teismas, nagrinėdamas, ar atsižvelgiant į vertybę „teisinė valstybė“, kaip ji suprantama pagal ESS 2 straipsnį, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai įtvirtintą ZIDZBN pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 5 straipsnyje?

v)    Ar SESV 67 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės ir skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos, aiškintina taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kurios sukuria nesaugumą civilinių ir prekybinių santykių srityje arba nulemia nagrinėjamų teisinių ginčų baigtį?

2.    i)    Teismas siekia išsiaiškinti, ar taikytinos 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų1 7 straipsnio 2 dalies h punkto ir 8 straipsnio nuostatos, aiškinamos kartu su ESS 2 straipsniu, gali būti sistemiškai aiškinamos ir kartu su Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje ir 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis.

ii)    Ar tuo atveju, kai minėtos Sąjungos teisės nuostatos aiškintinos kartu su Chartijoje įtvirtintomis teisėmis, leidžiama šias teises taikyti nemokumo byloje valstybėje narėje ir ar šiomis teisėmis užtikrinama apsauga aiškintina taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, kuria išimtinai ir atgaline data iš naujo nustatomi socialiniai santykiai, susiję su teisės aktų leidėjo konkrečiai nurodytu nemokaus subjekto kreditoriumi?

iii)    Ar pagal 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 7 straipsnio 2 dalies h punktą ir 8 straipsnį, aiškinamus kartu su Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje ir 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintomis teisėmis, draudžiama taikyti nacionalinės teisės normą, kuria registrų įrašai apie KTB AD teisių į užtikrinimo priemones panaikinimą atgaline data paskelbiami negaliojančiais, o „atsinaujinančios“ nemokaus KTB AD teisės į užtikrinimo priemones paskelbiamos ех lege galiojančiomis trečiųjų šalių atžvilgiu ir taip pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir pakeičiama reikalavimų tenkinimo tvarka nemokumo byloje?

iv)    Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 7 straipsnio 2 dalies h punktą, aiškinamą kartu su Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje ir 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintomis teisėmis, galima aiškinti taip, kad pagal jį draudžiama nemokumo byloje pripažinti teisės aktų leidėjo konkrečiai nurodyto kreditoriaus (KTB AD) reikalavimus iškeliant tam tikrą sąlygą, kai šio kreditoriaus reikalavimai, juos užregistruojant, buvo visiškai išnykę dėl įskaitymo ir tebevyksta teisiniai ginčai dėl įskaitymo nuginčijimo? Ar tuo atveju, kai sąlyga, kurią iškeldamas kreditorius užregistruoja savo reikalavimus nemokumo byloje, yra ta, kad nacionalinis teismas įskaitymus, dėl kurių išnyko reikalavimai, paskelbs negaliojančiais, pagal Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą leidžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria atgaline data pakeičiamos galiojančio įskaitymo sąlygos ir taip nulemiama vykstančių teisinių ginčų dėl įskaitymo nuginčijimo, kitaip tariant, dėl reikalavimo pripažinimo nemokumo byloje, baigtis?

v)    Teismas siekia išsiaiškinti, ar jis gali remtis tiesiogiai 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 7 straipsnio 2 dalies h punkto ir 8 straipsnio nuostatomis, aiškinamomis kartu su Chartijos 17 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu ir 47 straipsnio antra pastraipa, kai jis konstatuoja, jog nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias pripažįstamas KTB AD reikalavimas iškeliant sąlygą ir (arba) kurios nulemia sąlygos, kurią iškeliant užregistruojamas reikalavimas, atsiradimą, prieštarauja Sąjungos teisės nuostatoms.

3.    Ar Direktyvos 2014/59/ES2 77 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį draudžiamas nacionalinis įstatymas, kuriuo atgaline data pakeičiamos priešpriešinių reikalavimų ir įsipareigojimų įskaitymo su kredito įstaiga, kuriai taikoma gaivinimo arba pertvarkymo procedūra, sąlygos ir taip nulemiama vykstančių teisinių ginčų dėl kredito įstaigai pareikštų priešpriešinių reikalavimų įskaitymų nuginčijimo baigtis?

____________

1 OL L 141, 2015, p. 19.

2 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 173, 2014, p. 190).