2018 m. lapkričio 30 d. Cour administrative (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje B, C, D / Administration des contributions directes

(Byla C-749/18)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour administrative

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: B, C, D

Atsakovė: Administration des contributions directes

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos yra draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais nustatoma integruoto apmokestinimo tvarka, pagal kurią, viena vertus, leidžiama konsoliduoti tos pačios grupės bendrovių rezultatus pasinaudojant tik vertikalia integruoto apmokestinimo schema, apimančia patronuojančiąją bendrovę rezidentę arba patronuojančiosios bendrovės nerezidentės nuolatinį vietinį padalinį ir jos patronuojamąsias bendroves rezidentes ir, kita vertus, draudžiama horizontali integruoto apmokestinimo schema, apimanti vien patronuojamąsias bendroves – tiek tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė yra nerezidentė ir neturi nuolatinio vietinio padalinio, tiek tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė yra rezidentė arba nerezidentė ir turi nuolatinį vietinį padalinį?

2.     Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos yra draudžiami tie patys valstybės narės teisės aktai, kuriais nustatoma integruoto apmokestinimo tvarka ir, konkrečiau, tais teisės aktais grindžiamas griežtas vertikalios integracijos (pagrindinės patronuojančiosios bendrovės ir jos tiesiogiai arba netiesiogiai patronuojamųjų bendrovių) ir horizontalios integracijos (dviejų ar daugiau pagrindinės patronuojančiosios bendrovės patronuojamųjų bendrovių, kurios nepatenka į integruoto apmokestinimo schemą) atskyrimas bei dėl jo kylanti pareiga prieš įgyjant teisę įsteigti horizontaliai mokestiniu atžvilgiu integruotą grupę, likviduoti anksčiau įsteigtą vertikaliai mokestiniu atžvilgiu integruotą subjektą,

–    jei anksčiau buvo sudaryta vertikali integruoto apmokestinimo schema, apimanti pagrindinę patronuojančiąją bendrovę nagrinėjamos valstybės narės rezidentę (kuri kartu yra kitoje valstybėje narėje reziduojančiai pagrindinei patronuojančiajai bendrovei tarpininkaujanti patronuojamoji bendrovė) ir pagrindinės patronuojančiosios bendrovės patronuojamąsias bendroves rezidentes, siekiant pasinaudoti ta tvarka, pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus leidžiama tik vertikali integruoto apmokestinimo schema, neatsižvelgiant į tai, kad pagrindinė patronuojančioji bendrovė yra kitos valstybės narės rezidentė,

–    jei atitinkamoje valstybėje narėje įregistruotos pagrindinės integruojančiosios bendrovės asocijuotosioms bendrovėms (taigi ir pagrindinės patronuojančiosios bendrovės, kuri yra kitos valstybės narės rezidentė, patronuojamosioms bendrovėms) neleidžiama pasinaudoti esama integruoto apmokestinimo schema, nes šios dvi integruoto apmokestinimo schemos – vertikalioji ir horizontalioji – yra nesuderinamos tarpusavyje, ir

–    jei šių asocijuotųjų bendrovių rezultato įtraukimas į grupės bendrovių konsoliduotąjį rezultatą lemtų anksčiau įsteigtos vertikalios integruoto apmokestinimo schemos panaikinimą – sukeliant neigiamas mokestines pasekmes dėl to, kad nebuvo paisyta nacionalinės teisės aktuose nustatyto minimalaus integracijos laikotarpio – ir sukurta nauja horizontaliai integruoto apmokestinimo schema, net jeigu integruojančioji bendrovė rezidentė (kurios lygmeniu konsoliduojami mokestiniu atžvilgiu integruotų bendrovių rezultatai) liktų ta pati?

3.     Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar SESV 49 ir 54 straipsniai kartu su Sąjungos teisės veiksmingumo principu turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami tie patys valstybės narės teisės aktai, susiję su integruoto apmokestinimo tvarka, ir, visų pirma, jų nuostata, pagal kurią privaloma bet kokį prašymą leisti pasinaudoti mokestiniu atžvilgiu integruoto apmokestinimo schema pateikti kompetentingai institucijai iki pirmųjų finansinių metų, už kuriuos prašoma taikyti tą schemą, pabaigos, tuo atveju,

–    jei, gavus teigiamus atsakymus į du pirmuosius klausimus, pagal tuos teisės aktus, pažeidžiant įsisteigimo laisvės principą, būtų draudžiama horizontaliai integruoto apmokestinimo schemą taikyti tik vienos patronuojančiosios bendrovės patronuojamosioms bendrovėms ir neleidžiama iš dalies pakeisti esamos vertikaliai mokestiniu atžvilgiu integruotos grupės, į ją įtraukiant integruojančiosios bendrovės asocijuotąsias bendroves,

–    jei atitinkamos valstybės narės nacionalinė administracinė praktika ir jurisprudencija buvo suformuotos, nustatant, kad iki 2014 m. birželio 12 d. ESTT Sprendimo (sujungtose bylose C-39/13, C-40/13 ir C-41/13) paskelbimo tie teisės aktai gali būti laikomi galiojančiais,

–    jei, paskelbus 2014 m. birželio 12 d. sprendimą ir nepasibaigus 2014 metams, kelios bendrovės pateikė prašymą leisti, vadovaujantis 2014 m. birželio 12 d. sprendimu, pagal horizontaliosios integracijos principą prisijungti prie esamos mokestiniu atžvilgiu integruotos grupės su egzistuojančia integruojančiąja bendrove ir

–    jei tas prašymas buvo pateiktas ne tik dėl 2014 finansinių metų, kurie prašymo pateikimo metu dar nebuvo pasibaigę, bet ir dėl ankstesnių 2013 finansinių metų, nuo kurių susijusios bendrovės atitiko visas esmines sąlygas, suderintas su Sąjungos teisės nuostatomis, pagal kurias leidžiama taikyti integruoto apmokestinimo schemą?

____________