2019 m. vasario 22 d. Association européenne du charbon et du lignite (Euracoal) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-739/17 Association européenne du charbon et du lignite (Euracoal) ir kt. / Europos Komisija

(Byla C-172/19)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Association européenne du charbon et du lignite (Euracoal), atstovaujama advokatų W. Spieth ir N. Hellermann

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Deutscher Braunkohlen-Industrie-Verein e.V., Lausitz Energie Kraftwerke AG, Mitteldeutsche Braunkohlengesellschaft mbH, eins energie in sachsen GmbH & Co. KG

Apeliantės reikalavimai

1.    a)    panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-739/17;

    b)    pripažinti ieškinį priimtinu ir

tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas manytų, jog priimti kitą sprendimą tikslinga, remiantis visais 2017 m. lapkričio 7 d. ieškinyje pateiktais reikalavimais

panaikinti 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių1 , kiek juo patvirtinti ir nustatyti su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (GPGB-ITK), kaip antai išmetamo NOX (1 straipsnis, priedo 2.1.3 punktas, 3 lentelė) ir gyvsidabrio (1 straipsnis, priedo 2.1.6 punktas, 7 lentelė), išmetami deginant akmens anglį ir (arba) lignitą;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti visą Įgyvendinimo sprendimą 2017/1442;

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas;

c)     jei ir kiek Teisingumo Teismas nustatytų, jog nėra tikslinga priimti sprendimo dėl 1 dalies b punkte nurodytų reikalavimų, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui sprendimui priimti;

2.    priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė remiasi dviem pagrindais.

Pirma, Bendrojo Teismo nutartis grindžiama procedūrine klaida, dėl kurios pakenkiama apeliantės interesams (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos antrojo sakinio antroji situacija), taip pat bendrųjų Sąjungos teisės principų pažeidimu. Nutartyje Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus, kurie yra svarbūs priimant sprendimą ir kuriais nurodoma, kad jos teisė pareikšti ieškinį atsirado pažeidus procesinį statusą, kurį apeliantė turėjo remdamasi atitinkamais informacijos apie ieškinyje ginčijamų GPGB išvadų rengimą mainais. Apeliantė ne tik buvo tikra proceso šalis, bet ir turėjo konkrečią ir ginamą teisinę poziciją, kuri jai suteikė tam tikrą procesinį statusą. Vien tik šie pagrindai suteikia apeliantei teisę pareikšti ieškinį. Bendrojo Teismo nutartyje nėra jokio nagrinėjimo iš esmės, vertinimo ar kokių nors motyvų, kurie būtų susiję su apeliantės pateiktais argumentais. Tai pažeidžia pareigą motyvuoti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pirmąjį sakinį, siejamą su 53 straipsnio pirmąja pastraipa, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnį. Tai patvirtina, kad buvo padaryta procedūrinė klaida ir kartu bendrųjų Sąjungos teisės principų – teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą – pažeidimas.

Antra, Bendrojo Teismo nutartimi taip pat pažeidžiama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos antrojo sakinio trečią situaciją. Nutartimi Bendrasis Teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį kaip nepriimtiną, padarė teisės klaidą. Bendrasis Teismas pažeisdamas Sąjungos teisę neatsižvelgė į tai, kad apeliantės asmens statusas atitinka kaip tiesiogiai suinteresuoto asmens, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, pateikto ieškinio priimtinumo sąlygas. Tiesioginį suinteresuotumą ir dėl to atsirandančią teisę pateikti ieškinį lemia procesinio statuso, kurį apeliantė turėjo procedūroje dėl ieškinyje ginčijamų GPGB išvadų rengimo, pažeidimas. Apeliantė ne tik faktiškai dalyvavo procedūroje dėl ieškinyje ginčijamų GPGB išvadų rengimo, bet ir turėjo konkrečią ir ginamą teisinę poziciją, kuri jai suteikė tam tikrą procesinį statusą. Taigi teisė pareikšti ieškinį jai suteikiama tiek, kiek tai susiję su jos procesinių teisių įgyvendinimu. Rengdama GPGB išvadas Komisija pažeidė šias apeliantę apsaugančias procesines garantijas ir visų pirma tiek, kiek ji apribojo apeliantės teisę būti išklausytai ir jos teisę būti proceso šalimi, taip pat neįvykdė su patikrinimu susijusių įsipareigojimų. Taigi tai, kad ieškinys atmetamas kaip nepriimtinas, grindžiama klaidingu Sąjungos teisės taikymu.

____________

1 OL L 212, 2017, p. 1.