2019 m. kovo 14 d. Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Haarlem (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje R. N. N. S. / Minister van Buitenlandse Zaken

(Byla C-225/19)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: R. N. N. S.

Atsakovas: Minister van Buitenlandse Zaken

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar apeliacinis skundas pagal Vizų kodekso1 32 straipsnio 3 dalį dėl galutinio sprendimo atsisakyti išduoti vizą pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktį laikytinas veiksminga teisine gynyba pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį toliau nurodytomis aplinkybėmis:

– valstybė narė sprendimo motyvuose tik nurodė: „Vienoje ar keliose valstybėse narėse Jūs laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte ir (arba) 21 punkte, arba tarptautiniams santykiams“,

– nei sprendime, nei skundų nagrinėjimo procedūroje valstybė narė nenurodo, kokiu konkrečiu pagrindu ar kokiais konkrečiais pagrindais iš keturių Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje nurodytų pagrindų yra remiamasi,

– skundų nagrinėjimo procedūroje valstybė narė nepateikia nei išsamesnės informacijos, nei išsamesnių motyvų dėl pagrindo ir (arba) pagrindų, kuriais pagrįsti kitos valstybės narės (arba kitų valstybių narių) prieštaravimai, turinio?

2.    Ar pirmame klausime aprašytomis aplinkybėmis užtikrinama teisė į gerą administravimą pagal Chartijos 41 straipsnį, pirmiausia atsižvelgiant į administracijos pareigą motyvuoti savo sprendimus?

3.a.    Ar atsakymas į pirmą ir antrą klausimus būtų kitoks, jei valstybė narė galutiniame sprendime dėl vizos nurodytų faktiškai esamą ir pakankamai išsamiai aprašytą teisių gynimo priemonės galimybę kitoje valstybėje narėje dėl konkrečiai įvardytos kompetentingos tos kitos valstybės narės (arba tų kitų valstybių narių), kuri (kurios) pateikė Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje nurodytus prieštaravimus, institucijos ir pagrindas atsisakyti išduoti vizą gali būti išnagrinėtas taikant šią teisių gynimo priemonę?

3.b.    Ar norint gauti teigiamą atsakymą į pirmą klausimą kartu su 3.a klausimu būtina, kad sprendimo priėmimas skundų nagrinėjimo procedūroje, vykdomoje valstybėje narėje, priėmusioje galutinį sprendimą, ir prieš šią valstybę, būtų atidėtas tol, kol prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turės galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemone kitoje valstybėje narėje (arba kitose valstybėse narėse), ir, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ja pasinaudoja, kol bus priimtas (galutinis) sprendimas, susijęs su šia teisių gynimo priemone?

4.    Ar įtakos atsakymams į klausimus turi tai, ar (institucijai) valstybėje narėje (arba valstybėse narėse), kuri (arba kurios) pateikė prieštaravimus (arba turi jų) dėl vizos išdavimo, skundų nagrinėjimo procedūroje dėl galutinio sprendimo dėl prašymo išduoti vizą gali būti suteikta galimybė veikti kaip antrai priešingai proceso šaliai, ir ji, turėdama tokį procesinį statusą, galėtų paaiškinti, kokiu pagrindu ir (arba) pagrindais remdamasi ji pateikė prieštaravimus?

____________

1 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009, p. 1).