2019 m. gegužės 22 d. Tribunalul Bucureşti (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AX / Statul Român – Ministerul Finanţelor Publice

(Byla C-397/19)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Bucureşti

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: AX

Atsakovė: Statul Român – Ministerul Finanţelor Publice

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos sprendime 2006/928/EB1 nustatytas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM) laikomas Europos Sąjungos institucijos aktu (kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį), dėl kurio išaiškinimo galima kreiptis į Teisingumo Teismą?

2.    Ar 2006 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos sprendime 2006/928/EB nustatytas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM) yra Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarties, kurią Rumunija pasirašė 2005 m. balandžio 25 d. Liuksemburge, sudedamoji dalis ir turi būti aiškinamas bei taikomas pagal šios sutarties nuostatas? Ar pagal tą mechanizmą parengtose ataskaitose nustatyti reikalavimai Rumunijai yra privalomi? Jeigu taip, ar nacionalinis teismas, pagal kompetenciją įgaliotas taikyti Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti šių nuostatų taikymą ir prireikus ex officio atsisakyti taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kurios neatitinka pagal tą mechanizmą parengtose ataskaitose nustatytų reikalavimų?

3.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, kartu su jos 4 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad Rumunijos pareigą laikytis reikalavimų, įtrauktų į ataskaitas, kurios parengtos pagal 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimu 2006/928/EB nustatytą bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM), apima Rumunijos pareiga laikytis teisinės valstybės principų?

4.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, kartu su jos 4 straipsnio 3 dalimi, ir konkrečiai pareiga gerbti teisinės valstybės vertybes, draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 96 straipsnio 3 dalies a punktas, kuriame sąvoka „teismo klaida“ glaustai ir abstrakčiai apibrėžta kaip procesinių veiksmų vykdymas akivaizdžiai pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nenurodant pažeidžiamų teisės nuostatų pobūdžio, tų nuostatų taikymo procesui ratione materiae ir ratione temporis srities, teisės nuostatų pažeidimo nustatymo būdų, termino ir procedūrų ir įstaigos, kuri yra kompetentinga nustatyti tokių teisės nuostatų pažeidimą, todėl sudaroma galimybė daryti netiesioginį spaudimą teisėjams?

5.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, kartu su jos 4 straipsnio 3 dalimi, ir konkrečiai pareiga gerbti teisinės valstybės vertybes, draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 96 straipsnio 3 dalies b punktas, kuriame sąvoka „teismo klaida“ yra apibrėžta kaip galutinis sprendimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įstatymams arba faktinei padėčiai, nustatytai atsižvelgiant į proceso metu gautus įrodymus, bet nenurodyta prieštaravimo nustatymo procedūra ir konkrečiai neapibrėžta, kokia yra to teismo sprendimo prieštaravimo taikytinoms teisės nuostatoms ir faktinei padėčiai esmė, todėl atsiranda galimybė sudaryti teismui (teisėjui ir prokuratūrai) kliūčių aiškinti įstatymus ir įrodymus?

6.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, kartu su jos 4 straipsnio 3 dalimi, ir konkrečiai pareiga gerbti teisinės valstybės vertybes, draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Įstatymo Nr. 303/2004 dėl teisėjų ir prokurorų statuso 96 straipsnio 3 dalis, pagal kurią pripažįstama, kad teismo pareigūnas (teisėjas arba prokuroras) prisiima civilinę atsakomybę prieš valstybę, vadovaudamasis tik jos pateiktu įvertinimu ir, galbūt, Inspekcijos konsultacine ataskaita dėl teismo pareigūno sukčiavimo ar didelio aplaidumo darant esminę klaidą, teisėjui neturint galimybės iki galo pasinaudoti teise į gynybą, todėl atsiranda galimybė savavališkai pradėti ir užbaigti teisėjo materialinės atsakomybės prieš valstybę pripažinimo procesą?

7.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu ir konkrečiai pareiga gerbti teisinės valstybės vertybes draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata kaip Baudžiamojo proceso kodekso 539 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys, kartu su 541 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pagal kurą atsakovui sine die savaime suteikiama sui generis nepaprastoji priemonė apskųsti galutinį teismo sprendimą dėl kardomojo kalinimo teisėtumo tuo atveju, kai kaltinamasis iš esmės išteisinamas, ir šia apskundimo priemone gali būti naudojamasi tiktai civilinių bylų teisme, tuo atveju, kai baudžiamųjų bylų teismas nėra patvirtinęs kardomojo kalinimo neteisėtumo, taip pažeisdamas teisės normos nuspėjamumo ir pasiekiamumo, teisėjų specializacijos ir teisinio tikrumo principus?

____________

1 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/928/EB, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56).