2019 m. liepos 3 d. Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje M.F. / J.M.

(Byla C-508/19)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: M.F.

Atsakovas: J.M.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį, siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad valstybės narės paskutinės instancijos teismas byloje dėl tarnybos santykių nebuvimo nustatymo gali nuspręsti, jog nėra teisėjas asmuo, kuriam įteiktas paskyrimo į teisėjo pareigas šiame teisme raštas, išduotas remiantis nuostatomis, kurios pažeidžia veiksmingos teisminės gynybos principą, arba taikant tvarką, kuri neatitinka šio principo, o teismui tyčia buvo užkirstas kelias išnagrinėti šias aplinkybes prieš rašto įteikimą?

2. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas tuo atveju, kai paskyrimo į teisėjo pareigas raštas įteikiamas po to, kai nacionalinis teismas pateikė prejudicinį klausimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, nuo atsakymo į kurį priklauso nacionalinės teisės nuostatų, kurių taikymas suteikė teisę įteikti šį raštą, atitiktis Sąjungos teisei?

3. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas neužtikrinant teisės kreiptis į teismą tuo atveju, kai paskyrimo į valstybės narės teismo teisėjo pareigas raštas įteikiamas pagal skyrimo procedūrą, kuri akivaizdžiai pažeidžia šios valstybės teisės aktų nuostatas dėl teisėjų skyrimo?

4. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad veiksmingos teisminės gynybos principas pažeidžiamas, kai nacionalinis įstatymų leidėjas valstybės narės paskutinės instancijos teisme įsteigia struktūrinį padalinį, kuris nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę?

5. Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 2 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, siejamus su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad dėl tarnybos santykių buvimo ir asmens, kuriam įteiktas paskyrimo į valstybės narės paskutinės instancijos teismo teisėjo pareigas raštas, teisėjo statuso negali spręsti pagal nacionalinės teisės nuostatas jurisdikciją turintis šio teismo struktūrinis padalinys (į kurį buvo paskirtas tas asmuo), susidedantis tik iš asmenų, kurių paskyrimas turi 2–4 klausimuose nurodytų trūkumų ir kuris dėl šių priežasčių nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, o turi spręsti kitas to teismo struktūrinis padalinys, kuris atitinka Sąjungos teisės reikalavimus, taikomus teismui?

____________