2019 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-47/18 UZ / Parlamentas

(Byla C-894/19 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Europos Parlamentas, atstovaujamas V. Montebello-Demogeot, I. Lázaro Betancor

Kita proceso šalis: UZ

Apelianto reikalavimai:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

atitinkamai atmesti ieškinį pirmojoje instancijoje,

nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas,

priteisti iš UZ bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu, grindžiamu teisės klaida, faktų iškraipymu ir motyvų nepateikimu, Parlamentas teigia, jog Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, kad atliekami tyrimai nebuvo objektyviai nešališki. Tai, kad vienas iš tyrėjų iš anksto žinojo aplinkybes ir jo žinios buvo ribotos, negali būti laikoma teisėta abejone dėl jo objektyvaus nešališkumo, nes ši abejonė galėjo būti išsklaidyta tuo, kad tą patį tyrimą atlieka keli tyrėjai. Į šią esminę aplinkybę bylą iš esmės nagrinėjantis teismas neatsižvelgė. Taigi, Bendrasis Teismas nei išnagrinėjo, nei pagrindė, kaip tokiomis aplinkybėmis ši tariama objektyvaus nešališkumo stoka būtų galėjusi lemti kitokią procedūros baigtį, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, grindžiamas teisės klaida, faktų iškraipymu ir motyvų nepateikimu, nes buvo padaryta išvada, kad vykstant Drausmės komisijos darbui, buvo pažeistas procesinės lygybės principas. Parlamentas tvirtina, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, nes klaidingai nusprendė, kad Paskyrimo tarnybai atstovavo du atstovai, nors ieškovė, naudojosi lygiavertėmis teisėmis, nes buvo atstovaujama advokato. Parlamento manymu Bendrasis Teismas nepagrįstai nukrypo nuo savo jurisprudencijos, susijusios su procesinio lygiateisiškumo principu administracinėse bylose ir neišnagrinėjo, ar, nesant tokio tariamo pažeidimo, procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia.

Trečiasis apeliacinio ieškinio pagrindas, grindžiamas teisės klaida, faktų iškraipymu ir motyvų nepateikimu, nes Bendrasis Teismas konstatavo, kad buvo pažeista ieškovės teisė būti išklausytai. Šiuo klausimu Parlamentas teigia, kad ieškovė buvo išklausyta, viena vertus per žodinę apklausą pagal Paskyrimų tarnybos įgaliojimą ir, kita vertus, po apklausos pateikusi savo rašytines pastabas. Įgaliojimų delegavimas yra numatytas vidaus tvarkos taisyklėse, kai įgaliojimus deleguojanti Paskyrimų tarnyba negali pati veikti dėl su tarnyba susijusių priežasčių, todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad nebuvo laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 22 straipsnio. Be to, Parlamentas nurodo, kad buvo suklysta, kai pareigų pažeminimas nuo AD 13 lygio į AD 12 buvo kvalifikuotas kaip griežta sankcija, lemianti vadovaujamų pareigų praradimą. Galiausiai Parlamentas teigia, kad bylą iš esmės nagrinėjantis teismas nepatikrino, ar tuo atveju, jei ieškovė būtų apklausta tiesiogiai Paskyrimų tarnybos, ji būtų galėjusi pateikti kitų įrodymų, nei esančių bylos medžiagoje, ir kaip tai iš esmės būtų galėję pakeisti Paskyrimų tarnybos sprendimą.

____________