EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. rugsėjo 11 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas lygiui ir pakopos suteikimas – Priskyrimas lygiui pažeidžiant normas – Neteisėto akto atšaukimas – Teisėti lūkesčiai – Protingas terminas – Teisė į gynybą – Teisė į gerą administravimą“
Byloje F‑51/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio
Philippe Bui Van, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Hetanž Grande (Prancūzija), atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir R. Albelice,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir G. Berscheid
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch (pranešėjas), teisėjai I. Boruta ir H. Kanninen,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija faksu gavo 2007 m. gegužės 30 d. (originalas gautas tų pačių metų birželio 4 d.), P. Bui Van prašo panaikinti 2006 m. spalio 4 d. Europos Bendrijų Komisijos Jungtinio tyrimų centro (toliau – JTC) generalinio direktoriaus sprendimą tiek, kiek juo ieškovas buvo priskirtas AST 3 lygio 2 pakopai, nors iš pradžių jis buvo priskirtas AST 4 lygio 2 pakopai (toliau – ginčijamas sprendimas), ir 2007 m. kovo 5 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atmestas jo skundas, bei priteisti simbolinį vieno euro neturtinės žalos, kurią jis tvirtina patyręs, atlyginimą.
Teisinis pagrindas
2 Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 85 straipsnyje numatyta:
„Bet kuri permokėta suma turi būti grąžinama, jei gavėjas žinojo, kad nėra teisinio pagrindo ją gauti arba jei permokėjimo faktas buvo toks akivaizdus, kad jis negalėjo apie tai nežinoti.
Prašymas grąžinti permoką turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos dienos, kurią ta suma buvo išmokėta. Jeigu Paskyrimų tarnyba sugeba nustatyti, kad gavėjas sąmoningai suklaidino administraciją, siekdamas gauti atitinkamą sumą, prašymas grąžinti permoką nepraranda galios net ir šiam laikotarpiui pasibaigus.“
3 Pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo „Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos Bendrijų pareigūnams“, kuris į Tarnybos nuostatus įtrauktas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Tarnybos nuostatus ir kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), įsigaliojusiu 2004 m. gegužės 1 d., 13 straipsnio 1 dalį pareigūnai, kurie buvo įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašą iki 2006 m. gegužės 1 d., o įdarbinti po šios datos, priskiriami AST 3 lygiui, jei jie yra B 5/B 4 lygio atviro konkurso laimėtojai.
4 Pranešime apie atvirą konkursą EPSO/B/23/04, skirtą sudaryti techninių tarnautojų (B 5/B 4) mokslinių tyrimų ir technikos srityje įdarbinimo sąrašą (OL C 81 A, 2004 m. kovo 31 d., p. 17, toliau – pranešimas apie konkursą), buvo pateikta išnaša, kurioje nurodyta:
„Šis konkursas skelbiamas B 5/B 4 lygiui, kaip numatyta šiuo metu galiojančiuose Tarnybos nuostatuose. Tačiau Komisija pateikė Tarybai oficialų pasiūlymą dėl Tarnybos nuostatų dalinio pakeitimo. Šiame pasiūlyme, be kita ko, numatyta nauja karjeros sistema. Gali būti, kad šį konkursą laimėjusius asmenis bus pasiūlyta įdarbinti pagal pakeistus Tarnybos nuostatus, Tarybai juos priėmus. Pagal pakeistų Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 skirsnio 11 ir 12 straipsnius B 5 ir B 4 lygius pereinamuoju laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. pakeis B*3 lygis, o jam pasibaigus – AST 3 lygis.“
Faktinės bylos aplinkybės
5 Ieškovas yra konkurso EPSO/B/23/04 laimėtojas.
6 Po to, kai konkurso EPSO/B/23/04 atrankos komisija jį įrašė į tinkamų kandidatų sąrašą, sudarytą 2005 m. gruodžio mėn., ieškovas 2006 m. birželio 28 d. Paskyrimų tarnybos sprendimu nuo 2006 m. rugsėjo 16 d. buvo įdarbintas Karlsrūhėje (Vokietija) esančiame JTC Transuraninių elementų institute pareigūnu, atliekančiu bandomąjį laikotarpį, priskiriant jį AST kategorijos 4 lygio 2 pakopai. 2006 m. liepos 18 d. ieškovas patvirtino gavęs šį sprendimą, su kuriuo jis tvirtina susipažinęs elektroniniu būdu 2006 m. liepos 6 dieną.
7 Ieškovas pradėjo eiti pareigas ne 2006 m. rugsėjo 16 d., o tų pačių metų spalio 1 dieną.
8 Ginčijamu sprendimu, panaikinusiu ir pakeitusiu 2006 m. birželio 28 d. Sprendimą, ieškovas buvo priskirtas AST kategorijos 3 lygio 2 pakopai nuo 2006 m. spalio 1 dienos. Šis aktas jam buvo asmeniškai įteiktas 2006 m. spalio 19 dieną.
9 2006 m. lapkričio 7 d. el. laišku, tą pačią dieną įregistruotu Personalo ir administracijos generalinio direktorato Skundų skyriuje, ieškovas dėl ginčijamo sprendimo pateikė skundą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį. Šiame skunde ieškovas iš esmės tvirtino, kad jo priskyrimas kitam lygiui praėjus trims dienoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, jo atžvilgiu buvo jau įvykęs faktas (pranc. k. – fait accompli) ir kad jis iš ankstesnio savo darbo išėjo tam, kad būtų paskirtas į AST 4 lygio 2 pakopos pareigas.
10 2006 m. gruodžio 15 d. kiti trys Transuraninių elementų institute įdarbinti pareigūnai B., H. ir L., kuriems taip pat buvo pritaikyta priskyrimo kitam lygiui (iš AST 4 į AST 3) priemonė, taip pat pateikė skundą dėl sprendimų, susijusių su jų priskyrimu kitam lygiui
11 2007 m. kovo 5 d. Sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą. Tačiau ji patenkino kitų trijų minėtų pareigūnų skundus.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti 2007 m. kovo 5 d. Sprendimą, kuriuo atmestas jo skundas,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nurodyti Paskyrimų tarnybai, kokius padarinius sukuria ginčijamo sprendimo panaikinimas, visų pirma dėl ieškovo priskyrimo lygiui (pakopai), dėl paskyrimo galiojimo atgaline data nuo pradėjimo eiti pareigas, dėl atlyginimo skirtumo, palūkanų už vėlavimą ir pareigų paaukštinimo,
– priteisti simbolinę vieno euro sumą kaip patirtos neturtinės žalos atlyginimą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
13 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl teisės
A – Dėl reikalavimų, pirma, panaikinti 2007 m. kovo 5 d. Sprendimą ir, antra, kad Tarnautojų teismas nurodytų, kokius padarinius sukurtų ginčijamo sprendimo panaikinimas
14 Nors iš nurodytų reikalavimų matyti, kad ieškovė visų pirma siekia panaikinti 2007 m. kovo 5 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2006 m. lapkričio 7 d. pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateiktas skundas, iš nusistovėjusios teismų praktikos aišku, kad iš tiesų šis ieškinys Tarnautojų teisme pareikštas dėl asmens nenaudai priimto akto, kuris buvo apskųstas šiuo atmestu skundu (žr., be kita ko, 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktą ir 2006 m. lapkričio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo Chatziioannidou prieš Komisiją, F‑100/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 24 punktą). Iš to darytina išvada, kad šiuo ieškiniu siekiama panaikinti 2006 m. spalio 4 d. priimtą ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovas priskirtas AST 3 lygio 2 pakopai, nors iš pradžių jis buvo priskirtas AST 4 lygio 2 pakopai.
15 Vadinasi, nors formaliai susijęs su sprendimu atmesti skundą, reikalavimas turi būti laikomas pateiktu taip pat ir dėl ginčijamo sprendimo ir sutampa su pagrindiniu reikalavimu panaikinti pastarąjį sprendimą.
16 Antra, ieškovas Tarnautojų teismo prašo nurodyti padarinius, kurie atsirastų panaikinus ginčijamą sprendimą.
17 Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad Pirmosios instancijos teismas neturi teisės Bendrijos institucijai duoti nurodymų (žr., be kita ko, 1991 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Valverde Mordt prieš Teisingumo Teismą, T‑156/89, Rink. p. II‑407, 150 punktą; 2006 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo De Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją, F‑17/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 134 punktą), neskaitant bendros EB 233 straipsnyje nustatytos pareigos institucijai, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, imtis būtinų priemonių įvykdyti jį panaikinantį sprendimą.
18 Taigi ieškinio reikalavimas dėl nurodymų yra nepriimtinas ir todėl turi būti atmestas.
1. Dėl ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo
a) Šalių argumentai
19 Komisija pažymi, jog pagrindinis ieškovo skunde nurodytas argumentas yra tai, kad jis sutiko su pasiūlymu būti paskirtas į AST 4 lygio pareigas. Skunde „teisėtų lūkesčių“ sąvoka nepaminėta, tačiau institucija sutinka pripažinti, jog ieškovas ketino ja remtis.
20 Skunde taip pat nekalbama apie galimą vienodo požiūrio principo pažeidimą. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad šis aspektas galėjo būti nurodytas tik po to, kai jis gavo atsakymą į savo skundą ir galėjo jį palyginti su atsakymais kitiems trims asmenims, pateikusiems panašius skundus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad ieškovas pagrįstai galėjo būti atleistas nuo griežto skundo ir ieškinio atitikties taisyklės laikymosi.
21 Anot ieškovo, iš teismų praktikos išplaukia, kad Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalimi nesiekiama griežtai ir nepakeičiamai susaistyti galimos teisminio ginčo stadijos su sąlyga, kad teisme pareikštas ieškinys nekeičia nei skundo pagrindo, nei jo dalyko (1986 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rihoux ir kt. prieš Komisiją, 52/85, Rink. p. 1555, 12 punktas). Taigi ieškinio reikalavimai Bendrijos teisme gali būti išdėstyti išsamiau pateikiant tokius pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su jais susiję (minėto sprendimo Rihoux ir kt. 13 punktas).
22 Ieškovas taip pat primena, kad 1989 m. kovo 14 d. Sprendime Del Amo Martinez prieš Parlementą (133/88, Rink. p. 689, 11 punktas) Teisingumo Teismas pažymėjo: kadangi ikiteisminės procedūros pobūdis yra neformalus, o procedūros šalys šiuo etapu dažniausiai nesinaudoja advokato paslaugomis, administracija neturėtų skundų aiškinti siaurai, atvirkščiai, turėtų juos nagrinėti vadovaudamasi plačiu požiūriu.
23 Nagrinėjamu atveju ieškovas pastebi, kad jis skundą pateikė nesinaudodamas advokato paslaugomis, ir kaip skundo pagrindą nurodė klaidą, padarytą jį priskiriant kitam lygiui (pakopai), nes jo atžvilgiu sprendimas buvo pateiktas kaip jau įvykęs faktas ir jis nebuvo priskirtas tokiam lygiui, dėl kurio buvo suinteresuotas išeiti iš ankstesnio darbo. Ieškinio pagrindai turėtų būti laikomi priimtinais, nes jie yra glaudžiai susiję su šiuo prieštaravimo pagrindu.
b) Pirmosios instancijos teismo vertinimas
24 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareigūnų ieškiniuose nurodytų reikalavimų dalykas turi būti toks pats kaip ir nurodytasis išankstiniame administraciniame skunde ir jie turi būti paremti tuo pačiu pagrindu kaip ir nurodytieji skunde (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑193/96, Rink. VT p. I‑A‑495 ir II‑1495, 47 punktą ir 2008 m. vasario 21 d. Tarnautojų teismo sprendimo Putterie-De-Beukelaer prieš Komisiją, F‑31/07, dar nepaskelbto Rinkinyje, dėl kurio pareikštas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, bylos Nr. T‑160/08 P, 43 punktą). Tačiau šie reikalavimai gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję (2002 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Campogrande prieš Komisiją, C‑62/01 P, Rink. p. I‑3793, 34 punktas; 1993 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Booss ir Fischer prieš Komisiją, T‑58/91, Rink. p. II‑147, 83 punktas ir 1995 m. birželio 8 d. Sprendimo Allo prieš Komisiją, T‑496/93, Rink. VT p. I‑A‑127 ir II‑405, 26 punktas; Pirmosios instancijos teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. Nutarties Vranckx prieš Komisiją, T‑293/02, Rink. VT p. I‑A‑187 ir II‑947, 41 punktas ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. II‑A‑2‑735, 27 punktas).
25 Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad skundo ir ieškinio dalykas yra sprendimas atgaline data priskirti ieškovą AST 3 lygio 2 pakopai, nors įdarbinat jis buvo priskirtas AST 4 lygio 2 pakopai. Be to, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami tais pačiais pagrindais, kuriais paremtas skundas, t. y. aplinkybe, kad iš ieškovo atimtas lygis, dėl kurio jis tvirtina išėjęs iš ankstesnio darbo, ir kad sprendimas jam pateiktas kaip jau įvykęs faktas. Taigi pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, yra glaudžiai susijęs su šiais ieškinio reikalavimais.
26 Be to, kaip pripažįsta Komisija, būtent Paskyrimų tarnybos atsakymas į ieškovo skundą, palyginti su atsakymais į B., H. ir L. skundus, paskatino ieškovą ieškinyje nurodyti su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais susijusį pagrindą.
27 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Komisijos nurodytas nepriimtinumo pagrindas, kaip atsikirtimas į reikalavimą panaikinti, arba bent jau jos šiuo klausimu išreikštos abejonės turi būti atmestos.
2. Dėl ieškinio dėl panaikinimo esmės
28 Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais, susijusiais, pirma, su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu ir, antra, su akivaizdžia vertinimo klaida ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.
29 Pirmiausia tikslinga išnagrinėti antrąjį pagrindą.
a) Dėl antrojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida ir teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu
Šalių argumentai
30 Remdamasis antruoju pagrindu ieškovas pirmiausia primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką atšaukti neteisėtą aktą leidžiama, jei jis atšaukiamas per protingą laiką ir jeigu jį priėmusi institucija pakankamai atsižvelgia į tai, kiek asmuo, kuriam skirtas šis aktas, galėjo pasitikėti jo teisėtumu. Jei šios sąlygos neįvykdomos, toks atšaukimas prieštarauja teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principui ir turi būti panaikintas (1987 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo ConsorzioCooperative d’Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 12 ir 17 punktai).
31 Pirma, nagrinėjamu atveju, pasirinkdama protingo termino pradžią skaičiuoti nuo paskyrimo akto pranešimo datos, t. y. 2006 m. liepos 6 d., o ne nuo pradinio paskyrimo akto priėmimo, t. y. 2006 m. birželio 28 d., Paskyrimų tarnyba padarė vertinimo klaidą.
32 Nors norint įvertinti, kada atsirado teisėti lūkesčiai, turi būti atsižvelgta būtent į momentą, kada apie aktą buvo pranešta arba su juo susipažinta, vis dėlto, anot ieškovo, toks principas negalioja vertinant, kiek laiko turi administracija neteisėtam aktui atšaukti. Iš tiesų pastarasis terminas nepriklauso nuo pranešimo asmeniui, kuriam skirtas neteisėtas aktas, ir tęsiasi nuo jo priėmimo iki atšaukimo, neatsižvelgiant į jo pranešimą, nes pranešimas – tai su asmeniu, kuriam skirtas šis aktas, susijęs formalumas.
33 Taigi laikotarpis, į kurį turi būti atsižvelgta skaičiuojant protingą terminą, nagrinėjamu atveju yra laikotarpis nuo pradinio paskyrimo akto priėmimo (t. y. 2006 m. birželio 28 d.) iki šio akto atšaukimo (t. y. tų pačių metų spalio 4 d.), kitaip tariant – 3 mėnesiai ir 7 dienos.
34 Antra, ieškovas kaltina Paskyrimų tarnybą tuo, kad ši protingu terminu teismų praktikos prasme laikė ilgesnį kaip 3 mėn. terminą, per kurį atšauktas 2006 m. birželio 28 d. Sprendimas.
35 Vadovaujantis teismų praktika, vertinti, ar terminas atitinka protingumo kriterijų, reikia atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir ypač į ginčo reikšmę suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą bei byloje dalyvaujančių šalių elgesį (2002 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P‑ C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 187 punktai; 2004 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, Rink. p. II‑3381, 66 punktas).
36 Nagrinėjamoje byloje, dar prieš paskiriant ieškovą į pareigas 2006 m. birželio 28 d., administracija priėmė tris aktus dėl B., H. ir L. paskyrimo, atitinkamai 2006 m. balandžio 7 d., gegužės 2 d. ir gegužės 12 d., kuriuose padaryta ta pati priskyrimo lygiui klaida, taigi ilgesnis kaip 3 mėn. laikotarpis nuo ieškovo paskyrimo 2006 m. birželio 28 d. ir šio sprendimo atšaukimo tų pačių metų spalio 4 d. akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijaus, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir visų pirma į tai, kokią reikšmę priskyrimas žemesniam lygiui turi ieškovui.
37 Ieškovas taip pat prašo Komisijos paaiškinti, kodėl ji atšaukė sprendimą dėl L. priskyrimo kitam lygiui, nors manė, jog šiuo atveju protingas terminas buvo 4 mėnesiai. Iš tiesų vadovaujantis Komisijos argumentais, jog protingas neteisėto akto atšaukimo terminas trunka nuo akto pranešimo iki jo atšaukimo, Paskyrimų tarnyba neviršijo 4 mėn. protingo termino pradiniam L. paskyrimo aktui atšaukti, nes buvo praėję 3 mėn. ir 23 d. nuo šio akto pranešimo iki jo atšaukimo. Vadinasi, administracija taikė nevienodą požiūrį ieškovui ir jo kolegai L.
38 Galiausiai ieškovas remiasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, nes tuomet, kai susipažino su 2006 m. birželio 28 d. Sprendimu, jis pagrįstai galėjo pasitikėti šio akto tariamu teisėtumu ir reikalauti, kad jis būtų paliktas galioti. Nors pranešimo apie konkursą išnašoje buvo nurodyta apie „(Komisijos) pasiūlymą dėl Tarnybos nuostatų dalinio pakeitimo“, kuriame numatyta „nauja karjeros sistema“, anot ieškovo, jos formuluotę (būtent: „gali būti, kad šį konkursą laimėjusius asmenis bus pasiūlyta įdarbinti pagal pakeistus Tarnybos nuostatus <...>“) galima buvo aiškinti taip, kad egzistavo tiesiog galimybė įdarbinti pagal pakeistus Tarnybos nuostatus.
39 Komisija pirmiausia pastebi, kad pranešime apie konkursą buvo specialiai atkreiptas kandidatų dėmesys į tai, kad paskyrimo atveju jie bus priskirti B*3 lygiui arba, nelygu atvejis, AST 3 lygiui. Paskirti į AST 4 lygį iš pradžių buvo nuspręsta tik dėl Transuraninių elementų instituto klaidos, kurią 2006 m. rugsėjo mėn. pabaigoje aptiko JTC žmogiškųjų išteklių skyrius. Ši klaida buvo akivaizdi. Ją konstatavus, JTC generalinis direktorius skubiai, 2006 m. spalio 4 d., priėmė sprendimą, kuriuo klaida ištaisyta, ir apie jį pranešė ieškovui tų pačių metų spalio 19 d. per pokalbį, kuriam vykstant jam buvo paaiškinta apie finansinius padarinius ir apskundimo galimybes.
40 Komisija primena, kad pagal teismų praktiką, jeigu aktas yra neteisėtas, jį priėmusi institucija turi teisę jį atšaukti (atgaline data) per protingą terminą (1982 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, Rink. p. 749, 10 punktas; minėto sprendimo Consorzio Cooperative d’Abruzzo prieš Komisiją 12 punktas; 1991 m. birželio 20 d. Sprendimo Cargill prieš Komisiją, C‑248/89, Rink. p. I‑2987, 20 punktas; 2000 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gooch prieš Komisiją, T‑197/99, Rink. VT p. I‑A‑271 ir II‑1247, 53 punktas).
41 Nagrinėjamu atveju neteisėtumas, kurio ieškovas, atrodo, neginčija, yra akivaizdus vien perskaičius Tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnį.
42 Dėl protingo termino Komisija tvirtina, kad pagal teismų praktiką lemiamas momentas vertinant asmens, kuriam skirtas šis administracinis aktas, teisėtų lūkesčių atsiradimą yra pranešimo apie šį aktą, o ne jo priėmimo diena (1997 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C‑90/95 P, Rink. p. I‑1999, 35 punktas; 1997 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Pascall prieš Komisiją, T‑20/96, Rink. VT p. I‑A‑361 ir II‑977, 79 punktas). Vadinasi, tokių lūkesčių negali atsirasti, jei pats ieškovas nežino apie juos galinčio sukelti akto buvimą. Lygiai taip pat lūkesčių pažeidimo momentas turi būti pranešimo apie antrąjį aktą, kuriuo atšaukiamas pirmasis, momentas.
43 Komisija taip pat mano, kad terminas pradiniam paskyrimo aktui atšaukti bet kuriuo atveju prasidėjo 2006 m. liepos 18 d., kai ieškovas patvirtino, kad gavo pirmąjį paskyrimo aktą (arba 2006 m. liepos 6 d., kai aktas buvo persiųstas el. paštu). Laikotarpis, per kurį buvo galima atšaukti aktą, baigėsi tų pačių metų spalio 19 d. pranešus apie sprendimą atšaukti pirmąjį neteisėtą aktą.
44 Ši pozicija atitinka Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje pasirinktą sprendimą dėl momento, nuo kurio skaičiuojamas terminas skundui dėl individualių aktų pareikšti, t. y. nuo „pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė yra skirta konkrečiam asmeniui“.
45 Be to, Komisija mano, kad trijų mėnesių ir vienos dienos terminas yra protingas. Ji nurodo, kad vertinti, ar terminas protingas, reikia atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kad šiuo atžvilgiu vertinant, ar teises suteikiančio akto atšaukimo atveju terminas yra protingas, galima pagrįstai vadovautis terminu skundui arba ieškiniui viešosios tarnybos klausimais pareikšti.
46 Nors kai kuriuose teismų sprendimuose kitose ginčų dėl Bendrijos teisės srityse įtvirtintas dviejų mėnesių terminas, anot Komisijos, taip yra todėl, kad juose vadovaujamasi EB 230 straipsnyje numatytu terminu ieškiniui pareikšti. Remdamasi šia teismų praktika, Komisija daro išvadą, kad protingas terminas atšaukti turėtų būti šiek tiek ilgesnis už taikytiną terminą ieškiniui pareikšti.
47 Viešosios tarnybos srityje galioja kitas dar svarbesnis terminas, t. y. terminas Paskyrimų tarnybos atsakymui į skundą pateikti, kurio trukmė pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies paskutiniąją pastraipą yra keturi mėnesiai. Šiuo Paskyrimų tarnybai nustatytu ilgesniu terminu nei pareigūnui atsižvelgiama į tai, kad, skirtingai nei kiekvienas pareigūnas atskirai, institucija vienu metu turi spręsti daugybę atvejų, dėl kurių reikia atlikti daug vidaus konsultacijų (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Alpha Steelprieš Komisiją 12 punktą).
48 Komisija pirmiausia tvirtina, kad terminas, į kurį reikia atsižvelgti, turi būti laikotarpis nuo 2006 m. liepos 18 d. (ar net nuo 2006 m. liepos 6 d.) iki tų pačių metų spalio 19 d. ir kad jis atitinka protingumo kriterijų teismų praktikos prasme. Ji priduria, kad L. atveju pasirinktas terminas yra ne 3 mėn. ir 23 d. (nuo patvirtinimo apie pirminio akto gavimą), o 4 mėn. ir 5 d. (nuo pranešimo apie jį dienos), taigi – ilgesnis nei nurodomas 4 mėn. terminas. Tačiau, anot paties ieškovo, šis terminas jo atveju buvo tik 3 mėn. ir 13 dienų. Taigi argumentas neteisingas faktų požiūriu.
49 Komisija subsidiariai mano, kad net jei šiek tiek ilgesnis nei 3 mėn. terminas turėtų būti laikomas pernelyg ilgu, reikėtų atsižvelgti į tai, kad sprendimas dėl paskyrimo yra priimamas vieną dieną, tačiau įsigalioja – kitą, kaip matyti iš Tarnybos nuostatų 3 straipsnio.
50 Remdamasi tuo Komisija daro išvadą, jog, nukrypstant nuo nurodytos bendros taisyklės atsižvelgti į pranešimo apie aktą datą, teisėti lūkesčiai atsiranda tik sprendimui įsigaliojus ir tokių lūkesčių gali kilti tik tuomet, kai atitinkamas asmuo faktiškai yra šiuo sprendimu dėl paskyrimo sukurtoje padėtyje. Ši padėtis nagrinėjamu atveju atsirado tik 2006 m. spalio 1 d., t. y. kai ieškovas faktiškai pradėjo eiti pareigas. Remiantis šia analize laikotarpis nuo teisėtų lūkesčių atsiradimo iki pranešimo apie atšaukimą dienos yra tik dviejų savaičių ir penkių dienų (nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 19 d.). Toks laikotarpis yra daug trumpesnis nei protingu laikomas terminas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
51 Pirmiausia reikia priminti, kad atgaline data atšaukiant teisės aktą iš esmės taikomos labai griežtos sąlygos (žr. 1978 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Herpels prieš Komisiją, 54/77, Rink. p. 585, 38 punktą ir minėto sprendimo De Compte prieš Parlamentą 35 punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nors bet kuriai Bendrijos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą laikotarpį, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių (minėto sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją 10–12 punktai; minėto sprendimo Consorzio Cooperative d’Abruzzo prieš Komisiją 12–17 punktai; minėto sprendimo Cargill prieš Komisiją 20 punktas; 1991 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cargill, C‑365/89, Rink. p. I‑3045, 18 punktas ir minėto sprendimo DeCompte prieš Parlamentą 35 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kontouli prieš Tarybą, T‑416/04, Rink. VT p. II‑A‑2‑897, 161 punktas).
52 Šią teismų praktiką reikėtų paaiškinti.
– Dėl teisėtų lūkesčių
53 Pirma, kalbant apie teisėtų lūkesčių apsaugą, pasakytina, kad iš teismų praktikos išplaukia, jog lemiamas momentas vertinant, kada asmeniui, kuriam skirtas administracinis aktas, atsiranda tokie lūkesčiai, yra pranešimo apie aktą, o ne jo priėmimo ar atšaukimo momentas (minėtų sprendimų DeCompte prieš Parlamentą 36 punktas ir Kontouli prieš Tarybą 162punktas).
54 Be to, asmuo, kuriam aktas skirtas, negali remtis teisėtais lūkesčiais, jeigu jis paskatino akto priėmimą nurodydamas klaidingus ar neišsamius duomenis (1961 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Snupat prieš Vyriausiąją valdybą, 42/59 ir 49/59, Rink. p. 99, 160; 1962 m. liepos 12 d. Sprendimas Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabriekenprieš Vyriausiąją valdybą, 14/61, Rink. p. 485, 516 ir minėtų sprendimų DeCompte prieš Parlamentą 37 punktas bei Kontouli prieš Tarybą 163 punktas).
55 Konkrečiai dėl akto, kuriuo pareigūnui suteiktos subjektinės teisės arba panaši nauda, atšaukimo atgaline data reikia pridurti, kad asmens, kuriam buvo skirtas aktas, teisėtų lūkesčių atsiradimo sąlyga turi būti laikoma neįvykdyta, kai atšaukimą pateisinančio pažeidimo negalėjo nepastebėti paprastai rūpestingas pareigūnas, atsižvelgiant į jo galimybę atlikti reikiamus patikrinimus, tačiau jo visiškai neatleidžiant nuo pareigos dėti bet kokias pastangas apsvarstyti ar patikrinti.
56 Šiuo atžvilgiu reikia vadovautis teismų praktika dėl sąlygų, pateisinančių administracijos atliekamą nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimą, numatytą Tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmojoje pastraipoje, visų pirma dėl akivaizdžiai neteisingai sumokėtų sumų sąlygos, kai gavėjas akivaizdžiai negalėjo apie tai nežinoti (1994 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Stahlschmidt prieš Parlamentą, T‑38/93, Rink. VT. p. I‑A‑65 ir II‑227, 19 punktas; 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Ronsse prieš Komisiją, T‑205/01, RinkVT p. I‑A‑211 ir II‑1065, 47 punktas; 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Gouvras prieš Komisiją, T‑180/02 ir T‑113/03, Rink. VT p. I‑A‑225 ir II‑987, 110 punktas ir 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo F prieš Komisiją, T‑324/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 142 punktas). Šios sąlygos kaip tik parodo būtinybę užtikrinti asmens, kuriam skirtas aktas, teisėtus lūkesčius tiek, kiek jis galėjo pasitikėti šio akto teisėtumu.
57 Nagrinėjamu atveju pranešime apie konkursą buvo pateikta išnaša, cituota šio sprendimo 4 punkte.
58 Bet kuriam paprastai rūpestingam pareigūnui, EPSO/B/23/04 konkurso laimėtojui, jeigu jis priskirtas ne B*3 arba AST 3 lygiui, vien perskaičius šią išnašą turėtų kilti klausimas, ar įdarbinant jis priskirtas teisingam lygiui, ypač todėl kad 2004 m. kovo 22 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė iš dalies pakeistus Tarnybos nuostatus, kurie buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje tų pačių metų balandžio 27 d., o 2004 m. kovo 31 d. pranešime apie konkursą buvo numatytas kandidatūrų pateikimas vėliausiai iki 2004 m. balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad tą dieną negalėjo būti likę jokių abejonių dėl iš dalies pakeistų Tarnybos nuostatų ir ypač jų XIII priedo taikymo įdarbinant minėtą konkursą laimėjusius asmenis.
59 Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, jog ieškovas negalėjo tiksliai nustatyti administracijos klaidos apimties, jam paprastai turėjo kilti abejonių dėl atitinkamo sprendimo pagrįstumo ir jis turėjo bent jau kreiptis į administraciją, kad ši atliktų reikiamus patikrinimus (pagal analogiją žr. 2001 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Krausprieš Komisiją, T‑14/99, Rink. VT p. I‑A‑7 ir II‑39, 41 punktą ir minėto sprendimo F prieš Komisiją 157 punktą).
60 Be to, kalbant apie ieškovo argumentą, jog pati administracija keturiais atvejais nepastebėjo pažeidimo (nes jis taip pat padarytas B., H. ir L. atvejais), reikia pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju reikia ne nustatyti, ar administracija galėjo klaidos nepastebėti, o patikrinti, ar suinteresuotasis asmuo galėjo pasitikėti jo pradinio priskyrimo lygiui teisėtumu. Maža to, administracijos, turinčios priimti tūkstančius įvairių administracinių sprendimų, padėtis negali būti prilyginta tarnautojo, kuris suinteresuotas patikrinti priskyrimo lygiui ir pakopai teisėtumą jį įdarbinant, padėčiai (pagal analogiją žr. 1979 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Broe prieš Komisiją, 252/78, Rink. p. 2393, 11 punktą).
61 Darytina išvada, kad ieškovas 2006 m. liepos 6 d., kai susipažino su 2006 m. birželio 28 d. Sprendimu, negalėjo pasitikėti tariamu šio akto teisėtumu. Atitinkamai jis negali vien remdamasis šia aplinkybe tvirtinti, jog atsirado teisėtų lūkesčių dėl šio akto teisėtumo.
– Dėl interesų pusiausvyros
62 Antra, net jei asmuo, kuriam skirtas neteisėtas aktas, turėtų teisėtų lūkesčių, iš teismų praktikos matyti, kad viršesnis viešasis interesas, visų pirma gero administravimo ir institucijos finansinių išteklių apsaugos, gali būti svarbesnis už asmens, kuriam skirtas aktas, interesą išsaugoti padėtį, kurią jis galėjo laikyti pastovia (šiuo klausimu žr. minėtus sprendimus Snupat prieš Vyriausiąją valdybą, p. 159; Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabrieken prieš Vyriausiąją valdybą, p. 518; minėto sprendimo DeCompte prieš Parlamentą 39 punktą ir 1997 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Affish, C‑183/95, Rink. p. I‑4315, 57 punktą bei jame nurodytą teismų praktiką; minėto sprendimo Kontouli prieš Tarybą 167 punktą). Į šią interesų pusiausvyrą taip pat turi būti atsižvelgta vertinant atšaukimo termino atitiktį protingumo kriterijui, kaip matyti iš šio sprendimo 67 punkto.
– Dėl protingo termino
63 Trečia, iš nusistovėjusios teismų praktikos išlaukia, kad neteisėtas administracinis aktas turi būti atšauktas per protingą terminą (minėto sprendimo DeCompte prieš Parlamentą 35 punktas; minėto sprendimo Pascallprieš Komisiją 72 ir 77 punktai; minėto sprendimo Gooch prieš Komisiją 53 punktas ir minėto sprendimo Kontouli prieš Tarybą 161 punktas).
64 Pirmiausia reikia pažymėti, kad pakeitus Tarnybos nuostatus jų 85 straipsnio antrojoje pastraipoje numatyta, jog „prašymas grąžinti permoką turi būti pateiktas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos dienos, kurią ta suma buvo išmokėta“, išskyrus atvejus, kai Paskyrimų tarnyba gali įrodyti gavėjo sukčiavimą.
65 Vis dėlto Tarnybos nuostatų 85 straipsnio antrosios pastraipos nereikėtų aiškinti taip, kad administracija, esant tam tikroms aplinkybėms, turi galimybę atšaukti bet kokį neteisėtą aktą, kurio pagrindu išmokėtos nepagrįstos sumos ir kuris gali būti priimtas daugiau kaip prieš penkerius metus.
66 Iš tiesų Tarnybos nuostatų 85 straipsnyje numatytos tik sąlygos, kurioms esant administracijos nepagrįstai pareigūnui sumokėta suma gali būti susigrąžinta, nesvarbu, koks šio neteisėto išmokėjimo pagrindas, tačiau juo nesiekiama reglamentuoti neteisėtų aktų atšaukimo siaurąja prasme, kuris būtinai įvyksta prieš bet kokį galimą nepagrįstai išmokėtų sumų išieškojimą.
67 Dėl administracinio akto atšaukimo pasakytina, kad iš teismų praktikos išplaukia, jog atšaukimo termino atitiktį protingumo kriterijui reikia vertinti pagal kiekvienos bylos aplinkybes ir ypač pagal bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir joje dalyvaujančių šalių elgesį (minėto sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappijir kt.prieš Komisiją 187 punktas; minėto sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją 66 punktas). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar nagrinėjamu aktu sukuriamos subjektinės teisės, ir į interesų pusiausvyrą (šiuo klausimu žr. minėtus sprendimus Snupat prieš Vyriausiąją valdybą, p. 159 ir Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabrieken prieš Vyriausiąją valdybą, p. 520), šiuo atveju – tarp asmens, kuriam skirtas aktas, intereso išlaikyti padėtį, kurią jis galėjo laikyti stabilia, ir administracijos intereso remtis individualių aktų teisėtumu bei apsaugoti institucijos finansinius išteklius.
68 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atšaukimo terminą, atitinkantį Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, pagal bendrąją taisyklę reikia laikyti atitinkančiu protingumo kriterijų.
69 Dėl atšaukimo termino skaičiavimo būdo pasakytina, kad norint įvertinti jo atitiktį protingumo kriterijui, atsižvelgiant į tai, kad šis terminas taikomas pačiai administracijai, atskaitos tašku reikia laikyti ketinamo atšaukti akto priėmimo datą.
70 Nagrinėjamu atveju nuo 2006 m. birželio 28 d., pradinio sprendimo dėl priskyrimo priėmimo dienos, iki 2006 m. spalio 19 d., kai ieškovui buvo pranešta, jog, administracijos nuomone, minėtas sprendimas yra neteisėtas, praėjo 3 mėnesiai ir 21 diena. Reikia atsižvelgti į keletą aplinkybių:
– pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 57–61 punktų, neprašydamas administracijos atlikti reikiamų patikrinimų dėl pranešimo apie konkursą išnašos turinio ieškovas neparodė išskirtinio rūpestingumo,
– antra, sprendimas dėl priskyrimo lygiui įdabinimo stadijoje turi esminės reikšmės visai suinteresuotojo asmens karjeros eigai ir tai sustiprina poreikį laikytis teisėtumo principo, palyginti su teisinio saugumo principu, kuris negali būti taikomas neribotai,
– trečia, Tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis, remiantis kuria priimtas ginčijamas sprendimas, yra itin aiški ir nedviprasmiška,
– ketvirta, pradinis sprendimas dėl priskyrimo lygiui iš tiesų įsigaliojo tik 2006 m. spalio 1 d., taigi jis sukėlė padarinių tik labai trumpu 19 dienų laikotarpiu.
71 Tokiomis aplinkybėmis terminas, per kurį Komisija ėmėsi veiksmų 2006 m. birželio 28 d. Sprendimui atšaukti nuo jo priėmimo, turi būti laikomas protingu, nors šis terminas yra šiek tiek ilgesnis už numatytąjį Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje.
– Dėl teisės į gynybą
72 Galiausiai pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bet kurioje asmens atžvilgiu pradėtoje procedūroje, kurioje gali būti priimtas sprendimas asmens nenaudai, teisės į gynybą užtikrinimas yra vienas pagrindinių Bendrijos teisės principų, ir jį reikia užtikrinti, net jeigu nėra atitinkamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų (žr., be kita ko, 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 27 punktą; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑288/96, Rink. p. I‑8237, 99 punktą ir 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 37 punktą; 2005 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, Rink. VT p. I‑A‑57 ir II‑243, 64 punktą).
73 Šis gero administravimo reikalavimus atitinkantis principas reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo galėtų naudingai pareikšti savo nuomonę dėl inkriminuojančios informacijos, kuria gali būti remiamasi rengiamame akte (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Belgija prieš Komisiją 27 punktą; 2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktą ir minėto sprendimo Komisija prieš De Bry 38 punktą; 2002 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑223, 31 punktą bei minėto sprendimo Vlachaki prieš Komisiją 64 punktą).
74 Šiuo atžvilgiu 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, p. 1) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą „apima:
– kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;
<...>“.
75 Tačiau, kaip matyti iš minėtos chartijos preambulės, pagrindinis jos tikslas – dar kartą įtvirtinti „(teises, kylančias) iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir <...> Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos“ (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑540/03, Rink. p. I‑5769, 38 punktą).
76 Dar daugiau, Parlamentas, Taryba ir Komisija, iškilmingai paskelbdami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, būtinai siekė jai pripažinti ypatingą svarbą, į kurią šioje byloje reikia atsižvelgti aiškinant Tarnybos nuostatų ir Kitų Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatas (2006 m. spalio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, Rink. VT p. II‑A‑1 459, 72 punktas, dėl šio sprendimo pareikštas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, byla T‑404/06 P).
77 Taip pat reikia pažymėti, kad teisės į gynybą ir, konkrečiau kalbant, teisės būti išklausytam dėl informacijos, kuria gali būti remiamasi asmens nenaudai priimtam sprendimui pagrįsti, užtikrinimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio pažeidimo klausimą teismas gali iškelti savo iniciatyva (pagal analogiją žr. 1991 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Interhotel prieš Komisiją, C‑291/89, Rink. p. I‑2257, 14 punktą ir 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Sytravalir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 67 punktą; 2001 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kaufring ir kt.prieš Komisiją, T‑186/97, T‑187/97, T‑190/97–T‑192/97, T‑210/97, T‑211/97, T‑216/97–T‑218/97, T‑279/97, T‑280/97, T‑293/97 ir T‑147/99, Rink. p. II‑1337, 134 punktą; taip pat žr. 2000 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cimenteries CBR ir kt.prieš Komisiją, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink. p. II‑491, 487 punktą).
78 Taigi Tarnautojų teismas gali savo iniciatyva išnagrinėti, ar aptariamu atveju vykstant administracinei procedūrai, kurioje priimtas ginčijamas sprendimas, Komisija užtikrino ieškovo teisę į gynybą.
79 Konstatuotina, kad ieškovui, kaip per posėdį pripažino Komisija, nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų ir paaiškinimų prieš priimant ginčijamą sprendimą.
80 Todėl reikia pripažinti, kad Komisija pažeidė ieškovo teisę į gynybą.
81 Vis dėlto iš teismų praktikos taip pat matyti, jog ne už bet kokį teisės į gynybą pažeidimą taikoma sankcija – panaikinti ginčijamą aktą. Taip yra tuomet, kai neteisėtumas negalėjo turėti įtakos ginčijamo akto turiniui (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑301/87, Rink. p. I‑307, 31 punktą; 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑142/87, Rink. p. I‑959, 48 punktą; minėto sprendimo Vokietija prieš Komisiją 101 punktą ir minėto sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją 318 ir 324 punktus).
82 Vis dėlto nagrinėjamu atveju aišku, kad ieškovo Tarnautojų teismui nurodytos pastabos nesuteikia jokios papildomos informacijos, palyginti su ta, kurią Komisija jau turėjo ir apie kurią ieškovas žinojo. Tokiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pastabų prieš priimant ginčijamą sprendimą, negalėjo turėti įtakos jo turiniui, kuris, kaip, beje, matyti iš pirmesnių pastabų, negalėjo būti kitoks.
83 Todėl reikia daryti išvadą, kad ieškovo teisės būti išklausytam prieš priimant ginčijamą sprendimą neužtikrinimas savaime negali pateisinti jo panaikinimo.
84 Vis dėlto tai nepaneigia, kad dėl tos pačios priežasties administracija padarė neteisėtą veiksmą, kuris yra tarnybinis nusižengimas, galintis pateisinti kompensacijos skyrimą. Šis klausimas bus nagrinėjamas šio sprendimo 92–94 punktuose.
85 Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, antrasis pagrindas turi būti atmestas.
b) Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu
86 Ieškovas pažymi, kad jo padėtis ir atitinkamai B., H. ir L. padėtys iš esmės nesiskiria:
– visi jie yra B 5/B 4 lygiams paskelbto konkurso EPSO/B/23/04 (ieškovo ir H. bei L. atveju) ir EPSO/B/21/04 (B. atveju) laimėtojai,
– visi jie buvo klaidingai priskirti naujam AST 4 lygiui (ieškovo L. atveju) arba tarpiniam B*4 lygiui, kuris tapo AST 4 (B. ir H. atveju), ir įdarbinti Transuraninių elementų institute,
– atitinkami aktai dėl jų paskyrimo buvo panaikinti ir pakeisti nauju JTC Generalinio direktoriaus sprendimu, kuriame dėl kiekvieno jų numatytas priskyrimas AST 3 lygiui.
87 Tokiomis aplinkybėmis B., H., L. ir ieškovas, jo manymu, yra panašioje padėtyje. Jis buvo diskriminuojamas kitų trijų pareigūnų atžvilgiu, nes sprendimas priskirti AST 3 lygiui buvo paliktas galioti, nors sprendimai dėl B., H. ir L. priskyrimo tam pačiam lygiui buvo atšaukti ir pakeisti naujais sprendimais priskirti juos AST 4 lygiui. Nevienodas požiūris į ieškovą ir L. yra ypač akivaizdus, nes, atsižvelgiant į Komisijos antrojo pagrindo argumentus, Paskyrimų tarnyba, atsakydama į L. skundą, nusprendė, jog 3 mėn. ir 23 dienų laikotarpis nuo pradinio priskyrimo akto pranešimo ir ginčijamo sprendimo dėl atšaukimo viršijo protingą terminą.
88 Kaip teisingai šiuo klausimu pastebėjo Komisija, net darant prielaidą, jog vienas iš ieškovo nurodytų pareigūnų buvo iš esmės tapačioje padėtyje kaip ir jis ir kad Paskyrimų tarnyba, neatšaukdama pradinio jo priskyrimo akto, nesilaikė neteisėtam administraciniam aktui atšaukti atgaline data keliamų sąlygų, išplaukiančių iš teismų praktikos, ši aplinkybė savaime negali pateisinti tapataus ieškovo vertinimo, nes niekas negali savo atžvilgiu remtis kito asmens naudai įvykdytais neteisėtais veiksmais (žr. 1994 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cortes Jimenez ir kt. prieš Komisiją, T‑82/92, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑237, 43 punktą; 2000 m. vasario 22 d. Sprendimo Rose prieš Komisiją, T‑22/99, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑115, 39 punktą ir 2005 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Pantoulis prieš Komisiją, T‑290/03, Rink. VT p. I‑A‑241 ir II‑1123, 56 punktą; 2006 m. birželio 28 d. Tarnautojų teismo sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 140 punktą).
89 Darytina išvada, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas.
B – Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo
90 Ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis tvirtina patyręs dėl jo priskyrimo AST 3 lygiui, nors iš pradžių dėl administracijos padaryto tarnybinio nusižengimo jis buvo priskirtas AST 4 lygiui. Be to, jis nurodo, kad toks priskyrimas žemesniam lygiui buvo paliktas galioti, nors kitus tris kolegas, esančius panašioje padėtyje, priskiriantys kitam lygiui sprendimai buvo atšaukti.
91 Kaip neturtinės žalos atlyginimą ieškovas nurodo simbolinę vieno euro sumą.
92 Šiuo atžvilgiu iš šio sprendimo 84 punkto matyti, kad nors ieškovo reikalavimai dėl panaikinimo buvo atmesti, Komisija, neišklausiusi ieškovo prieš priimdama ginčijamą sprendimą, padarė tarnybinį nusižengimą.
93 Neginčijama, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad, pakartojant jo 2006 m. lapkričio 7 d. skunde pavartotą formuluotę, jis buvo susipažindintas su jau įvykusiu faktu. Ši formuluotė kaip tik išreiškia kiekvieno asmens teisės būti išklausytam prieš pritaikant jam nepalankią individualią priemonę pažeidimu sukurtus padarinius.
94 Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas patirtą žalą ex aequo et bono, mano, jog 1 500 EUR suma yra tinkama kompensacija ieškovui.
95 Be to, reikia atmesti prašymą priteisti simbolinę vieno euro kompensaciją, nes jis susijęs tariamais, tačiau šiuo sprendimu nepripažintais pažeidimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
96 Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
97 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies pirmąją pastraipą pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Pirmosios instancijos teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos. Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Be to, pagal šio Procedūros reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas.
98 Kadangi ieškovo reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, Tarnautojų teismo nuomone, reikia priteisti iš Komisijos padengti savo bei trečdalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos sumokėti P. Bui Van 1 500 EUR sumą kaip nuostolių atlyginimą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. M. Bui Van padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų.
4. Europos Bendrijų Komisija padengia savo ir vieną trečdalį P. Bui Van bylinėjimosi išlaidų.
Van Raepenbusch | Boruta | Kanninen |
Paskelbta 2008 m. rugsėjo 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Van Raepenbusch |
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu