TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2008 m. birželio 26 d.

Byla F‑108/07

Bart Nijs

prieš

Europos Bendrijų Audito Rūmus

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas – Pagrindų santraukos pateikimas ieškinyje – Išankstinio skundo nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo B. Nijs prašo panaikinti Audito Rūmų sprendimą pratęsti Audito Rūmų generalinio sekretoriaus kadenciją 6 metams nuo 2007 m. liepos 1 d., o nepatenkinus šio reikalavimo panaikinti 2006 m. gruodžio 8 d. šio generalinio sekretoriaus, kaip Paskyrimų tarnybos, sprendimą nepaaukštinti jo pareigų per 2004 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, priimtą po 2006 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus (T‑171/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑195 ir II‑A‑2‑999), ir 2007 m. liepos 12 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Ieškinių priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojusias nuostatas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 ir 3 dalys; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.      Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Tarnautojų teismas gali nutartimi atmesti ieškinį, jeigu jis akivaizdžiai atmestinas, yra proceso nuostata, kuri dėl to nuo įsigaliojimo taikoma visiems Tarnautojų teisme nagrinėjamiems ginčams, taip nėra nuostatų, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas gali, taikydamas šį straipsnį, laikyti ieškinį akivaizdžiai nepriimtinu ir kurios gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną galiojančios nuostatos, atveju.

(žr. 25 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 11 d. Nutarties Martin Bermejo prieš Komisiją, F‑60/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 25 punktas.

2.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti pateikiamas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši informacija turi būti pakankama aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, esminės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti, nors glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai, nurodytos pačiame ieškinyje.

Ši taisyklė turi būti juo labiau taikoma dėl to, kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį Tarnautojų teismo rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Pagal šio statuto 19 straipsnio trečią pastraipą, kuri taikoma procesui Tarnautojų teisme pagal šio statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, pareigūnui turi atstovauti advokatas. Jo, kaip teisingumo vykdymo padėjėjo, pagrindinis vaidmuo ieškinio reikalavimus aiškiai pagrįsti pakankamai suprantamais ir nuosekliais teisiniais argumentais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Tarnautojų teisme rašytinę proceso dalį iš esmės sudaro tik vienas pasikeitimas rašytiniais pareiškimais.

Ieškinys, kuriame faktinės aplinkybės išdėstytos painiai ir nenuosekliai, t. y. taip, kad skaitytojas šių aplinkybių negali pagrįstai susieti su ieškinio reikalavimu ar vienu iš pagrindų, skirtų jam pagrįsti, neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų.

(žr. 28–31 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. balandžio 28 d. Nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1999 m. gegužės 21 d. Nutarties Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 42 punktas; 1999 m. birželio 15 d. Sprendimo Ismeri Europa prieš AuditoRūmus, T‑277/97, Rink. p. II‑1825, 29 punktas.