Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. gruodžio 15 d.

Byla F‑34/07

Carina Skareby

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Vertinimas už 2005 m. – Procedūros taisyklių pažeidimas – Pokalbio dėl tikslų nustatymo nebuvimas – Supaprastinta 2005 m. sausio–rugsėjo mėn. laikotarpio ataskaita – Vertinimo nebuvimas – Akivaizdi vertinimo klaida – Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo C. Skareby iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2005 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. karjeros raidos ataskaitą ir, antra, nurodyti Komisijai atlyginti tariamai jos patirtą profesinę, finansinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Pareiga nustatyti siektinus tikslus – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Parengimas – Supaprastinta ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Iš Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsnio 5 dalies ketvirtos pastraipos matyti, kad formaliu pokalbiu tarp vertintojo ir darbuotojo kiekvienos vertinimo procedūros pradžioje siekiama, kad jie nustatytų, jei įmanoma, bendru sutarimu tikslus, kuriuos darbuotojas turėtų pasiekti per metus, kuriais vyksta šis pokalbis. Taigi formalaus pokalbio svarba yra akivaizdi, kai, kaip numatyta minėtose Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, vertintojas vienašališkai siūlo darbuotojui siektinus tikslus, nes per tokį pokalbį suinteresuotajam asmeniui suteikiama galimybė aptarti minėtus tikslus ir pareikšti savo poziciją, kad būtų bendrai sutarta dėl šių tikslų turinio.

Tačiau yra kitaip, jei darbuotojas vertintojo prašymu pats nusistato tikslus, kuriuos vėliau vertintojas patvirtina pasirašydamas. Iš tiesų tokiu atveju vertintojas ir darbuotojas sutaria de facto dėl siektinų tikslų, todėl formalus pokalbis, kuriuo siekiama bendro sutarimo, nors ir yra pageidautinas, nes jis – viena iš vertintojo atliekamų vadovavimo pareigų, nebėra būtinas.

Procedūros taisyklių pažeidimai, ypač susiję su karjeros raidos ataskaitos rengimu, yra esminiai pažeidimai, kuriais daroma įtaka šios ataskaitos galiojimui, jei pareigūnas įrodo, kad ši ataskaita galėjo būti kitokio turinio, jei nebūtų buvę šių pažeidimų.

(žr. 34, 36, 37 ir 40 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑185, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gegužės 7 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, F‑36/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 57 punktas.

2.      Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad per vertinimo procedūrą pasikeitus vertintojui, vertintojas, kuris palieka savo darbo vietą, turi parengti supaprastintą ataskaitą, kuri bus įterpta į karjeros raidos ataskaitą ir kuri turi būti susijusi tik su našumu, sugebėjimais ir elgesiu tarnyboje per konkrečią laikotarpio, kurį apima ataskaita, dalį. Ši supaprastinta ataskaita, kurioje nenurodomi balai, pateikiama susipažinti darbuotojui, kuris gali pateikti savo pastabas tam skirtoje vietoje. Šios ataskaitos tikslas – suteikti vertintojui informacijos, būtinos vertinamo asmens per konkrečią vertinamo laikotarpio dalį atliktoms pareigoms įvertinti.

Tai, kad supaprastintos ataskaitos vertintojas, kuris taip pat buvo ankstesnės karjeros raidos vertintojas, supaprastintoje ataskaitoje beveik visiškai pakartojo minėtoje karjeros raidos ataskaitoje nurodytus vertinimus, susijusius būtent su vertinamo pareigūno našumu, sugebėjimais ir elgesiu tarnyboje, savaime nereiškia, jog jis neatliko pareigūno vertinimo, nes vertintojas galėjo paprasčiausiai pastebėti ir nuspręsti, kad per referencinį laikotarpį pareigūno našumas buvo toks pat, jo sugebėjimai buvo tie patys ir jis taip pat elgėsi toje pačioje tarnyboje.

(žr. 58 ir 61 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, F‑28/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 48 punktas.

3.      Vertintojai, priimdami sprendimus dėl vertinamų asmenų darbo, turi labai didelę diskreciją, o vertinimo ataskaitoje arba karjeros raidos ataskaitoje pateikiama jų laisvai suformuluota asmeninė nuomonė. Taigi Tarnautojų teismas negali pakeisti įpareigotų vertinti vertinamo asmens darbą asmenų pateikto vertinimo savuoju. Karjeros raidos ataskaitose pateikti pareigūnų vertinimai nepatenka į teisminės kontrolės, kuri atliekama tik dėl galimų akivaizdžių faktinių klaidų, sritį.

Taigi net jei karjeros raidos ataskaitos rengėjai padarė tam tikrų klaidų ar pateikė nepagrįstų pastabų, kaltinimas, pagrįstas tuo, jog minėtoje ataskaitoje yra akivaizdžių vertinimo klaidų, yra susijęs su vertinimais, kurių pagrįstumas gali būti tikrinamas tik laikantis griežtų ribų.

(žr. 69 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. sausio 24 d. Sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑63/89, Rink. p. II‑19, 19 punktas; 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑485, 25 ir 28 punktai ir nurodyta teismo praktika; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Andrieu prieš Komisiją, T‑285/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑161 ir II‑A‑2‑775, 99 punktas.