TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. lapkričio 25 d.

Byla F‑50/07

Valentina Hristova

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Atviras konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Kandidatūros atmetimas – Motyvacija – Diplomai“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo V. Hristova prašo, pirma, panaikinti atviro konkurso EPSO/AST/14/06 atrankos komisijos sprendimą neleisti jai laikyti šio konkurso egzaminų ir, antra, priteisti jai iš Komisijos tariamai patirtos žalos atlyginimą.

Sprendimas: Panaikinti EPSO/AST/14/06 atviro konkurso atrankos komisijos sprendimą neleisti V. Hristova laikyti šio konkurso egzaminų. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Atsisakymas leisti laikyti egzaminus

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

2.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys

1.      Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas yra, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti teisminę kontrolę. Konkrečiai dėl sprendimų neleisti dalyvauti konkurse pažymėtina, kad juose atrankos komisija turi tiksliai nurodyti tas pranešimo apie konkurso sąlygas, dėl kurių nuspręsta, kad kandidatas jų neįvykdė.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. birželio 21 d. Sprendimo Lux prieš Audito Rūmus, 69/83, Rink. p. 2447, 36 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gegužės 21 d. Sprendimo Fascilla prieš Parlamentą, T‑55/91, Rink. p. II‑1757, 32  punktas; 2004 m. kovo 25 d. Sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑447, 54 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Hendrickx prieš Tarybą, T‑376/03, Rink. VT p. I‑A‑83 ir II‑379, 68 punktas.

2.       Kad kiltų Bendrijos atsakomybė, turi būti įvykdytos visos sąlygos: kritikuojamo institucijos poelgio neteisėtumas, reali žala ir priežastinis ryšys tarp poelgio bei nurodytos žalos.

Siekiant pripažinti tokį ryšį iš principo reikia, kad būtų pateiktas tiesioginio ir apibrėžto ryšio tarp atitinkamos Bendrijos institucijos padarytos klaidos ir nurodytos žalos įrodymas.

Kalbant apie konkrečią su konkursu susijusią situaciją pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra pakankamai apibrėžtas nebūtinai tuomet, kai Bendrijos institucijos padaryta klaida iš tiesų užkirto kelią asmens paskyrimui į atitinkamą darbo vietą, teisės į kurią jis niekada nesugebės įrodyti, bet kai ji atima iš jo rimtą galimybę būti paskirtam į šią darbo vietą ir taip padaro materialinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos.

(žr. 38, 40 ir 41 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Delauche prieš Komisiją, 111/86, Rink. p. 5345, 30 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. vasario 9 d. Sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑3/92, Rink. VT p. I‑A‑23 ir II‑83, 63 punktas; 1996 m. vasario 15 d. Sprendimo Ryan-Sheridan prieš FEACVT, T‑589/93, Rink. VT p. I‑A‑27 ir II‑77, 141 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Sanders ir kt. prieš Komisiją, T‑45/01, Rink. p. II‑3315, 149 ir 150 punktai; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑250/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 95 ir 96 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 22 d. Sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F-46/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 215 punktas.