TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. spalio 27 d.(*)
„Bendrasis muitų tarifas – Kombinuotoji nomenklatūra – Tarifinis klasifikavimas – Užšaldyta kupranugarių, kurie nebuvo išauginti nelaisvėje, mėsa – Klasifikavimas 0208 90 40 subpozicijoje (kita medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsa) arba 0208 90 95 subpozicijoje (kita)“
Byloje C‑559/10
dėl rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija) 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. lapkričio 29 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Deli Ostrich NV
prieš
Belgische Staat
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro aštuntosios kolegijos pirmininko pareigas einantis K. Schiemann, teisėjai L. Bay Larsen ir E. Jarašiūnas (pranešėjas),
generalinis advokatas P. Mengozzi,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Deli Ostrich NV, atstovaujamos advocaat K. Spagnoli,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.‑C. Halleux,
– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir B. Burggraaf,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros su pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (OL L 301, p. 1; toliau – KN), visų pirma su 0208 90 40 ir 0208 90 95 subpozicijų išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Deli Ostrich NV (toliau – Deli Ostrich) ir Belgische Staat, atstovaujamos Federale Overheidsdienst Financiën, Douane en Accijnzen (Federalinė finansų, muitų ir akcizų tarnyba), ginčą dėl užšaldytos kupranugarių mėsos iš Australijos tarifinio klasifikavimo.
Teisinis pagrindas
Kombinuotoji nomenklatūra
3 Į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinis klasifikavimas nustatytas Reglamento Nr. 2658/87 I priede pateiktoje KN. KN redakcija, taikytina pagrindinės bylos faktinių aplinkybių atsiradimo metu, pateikiama Reglamente Nr. 1549/2006.
4 KN grindžiama suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, tapusi Pasaulio muitinių organizacija, ir kuri buvo įtvirtinta tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, sudarytoje 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje ir kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos dalinio pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtintoje 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).
5 KN pirmoje dalyje įtvirtintos preliminariosios nuostatos. Šios dalies bendrosioms taisyklėms skirto I skyriaus A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:
„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:
1. Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.
<…>
6. Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.“
6 KN antroje dalyje pateikiama prekių klasifikacija pagal skyrius, skirsnius, pozicijas ir subpozicijas.
7 Šios dalies I skyrius „Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai“ apima 2 skirsnį „Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai“. Šiame skirsnyje yra 0208 pozicija, suformuluota taip:
„0208 Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba sušaldyti
<…>
0208 90 - Kita:
0208 90 10 - - Naminių balandžių
- - Medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, išskyrus triušių arba kiškių:
0208 90 20 - - - Putpelių
0208 90 40 - - - Kita
0208 90 55 - - Ruonių mėsa
0208 90 60 - - Šiaurės elnių
0208 90 70 - - Varlių šlaunelės
0208 90 95 - - Kita.“
8 Pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką Komisija rengia KN paaiškinimus, kuriuos nuolat skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
9 Pagrindinės bylos faktinių aplinkybių atsiradimo metu galioję paaiškinimai skelbti 2006 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C 50, p. 1). Dėl 0208 90 40 subpozicijos jie suformuluoti taip:
„Šioje subpozicijoje klasifikuojama šių gyvūnų mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai:
1) kailinių medžiojamųjų žvėrių: danielių, stirnų, gemzių (Rupicapra rupicapra), briedžių, ožkinių antilopių, antilopių, gazelių, meškų ir kengūrų;
2) plunksnotų medžiojamųjų paukščių: laukinių karvelių, laukinių žąsų, laukinių ančių, kurapkų, fazanų, slankų, perkūno oželių, škotinių kurapkų, sodinių startų ir stručių.
Dažniausiai [įprastai] medžiojamų gyvūnų (fazanų, danielių, stručių ir t. t.) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai klasifikuojami taip pat kaip medžiojamų gyvūnų mėsa ar valgomieji mėsos subproduktai, net jei šie gyvūnai išauginti nelaisvėje.
Šiaurės elnių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai šioje subpozicijoje neklasifikuojami (0208 90 60 subpozicija). Tačiau tam tikrų šiaurės elnių rūšių (pvz., karibu) mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai klasifikuojami šioje subpozicijoje, jeigu įrodoma, kad mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai yra gyvūnų, kurie gyveno laisvėje ir buvo sumedžioti.
Šioje subpozicijoje neklasifikuojama laukinių triušių (Oryctolagus cuniculus) ar kiškių mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai; jie klasifikuojami 0208 10 90 subpozicijoje.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 2007 m. spalio 22 d. bendrovė DHL Global Forwarding NV (toliau – DHL) pateikė kantoor der douane en accijnzen te Antwerpen (Antverpeno muitų ir akcizų biuras) deklaraciją dėl 660 kartoninių dėžių užšaldytos kupranugarių mėsos gabalų be kaulų išleidimo galutiniam vartojimui. Minėtoje deklaracijoje Deli Ostrich buvo nurodyta kaip šių prekių gavėja. Ši kupranugarių mėsa deklaruota nurodžius KN 0208 90 95 subpoziciją.
11 Prie minėtos deklaracijos DHL pridėjo kompetentingos Australijos institucijos 2007 m. rugsėjo 10 d. veterinarinę pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad nagrinėjama kupranugarių mėsa buvo gauta sumedžiojus laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus.
12 2007 m. gruodžio 12 d. Deli Ostrich nurodymu DHL pateikė prašymą grąžinti tam tikrą importo muitų sumą motyvuodama tuo, kad minėta prekė turėjo būti deklaruota nurodant KN 0208 90 40 subpoziciją. Atmetus šį prašymą ir Deli Ostrich paduotą administracinį skundą, ši padavė skundą rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno pirmosios instancijos teismas).
13 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad nė viena iš pagrindinės bylos šalių neginčija, jog nagrinėjama mėsa nėra nelaisvėje išaugintų kupranugarių. Tačiau Deli Ostrich teigia, kad tai – laukiniai gyvūnai, o Federale Overheidsdienst Financiën, Douane en Accijnzen mano, kad lemiamas tarifinio klasifikavimo kriterijus yra aplinkybė, kad gyvūnai yra įprastai medžiojami, kuri nenustatyta kupranugarių atveju.
14 Manydamas, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo atitinkamų KN nuostatų dėl gyvūninės kilmės produktų aiškinimo, rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Kokį importo muitų tarifinį kodą reikėjo taikyti 2007 m. spalio 22 d. deklaracijos pateikimo momentu kupranugarių, kurie nagrinėjamu atveju neginčijamai nebuvo išauginti nelaisvėje, mėsai?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl priimtinumo
15 Savo rašytinėse pastabose Deli Ostrich kelia prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo klausimą. Anot jos, pateiktas klausimas susijęs ne su Sąjungos teisės aiškinimu, o su pagrindinės bylos faktinių aplinkybių vertinimu, o tai yra nacionalinio teismo užduotis.
16 Šiuo klausimu primintina, kad SESV 267 straipsnyje įtvirtinta procedūra pagrįsta aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu. Tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuriam tenka atsakomybė priimti sprendimą, atsižvelgdamas į bylos ypatumus, turi įvertinti tiek tai, ar būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Vadinasi, kai prejudiciniai klausimai yra susiję su Bendrijos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi priimti sprendimą (žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Nádasdi ir Németh, C‑290/05 ir C‑333/05, Rink. p. I‑10115, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
17 Kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, jis turėtų išaiškinti nacionaliniam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų šiam teisingai klasifikuoti nagrinėjamus gaminius pagal KN, o ne pats nustatyti klasifikaciją, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą reikalingą šiuo atžvilgiu informaciją (žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Pärlitigu, C‑56/08, Rink. p. I‑6719, 23 punktą ir 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Data I/O, C‑370/08, Rink. p. I‑0000, 24 punktą).
18 Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu siekiama gauti KN išaiškinimą ir, kalbant konkrečiau, kriterijų, leidžiančių klasifikuoti prekę vienoje iš KN 0208 pozicijos subpozicijų, paaiškinimą, kad būtų galima išspręsti šio teismo nagrinėjamą ginčą.
19 Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia laikyti priimtinu.
Dėl esmės
20 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar kupranugarių, kurie nebuvo išauginti nelaisvėje, mėsą reikia klasifikuoti KN 0208 90 40 subpozicijoje (kita medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsa), ar 0208 90 95 subpozicijoje (kita).
21 Anot Deli Ostrich ir Komisijos, KN aiškintina taip, kad nagrinėjama kupranugarių mėsa turi būti klasifikuota KN 0208 90 40 subpozicijoje, skirtoje kitai medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsai. Savo rašytinėse pastabose Belgijos vyriausybė teigia priešingai, – kad šią mėsą reikia klasifikuoti KN 0208 90 95 subpozicijoje.
22 Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir kontrolės paprastumą, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į jų objektyvius požymius ir savybes, nurodytas KN tekste ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr. 2011 m. liepos 14 d. Sprendimo Paderborner Brauerei Haus Cramer, C‑196/10, Rink. p. I‑0000, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
23 Komisijos parengti KN paaiškinimai labai padeda aiškinti įvairių tarifinių pozicijų prasmę, nors privalomosios teisinės galios neturi (žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Roeckl Sporthandschuhe, C‑123/09, Rink. p. I‑4065, 37 punktą ir 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo X, C‑423/09, Rink. p. I‑0000, 16 punktą).
24 Tačiau padalinio vadovo laiškas, kaip antai Komisijos muitų ir netiesioginių mokesčių generalinio direktorato (XXI GD) vadovo 1997 m. balandžio 29 d. laiškas, kuriuo atsakoma į Federale Overheidsdienst Financiën, Douane en Accijnzen klausimą dėl kupranugarių mėsos klasifikavimo ir kuriuo Belgijos vyriausybė remiasi savo rašytinėse pastabose, neturi minėtiems paaiškinimams suteikiamos reikšmės.
25 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad kupranugarių mėsa tiesiogiai neminima nei KN pozicijų ar subpozicijų tekste, nei jos skyriaus ar skirsnio pastabose, nei KN 0208 90 40 subpozicijos paaiškinimuose.
26 Minėtame paaiškinime patikslinama, kad „dažniausiai [įprastai] medžiojamų gyvūnų <...> mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai klasifikuojami taip pat kaip medžiojamų gyvūnų mėsa ar valgomieji mėsos subproduktai, net jei šie gyvūnai išauginti nelaisvėje“. Tačiau iš šio patikslinimo nematyti, kad šioje subpozicijoje galima klasifikuoti tik gyvūnų, kuriuos įprasta medžioti, mėsą ir mėsos subproduktus.
27 Šiuo klausimu svarbu priminti, kad savo 1973 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Witt (149/73, Rink. p. 1587) 3 punkte dėl šiaurės elnių, kurie gali būti tiek laukiniai, tiek naminiai, mėsos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sąvoka „medžiojamieji paukščiai ir žvėrys“ paprastai reiškia laisvėje gyvenančių medžiojamų laukinių gyvūnų rūšis.
28 Tame pačiame minėto Sprendimo Witt punkte Teisingumo Teismas iš esmės nurodė, kad muitinės teisėtai gali reikalauti įrodymų, jog gyvūnai, kurių mėsą importuotojas deklaravo kitai medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsai skirtoje subpozicijoje, laikytini medžiojamaisiais paukščiais ir žvėrimis, taigi jis leido skirtingai klasifikuoti tos pačios rūšies laukinių ir naminių gyvūnų mėsą.
29 Taigi, kalbant apie objektyvius požymius ir savybes, leidžiančius klasifikuoti kupranugarių mėsą KN 0208 90 40 subpozicijoje kaip „kitą medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsą“, kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti, yra aplinkybė, ar mėsa, kurios klasifikavimas nagrinėjamas šiuo atveju, yra laisvėje gyvenusių ir sumedžiotų laukinių gyvūnų, o tai turi nustatyti ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas.
30 Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos šalys neginčija, jog nagrinėjama mėsa yra kupranugarių, kurie nebuvo išauginti nelaisvėje. Be to, Komisija savo rašytinėse pastabose nurodė faktinius duomenis, patvirtinančius, kad didžioji Australijos kupranugarių populiacijos dalis vėl tapo laukinė ir kad šie kupranugariai iš tikrųjų ten reguliariai medžiojami maisto gamybos tikslais, o iš šios aplinkybės prireikus galima daryti išvadą, kad nagrinėjama mėsa yra sumedžiotų kupranugarių.
31 Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad KN turi būti aiškinama taip, jog kupranugarių mėsą reikia klasifikuoti 0208 90 40 subpozicijoje kaip „kitą medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsą“, jeigu šie kupranugariai gyveno laisvėje ir buvo sumedžioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą sudaranti Kombinuotoji nomenklatūra su pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006, turi būti aiškinama taip, kad kupranugarių mėsą reikia klasifikuoti 0208 90 40 subpozicijoje, kaip „kitą medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsą“, jeigu šie kupranugariai gyveno laisvėje ir buvo sumedžioti.
Parašai.