TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

1993 m. sausio 26 d.(*)

(Pretura di Frascati prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymai priimti prejudicinius sprendimus pagal EEB sutarties 177 straipsnį – Sąlygos“

Sujungtose bylose C‑320/90,C‑321/90 ir C‑322/90

dėl Pretura di Frascati (Italija) pagal EEB sutarties 177 straipsnį Teisingumo Teismui pateiktų prašymų priimti prejudicinius sprendimus šio teismo nagrinėjamose bylose tarp

Telemarsicabruzzo SpA

ir

Circostel, Ministero delle Poste e Telecommunicazioni ir Ministero della Difesa,

tarp

Telaltitalia Srl

ir

Circostel, Ministero delle Poste e Telecommunicazioni ir Ministero della Difesa

ir tarp

Telelazio SpA

ir

Circostel, Ministero delle Poste e Telecommunicazioni ir Ministero della Difesa

dėl EEB sutarties 85, 86 ir 90 straipsnių išaiškinimo, nagrinėjant Italijos vyriausybės vykdomą ultraaukštųjų dažnių televizijos transliavimo kanalų skirstymą,

TEISINGUMO TEISMAS,

kurį sudaro pirmininkas O. Due, kolegijų pirmininkai C. N. Kakouris, G. C. Rodríguez Iglesias, M. Zuleeg ir J. L. Murray, teisėjai G. F. Mancini, R. Joliet, F. A. Schockweiler, J. C. Moitinho de Almeida, F. Grévisse, M. Diez de Velasco, P. J. G. Kapteyn ir D. A. O. Edward,

generalinis advokatas C. Gulmann,

posėdžio sekretorius H. A. Ruehl, vyriausiasis administratorius,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–       Telemarsicabruzzo SpA, atstovaujamos Giorgio Rubini iš Fraskačio advokatūros,

–       Telelazio SpA, atstovaujamos Fabrizio Paoletti iš Romos advokatūros,

–       Italijos vyriausybės, atstovaujamos Užsienio reikalų ministerijos Teisės tarnybos vadovo prof. Luigi Ferrari Bravo, padedamas avvocato dello stato Sergio Laporta,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Teisės tarnybos darbuotojo Enrico Traversa,

susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

išklausęs 1992 m. birželio 9 d. posėdyje Italijos vyriausybės ir Komisijos pareikštas žodines pastabas,

susipažinęs su 1992 m. spalio 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       1990 m. rugsėjo 4 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 1990 m. spalio 22 d., Fraskačio (Italija) teisėjo pavaduotojas (Vice Pretore di Frascati) pagal EEB sutarties 177 straipsnį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pateikdamas du klausimus dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, siekdamas nustatyti, ar kai kurie radijo ir televizijos transliavimo dažnių paskirstymo nacionalinės sistemos aspektai yra suderinami su Bendrijos teise.

2       Šie klausimai buvo iškelti nagrinėjant bylas tarp bendrovių Telemarsicabruzzo,Telaltitalia bei Telelazio, kurioms priklauso radijo ir televizijos siųstuvai, ir Romos telegrafo ir telefono tinklų statybos departamento (Circolo Costruzioni Telegrafiche e Telefoniche di Roma (Circostel)), Pašto ir telekomunikacijų ministerijos bei Gynybos ministerijos.

3       Aiškindamas šiuos klausimus, Vice Pretore di Frascati, bylose C‑320/90 ir C‑322/90, apsiriboja EEB sutarties 86 straipsnio citavimu ir teigia, kad juo uždraudžiamos visos monopolijos formos. Be to, byloje C‑321/90, Vice Pretore teigia, kad jam buvo pateiktas teismingumo klausimas. Tačiau jis mano, kad atsižvelgdamas į Bendrijos teisės viršenybės principą jis negali nagrinėti šio prieštaravimo, jeigu nėra gavęs Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo. Jis taip pat pažymi, kad net tuo atveju, jeigu jis neturi jurisdikcijos, šie klausimai pateikiami siekiant proceso ekonomijos.

4       Vice Pretore di Frascati suformuluoti klausimai skamba taip:

„1. Ar tai, kad Italijos vyriausybė pasiliko teisę naudotis įvairiais televizijos transliavimo kanalais, uždrausdama privačiam sektoriui naudotis 67–99 ultratrumpųjų bangų kanalais, ypač 67, 68 ir 69, pažeidžia Romos sutarties 85 straipsnio 3 dalį ir 86 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo priimtos jokios taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų koordinuojamas naudojimasis šiais kanalais?

2. Ar toks elgesys suderinamas su Romos sutartimi ir joje išdėstytomis konkurencijos taisyklėmis?“

5       Pirmiausia Komisija pareiškia, kad nutartys, kuriomis prašoma priimti prejudicinį sprendimą, yra itin lakoniškos ir jose nurodoma labai nedaug faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios suteiktų galimybę nustatyti pateiktų klausimų tikslą ir taip suprasti jų reikšmę bei apimtį.

6       Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tam, kad Teisingumo Teismas pateiktų naudingą išaiškinimą, būtina, kad nacionalinis teismas apibrėžtų su prejudiciniu klausimu susijusią faktinę ir teisinę situaciją arba bent jau išdėstytų faktines aplinkybes, dėl kurių šie klausimai iškilo.

7       Šie reikalavimai ypač svarbūs konkurencijos srityje, kuri išsiskiria faktinių ir teisinių situacijų sudėtingumu.

8       Nutartyse, kuriomis buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, tokių paaiškinimų nėra.

9       Kaip matyti iš teismo posėdžio pranešimo, nacionalinio teismo dokumentai ir rašytinės pastabos, taip pat per žodinį procesą šalių pateiktos pastabos Teisingumo Teismui suteikė tam tikros informacijos, tačiau ji fragmentiška, todėl šis teismas, neturėdamas pakankamai žinių apie pagrindinius bylos faktus, negali išaiškinti Bendrijos konkurencijos taisyklių, atsižvelgdamas į nagrinėjamą situaciją, kaip to prašė nacionalinio teismo teisėjas.

10     Šiomis aplinkybėmis priimti sprendimo dėl Vice Pretore di Frascati pateiktų klausimų nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

11     Italijos vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos, pateikusių Teisingumo Teismui savo pastabas, bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS,

atsakydamas į klausimus, kuriuos jam 1990 m. rugsėjo 4 d. Nutartimis pateikė Vice Pretore di Frascati, nusprendžia:

Priimti sprendimo dėl pateiktų klausimų nereikia.

Parašai.

Edward

Paskelbta 1993 m. sausio 26 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: italų.