Kalbų vartojimo taisyklės

Kalbų vartojimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme taisyklės

Kalbų vartojimą Teisingumo Teisme vykstančiuose procesuose reglamentuoja jo procedūros reglamento 36–42 straipsniai. Nuostatas dėl kalbų vartojimo Bendrojo Teismo procesuose galima rasti jo procedūros reglamento 44–49 straipsniuose.

Dviejų Europos Sąjungos teismų procedūros reglamentuose įtvirtintas kalbų vartojimo modelis yra perimtas iš Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1/58, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos Sąjungoje. Visos kitos kalbų vartojimo taisyklės procesams, vykstantiems Sąjungos teismuose, taikomos mutatis mutandis.

Kiekvienai Sąjungos teismuose pradėtai bylai yra nustatoma proceso kalba. Proceso kalba yra viena iš dvidešimt keturių oficialiųjų kalbų. Prejudicinio sprendimo priėmimo bylose ji visuomet yra į Teisingumo Teismą besikreipiančio nacionalinio teismo vartojama kalba. Tiesioginių ieškinių atveju ieškovas turi teisę pasirinkti proceso kalbą. Nei paties ieškovo, nei jo advokato pilietybė pasirinkimui įtakos neturi. Tačiau tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė narė, proceso kalba bus oficialioji arba viena iš oficialiųjų tos valstybės kalbų. Nustačius proceso kalbą, ji turi būti vartojama viso proceso metu, tiek rašytinėje, tiek žodinėje proceso dalyje. Šis pasirinkimas privalomas ne tik bylos šalims, bet ir „tretiesiems asmenims, kuriems gali būti leista įstoti į bylą“.

Teisingumo Teismo pasitarimams reikalinga viena kalba. Tradiciškai tai yra prancūzų kalba. Todėl visi proceso kalba pateikti šalių dokumentai verčiami į prancūzų kalbą, taip sudarant vidaus naudojimui skirtą darbinę bylos medžiagą. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kanceliarijų bei bylos šalių siunčiami ir gaunami dokumentai visuomet bus surašyti proceso kalba. Tai ypač svarbu baigiamajame proceso etape, nes tik proceso kalba surašytas Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo sprendimas turės teisinę galią. Tiek Teisingumo Teismo, tiek Bendrojo Teismo sprendimai skelbiami Jurisprudencijos rinkinyje, kuris leidžiamas visomis kalbomis.

Daugiakalbystės generaliniam direktoratui tenka svarbus vaidmuo – užtikrinti dialogą tarp bylos šalių ir Sąjungos teismo viso proceso metu.

Teisinio vertimo raštu direktoratai rengia šalių pateiktų dokumentų vertimus į prancūzų kalbą iš visų oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, o taip pat užtikrina, kad Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo sprendimai būtų išversti į visas oficialiąsias kalbas ir visų pirma į proceso kalbą. Vis dėlto generalinis advokatas dažniausiai vartoja savo kalbą, todėl kai išvada pateikiama bylos šalims, ji verčiama iš originalaus teksto į proceso kalbą, o kai skelbiama – į visas kitas kalbas. Kadangi gauti nacionalinių teismų prašymai priimti prejudicinį sprendimą įteikiami visoms valstybėms narėms, juos taip pat reikia išversti į visas oficialiąsias kalbas.

Šį svarbų tarpininko vaidmenį Teisingumo Teismas paveda tik teisininkams. Todėl visi dviem teismams dirbantys Teisinio vertimo raštu direktoratų darbuotojai yra teisininkai lingvistai, turintys teisės studijų diplomą. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 42 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad vertimo tarnyba formuojama iš „tinkamą teisinį išsilavinimą turinčių ekspertų“.

Žodinio proceso metu tarpininko tarp teisėjų ir bylos šalių vaidmuo tenka Vertimo žodžiu direktoratui. Sąjungos teismų posėdžiai yra sinchroniškai verčiami į tiek kalbų, kiek reikia.

Vertimas žodžiu skirtas bendravimui žodžiu. Atsižvelgiant į patį diskusijų pobūdį, jų nedera versti pažodžiui. Vertėjo užduotis yra realiu laiku kaip įmanoma tiksliau perteikti kalbėtojo mintį kita kalba.

Be puikaus kalbų, iš kurių verčia, mokėjimo, Teisingumo Teismo vertėjai žodžiu turi būti gerai susipažinę su teismo posėdyje nagrinėsima sritimi. Todėl yra labai svarbu susipažinti su bylos medžiaga. Vertėjai žodžiu, kuriems taikoma visiško konfidencialumo pareiga, turi teisę pasinaudoti visa bylų medžiaga, o tai jiems leidžia susipažinti su atitinkamais teisiniais klausimais ir terminija.

Kadangi prancūzų kalba yra Sąjungos teismų pasitarimų kalba, kai kurie darbiniai dokumentai nėra prieinami kitomis kalbomis, todėl visi Teisingumo Teisme dirbantys vertėjai žodžiu privalo labai gerai suprasti rašytinę prancūzų kalbą.