CURIA
rss
Apie Bendrąjį Teismą

   
  corner-tpi  
 

Sudėtis

Kompetencija

Procesas

Teismo praktika

   

 

up

Sudėtis

vignette-tpi  

Bendrąjį Teismą sudaro bent po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (nuo 2017 m. birželio 8 d. pareigas eina 45 teisėjai). Teisėjai yra skiriami valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu pasikonsultavus su komitetu, įgaliotu pateikti nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas. Jie skiriami šešerių metų kadencijai su teise paskirti juos kitai kadencijai. Iš savo tarpo trejiems metams jie išrenka teismo pirmininką. Šešerių metų kadencijai jie paskiria kanclerį.


Teisėjai vykdo savo pareigas visiškai nešališkai ir nepriklausomai. Skirtingai nei Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme nėra nuolatinių generalinių advokatų. Tačiau išimtiniais atvejais šios pareigos gali būti pavestos vienam iš teisėjų.

Iškeltas bylas Bendrasis Teismas nagrinėja posėdžiaudamas trijų arba penkių teisėjų kolegijose, o tam tikrais atvejais bylą sprendžia vienas teisėjas. Teismas taip pat gali posėdžiauti didžiąja kolegija (penkiolika teisėjų), kai tai pateisina bylos teisinis sudėtingumas arba svarba.

Iš teisėjų trejų metų kadencijai renkami kolegijų, kuriose posėdžiauja penki teisėjai, pirmininkai. Bendrasis Teismas turi savo kanceliariją, tačiau kitiems poreikiams patenkinti naudojasi administracinėmis ir lingvistinėmis institucijos tarnybomis.

 

up

Jurisdikcija

Bendrojo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti:

  • fizinių ar juridinių asmenų pareikštus ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų teisės aktų, kurie šiems asmenims yra skirti arba kurie tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję, panaikinimo (pavyzdžiui, įmonės pareikštas ieškinys dėl Komisijos sprendimo skirti jai baudą), o taip pat dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai susiję su šiais asmenimis, ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių; be to, šių asmenų pareikštus ieškinius dėl minėtų institucijų, įstaigų ar organų neveikimo;
  • valstybių narių pareikštus ieškinius Komisijai;
  • valstybių narių pareikštus ieškinius Tarybai dėl teisės aktų, priimtų valstybės pagalbos, prekybos apsaugos priemonių („dempingo") srityse, ir dėl teisės aktų, kuriais ji vykdo įgyvendinimo įgaliojimus;
  • ieškinius dėl Europos Sąjungos institucijų, įstaigų arba organų ar jų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo;
  • ieškinius, grindžiamus Europos Sąjungos sudarytomis sutartimis, kurios aiškiai numato Bendrojo Teismo kompetenciją;
  • ieškinius intelektinės nuosavybės srityje, pareikštus Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) ir Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT);
  • Europos Sąjungos institucijų ir jų darbuotojų ginčus dėl darbo santykių ir socialinės apsaugos sistemos.

Bendrojo Teismo sprendimus per du mėnesius teisės klausimais galima apskųsti Teisingumo Teismui.

2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, buvo nagrinėjamos tokios bylos: 51 % bylų sudarė tiesioginiai ieškiniai, 30 % – intelektinės nuosavybės bylos, 11 % – tarnautojų bylos ir 8 % – apeliaciniai skundai ir specialiosios procedūros.

up

Procesas

Bendrasis Teismas turi savo Procedūros reglamentą. Iš principo procesą sudaro rašytinė ir žodinė proceso dalys. Procesas pradedamas kanceliarijai raštu pateikiamu advokato arba atstovo ieškiniu. Esminiai ieškinio punktai visomis oficialiosiomis kalbomis yra skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Kancleris įteikia ieškinį kitai šaliai, kuri per du mėnesius turi pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tiesioginių ieškinių atveju ieškovas per nustatytą terminą iš principo gali pateikti dubliką, į kurį atsakovas gali atsakyti tripliku.

Bet kuris asmuo, galintis pagrįsti savo interesą dėl Bendrajam Teismui pateiktos bylos išsprendimo, taip pat valstybės narės ir Sąjungos institucijos gali įstoti į bylą. Įstojusi į bylą šalis pateikia paaiškinimą, kuriuo siekia palaikyti arba atmesti vienos iš šalių reikalavimus, į kurį šalys gali atsakyti.

Jeigu surengiama žodinė proceso dalis, vyksta viešas posėdis. Jame teisėjai gali užduoti klausimus šalių atstovams. Teisėjas pranešėjas trumpame posėdžio pranešime apibendrina nurodytus faktus, kiekvienos šalies ir prireikus įstojusių į bylą šalių argumentus. Su šiuo dokumentu visuomenė gali susipažinti proceso kalba.

Teisėjų pasitarimai vyksta remiantis teisėjo pranešėjo parengtu sprendimo projektu, o priimtas sprendimas yra skelbiamas viešame posėdyje.

Procesas Bendrajame Teisme yra nemokamas. Tačiau Bendrasis Teismas neapmoka šaliai atstovaujančiam advokatui, turinčiam leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme, sumokėtų honorarų. Vis dėlto visi asmenys, kurie negali apmokėti bylinėjimosi išlaidų, gali prašyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra

Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys nesustabdo ginčijamo teisės akto vykdymo. Tačiau Bendrasis Teismas gali nurodyti sustabdyti jo vykdymą ar taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones. Bendrojo Teismo pirmininkas arba prireikus pirmininko pavaduotojas dėl šio prašymo priima motyvuotą nutartį.

Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik jei tenkinamos trys sąlygos:

  1. ieškinys iš pirmo žvilgsnio neturi pasirodyti rimtai nepagrįstas;
  2. prašymą pateikianti šalis turi įrodyti laikinųjų priemonių, kurioms nesant ji patirtų didelę ir nepataisomą žalą, skubos reikalingumą;
  3. skiriant laikinąsias priemones reikia atsižvelgti į šalių interesų ir į bendrojo intereso balansą.

Nutartis yra laikinojo pobūdžio ir ji neturi jokios įtakos Bendrojo Teismo sprendimui pagrindinėje byloje. Beje, dėl jos gali būti pateiktas skundas Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojui.

Pagreitinta procedūra

Ši procedūra Bendrajam Teismui leidžia greitai priimti sprendimą dėl ginčo esmės tokiose bylose, kurios vertinamos kaip ypatingos skubos bylos. Pagreitintą procedūrą gali prašyti taikyti ieškovas arba atsakovas. Ją ex officio gali nuspręsti taikyti ir Bendrasis Teismas.

Kalbos

Rubrika atnaujinama.

Proceso schema

Rubrika atnaujinama.

up

Teismo praktika

 

Aplinka ir vartotojai

Sąjunga draudžia prekiauti produktais iš ruonių, išskyrus, kai jie pagaminti iš ruonių, kuriuos tradiciškai medžioja inuitai pragyvenimo tikslais. 2013 m. Bendrasis Teismas paliko šį draudimą galioti. Jis nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės yra priėmusios skirtingas taisykles prekybos produktais iš ruonių srityje, Sąjunga turi teisę suderinti prekybos šiais produktais taisykles tam, kad būtų užkirstas kelias rinkos sutrikdymui, kartu atsižvelgiant į gyvūnų gerovę.

Inuit Tapiriit Kanatami / Komisija, T‑526/10, 2013 m. balandžio 25 d.

 

Sąjungos teritorijoje galima prekiauti genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), tik jeigu jiems išduotas leidimas. 2010 m. Komisija leido prekiauti genetiškai modifikuotomis bulvėmis Amflora; prieš tai ji buvo gavusi mokslinę nuomonę, kad šios bulvės nekelia pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai. Bendrasis Teismas panaikino Komisijos išduotą leidimą dėl procedūrinių pažeidimų, nes ji kompetentingiems komitetams nepateikė leidimo projekto.

Vengrija / Komisija, T‑240/10, 2013 m. gruodžio 13 d.

 

Laisvė teikti paslaugas

Pagal Sąjungos teisę įvykiai, kuriuos valstybė narė laiko itin reikšmingais savo visuomenei, turi būti transliuojami ne tik per mokamą, bet ir per nemokamą televiziją. 2011 m. Bendrasis Teismas patvirtino, kad valstybė narė gali įpareigoti nemokamai transliuoti visas pasaulio futbolo čempionato ir Europos futbolo čempionato varžybas. Šį sprendimą Bendrasis Teismas pateisino visuomenės teise į informaciją ir poreikiu užtikrinti galimybę didelei visuomenės daliai per televiziją stebėti šiuos įvykius.

FIFA / Komisija, T‑385/07, 2011 m. vasario 17 d.

 

ES institucijų teisė

 2007 m. Europos Sąjungos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą siekiant Europos Sąjungos institucijoms įdarbinti sutartininkus. Šie pranešimai buvo parengti tik vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Bendrasis Teismas panaikino šį kvietimą dėl diskriminacijos dėl kalbos, nes jį paskelbus trimis kalbomis kai kuriems galimiems kandidatams sutrukdyta susipažinti su kvietimu ir pirmenybė teikiama kandidatams, mokantiems vokiečių, anglų ar prancūzų kalbą.

Italija / Komisija, T‑205/07, 2011 m. vasario 3 d.

 

Prekių ženklai – Intelektinė ir pramoninė nuosavybė

2012 m. Bendrasis Teismas nusprendė, kad žymuo VIAGUARA negali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas gėrimams dėl prekių ženklo VIAGRA, įregistruoto vaistams. Pripažinęs, jog gėrimai ir vaistai yra skirtingi produktai, Bendrasis Teismas konstatavo, kad naudojant žymenį VIAGUARA gali būti nepagrįstai pasinaudota geru prekių ženklo VIAGRA vardu: iš tiesų vartotojas galėtų būti linkęs pirkti gėrimus manydamas, kad jo savybės yra panašios į vaisto savybes (visų pirma lytinio potraukio didinimas).

Viaguara / VRDT, T‑332/10, 2012 m. sausio 25 d.

 

Bendrovė Apple Corps, įsteigta gerai žinomos roko grupės „The Beatles“, pareiškė prieštaravimą dėl žodžio BEATLE įregistravimo elektriniams judėjimo įrenginiams, skirtiems riboto judumo asmenims. Bendrasis Teismas pritarė šiam prieštaravimui ir nusprendė, kad vartojant žodį BEATLE gali būti pasinaudota geru Apple Corps priklausančių prekių ženklų (THE) BEATLES vardu ir tvariu patrauklumu. Riboto judumo asmenis galėtų patraukti labai teigiamas laisvės, jaunystės ir judumo įvaizdis, susijęs su Apple Corps prekių ženklais.

You Q / VRDT, T‑369/10, 2012 m. kovo 29 d.

 

2010 m. Monakas siekė Europos Sąjungoje apsaugoti tarptautinį prekių ženklą MONACO, tačiau ši apsauga jam nebuvo suteikta, be kita ko, pramogų, sporto ir apgyvendinimo paslaugoms. Bendrasis Teismas paliko galioti šį sprendimą: žodis MONACO visų pirma dėl garsios karališkosios šeimos, Formulės 1 automobilių lenktynių ir cirkų festivalio siejamas su geografine teritorija ir tiesiog apibūdina atitinkamų paslaugų geografinę kilmę ar paskirtį. Taigi jis negali būti saugomas kaip prekių ženklas ES.

MEM / VRDT (MONACO), T‑197/13, 2015 m. sausio 15 d.

 

Konkurencija

2004 m. Komisija skyrė Microsoft497 mln. EUR baudą, nes nusprendė, kad ši bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, kai daugelį metų atsisakė atskleisti konkurentams informaciją, kuria remiantis būtų galima sukurti ir platinti alternatyvius ir su Windows suderinamus sprendimus. 2007 m. sprendime Bendrasis Teismas patvirtino baudą. 2008 m. Komisija skyrė Microsoft periodinę 899 mln. EUR baudą už nenorą vykdyti 2004 m. sprendimą ir atskleisti atitinkamą informaciją savo konkurentams per numatytą terminą už pagrįstą atlygį. Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos atliktą analizę, tačiau sumažino periodinę baudą iki 860 mln. EUR siekiant atsižvelgti į tai, kad Komisija pereinamuoju laikotarpiu leido Microsoft toliau įgyvendinti tam tikrą praktiką.

Microsoft / Komisija, T‑201/04, 2007 m. rugsėjo 17 d., ir T‑167/08, 2012 m. birželio 27 d.

 

2009 m. Komisija Vokietijos bendrovei E.ON ir Prancūzijos bendrovei GDF Suez skyrė baudas po 553 mln. EUR. Ji jas apkaltino sudarius kartelį, pagal kurį kiekvienai iš jų draudžiama kitos bendrovės nacionalinėje rinkoje parduoti dujas, tiekiamas iš Rusijos į Vokietiją ir Prancūziją. Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos atliktą analizę, tačiau kiekvieną baudą sumažino iki 320 mln. EUR, kad būtų atsižvelgta į Komisijos klaidą dėl kartelio trukmės (kartelis truko vienais metais trumpiau, nei tvirtino Komisija).

E.ON Energie AG / Komisija, T‑360/09, ir GDF Suez / Komisija, T‑370/09, 2012 m. birželio 29 d.

 

Kolektyvinio teisių administravimo organizacijos administruoja autorių teises, susijusias, be kita ko, su muzikos kūriniais. Jos taip pat to prašantiems komerciniams naudotojams suteikia teisę naudoti kūrinius už atlygį. 2008 m. Komisija nusprendė, kad 24 tokio pobūdžio bendrovės ribojo konkurenciją, nes licencijas, išduotas naudoti kai kuriuos kūrinius, apribojo tik savo nacionaline teritorija. Bendrasis Teismas panaikino Komisijos atliktą analizę dėl įrodymų trūkumo, juo labiau kad teritorinį licencijų apribojimą galima pateisinti poreikiu veiksmingai kovoti su muzikos kūrinių naudojimu be leidimo.

CISAC / Komisija, T‑442/08, 2013 m. balandžio 12 d.

 

2011 m. Komisija nusprendė, jog Microsoft numatyta koncentracija, kad perimtų Skype kontrolę, suderinama su Sąjungos teise. Du Skype konkurentai kreipėsi į Bendrąjį Teismą ir nurodė numatomo susijungimo antikonkurencinį poveikį. Vis dėlto Bendrasis Teismas paliko galioti Komisijos sprendimą. Jis nusprendė, kad susijungimu neribojama konkurencija nei plačiajai visuomenei skirtų komunikacijų internetu rinkoje, nei įmonėms skirtų komunikacijų internetu rinkoje.

Cisco Systems ir Messagenet / Komisija, T‑79/12, 2013 m. gruodžio 11 d.

 

Valstybės pagalba

Austrijoje visi elektros energijos vartotojai dengia valstybės išlaidas, patiriamas skatinant žaliosios elektros energijos gamybą. 2008 m. Austrijos valstybė numatė daug energijos naudojančios įmonėms nustatyti aukščiausią šių išlaidų dengimo ribą. Tačiau Komisija nusprendė, kad šis aukščiausios ribos nustatymas yra valstybės pagalba, nesuderinama su Sąjungos teise. Bendrasis Teismas jai pritarė ir nusprendė, kad toks aukščiausios ribos nustatymas yra atleidimo nuo parafiskalinio mokesčio forma, dėl kurios kai kurios įmonės yra palankesnėje padėtyje nei kitos, nebent šis skirtingas požiūris pateisinamas atsižvelgiant į siekiamą tikslą. Be to, ši pagalba nebuvo suderinama su Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis.

Austrija / Komisija, T‑251/11, 2014 m. gruodžio 11 d.

 

ING yra Nyderlandų bankinio draudimo finansų įstaiga. Per finansų krizę Nyderlandai jai suteikė pagalbą kaip kapitalo injekciją, kurios grąžinimo sąlygos laikui bėgant keitėsi. Komisija nusprendė, kad dėl šių naujų sąlygų suteikta papildoma 2 mlrd. EUR valstybės pagalba. Tačiau Teisingumo Teismas konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad suteikta valstybės pagalba, nes Komisija nenagrinėjo, ar privatus investuotojas, patekęs į tą pačią situaciją kaip ir Nyderlandų valstybė, būtų atsisakęs taip pakeisti grąžinimo sąlygas, taigi suteikti tokį papildomą pranašumą.

Nyderlandai / Komisija, T‑29/10, T‑33/10, 2012 m. kovo 2 d.

 

Italijos oro transporto bendrovei Alitalia susidūrus su dideliais finansiniais sunkumais, Italijos valstybė 2008 m. jai suteikė 300 mln. EUR paskolą; be to, ši valstybė nusprendė parduoti savo turimą kapitalo dalį šioje bendrovėje. Komisija pripažino Alitalia suteiktą paskolą neteisėta (nes privatus investuotojas, patekęs į tokią pačią situaciją, jos nebūtų suteikęs), tačiau leido parduoti turtą, jeigu šis pardavimas vykdomas rinkos kaina. Manydama, kad Alitalia gavo su Sąjungos teise nesuderinamą valstybės pagalbą, Ryanair kreipėsi į Bendrąjį Teismą; šis teismas visais aspektais patvirtino Komisijos atliktą analizę.

Ryanair / Komisija, T‑123/09, 2012 m. kovo 28 d.

 

Žemės ūkis

2011 m. Komisija nustatė privalomą citrusinių vaisių, kurie po derliaus nuėmimo apdorojami naudojant konservantus ar kitas chemines medžiagas, žymėjimą. Ispanija paprašė Bendrojo Teismo panaikinti šią pareigą motyvuodama tuo, kad ji taikoma tik citrusinių vaisių augintojams, o ne kitų po derliaus nuėmimo apdorojamų vaisių augintojams, taigi yra diskriminuojanti. Tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, kad, priešingai nuo šių kitų vaisių (bananų, arbūzų, melionų), citrusinių vaisių žievė gali būti naudojama gaminant valgį, todėl pareiga žymėti be diskriminacijos užtikrinama vienodo ir aukšto lygio vartotojų apsauga.

Ispanija / Komisija, T‑481/11, 2014 m. lapkričio 13 d.

 

Visuomenės sveikata

Orphacol yra vaistas, skirtas retoms, bet labai sunkioms kepenų ligoms, kurios gali būti mirtinos kūdikiams, gydyti. 2009 m. Prancūzijos laboratorijos CTRS pateikė Komisijai paraišką dėl leidimo prekiauti šiuo vaistu; Komisija atsisakė išduoti tokį leidimą, nes CTRS nepateikė klinikinių tyrimų rezultatų. Bendrasis Teismas panaikino šį sprendimą ir nusprendė, kad pagal taikytinas nuostatas CTRS neprivalo pateikti tokių rezultatų, nes Sąjungoje šio vaisto veikliosios medžiagos plačiai naudojamos medicinoje bent 10 metų.

Laboratoires CTRS / Komisija, T‑301/12, 2013 m. liepos 4 d.

 

ES išorės santykiai

Ribojamosios priemonės arba „sankcijos“ yra itin svarbi užsienio politikos priemonė, kuria Sąjunga siekia, kad pasikeistų šalies politika arba elgesys. Jos gali būti nustatomos kaip ginklų embargas, turto įšaldymas, draudimas atvykti į Sąjungos teritoriją ar vykti per ją tranzitu, draudimas importuoti ir eksportuoti ir t. t. Jos gali būti skirtos vyriausybėms, bendrovėms, fiziniams asmenims ir grupuotėms ar organizacijoms (pavyzdžiui, teroristinėms grupuotėms).

Be teroristinių grupuočių, kaip antai „Al-Qaida“, Sąjungos Taryba jau yra nustačiusi sankcijas trisdešimčiai šalių, įskaitant Afganistaną, Baltarusiją, Dramblio Kaulo Krantą, Egiptą, Iraną, Libiją, Rusiją, Siriją, Tunisą, Ukrainą, ar Zimbabvę.

 

Taryba įšaldė Eyad Makhlouf (Bashar Al Assad pusbrolio) lėšas, nes jis yra Rami Makhlouf (vieno iš įtakingiausių Sirijos verslininkų) brolis ir generalinės žvalgybos pareigūnas, prisidedantis prie Sirijos civilių gyventojų represijų. Bendrasis Teismas paliko galioti lėšų įšaldymą ir nusprendė, kad E. Makhlouf nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti, kad jis teikia paramą Sirijos režimui. Be to, E. Makhlouf teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes jam buvo suteikta galimybė veiksmingai apsiginti nuo Tarybos kaltinimų.

Makhlouf / Taryba, T‑383/11, 2013 m. rugsėjo 13 d.

 

2010 m. buvo įšaldytos Irano bendrovės Fulmen ir jos vadovo lėšos, nes, Tarybos teigimu, jie dalyvavo montuojant elektros įrangą slaptoje vietoje, naudojamoje Irano branduolinei programai. Tačiau Bendrasis Teismas panaikino lėšų įšaldymą: jis nusprendė, jog Taryba rėmėsi vien nepatvirtintais teiginiais, taigi ji nepateikė įrodymų, kad Fulmen ir jos vadovas vykdė veiklą atitinkamoje vietoje. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Taryba turi pateikti tokius įrodymus.

Fulmen ir Fereydoun Mahmoudian / Taryba, T‑439/10 ir T‑440/10, 2012 m. kovo 21 d.

 

Ekonominė politika

„Pagrindinės sandorio šalys“ yra finansų įstaigos, kurios užtikrina tam tikrų sandorių tarpuskaitą valdydamos šalių kredito riziką. 2011 m. ECB pagrindinėms sandorio šalims, vykdančioms operacijas eurais, nustatė reikalavimą būti euro zonos valstybėje. Jungtinė Karalystė, kuri nepriklauso šiai zonai, paprašė panaikinti šį reikalavimą, nes juo nubaudžiamos Britanijos pagrindinės sandorio šalys. Bendrasis Teismas patenkino šį prašymą ir nusprendė, kad ECB neturi kompetencijos nustatyti tokį buvimo vietos reikalavimą.

Jungtinė Karalystė / ECB, T‑496/11, 2015 m. kovo 4 d.

 

Teisė susipažinti su dokumentais

 2009 m. Europos Parlamento narė iš Nyderlandų Sophie Int’ Veld paprašė Tarybos leisti susipažinti su jos Teisės tarnybos išvada dėl derybų tarp Sąjungos ir JAV pradėjimo dėl būsimojo SWIFT susitarimo (susitarimas, pagal kurį JAV valdžios institucijoms leidžiama susipažinti su Europos bankų duomenimis kovos su terorizmu tikslu). Taryba atsisakė leisti susipažinti su visa šia išvada. Bendrasis Teismas iš dalies panaikino šį sprendimą atsisakyti (t. y. tiek, kiek tai nesusiję su konkrečiu susitarimo turiniu ir derybų instrukcijomis): jis nusprendė, jog Taryba, tikrindama, ar atitinkamų duomenų atskleidimas gali būti pateisinamas viršesniu viešuoju interesu, konkrečiais duomenimis neįrodė, kad yra rizika pakenkti teisinių išvadų apsaugai, ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama išvada susijusi su konkrečia asmens duomenų apsaugos sritimi.

In’t Veld / Taryba, T‑529/09, 2012 m. gegužės 4 d.

 

up

.