Nuorodų į teismo praktiką pateikimo tvarka
Nuorodų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pateikimo tvarka pagal ECLI (Europos teismų praktikos identifikatorius)
I. Nuorodų į teismo praktiką pateikimo tvarką lėmusios aplinkybės Tarybos iniciatyva sukurtas Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI arba European Case Law Identifier)[1]. Šis identifikatorius skirtas aiškioms nuorodoms į nacionalinių ir Europos teismų praktiką ir būtiniausiems vienodiems metaduomenims teismų praktikos srityje nustatyti. Taigi juo siekiama palengvinti Europos teismų praktikos paiešką ir citavimą. Be santrumpos „ECLI“, Europos teismų praktikos identifikatorių sudaro keturios būtinos dalys:
Vadovaudamasis Tarybos rekomendacija, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų dalyvauti Europos teismų praktikos identifikatoriaus sistemoje, Teisingumo Teismas suteikė ECLI visiems nuo 1954 m. priimtiems Sąjungos teismų sprendimams, taip pat generalinių advokatų išvadoms ir nuomonėms. Pavyzdžiui, 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Schempp (C‑403/03) ECLI atrodo taip: „EU:C:2005:446“[2]. Jo sudedamosios dalys:
II. Nuorodų į teismo praktiką pateikimo tvarka Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytą nuorodų į teismo praktiką pateikimo tvarką kartu su identifikatoriumi ECLI nurodomas įprastas sprendimo pavadinimas bei bylos registracijos numeris. Ji buvo palaipsniui pradėta taikyti kiekviename Sąjungos teisme pirmąjį 2014 m. ketvirtį ir 2016 m. buvo suvienodinta visų Sąjungos teismų. Ši nauja nuorodų pateikimo tvarka:
Nuorodos sudedamosios dalys atrodo taip: 1 2011 m. balandžio 29 d. Tarybos išvados, kuriomis rekomenduojama nustatyti Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI) ir būtiniausius vienodus metaduomenis teismų praktikos srityje (OL C 127, 2011, p. 1). Daugiau informacijos rasite čia. 2. Kad nuoroda nebūtų nepagrįstai ilga, teikiant nuorodas į Teisingumo Teismo, Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo sprendimus santrumpa ECLI nerašoma. |