Language of document :

2023 m. balandžio 27 d. Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2023 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-540/20 Jushi Egypt for Fiberglass Industry / Komisija

(Byla C-272/23 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE, atstovaujama advokatų B. Servais ir V. Crochet,

Kitos proceso šalys: Europos Komisija ir Association des producteurs de fibres de verre européens (APFE)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą,

pritarti Jushi Egypt for Fiberglass Industry S.A.E. pareikšto ieškinio dėl panaikinimo pirmajam, trečiajam ir ketvirtajam pagrindams, ir

priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese ir bet kurios įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliantės ieškinį, kuriuo pašoma panaikinti 2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/8701 , kuriuo importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas, galutinai surenkamas laikinasis kompensacinis muitas ir taikomas registruotiems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatytas galutinis kompensacinis muitas.

Šiam apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė pateikia keturis pagrindus, konkrečiai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai:

nusprendė, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento1 2 straipsnio a ir b punktų ir 3 straipsnio 1 dalies a punkto, priskyrusi Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės ir su ja susijusių subjektų finansinius įnašus kilmės arba eksportuojančios valstybės vyriausybei, konkrečiai – Egipto Arabų Respublikos vyriausybei;

padarė išvadą, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalių pripažinusi Egipto vyriausybei priskirtus finansinius įnašus konkrečiomis subsidijomis;

nusprendė, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio, 3 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio apskaičiavusi apeliantei pagal sąlyginio apmokestinimo muitais tvarką suteiktos naudos dydį, ir

pripažino, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies c punkto nusprendusi, kad nuostolių dėl užsienio valiutos keitimo mokestinis vertinimas apeliantei suteikė naudos ir reiškė konkrečią subsidiją.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad pagal pagrindinį reglamentą neatmetama galimybė, jog, net jeigu finansinis įnašas iš kilmės arba eksportuojančios valstybės vyriausybės gautas netiesiogiai, jį galima jai priskirti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Egipto vyriausybė turi institucijos, skyrusios Kinijos vyriausybės suteiktą lengvatinį finansavimą, statusą. Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes būtent finansinius įnašus skyrę Kinijos subjektai buvo subsidijas skyrusios institucijos.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad siekiant nustatyti, ar apeliantė gavo naudos, jos situaciją galima palyginti tik su įmonės, kuri kaip ir apeliantė yra įsteigta Sueco kanalo ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo zonoje ir kuri ne šioje zonoje įsteigtoms įmonėms parduoda produktus, kurių sudėtyje yra nuo muitų atleistų medžiagų, situacija.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nemanė, jog pats mokestinis vertinimas yra subsidija, kuriai gali būti taikoma kompensacinė priemonė, ir kad apeliantė pirmojoje instancijoje nepateikė įrodymų, galinčių paneigti Komisijos ginčijamame įgyvendinimo reglamente atliktą faktinių aplinkybių vertinimą dėl to, kad mokestinis vertinimas naudingas visoms įsipareigojimų užsienio valiuta turinčioms įmonėms.

____________

1 OL L 201, 2020, p. 10.

1 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55).