EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. spalio 23 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Bylos grąžinimas Tarnautojų teismui po sprendimo panaikinimo – Institucijos tarnautojų imuniteto dėl su byla teisme susijusių kalbų ir surašytų dokumentų panaikinimas – Paskyrimas į skyriaus vadovo pareigas – Kandidatūros atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Neatrinkto kandidato suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Res judicata principas – Procesinis pažeidimas – Egzistuojančių interesų pusiausvyros nustatymas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dėl neteisėtumo patirta neturtinė žala“

Byloje F‑44/05 RENV,

kurios dalykas ieškinio, iš pradžių pareikšto pagal EB 236 straipsnį ir Euratomo sutarties 152 straipsnį, grąžinimas,

Guido Strack, buvęs Europos Komisijos pareigūnas, gyvenantis Kelne (Vokietija), atstovaujamas advokatų N. A. Lödler ir H. Tettenborn,

ieškovas,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą H. Krämer ir B. Eggers,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol, teisėjai I. Boruta (pranešėja) ir K. Bradley,

kanclerė W. Hakenberg,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. sausio 19 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Šis ieškinys buvo grąžintas iš naujo nagrinėti Tarnautojų teismui 2010 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Komisija prieš Strack (T‑526/08 P, toliau – sprendimas grąžinti bylą), iš dalies panaikinančiu 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnautojų teismo sprendimą Strack prieš Komisiją (F‑44/05, toliau – Sprendimas Strack prieš Komisiją), kuriame išnagrinėtas ieškinys, kuriuo G. Strack prašė panaikinti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro sprendimą atmesti jo kandidatūrą į aptariamo biuro skyriaus „Viešieji pirkimai ir sutartys“ (A 5/A 4) vadovo pareigas (toliau – ginčijamos pareigos) ir panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas, taip pat nurodyti Europos Komisijai atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą.

 Teisinis pagrindas

 Nuostatos, susijusios su Leidinių biuru

2        2000 m. liepos 20 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto sprendimo 2000/459/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro organizavimo ir veiklos (OL L 183, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 181) 1 straipsnyje numatyta, kad Leidinių biuro „uždavinys yra leisti Europos Bendrijų institucijų ir jų departamentų leidinius geriausiomis techninėmis ir finansinėmis sąlygomis, o už veiklą yra atsakingos tos institucijos“.

3        Sprendimo 2000/459 6 straipsnyje numatyta:

„1.      Skiriančiosios institucijos įgaliojimus dėl A 1, A 2, A 3 ir LA 3 klasių pareigūnų ar kitų tarnautojų vykdo Komisija taip, kaip apibūdinta toliau.

<…>

2.      Skiriančiosios institucijos įgaliojimus dėl tų pareigūnų ar tarnautojų, kurie nėra nurodyti 1 dalyje, vykdo Komisija. Šiuos įgaliojimus Komisija gali perduoti Biuro direktoriui.

<…>

3.      Administracinės procedūros, susijusios su 1 ir 2 dalyse nurodytais oficialiais aktais, ir kasdienė personalo vadyba, ypač susijusi su išėjimu į pensiją, sveikatos draudimu, nelaimingais atsitikimais darbe, atlyginimu ir atostogomis, vykdomos tokia pat tvarka, kaip ir Liuksemburge [(Liuksemburgas)] dirbantiems Komisijos darbuotojams.

<…>“

 Nuostatos, reglamentuojančios paskyrimo į laisvas pareigas procedūrą

4        2000 m. gruodžio 22 d. komunikate [SEC(2000) 2305/5] „Komisijos aukščiausios kategorijos pareigūnų vertinimas, atranka ir paskyrimas“ Komisijos generalinis sekretoriatas pateikė pasiūlymą pakeisti patariamųjų komitetų sudarymą, įgaliojimus ir procedūrą juose.

5        2004 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo dėl vidurinės grandies pareigūnų, paskelbto 2004 m. birželio 23 d. Administraciniuose pranešimuose Nr. 73‑2004 (toliau – 2004 m. balandžio 28 d. sprendimas), 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „siekiant priimti į laisvą darbo vietą pagal [Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos] nuostatų 29 straipsnį, išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintose įgyvendinimo nuostatose numatytus specialius atvejus, atitinkamas generalinis direktorius paskiria išankstinės atrankos komisiją, kurią sudaro ne mažiau kaip trys nariai, kurių lygis ir pareigos yra tokie patys arba aukštesni nei pareigų, į kurias reikia paskirti, lygis ir kurių vienas yra iš kito generalinio direktorato“.

6        2004 m. balandžio 28 d. sprendimo 16 straipsnyje numatyta, kad šiuo sprendimu panaikinamas ir pakeičiamas, be kita ko, 2000 m. gruodžio 22 d. komunikatas, kiek jis susijęs su nuostatomis dėl vidurinės grandies pareigūnų. Pagal 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo 17 straipsnį jis įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

7        Leidinių biuras turi Skyrių vadovų (A 5/A 4) įdarbinimo procedūros vadovą. Vadovo redakcijoje, galiojusioje tuomet, kai klostėsi faktinės aplinkybės, numatyta tokia procedūros eiga:

„1.      Pranešimo apie laisvą darbo vietą parengimas.

2.      Leidinių biuro direktorius visose institucijose skelbia pranešimą apie laisvą darbo vietą. Pranešime turi būti tiksliai aprašytas laisvų pareigų pobūdis ir vykdytinos pareigos. Paraiškos dalyvauti konkurse pateikiamos tiesiogiai Leidinių biurui.

3.      Komisijos <...> Personalo ir administracijos generalinis direktoratas paskiria pranešėją.

4. [Leidinių] biuro direktorius paskiria [tris] skyrių vadovus, kad būtų sudaryta išankstinės atrankos [komisija].

5.      Išankstinės atrankos [komisija]:

a)      išnagrinėja paraiškas (atitiktis nuostatų reikalavimams);

b)      pakviečia į pokalbį kandidatus ir juos vertina remdamasi anksčiau nustatytais vertinimo kriterijais bei

c)      parengia detalią ir motyvuotą ataskaitą (kiekvieno kandidato savybės, silpnybės ir trūkumai) ir abėcėlės tvarka sudaro trumpąjį sąrašą, kuriuos perduoda [Leidinių] biuro direktoriui ir pranešėjui.

6.      Pranešėjas, gavęs išankstinės atrankos [komisijos] ataskaitą, per [penkias] darbo dienas [Leidinių] biuro direktoriui pateikia savo nuomonę dėl ataskaitos.

(Prireikus [Leidinių] biuro direktorius, atsižvelgęs į pranešėjo nuomonę, gali pradėti procedūrą iš naujo nuo 5 etapo.)

7.      [Leidinių] biuro direktorius pakviečia į pokalbį į [trumpąjį sąrašą] įtrauktus kandidatus, taip pat bet kurį kitą kandidatą, su kuriuo jis pageidauja pasikalbėti. Jis gali į pagalbą pasitelkti jo paskirtus skyrių vadovus ar direktorius. Pranešėjas dalyvauja šiuose pokalbiuose.

8.      [Įvykus] pokalbiams parengiamas protokolas, kuris perduodamas [Personalo ir administracijos generaliniam direktoratui] ir pranešėjui.

9.      [Personalo ir administracijos generalinis direktoratas] laikydamasis rašytinės procedūros kreipiasi į paskyrimų patariamąjį komitetą (PPK) ir PPK pateiktą nuomonę perduoda [Leidinių] biuro direktoriui.

10.      [Leidinių] biuro direktorius priima sprendimą remdamasis išankstinės atrankos komisijos ataskaita, pranešėjo nuomone, savo, įvykus pokalbiams, parengtu protokolu ([7 etapas]), ir PPK nuomone.

11.      [Personalo ir administracijos generalinis direktoratas] parengia paskyrimo į pareigas aktą.

12.      Paskyrimo į pareigas aktą pasirašo [Leidinių] biuro direktorius kaip [skiriančioji institucija].“

 Nuostatos, reglamentuojančios išėjimą į pensiją ir invalidumo pašalpos paskyrimą

8        Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, iš dalies pakeisti 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. (toliau – Nuostatai, Naujieji nuostatai). Šios taisyklės pakeitė taikytąsias iki 2004 m. balandžio 30 d. (toliau – Ankstesnieji nuostatai). Pagal Nuostatų 53 straipsnį „pareigūnas, kuriam Invalidumo komitetas nusprendžia taikyti 78 straipsnio nuostatas, iš karto atsistatydina paskutinę mėnesio, kurį Paskyrimų tarnyba jį pripažįsta pareigūnu, nuolat negalinčiu atlikti savo pareigų, dieną“.

9        Nuostatų 78 straipsnis suformuluotas taip:

„Jei dėl visiško nuolatinio invalidumo pareigūnas negali atlikti savo pareigų grupę ir postą atitinkančių pareigų, jis turi teisę gauti invalidumo pašalpą VIII priedo 13–16 straipsniuose numatyta tvarka.

Pagal analogiją 52 straipsnis taikomas invalidumo pašalpos gavėjams. Jei invalidumo pašalpos gavėjas išeina į pensiją nesulaukęs 65 metų ir nesukaupęs didžiausios pensijos, taikomos bendrosios ištarnauto laiko pensijų taisyklės. Ištarnauto laiko pensijos dydis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, nustatytą pareigūno lygiui ir pakopai, kuriuose jis dirbo tuo metu, kai tapo invalidu.

Invalidumo pašalpa lygi 70 % pareigūno paskutinio bazinio darbo užmokesčio. <...>

Jeigu invalidumas atsirado pareigūnui <...> dėl profesinės ligos <...>, invalidumo pašalpa negali būti mažesnė negu 120 % minimalaus gyvenimo lygio. Be to, tokiais atvejais visa įmokų pagal pensijų sistemą suma mokama iš institucijos ar 1b straipsnyje minėtos įstaigos biudžeto.“

10      Pagal Nuostatų VIII priedo 13 straipsnį:

„1.      Atsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalį, 65 metų nesulaukęs pareigūnas, kuris bet kuriuo metu per laikotarpį, kuriuo jis įgyja teisę į pensiją, Invalidumo komiteto sprendimu buvo pripažintas kenčiančiu nuo visiško nuolatinio nedarbingumo, neleidžiančio jam atlikti jo pareigybę atitinkančių pareigų, ir kuris dėl to yra priverstas nutraukti tarnybą <...>, turi teisę, kol toks nedarbingumas egzistuoja, į invalidumo pašalpą, kaip numatyta Tarnybos nuostatų 78 straipsnyje.

2.      <…>

Pašalpos gavėjas, kai jo paprašoma, turi pateikti kokį nors rašytinį įrodymą, kurio iš jo gali būti pareikalauta, ir turi pranešti savo institucijai apie bet kokias aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo teisei į pašalpą.“

11      Pagal nuostatų VIII priedo 14 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas:

„Teisė gauti invalidumo pašalpą taikoma nuo pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po pareigūno atsistatydinimo pagal Tarnybos nuostatų 53 straipsnį, dienos.

Kai buvęs pareigūnas nebeatitinka pašalpai mokėti keliamų reikalavimų, jis turi būti vėl įdarbintas į pirmą jo karjeros lygį atitinkančią pareigybę, atsilaisvinusią jo tarnybos kategorijoje, su sąlyga, kad tenkina šiai pareigybei keliamus reikalavimus. Jei jis atsisako siūlomos pareigybės, jis išsaugo teisę į pakartotinį įdarbinimą, kai atsiranda kita jo karjeros lygį atitinkanti laisva pareigybė jo tarnybos kategorijoje, su sąlyga, kad tenkina šiai pareigybei keliamus reikalavimus; jei jis atsisako antrą kartą, iš jo gali būti pareikalauta atsistatydinti.“

12      Nuostatų VIII priedo 15 straipsnyje numatyta, kad „kai invalidumo pašalpą gauna 63 metų amžiaus nesulaukęs pareigūnas, institucija gali reikalauti reguliaraus jo medicininio tikrinimo, kad įsitikintų, jog jis ir toliau atitinka pašalpai mokėti keliamus reikalavimus“.

 Kitos svarbios nuostatos

13      Nuostatų 3 straipsnyje numatyta:

„Pareigūno paskyrimo akte nurodoma data, kurią paskyrimas įsigalioja; ši data bet kuriuo atveju negali būti ankstesnė nei data, kai suinteresuotas asmuo pradeda eiti pareigas.“

14      Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnyje numatyta:

„1.      Šalims atstovaujantiems asmenims, dalyvaujantiems Tarnautojų teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų su byla ar jos šalimis susijusių jų kalbų ir surašytų dokumentų.

2.      Šalims atstovaujantiems asmenims taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)      su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Tarnautojų teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)      šalims atstovaujantys asmenys turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)      šalims atstovaujantys asmenys turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

3.      1 ir 2 dalyse nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

4.      Tarnautojų teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.“

 Faktinės aplinkybės ir procedūra

 Ginčo aplinkybės

15      Ieškovas pradėjo dirbti Komisijoje 1995 m. rugsėjo 1 d. ir nuo šios dienos jis buvo paskirtas dirbti Leidinių biure. 2001 m. sausio 1 d. jis buvo paaukštintas priskiriant prie A 6 lygio (įsigaliojus Naujiesiems nuostatams, nuo 2004 m. gegužės 1 d. – A*10 lygis, vėliau, nuo 2006 m. gegužės 1 d., – AD 10 lygis). 2002 m. balandžio 1 d. jis išėjo iš Leidinių biuro, kad dirbtų Komisijos Įmonių generalinio direktorato C 4 skyriuje. Nuo 2003 m. vasario 16 d. ieškovas paskirtas dirbti Eurostate.

16      2004 m. kovo 25 d. Leidinių biuras paskelbė pranešimą apie laisvas ginčijamas pareigas COM/A/057/04 (toliau – pranešimas apie laisvas pareigas).

17      Pranešimo apie laisvas pareigas III antraštinėje dalyje „Paraiškos“ numatyta:

„<…>

A 4, A 5 arba A 6 lygio Europos Bendrijų institucijų tinkami būti paaukštinti pareigūnai, kurie mano, kad turi reikalaujamą kvalifikaciją, gali teikti paraiškas dalyvauti konkurse į šias pareigas.

<…>“

18      Pranešimo apie laisvas pareigas IV antraštinėje dalyje „Atrankos procedūra“ numatyta, kad „paraiškas nagrinėja atrankos [komisija], kuri <...> sudaro kandidatų, kurie bus kviečiami į pokalbį, [trumpąjį sąrašą]“.

19      2004 m. kovo 31 d. B paskirta pranešėja paskyrimo į ginčijamas pareigas procedūroje.

20      2004 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė savo kandidatūrą į ginčijamas pareigas.

21      2004 m. birželio 7 d. pranešimu ieškovas buvo pakviestas į pokalbį; šis pokalbis, kuriame dalyvavo išankstinės atrankos komisijos nariai, įvyko birželio 21 d. Išankstinės atrankos komisija buvo sudaryta iš Leidinių biuro direktoriaus C ir Leidinių biuro skyriaus vadovų D ir E. Administracinį koordinavimą užtikrino E.

22      2004 m. birželio 25 d. išankstinės atrankos komisijos pranešime, be kita ko, nurodyta, kad nors visi kandidatai atitiko nuostatų reikalavimus, tik septyni iš jų dalyvavo pokalbiuose su išankstinės atrankos komisija. Tame pačiame pranešime abėcėlės tvarka nurodytos įvykus pokalbiams į trumpąjį sąrašą įtrauktos pavardės: A, F, G ir H. Trys iš šių kandidatų buvo A 5 lygio, vienas – A 4 lygio.

23      2004 m. liepos 5 d. elektroniniu laišku ieškovas paklausė E apie atrankos procedūros eigą. 2004 m. liepos 6 d. elektroniniu laišku E jam nurodė, kad jokia informacija negali būti suteikta, kol atrankos procedūra nėra pasibaigusi.

24      2004 m. liepos 13 d. trumpajame sąraše nurodyti keturi kandidatai dalyvavo pokalbyje su Leidinių biuro generaliniu direktoriumi, veikiančiu kaip paskyrimų tarnyba (toliau – paskyrimų tarnyba), kuriam padėjo B. Pasibaigus šiems pokalbiams, tą pačią 2004 m. liepos 13 d. Leidinių biuro generalinis direktorius pasirinko A.

25      2004 m. liepos 15 d. ataskaitoje „[Paskyrimų tarnybos ataskaita įvykus pokalbiams su išankstinės atrankos komisijos atrinktais kandidatais]“, kurią pasirašė paskyrimų tarnyba ir B, nurodyta, kad A „yra kandidatas, kuris geriausiai užtikrins tinkamą skyriaus veiklą“.

26      2004 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku ieškovas dar kartą pasiteiravo E apie atrankos procedūros eigą. Į šį laišką nebuvo atsakyta. Ieškovas teigia paskutinį kartą vėl pateikęs prašymą 2004 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku. Administracija neatsakė į šį laišką.

27      2004 m. lapkričio 22 d. ieškovas kreipėsi į E telefonu. Šis jam pranešė, kad atrankos procedūra jau prieš kažkurį laiką baigta, bet administracija apie tai nepranešė kandidatams, kurie nebuvo atrinkti.

28      2004 m. lapkričio 24 d. ieškovas gavo 2004 m. lapkričio 19 d. pranešimą, kuriame Leidinių biuras jį informavo, kad jo kandidatūra nebuvo atrinkta.

29      2004 m. lapkričio 26 d. ieškovas pagal Nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą, kuriame prašė, pirma, panaikinti paskyrimų tarnybos sprendimą dėl A paskyrimo į ginčijamas pareigas ir panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą į šias pareigas, antra, atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto A paskyrimo ir dėl pavėluoto pranešimo apie sprendimą atmesti jo kandidatūrą.

30      2005 m. kovo 18 d. sprendimu paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą. Šis sprendimas buvo išsiųstas ieškovui 2005 m. kovo 22 d. laišku ir jis apie sprendimą sužinojo 2005 m. balandžio 23 d.

31      2005 m. kovo 14 d. invalidumo komitetas, kuris imasi veiksmų remdamasis Nuostatų 53 straipsniu, pripažino, kad ieškovas turi visišką nuolatinį invalidumą, dėl kurio jis negali atlikti jo pareigybę atitinkančių pareigų, ir kad dėl šios priežasties jis nušalintas nuo tarnybos Komisijoje. Invalidumo komitetas pažymėjo, kad galimas santykis tarp invalidumo ir ankstesnės ieškovo profesinės veiklos turi būti aptartas komitete vėliau, kai bus gauti svarbūs įrodymai.

32      2005 m. kovo 31 d. paskyrimų tarnybos sprendimu, įsigaliojusiu tą pačią dieną, ieškovas buvo išleistas į pensiją ir jam buvo suteikta teisė į invalidumo pašalpą, nustatytą pagal Nuostatų 78 straipsnio trečią pastraipą.

33      Remiantis Nuostatų 73 straipsniu, ieškovas 2005 m. spalio 26 d. pakviestas į sveikatos patikrą, paskirtą 2005 m. gruodžio 14 d.

34      2006 m. lapkričio 8 d. laišku Komisija informavo ieškovą, kad ji pripažįsta, jog, remiantis atlikta sveikatos patikra, jo būklė pablogėjo ir kad dėl to gydymo išlaidos, tiesiogiai susijusios su būklės pablogėjimu, bus atlyginamos iki aptariamos būklės pagerėjimo pagal Nuostatų 73 straipsnį. Taip pat pažymėta, kad pagal Bendrųjų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 19 straipsnį ieškovas privalo informuoti administraciją apie sveikatos būklės pokyčius. Todėl ieškovo buvo paprašyta, kad jį gydantis gydytojas užpildytų medicininę pažymą. Šiuo klausimu pažymėta, kad jei administracija negaus užpildytos pažymos vėliausiai iki 2007 m. gegužės 8 d., ieškovas bus laikomas pasveikusiu.

35      2007 m. kovo 28 d. Komisija priminė ieškovui, kad pagal Nuostatų VIII priedo 15 straipsnį institucija gali reikalauti reguliaraus buvusių pareigūnų, gaunančių invalidumo pašalpą ir dar nesulaukusių 63 metų amžiaus, medicininio tikrinimo. Todėl Komisija paprašė, kad ieškovas jai pateiktų medicininę pažymą, kurioje būtų nurodyta, kokia jo sveikatos būklė, ir „pateikta išvada“ dėl to, ar būtina jį toliau laikyti turinčiu invalidumą.

 Procesas Pirmosios instancijos teisme

36      2005 m. birželio 17 d. ieškovas, kuriam tada buvo 40 metų, kreipėsi į Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti paskyrimų tarnybos sprendimą dėl jo kandidatūros į ginčijamas pareigas atmetimo, taip pat panaikinti sprendimą paskirti A į tas pačias pareigas. Ieškinys buvo užregistruotas numeriu T‑225/05.

37      2005 m. spalio 3 d. Komisija, remdamasi Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalimi, atskiru dokumentu pareiškė prieštaravimą dėl ieškinyje T‑225/05 pateikto prašymo dėl panaikinimo ir prašymo atlyginti žalą priimtinumo. 2005 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė savo pastabas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo. 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismas nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą įtraukė į bylos nagrinėjimą iš esmės.

38      2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismas, taikydamas 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, p. 7 ir klaidų ištaisymas OL L 103, 2007, p. 54), 3 straipsnio 3 dalį, perdavė bylą nagrinėti Tarnautojų teismui. Ieškinys Tarnautojų teismo kanceliarijoje įregistruotas numeriu F‑44/05.

39      2007 m. rugsėjo 10 d. ieškovas, be kita ko, Tarnautojų teismo paprašė perduoti kompetentingoms teisėsaugos institucijoms bylos dokumentų kopijas ir pateikti skundą prieš Komisiją dėl dokumentuose pateiktos neteisingos informacijos, susijusios su išankstinės atrankos komisijos darbo pradžia. Be to, ieškovas paprašė, kad Tarnautojų teismas, priimdamas sprendimą dėl prašymo atlyginti žalą, atsižvelgtų į Komisijos pareiškimų neteisingumą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas Tarnautojų teismo paprašė pasinaudoti šiam teismui suteikta neribota kompetencija, kad iš Komisijos būtų priteista tinkama kompensacija už neturtinę žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl Komisijos suteiktos neteisingos informacijos.

40      2008 m. rugsėjo 25 d. Tarnautojų teismas (antroji kolegija) priėmė Sprendimą Strack prieš Komisiją, kurio rezoliucinės dalies 1 punkte kaip nepriimtiną atmetė prašymą panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas, 2 punkte panaikino sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą į ginčijamas pareigas, 3 punkte nurodė Komisijai sumokėti ieškovui 2 000 eurų žalai atlyginti, 4 punkte atmetė likusią ieškinio dalį, 5 punkte nurodė ieškovui padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų, 6 punkte nurodė Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

41      Šiame sprendime Tarnautojų teismas nusprendė negalįs patenkinti ieškovo prašymo perduoti kompetentingoms teisėsaugos institucijoms bylos dokumentų kopijas ir dėl to pateikti skundą, nes tai neįeina į jo kompetenciją (Sprendimo Strack prieš Komisiją 49 punktas).

42      Kalbėdamas apie ieškinio dalyką, Tarnautojų teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl panaikinimo turi būti suprantami kaip reikalavimai, kuriais siekiama, pirma, panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas, antra, panaikinti sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą (Sprendimo Strack prieš Komisiją 54 punktas).

43      Išnagrinėjęs reikalavimus dėl panaikinimo Tarnautojų teismas atmetė kaip nepriimtiną reikalavimą panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas (Sprendimo Strack prieš Komisiją 80 punktas) ir iš dalies patenkino reikalavimą panaikinti sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą (Sprendimo Strack prieš Komisiją 202 punktas).

44      Grįsdamas reikalavimo panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas nepriimtinumą, Tarnautojų teismas nurodė, kad ieškovas buvo išleistas į pensiją ir nuo 2005 m. kovo 31 d. įgijo teisę į invalidumo pašalpą, todėl, kai 2005 m. birželio 17 d. buvo pareikštas šis ieškinys, jis nebedirbo Komisijoje ir nebegalėjo tikėtis būti priimtas į ginčijamas pareigas. Žinoma, išliko galimybė ieškovui grįžti į tarnybą Komisijoje, tačiau Tarnautojų teismas priminė, kad kai suinteresuotumas pareikšti ieškinį, kuriuo remiasi ieškovas, yra susijęs su būsima teisine padėtimi, jis turi įrodyti, kad šiai padėčiai kylanti grėsmė jau yra reali. Tačiau ieškovo grįžimas į tarnybą Komisijoje buvo tik galimas įvykis, ir buvo neaišku, ar jis įvyks. Šiomis aplinkybėmis Tarnautojų teismas nusprendė, kad ieškovas turėjo įrodyti ypatingos aplinkybės, patvirtinančios, jog tebesama asmeninio suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskirti A į ginčijamas pareigas panaikinimo, egzistavimą, ir pripažinęs, kad ieškovui nepavyko įrodyti tokios aplinkybės egzistavimo, padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo suinteresuotumo prašyti panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas. Tačiau Tarnautojų teismas nusprendė, kad ieškovas, nors ir išleistas į pensiją, išsaugojo suinteresuotumą prašyti pripažinti sprendimo atmesti jo kandidatūrą į ginčijamas pareigas neteisėtumą, kad prireikus galėtų gauti žalos, kurios galėjo patirti dėl šio sprendimo, atlyginimą.

45      Nagrinėdamas bylą iš esmės Tarnautojų teismas patenkino reikalavimą panaikinti sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą į ginčijamas pareigas remdamasis tuo, kad išankstinės atrankos komisijos sudėtis neatitiko 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo 2 straipsnio 3 dalies. Iš tiesų, šiame sprendime numatyta, kad šioje komisijoje turi būti bent vienas narys iš kito generalinio direktorato nei tas, kuriame yra laisvos pareigos. Tačiau visi išankstinės atrankos komisijos nariai ėjo pareigas Leidinių biure (Sprendimo Strack prieš Komisiją 116 punktas), o šalys neginčijo, kad 2004 m. balandžio 28 d. sprendimas taikomas aptariamam biurui (Sprendimo Strack prieš Komisiją 106 punktas). Be to, Tarnautojų teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo remdamasis tuo, kad iš ieškovo buvo atimta teisė į jo kandidatūros nagrinėjimą teisėtomis sąlygomis, ir nurodė Komisijai sumokėti ieškovui 2 000 eurų už jo patirtą neturtinę žalą (Sprendimo Strack prieš Komisiją 220 punktas).

 Apeliacinis procesas

46      2008 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai Komisija pateikė pagrindinį apeliacinį skundą dėl Sprendimo Strack prieš Komisiją; šis skundas įregistruotas numeriu T‑526/08 P. Komisijos nuomone, Tarnautojų teismas, pirma, padarė teisės klaidą pripažindamas, kad ieškovas turi suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą panaikinimo, antra, padarė teisės klaidą darydamas išvadą, kad egzistavo ieškovo nurodyta neturtinė žala, remdamasis vien tik tvirtinimu, kad iš ieškovo buvo atimta teisė į jo kandidatūros nagrinėjimą teisėtomis sąlygomis, ir, trečia, teismo sprendime trūksta motyvų, nes nenurodytos priežastys, dėl kurių ieškovo neturtiniai interesai buvo pažeisti.

47      2009 m. vasario 10 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame jis taip pat pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo. Ieškovo teigimu, Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą nepripažindamas jo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskirti A panaikinimo, sprendime trūksta motyvų, nes išvada, pagal kurią teismas nekompetentingas nagrinėti prašymą perduoti kompetentingoms teisėsaugos institucijoms bylos dokumentų kopijas ir pateikti skundą prieš Komisiją dėl byloje pateiktos neteisingos informacijos, nebuvo motyvuota, ir priimdamas tokį sprendimą jis padarė teisės klaidą. Ieškovas taip pat kaltino Tarnautojų teismą, kad jis neatsižvelgė į neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta dėl tam tikrų atrankos procedūros pažeidimų, kuriuos jis nurodė pradiniame ieškinyje, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas Strack prieš Komisiją. Be to, rašytiniuose dokumentuose ieškovas pateikė prašymą, kad Pirmosios instancijos teismas perduotų kompetentingoms teisėsaugos institucijoms bylos dokumentų kopijas ir pateiktų skundą prieš Komisiją dėl byloje esančios neteisingos informacijos.

48      Sprendime grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, pirma, patenkino pagrindinį Komisijos apeliacinį skundą remdamasis tuo, kad Tarnautojų teismas padarė tris teisės klaidas: pirmąją – ieškovo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą panaikinimo įvertino atskirai nuo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskirti A panaikinimo (sprendimo grąžinti bylą 46 punktas); antrąją – prašymo panaikinti sprendimą atmesti kandidatūrą priimtinumą pagrindė klaidingu ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį įvertinimu (sprendimo grąžinti bylą 51 punktas); trečiąją – aiškindamas ir taikydamas normas dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo, nes jis patenkino ieškovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo konkrečiai nenustatęs, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus, ar nurodomas neturtinės žalos klausimas yra atskiriamas nuo neteisėtumo, pagrindžiančio sprendimo atmesti jo kandidatūrą panaikinimą, klausimo, todėl ji negali būti visiškai atlyginta minėtu panaikinimu (sprendimo grąžinti bylą 59 punktas).

49      Antra, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš dalies patenkino ieškovo priepriešinį apeliacinį skundą. Iš tiesų, jis nusprendė, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą atmesdamas kaip nepriimtiną ieškinyje pateiktą reikalavimą panaikinti sprendimą paskirti A, remdamasis motyvais, iš kurių negalėjo būti nustatyta, kad ieškovas neturėjo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl tokio panaikinimo (sprendimo grąžinti bylą 75 ir paskesni punktai).

50      Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė likusią priešpriešinio apeliacinio skundo dalį. Konkrečiai kalbant, jis nurodė, kad Tarnautojų teismas teisingai nusprendė, jog yra nekompetentingas priimti sprendimą dėl jo nagrinėjamos bylos šalies prašymo, kuriuo iš esmės siekiama, pirma, kad jis pripažintų, jog kitos šalies toje pačioje byloje elgesys per procesą gali būti kvalifikuotas kaip baudžiamoji veika, antra, kad jis nuspręstų, jog apie minėtą elgesį turi būti pranešta kompetentingoms baudžiamosioms institucijoms, ir, trečia, kad jis minėtoms institucijoms pateiktų skundą. Vis dėlto Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patikslino, kad ši išvada nepaneigia ieškovo galimybės prašyti, kad Tarnautojų teismas, veikdamas pagal įgaliojimus, kurie jam suteikti Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnio 4 dalyje, panaikintų imunitetą, kurį turi byloje dalyvavusių šalių atstovai dėl jų su byla arba jos šalimis susijusių išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų, kad dėl šių pareiškimų ir raštų būtų galima kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas (sprendimo grąžinti bylą 82 punktas).

51      Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškovo prašymą, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas perduotų kompetentingoms teisėsaugos institucijoms bylos dokumentų kopijas ir pateiktų skundą prieš Komisiją, remdamasis tuo, kad normose, reglamentuojančiose Tarnautojų teismo sprendimų apskundimo apeliacine tvarka procesą, nenumatyta teisinė galimybė proceso pirmojoje instancijoje šaliai pateikti prašymą, kuriuo iš esmės siekiama, kad teismas pripažintų, jog kitos šalies elgesys per procesą pirmojoje instancijoje gali būti kvalifikuotas kaip baudžiamoji veika, ir kad jis nuspręstų apie šį elgesį pranešti kompetentingoms baudžiamosioms institucijoms (sprendimo grąžinti bylą 124 punktas).

52      Galiausiai, pirma, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Sprendimo Strack prieš Komisiją rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktus (sprendimo grąžinti bylą 127 punktas) ir atmetė likusį priešpriešinį apeliacinį skundą. Antra, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nusprendė, kad jis negali priimti sprendimo nei dėl prašymų panaikinti sprendimą paskirti A ir panaikinti sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą, nes nebuvo išnagrinėtas klausimas, ar A suinteresuotumas yra kliūtis, kad toks sprendimas dėl panaikinimo būtų priimtas, nei dėl prašymo atlyginti 2 000 eurų žalą, nes Tarnautojų teismas neišnagrinėjo, ar ieškovo patirta neturtinė žala atskiriama nuo neteisėtumo, kurį teismas pripažino. Todėl Europos Sąjungos Bendrasis Teismas grąžino bylą Tarnautojų teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl reikalavimų panaikinti sprendimą paskirti A į ginčijamas pareigas ir sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą į aptariamas pareigas, taip pat dėl reikalavimo atlyginti 2 000 eurų žalą (sprendimo grąžinti bylą 128 punktas). Paskiausiai, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje klausimo nagrinėjimą.

53      2010 m. gruodžio 15 d. laiškais Tarnautojų teismo kanceliarija pagal Procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį pranešė ieškovui ir Komisijai, kad, skaičiuojant nuo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo įteikimo dienos, per dviejų mėnesių terminą, kuris dėl nuotolio pratęstas dar dešimt dienų, jie turi pateikti savo rašytines pastabas.

54      Ši byla paskirta antrajai kolegijai, kurią sudarė pirmininkas H. Tagaras ir teisėjai I. Boruta bei S. Van Raepenbusch. Pasibaigus kolegijos pirmininko įgaliojimams ir 2011 m. spalio 10 d. reorganizavus Tarnautojų teismo kolegijas, šios kolegijos sudėtis buvo pakeista.

55      Ieškovas ir Komisija atitinkamai 2011 m. vasario 21 d. ir 2011 m. balandžio 12 d. pateikė rašytines pastabas.

56      Rašytinėse pastabose dėl sprendimo grąžinti bylą ieškovas, be šių pastabų, pateikė kelis prašymus, kad, pirma, Tarnautojų teismas sustabdytų procesą, kol bus priimta nauja nuostata, pakeičianti Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalį, antra, panaikintų imunitetą, kurį turi Komisijos atstovai dėl per bylą, kurioje buvo priimtas Sprendimas Strack prieš Komisiją, išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų, trečia, Tarnautojų teismo pirmininkas nušalintų teisėją S. Van Raepenbusch ir, ketvirta, Tarnautojų teismas jam priteistų žalos atlyginimą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą, o jei Tarnautojų teismas nuspręs, kad šis prašymas atlyginti žalą negali būti tiesiogiai išnagrinėtas šiame procese, bet turi būti savarankiško ieškinio dalykas – kad jis būtų perduotas kompetentingam teismui.

57      Iš šių prašymų prašymas, kad Tarnautojų teismas sustabdytų procesą, kol bus priimta nauja nuostata, pakeičianti Procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalį, ir prašymas, kad Tarnautojų teismo pirmininkas nušalintų teisėją S. Van Raepenbusch, atmesti atitinkamai 2011 m. gruodžio 8 d. antrosios kolegijos pirmininko nutartimi ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo pirmininko nutartimi.

 Dėl teisės

58      Pirmiausia reikia nustatyti šios bylos dalyką.

59      Iš pradžių reikia pažymėti, kad, kalbant apie ieškovo pateiktus prašymus, dar nebuvo nagrinėti prašymai, kad Tarnautojų teismas panaikintų imunitetą, kurį turi Komisijos atstovai dėl per bylą, kurioje buvo priimtas Sprendimas Strack prieš Komisiją, išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų, ir kad Tarnautojų teismas ieškovui priteistų žalos atlyginimą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą.

60      Be to, reikia priminti: kadangi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Sprendimo Strack prieš Komisiją rezoliucinės dalies dalį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Tarnautojų teismui, pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį sprendimu dėl bylos grąžinimo jam perduoti nagrinėti reikalavimai ir pagrindai, kuriuos ieškovas nurodė byloje F‑44/05, Strack prieš Komisiją, išskyrus rezoliucinės dalies punktus, kurių Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nepanaikino, taip pat argumentus, kuriais neišvengiamai grindžiami minėti punktai, nes jie jau yra įgiję res judicata galią.

61      Siekiant nustatyti, kokie tiksliai yra reikalavimai ir pagrindai, dėl kurių Tarnautojų teismas turi priimti sprendimą, reikia priminti, kad byloje Strack prieš Komisiją ieškovas Tarnautojų teismo prašė:

–        atsižvelgti į ieškovo pagal Nuostatų 91 straipsnį pareikštą ieškinį,

–        pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        panaikinti 2005 m. kovo 22 d. paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą,

–        panaikinti 2004 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendimą atmesti jo kandidatūrą,

–        pripažinti negaliojančiu konkursą COM/A/057/04,

–        priteisti ieškovui iš Komisijos 5 000 eurų neturtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl pažeidžiant teisės aktus vykdyto konkurso ir pavėluoto sprendimo atmesti jo kandidatūrą, atlyginimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

62      Tačiau remiantis minėtu Sprendimu Strack prieš Komisiją reikia daryti netiesioginę išvadą, kad reikalavimas, kuriuo prašoma, kad Tarnautojų teismas atsižvelgtų į pagal Nuostatų 91 straipsnį pareikštą ieškinį, ir reikalavimas, kuriuo prašoma, kad Tarnautojų teismas pripažintų ieškinį priimtinu ir pagrįstu, Tarnautojų teismo pripažinti tik formaliais pareiškimais, dėl kurių nereikia priimti sprendimo, nes aptariamame sprendime neišdėstyta nuomonė dėl šių reikalavimų. Sprendime grąžinti bylą ši išvada nepaneigta.

63      Be to, Sprendime Strack prieš Komisiją Tarnautojų teismas nusprendė, kad visi ieškinyje pateikti reikalavimai dėl panaikinimo turi būti laikomi reikalavimais, kurių dalykas, pirma, sprendimo paskirti A, antra, sprendimo atmesti ieškovo kandidatūrą panaikinimas (Sprendimo Strack prieš Komisiją 54 punktas). Tokio ieškinio dalyko apibūdinimo nepaneigė Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendime grąžinti bylą. Vis dėlto, Europos Sąjungos Bendrajam Teismui sprendime grąžinti bylą panaikinus Sprendimo Strack prieš Komisiją rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktus, Tarnautojų teismas turi dar kartą išdėstyti nuomonę dėl reikalavimų dėl panaikinimo ir reikalavimų atlyginti žalą.

64      Kalbant konkrečiau, iš sprendimo grąžinti bylą 46 punkto matyti, kad Tarnautojų teismas turi iš naujo išnagrinėti reikalavimų dėl panaikinimo priimtinumą, šį kartą visais aspektais ir bendrai įvertindamas ieškovo suinteresuotumą, kad būtų panaikintas sprendimas paskirti A, ir jo suinteresuotumą, kad būtų panaikintas sprendimas atmesti jo kandidatūrą.

65      Šiuo klausimu Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendimo grąžinti bylą 47–51 punktuose pažymėjo, kad ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl panaikinimo negali būti pripažįstamas remiantis tuo, kad jis yra suinteresuotas, kad būtų pripažintas sprendimo neteisėtumas, dėl to, kad vėliau būtų atlyginta žala, kuri jam sprendimu galėjo būti padaryta. Be to, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendimo grąžinti bylą 73–75 punktuose nusprendė, kad ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti paneigtas vien dėl to, kad jis buvo išleistas į pensiją darbdavio iniciatyva dėl visiško nuolatinio invalidumo, kurį pagal Nuostatų 53 ir 78 straipsnius pripažino invalidumo komitetas, nes ši padėtis gali pasikeisti.

66      Kalbant apie pagrindų dėl panaikinimo pagrįstumą, iš sprendimo grąžinti bylą nematyti, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidą patenkindamas pirmąjį pagrindą ir atmesdamas kitus. Atvirkščiai, sprendime grąžinti bylą pažymėta, kad klausimą, ar į ginčijamas pareigas paskirto A suinteresuotumas yra kliūtis panaikinti sprendimą dėl paskyrimo ir sprendimą atmesti kandidatūrą, turi išnagrinėti Tarnautojų teismas (sprendimo grąžinti bylą 128 punktas).

67      Kalbant apie reikalavimus dėl žalos atlygimo, kiek jie susiję su kitais pagrindais dėl žalos atlyginimo nei išankstinės atrankos komisijos sudėties neteisėtumas, reikia pažymėti, kad Sprendimo Strack prieš Komisiją 211 ir paskesniuose punktuose Tarnautojų teismas juos visus atmetė. Sprendime grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patvirtino, kad šie reikalavimai dėl žalos atlyginimo nepagrįsti. Kadangi taip Sprendime Strack prieš Komisiją priimtas sprendimas įgijo res judicata galią, jis negali būti paneigtas nagrinėjant grąžintą bylą šiame procese.

68      Reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kiek jie susiję su neturtine žala, kurią ieškovas patyrė dėl to, kad išankstinės atrankos komisijos sudėtis buvo neteisėta, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas grąžino nagrinėti Tarnautojų teismui, kad šis nustatytų, ar nurodomas neturtinės žalos klausimas atskiriamas nuo neteisėtumo, pagrindžiančio šiuos panaikinimus, klausimo ir ar ši žala gali būti visiškai atlyginta minėtais panaikinimais (sprendimo grąžinti bylą 59 ir 128 punktai).

69      Vadinasi, nagrinėjant šią bylą reikia priimti sprendimą dėl:

–        ieškovo prašymo, kad Tarnautojų teismas panaikintų imunitetą, kurį turi Komisijos atstovai dėl jų nagrinėjant bylą, kurioje buvo priimtas Sprendimas Strack prieš Komisiją, išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų,

–        prašymo, kad Tarnautojų teismas ieškovui priteistų žalos atlyginimą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą,

–        reikalavimų panaikinti sprendimą paskirti A ir atmesti ieškovo kandidatūrą, kiek tai susiję su klausimu, ar jie priimtini ir, jei taip, ar A interesai yra kliūtis šiems sprendimams panaikinti,

–        reikalavimo atlyginti žalą, kiek jis susijęs su neturtine žala, kurią patyrė ieškovas dėl išankstinės atrankos komisijos sudėties neteisėtumo.

 Dėl prašymo panaikinti Komisijos atstovų imunitetą dėl jų nagrinėjant bylą išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų

70      Procese, kuris baigėsi Sprendimu Strack prieš Komisiją, ieškovas nurodė, kad Komisijos atstovų nagrinėjant bylą teismui pateikti du dokumentai prieštarauja tų pačių atstovų atsiliepime į ieškinį nurodytam tvirtinimui, pagal kurį išankstinės atrankos komisija pradėjo savo darbus iki 2004 m. gegužės 1 d., todėl naujas teisinis reglamentavimas, susijęs su atrankos komisijomis, netaikomas. Išreiškęs abejonių dėl to, ar Komisijos atstovai nėra kalti dėl bandymo sukčiauti per teismo procesą, ieškovas, remdamasis Procedūros reglamento 30 straipsnio 4 dalimi, savo rašytinėse pastabose paprašė Tarnautojų teismo panaikinti imunitetą, kurį turi atitinkami Komisijos atstovai. Ieškovo nuomone, atitinkamų Komisijos atstovų imuniteto panaikinimas netrukdo nagrinėti bylos, nes proceso šioje grąžintoje byloje po dalinio panaikinimo stadija būtų tokia, kai šalys jau yra pateikusios savo argumentus.

71      Tarnautojų teismui pateikus klausimus, kiekvienas atitinkamas Komisijos atstovas 2012 m. kovo 6 d. laiškuose pateikė pastabas dėl ieškovo prašymo panaikinti imunitetą. Paskui ieškovas ir Komisija išdėstė savo nuomonę dėl minėtų pastabų atitinkamai 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. kovo 26 d. laiškuose.

72      Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnio 1 dalį „[š]alims atstovaujantiems asmenims, dalyvaujantiems Tarnautojų teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų su byla ar jos šalimis susijusių jų kalbų ir surašytų dokumentų“. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad šis imunitetas suteikiamas „tik bylos nagrinėjimo tikslais“ ir kad Tarnautojų teismas gali panaikinti imunitetą, jei tai „netrukdo nagrinėti bylą“.

73      Pabrėžtina, kad šios nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio penktą pastraipą, kuri yra jų teisinis pagrindas ir kurioje numatyta, kad „<...> atstovai, patarėjai ir advokatai, dalyvaujantys bylas nagrinėjant Teisme, naudojasi būtinomis teisėmis ir imunitetais, įgalinančiais juos nepriklausomai vykdyti savo pareigas, laikantis procedūros reglamente nustatytų sąlygų“.

74      Aiškinant šią nuostatą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad šalių atstovų imunitetas atspindi advokatų saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 10 straipsnyje. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, dėl gynybos advokatų baudžiamajame procese saviraiškos laisvės konstatavo, kad „dėl specialaus statuso advokatai užima centrinę padėtį vykdant teisingumą kaip visuomenės ir teismų tarpininkai, o tai paaiškina advokatūros nariams bendrai taikomas elgesio taisykles[. EŽTK] 10 straipsnis saugo ne tik išsakytų minčių ir informacijos turinį, bet ir jų išraiškos būdą. Teisme advokato turima saviraiškos laisvė nėra neribota ir kai kurie interesai, kaip antai teisminės valdžios autoritetas, yra pakankamai svarbūs, kad būtų pateisinti šios teisės apribojimai. Tačiau <...> demokratinėje visuomenėje gynybos advokato <...> saviraiškos laisvės apribojimas gali būti reikalingas tik išimtiniais atvejais.“ (2005 m. gruodžio 15 d. EŽTT sprendimo Kyprianou prieš Kiprą 173 ir 174 punktai)

75      Nors tiesa, kad Tarnautojų teismo nagrinėjama byla nėra baudžiamoji, vis dėlto pagal EŽTK 10 straipsnį, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, bendrai saugoma advokatų saviraiškos laisvė ir taip prisidedama prie teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo praktikoje. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismas minėto Sprendimo Kyprianou prieš Kiprą 175 punkte pripažino, jog „tam, kad pasitikėtų teisingumo vykdymu, visuomenė turi pasitikėti advokatų gebėjimu veiksmingai atstovauti teisės subjektams. Tai reiškia, kad „atgrasomasis poveikis“ [, kuris gali atsirasti pritaikant advokatui sankciją,] yra svarbus veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgta, tinkamo teisingumo vykdymo srityje nustatant teisingą pusiausvyrą tarp teismų ir advokatų.“

76      Galiausiai, aiškinant Procedūros reglamento 30 straipsnį turi būti atsižvelgta į Chartijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriomis siekiama užtikrinti pagrindinę teisę į veiksmingą gynybą teisme, įskaitant galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamam ir atstovaujamam (dėl teisės gauti teisinę pagalbą žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEB Deutsche Energiehandels- und Beratungsgesellschaft mbH, C‑279/09, 45 ir 46 punktus).

77      Prašymą panaikinti atitinkamų Komisijos atstovų byloje, kurioje priimtas Sprendimas Strack prieš Komisiją, turimą imunitetą reikia nagrinėti atsižvelgiant į nurodytus svarstymus.

78      Vis dėlto, prieš pradedant nagrinėti ieškovo pateikto prašymo pagrįstumą, reikia išnagrinėti jo priimtinumą. Nors tiesa, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendimo grąžinti bylą 82 punkte nurodė, jog kiekviena šalis turi galimybę pateikti Tarnautojų teismui tokį prašymą panaikinti imunitetą, kad vėliau galėtų kreiptis į kompetentingas baudžiamąsias institucijas, pažymėtina, kad pirmojoje instancijoje ieškovas neprašė panaikinti Komisijos atstovų imuniteto, todėl Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendime grąžinti bylą negalėjo priimti sprendimo dėl Tarnautojų teismo procedūros reglamento 30 straipsnio taikymo srities. Be to, apeliacinis teismas negalėjo išnagrinėti jokio Tarnautojų teismo sprendimo šiuo klausimu. Todėl reikia pripažinti, kad sprendimas grąžinti bylą yra paprasčiausias obiter dictum, pateiktas kaip atsakymas į ieškovo argumentą, pagal kurį pripažinimas, kad Tarnautojų teismas nekompetentingas nuspręsti, jog šalies elgesys gali būti kvalifikuotas kaip baudžiamoji veika, reikštų teisingumo nevykdymą.

79      Atvirkščiai, reikia pripažinti, kad Procedūros reglamento 30 straipsnyje aiškiai nenurodyta, kad prašymą panaikinti imunitetą gali pateikti viena iš šalių. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad Procedūros reglamento 30 straipsnyje numatytu imunitetu siekiama apsaugoti šalių atstovus nuo galimo persekiojimo, ir atsižvelgdamas į šios nuostatos anksčiau įvardintą ratio legis, Tarnautojų teismas mano, kad jis privalo priimti sprendimą dėl prašymo panaikinti imunitetą, tik jeigu jį pateikė teismas arba kompetentinga nacionalinė institucija. Kadangi šiuo atveju taip nėra, Tarnautojų teismas mano, kad jis negali patenkinti šalies pateikto prašymo panaikinti imunitetą, nes toks prašymas nepatenka į Tarnautojų teismo kompetenciją.

80      Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas prašymas panaikinti imunitetą turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

 Dėl prašymo atlyginti žalą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą

81      Rašytinėse pastabose, kurias ieškovas pateikė šiame procese dėl grąžintos bylos, pateiktas prašymas atlyginti žalą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą buvo išnagrinėtas atskiroje nutartyje (2011 m. gruodžio 7 d. Tarnautojų teismo nutartis Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV). Šioje nutartyje Tarnautojų teismas pripažino, kad grįsdamas savo prašymą ieškovas rėmėsi trijų skirtingų procedūrų, t. y. administracinės procedūros, kurios tikslas – paskyrimas į laisvas ginčijamas pareigas, ikiteisminės procedūros ir teismo proceso, trukme.

82      Manydamas, kad neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl prašymo atlyginti žalą, grindžiamą pernelyg ilgu bylos nagrinėjimu teisme, nes tokia nurodoma žala kildinama ne iš darbo santykių tarp ieškovo ir Komisijos, bet iš pavėluoto sprendimo, už kurį tariamai atsakingi Sąjungos teismai, Tarnautojų teismas 2011 m. gruodžio 7 d. Nutartimi Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV, ieškovo pateiktą prašymą atlyginti žalą, kiek jis susijęs su pernelyg ilgu bylos nagrinėjimu teisme, perdavė Europos Sąjungos Bendrajam Teismui. Šis prašymas atlyginti žalą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotas numeriu T‑670/11.

83      2012 m. sausio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu laišku ieškovas paprašė, kad jo prašymas atlyginti žalą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą teisme būtų laikomas netekusiu dalyko ir kad byla T‑670/11 būtų išbraukta iš Europos Sąjungos Bendrojo Teismo registro.

84      2012 m. vasario 16 d. ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 7 d. Nutarties Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV, perduoti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui prašymą atlyginti žalą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą teisme. Šis apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo kanceliarijoje įregistruotas numeriu T‑65/12 P.

85      Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmininko 2012 m. sausio 26 d. nutartimi byla T‑670/11 buvo išbraukta iš Europos Sąjungos Bendrojo Teismo registro.

86      2012 m. birželio 12 d. Nutartimi Strack prieš Komisiją (T‑65/12 P) Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė ieškovo pateiktą apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 7 d. Nutarties Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV, perduoti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui prašymą atlyginti žalą už pernelyg ilgą bylos nagrinėjimą teisme, remdamasis tuo, kad skundžiama nutartis nėra aktas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą.

87      Kalbant apie prašymą atlyginti žalą, kiek jis susijęs su pernelyg ilga administracine procedūra, kurios tikslas paskyrimas į laisvas pareigas, ir administracine ikiteismine procedūra, pažymėtina, kad grįsdamas jį ieškovas kaltina Komisiją, kad ši tyčia vilkino šias procedūras, taikydama akivaizdžiai netinkamą paskyrimo į pareigas procedūrą, tiesiogiai nepranešdama apie šios procedūros rezultatus ir nesiimdama būtinų taisomųjų priemonių ikiteisminėje procedūroje, kurios terminą ji praktiškai išnaudojo.

88      Šiuo klausimu, kalbant apie administracinę procedūrą stricto sensu, primintina, kad pagal gero administravimo principą paskyrimų tarnyba turi laikytis protingų terminų bet kurioje administracinėje procedūroje (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, 163 punktą).

89      Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad administracinė procedūra, kurios tikslas paskirti į laisvas ginčijamas pareigas, pradėta 2004 m. kovo 24 d. paskelbus pranešimą apie šias laisvas pareigas ir baigta ieškovu atveju 2004 m. lapkričio 19 d., kai jam buvo pranešta, kad jo kandidatūra nebuvo atrinkta. Todėl konstatuotina, kad administracinė procedūra truko apie aštuonis mėnesius. Tokia trukmė negali būti laikoma neprotinga, turint omenyje, be kita ko, kad paraiškos eiti ginčijamas pareigas galėjo būti pateiktos iki 2004 m. balandžio 15 d. ir kad atrankos procedūrą sudarė keturi etapai, t. y., pirma, išankstinės atrankos komisijos atliekamas paraiškų nagrinėjimas siekiant sudaryti trumpąjį sąrašą, antra, paskyrimų tarnybos pokalbis su kiekvienu į trumpąjį sąrašą įtrauktu kandidatu arba su bet kuriuo kandidatu, su kuriuo paskyrimų tarnyba pageidauja pasikalbėti, trečia, kreipimasis į paskyrimų patariamąjį komitetą dėl nuomonės ir, ketvirta, paskyrimų tarnybos paskyrimo į pareigas akto priėmimas.

90      Ikiteisminė procedūra truko tris mėnesius ir trisdešimt dienų, o tai taip pat nėra pernelyg ilga trukmė. Bet kuriuo atveju ikiteisminė procedūra iš principo negali būti pernelyg ilga, nes dėl įvairių terminų, numatytų Nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, ji negali viršyti keturiolikos mėnesių ir dešimties dienų, kai ji pradėta pateikus prašymą, ir dešimties mėnesių ir dešimties dienų, kai ji pradėta pateikus skundą, kaip nagrinėjamu atveju.

91      Todėl reikia atmesti prašymą atlyginti žalą, kiek jis grindžiamas pernelyg ilga administracinės procedūros, kurios tikslas paskirti į laisvas ginčijamas pareigas, ir ikiteisminės procedūros trukme.

 Dėl prašymų panaikinti sprendimą paskirti A ir sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą

 Dėl prašymų panaikinti priimtinumo

–       Šalių argumentai

92      Atsiliepime į ieškinį byloje F‑44/05, kuriame yra nuoroda į argumentus, išdėstytus atskiru dokumentu pateiktame prieštaravime dėl priimtinumo, Komisija teigia, kad ieškovas nėra suinteresuotas pareikšti ieškinį, nes jis negali turėti jokios naudos dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo. Iš tiesų, kadangi pagal Nuostatų 53 ir 78 straipsnius ieškovas buvo išleistas į pensiją darbdavio iniciatyva dėl visišku pripažinto nuolatinio invalidumo anksčiau, nei pareiškė ieškinį, jis negali tikėtis būti priimtas į ginčijamas pareigas.

93      Šiame procese dėl bylos grąžinimo pateiktose rašytinėse pastabose Komisija teigia, kad sprendime grąžinti byla patvirtinta, jog prašymai panaikinti sprendimą paskirti A ir sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą yra nepriimtini, nes ieškovas negali turėti naudos dėl minėtų sprendimų panaikinimo.

94      Viena vertus, Komisija nurodo, jog tam, kad priimtų sprendimą, jog pareigūnas, kaip antai ieškovas, kurį invalidumo komitetas pripažino turinčiu visišką nuolatinį invalidumą ir kuris išleistas į pensiją darbdavio iniciatyva pagal nuostatų 53 ir 78 straipsnius, išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas pasirėmė 2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimu Gordon prieš Komisiją (C‑198/07 P). Tačiau šiame sprendime Teisingumo Teismas pažymėjo, kad taip nėra tuo atveju, kai turinčio invalidumą pareigūno grįžimo į darbą galimybė yra ne reali, bet hipotetinė. Komisija, manydama, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ieškovas artimiausiu metu galės vėl eiti pareigas, daro išvadą, kad ieškovas neturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį.

95      Kita vertus, Komisija teigia, kad sprendime grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškovas negalėjo turėti suinteresuotumo pareikšti ieškinį panaikinti sprendimą paskirti pareigūną į pareigas, kai, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumo laipsnį ir nustačius esamų interesų pusiausvyrą, matyti, kad neteisėto sprendimo panaikinimas būtų pernelyg griežta sankcija už šiame sprendime padarytą pažeidimą. Taigi šioje byloje sprendimo paskirti A panaikinimas būtų pernelyg griežta sankcija. Pirmiausia šiame sprendime padarytas pažeidimas nėra teisės klaida ar akivaizdi vertinimo klaida, bet paprasčiausias procedūrinis pažeidimas, beje, nedidelis, nes turėjo įtakos išankstinės atrankos komisijos, bet ne paskyrimų tarnybos sprendimui. Be to, teisinio saugumo principas draudžia panaikinti sprendimą paskirti A, nes nuo jo priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai. Pagaliau, tarnybos interesams prieštarautų procedūros, kurios tikslas paskirti į pareigas, dėl kurių ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis artimiausiu metu galėtų į jas pretenduoti, atnaujinimas.

96      Ieškovas mano, kad dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo jis gali turėti naudos. Kalbėdamas apie sprendimą atmesti jo kandidatūrą, ieškovas pabrėžia, kad jo išleidimas į pensiją darbdavio iniciatyva dėl visiško nuolatinio invalidumo nebuvo galutinis, todėl neatmestina, kad kada nors jis galėtų eiti ginčijamas pareigas. Kalbant apie sprendimą paskirti A pažymėtina: kadangi prašymas panaikinti šį sprendimą buvo pateiktas laikantis terminų, A neturi jokios teisės toliau eiti ginčijamų pareigų. Bet kuriuo atveju ieškovas mano, kad Komisija vietoj paties A negali remtis jo interesu tam, kad pateiktų prieštaravimą dėl priimtinumo, ir kad toks prieštaravimas dėl priimtinumo yra pavėluotas, nes Komisija juo nepasirėmė savo atsiliepime į ieškinį, pateiktame pradiniame procese Tarnautojų teisme.

–       Tarnautojų teismo vertinimas

97      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kad pareigūno ar buvusio pareigūno ieškinys, pareikštas pagal Nuostatų 90 ir 91 straipsnius, dėl jo nenaudai priimto teisės akto, kaip tai suprantama pagal Nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, panaikinimo būtų priimtinas, šis asmuo ieškinio pareiškimo metu turi turėti atsiradusį ir tebesantį pakankamai didelį suinteresuotumą, kad minėtas aktas būtų panaikintas; toks interesas reiškia, kad prašymo panaikinti rezultatas gali būti naudingas šiam asmeniui (žr. 2006 m. lapkričio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Agne-Dapper ir kt. prieš Komisiją ir kt., T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką, taip pat sprendimo grąžinti bylą 43 punktą). Kaip priimtinumo sąlyga ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti vertinamas jo pareiškimo metu (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Ross prieš Komisiją, T‑147/04, 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką, taip pat sprendimo grąžinti bylą 44 punktą).

98      Kalbant apie pareigūną, kurį invalidumo komitetas pripažino turinčiu visišką nuolatinį invalidumą ir kuris buvo išleistas į pensiją darbdavio iniciatyva pagal Nuostatų 53 ir 78 straipsnius, pažymėtina, kad tokio pareigūno padėtis skiriasi nuo pareigūno, kuris sulaukė pensinio amžiaus, atsistatydino arba buvo atleistas iš tarnybos, padėties, nes šiuo atveju padėtis gali pasikeisti. Iš tikrųjų, tokį invalidumą turintis pareigūnas kada nors gali būti vėl įdarbintas Sąjungos institucijoje. Šiuo klausimu Nuostatų 53 straipsnis, kuris yra bendroji nuostata, turi būti skaitomas kartu su specialiosiomis Nuostatų VIII priedo 13–15 straipsnių nuostatomis. Invalidu pripažinto pareigūno tarnyba tėra sustabdoma ir jo padėties pasikeitimas institucijose priklauso nuo to, ar jis vis dar atitinka reikalavimus, pagal kuriuos buvo pripažintas šis invalidumas, kuris gali būti periodiškai tikrinamas (minėto Sprendimo Gordon prieš Komisiją 46 ir 47 punktai; sprendimo grąžinti bylą 69 punktas).

99      Be to, kadangi pareigūnas, kuriam pripažintas visiškas nuolatinis invalidumas, gali būti vėl įdarbintas institucijoje, jis išlieka suinteresuotas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 94 punkte nurodytą teismo praktiką, kiek tai susiję su atrankos procedūra siekiant paskirti į laisvas pareigas, kurioje jam buvo leista dalyvauti, prašyti panaikinti sprendimą atmesti jo kandidatūrą ir sprendimą paskirti kitą kandidatą, kad grąžinimo į darbą atveju jis galėtų pretenduoti į nagrinėjamas pareigas arba netgi kad tokiu atveju tik išvengtų, jog nurodyti pažeidimai, susiję su atrankos procedūros tvarka, nepasikartotų ateityje taikant analogišką procedūrą, kurioje jis galėtų dalyvauti. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme išplaukia iš EB 233 straipsnio pirmos pastraipos (dabar – SESV 266 straipsnio pirma pastraipa), pagal kurią institucijos, kurių priimtas aktas panaikintas, privalo imtis būtinų priemonių teismo sprendimui įvykdyti (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, 50 ir 51 punktus ir ten nurodytą teismų praktiką; sprendimo grąžinti bylą 70 punktą).

100     Rašytinėse pastabose Komisija teigia, kad minėtoje teismų praktikoje ir ypač minėtame Sprendime Gordon prieš Komisiją reikalaujama, jog tam, kad pagal Nuostatų 53 ir 78 straipsnius darbdavio iniciatyva į pensiją išleistas pareigūnas išsaugotų suinteresuotumą pareikšti ieškinį, šio pareigūno grįžimo į darbą galimybė turi būti reali, bet ne vien hipotetinė.

101    Tačiau, nors Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Gordon prieš Komisiją 48 punkte iš tiesų nurodė, jog „ieškovo grįžimo į darbą galimybė buvo ne vien tik hipotetinė, bet reali“, kad nuspręstų, jog šis, nors į pensiją išleistas darbdavio iniciatyva, išsaugojo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, ši nuoroda nereiškia, kad tokioje padėtyje atsidūręs pareigūnas išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, tik jeigu jau aišku, kad artimiausiu metu jis vėl galės būti tinkamas pareigoms. Ši nuoroda reiškia tik tai, kad kol negalima paneigti, jog pareigūnas vėl galės eiti pareigas, jis išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Iš tiesų, iš minėto Sprendimo Gordon prieš Komisiją 48 punkto aišku, jog tam, kad į pensiją dėl visiško nuolatinio invalidumo darbdavio iniciatyva išleistas pareigūnas išsaugotų suinteresuotumą pareikšti ieškinį, pakanka, kad jo grįžimo į darbą galimybė egzistuotų, o taip yra tol, kol visiškas nuolatinis invalidumas nėra galutinai pripažintas. Taigi, kad šiam pareigūnui būtų pripažintas suinteresuotumas pareikšti ieškinį, visiškai nereikalaujama tikrumo, kad pareigūnas bus grąžintas į darbą. Iš tiesų, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 97 punkte, ieškovo suinteresuotumas akto panaikinimu reiškia, kad dėl šio panaikinimo jis gali turėti naudos, bet ne tai, kad yra aišku, jog dėl to jis turės tokios naudos.

102    Norėdamas visiškai atsakyti į Komisijos argumentą, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendime grąžinti bylą pažymėjo, kad į pensiją dėl visiško nuolatinio invalidumo darbdavio iniciatyva pagal Nuostatų 53 ir 78 straipsnius išleistas pareigūnas netenka suinteresuotumo pareikšti ieškinį tik kai kuriais ypatingais atvejais, kai išnagrinėjus konkrečią aptariamo pareigūno padėtį paaiškėja, kad jis nebegalės kada nors būti vėl priimtas į tarnybą institucijoje, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į invalidumo komiteto, įgalioto atlikti jo invalidumo būklės tyrimą, išvadas, iš kurių matyti, kad invalidumą lėmusi liga yra lėtinė ir kad pakartotinio medicinos patikrinimo atlikti nereikia, arba į suinteresuotojo pareigūno pareiškimus, iš kurių matyti, kad bet kuriuo atveju jis nebegrįš į tarnybą institucijoje (sprendimo grąžinti bylą 71 punktas).

103    Nagrinėjamu atveju invalidumo komitetas pripažino, kad ieškovas turi visišką nuolatinį invalidumą, ir jis buvo darbdavio iniciatyva išleistas į pensiją pagal Nuostatų 53 ir 78 punktus. Tačiau jo situacija galėjo pasikeisti, nes, beje, administracija 2007 m. kovo 28 d. priminė ieškovui, kad ji gali reguliariai tikrinti buvusius tarnautojus, kurie invalidumo pašalpą gauna nesulaukę 63 metų amžiaus (šio sprendimo 35 punktas). Be to, iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kad nuo datos, kai ieškovas darbdavio iniciatyva išleistas į pensiją, buvo galutinai žinoma, kad jis niekada nebegrįš į tarnybą. Bet kuriuo atveju medicininė komisija atitinkamu laiku turi nuspręsti dėl ieškovo grįžimo į pareigas. Kadangi toks vertinimas yra medicininio pobūdžio, administracija negali nuspėti minėtos komisijos būsimo sprendimo turinio. Todėl konstatuotina, kad ieškovas gali toliau tikėtis būti priimtas į ginčijamas pareigas ir kad tuo remdamasis jis išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskirti A panaikinimo ir dėl sprendimo atmesti jo kandidatūrą panaikinimo, t. y. dėl sprendimų, kurie nagrinėjamu atveju neatskiriami vienas nuo kito (toliau – ginčijami sprendimai).

104    Rašytinėse pastabose šiame procese grąžinus bylą Komisija taip pat tvirtina, kad ieškovas nėra suinteresuotas ginčyti ginčijamų sprendimų, nes pagal nusistovėjusią teismų praktiką jis negali reikalauti panaikinti sprendimą paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją.

105    Vis dėlto konstatuotina, kad teismų praktikoje jau kelis kartus buvo pripažintas trečiųjų asmenų reikalavimo dėl sprendimo paskirti pareigūną ar kitą tarnautoją panaikinimo priimtinumas (žr., pavyzdžiui, 2006 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Neirinck prieš Komisiją, T‑494/04, 66 ir 67 punktus) ir kad Sąjungos teismas trečiojo asmens reikalavimu jau panaikino kelis sprendimus paskirti pareigūnus ar kitus tarnautojus (žr., pavyzdžiui, 1975 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo de Dapper prieš Parlamentą, 29/74, 16 punktą; 2001 m. liepos 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brumter prieš Komisiją, T‑351/99, 97 punktą).

106    Žinoma, kai aktas, kuris turi būti panaikintas, teikia naudos pareigūnui ar kitam tarnautojui, o taip yra sprendimo paskirti į pareigas atveju, teismas turi patikrinti, ar panaikinimas nebus pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą (1980 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oberthür prieš Komisiją, 24/79, 13 punktas; 1992 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Barbi prieš Komisiją, T‑68/91, 36 punktas), tačiau ši teismo pareiga neturi įtakos panaikinimo prašančio trečiojo asmens suinteresuotumui pareikšti ieškinį dėl sprendimo (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 22 d. Tarnautojų teismo sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F‑46/07, 38 punktą).

107    Viena vertus, teismas klausimą, ar panaikinimas nėra pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą, gali nagrinėti tik tada, kai išnagrinėtas ginčijamo sprendimo teisėtumas, nes nagrinėjant atsižvelgiama, be kita ko, į nustatyto pažeidimo sunkumo laipsnį (minėto Sprendimo Tzirani prieš Komisiją 38 punktas).

108    Kita vertus, net kai sprendimo panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija už nustatytą pažeidimą, ieškovas gali turėti naudos dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą, nes pagal nusistovėjusią teismų praktiką remiantis aplinkybe, kad sprendimo, kuriame padarytas pažeidimas, panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija, negalima paneigti, kad teismas patenkins reikalavimus, tačiau paves administracijai priimti teisingą sprendimą byloje (1993 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Albani ir kt., C‑242/90 P, 13 punktas; 2010 m. Tarnautojų teismo sprendimo Brune prieš Komisiją, F‑5/08, 18 punktas) arba kad jis ex officio atlygins ieškovui žalą už padarytą pažeidimą (minėto Sprendimo Oberthür prieš Komisiją 13 ir 14 punktai; 2010 m. gegužės 5 d. Tarnautojų teismo sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą, F‑53/08, 90 punktas).

109    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad nė vienas argumentas, kuriuo Komisija grindžia pateiktą prieštaravimą dėl prašymų panaikinti ginčijamus sprendimus priimtinumo, nėra pagrįstas. Todėl šį prieštaravimą dėl priimtinumo reikia atmesti.

 Dėl prašymų panaikinti pagrįstumo

110    Ieškovas nurodo penkis pagrindus, susijusius su, pirma, 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo nustatytos kai kurios išankstinės atrankos komisijos sudarymo taisyklės, pažeidimu, antra, Naujųjų nuostatų 11a straipsnio ir 22a straipsnio 3 dalies pažeidimu, trečia, akivaizdžia vertinimo klaida, ketvirta, Naujųjų nuostatų 25 straipsnio pažeidimu ir, penkta, gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu.

111    Sprendime Strack prieš Komisiją Tarnautojų teismas nusprendė, kad pagrindas, susijęs su 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo pažeidimu, turi būti patenkintas, nes šio sprendimo, taikytino nagrinėjamu atveju, 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išankstinės atrankos komisija sudaroma ne mažiau kaip iš trijų narių, kurių lygis ir pareigos yra tokios pačios arba aukštesnės nei pareigų, į kurias reikia paskirti, lygis ir kurių vienas yra iš kito generalinio direktorato, o nagrinėjamu atveju visi išankstinės atrankos komisijos nariai ėjo pareigas Leidinių biure. Kitus pagrindus jis atmetė kaip nepagrįstus.

112    Sprendime grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nepanaikino Tarnautojų teismo priimto sprendimo dėl ieškovo nurodytų pagrindų dėl panaikinimo pagrįstumo. Todėl Tarnautojų teismo sprendime Strack prieš Komisiją priimtas sprendimas dėl panaikinimo pagrindų įgijo res judicata galią (2005 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reynolds prieš Parlamentą, T‑237/00, 46 punktas). Taigi jis negali būti paneigtas grąžinus bylą nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad pagrindas, susijęs su 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo pažeidimu, turi būti patenkintas, o kiti pagrindai atmesti.

113    Prieš nustatant, ar, kaip reikalaujama sprendime grąžinti bylą, A interesas yra kliūtis, kad ginčijami sprendimai būtų panaikinti, reikia pažymėti, kad pastabose Komisija iš esmės teigia, kad 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo pažeidimas negali nulemti ginčijamų sprendimų panaikinimo, nes šis pažeidimas neturėjo didelės reikšmės aptariamų ginčijamų sprendimų pagrįstumui, o taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kadangi išankstinės atrankos komisija yra tik patariamasis organas, pažeidimas, susijęs su jos sudėtimi, neturėjo didelės reikšmės ginčijamiems sprendimams. Be to, kadangi išankstinės atrankos komisiją sudarantys asmenys buvo paskirti laikantis tada taikytinų nuostatų, aplinkybė, kad 2004 m. balandžio 28 d. sprendimas, kuriuo pakeičiamos komisijos sudarymo taisyklės, nebuvo taikomas atgaline data, neleidžia daryti prielaidos, kad vėlesnis pažeidimas sudarant komisiją galėjo turėti įtakos sprendimui paskirti A. Pagaliau sprendimas paskirti A yra teisingas, nes Tarnautojų teismas priėmė sprendimą, kad sprendime paskirti A nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, o Europos Sąjungos Bendrasis Teismas šiuo aspektu jo nepanaikino.

114    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad išankstinės atrankos komisijos nuomonei įtakos turėjęs pažeidimas prilyginamas procedūriniam pažeidimui, nes išankstinės atrankos komisija nevykdo paskyrimų tarnybai suteiktų įgaliojimų, bet atlieka tik konsultacinį vaidmenį. Taigi, kaip siekiama pažymėti minėtuose Komisijos argumentuose kalbant apie procedūrinį pažeidimą, tam, kad dėl jo galėtų būti panaikinti ginčijami sprendimai, būtina, jog nesant šio pažeidimo procedūra galėtų baigtis kitokiu sprendimu (žr., be kita ko, 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑142/87, 48 punktą). Tačiau iš ieškovo nereikalaujama įrodyti, kad aktas neišvengiamai būtų buvęs kitoks, jei jame nebūtų nagrinėjamo procedūrinio pažeidimo, ir pakanka, kad nebūtų visiškai paneigta galimybė, jog administracija galėjo priimti kitokį sprendimą, siekiant, kad dėl formos teisėtumo pažeidimo egzistavimo atitinkamas aktas būtų panaikintas (dėl vertinimo ataskaitos, parengtos nepakvietus į pokalbį vertinamojo asmens, žr. 2011 m. rugsėjo 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Nastvogel prieš Tarybą, F‑4/10, 94 punktą).

115    Vadinasi, nesant reikalo svarstyti, ar savo argumentu Komisija neginčija res judicata galios, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime Strack prieš Komisiją Tarnautojų teismas nusprendė, jog išankstinės atrankos komisijos neteisėta sudėtis pateisina sprendimo atmesti ieškovo kandidatūrą panaikinimą, ir į tai, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo sprendime grąžinti bylą nepaneigė šios išvados, norint atmesti nagrinėjamą argumentą pakanka pažymėti, jog negali būti paneigta galimybė, kad jei išankstinės atrankos komisija būtų sudaryta teisėtai, t. y. bent vienas narys būtų ne iš Leidinių biuro, minėtos komisijos nuomonė būtų kitokio turinio ir kad todėl paskyrimų tarnyba būtų pasirinkusi kitą kandidatą į ginčijamas pareigas.

116    Remiantis tuo, kas pasakyta, darytina išvada, kad pagrindas, susijęs su 2004 m. balandžio 28 d. sprendimo pažeidimu, iš esmės turi lemti ginčijamų sprendimų panaikinimą. Vis dėlto, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 106 punkte, kai, kaip nagrinėjamu atveju, sprendimai, kurie turi būti panaikinti, teikia naudos kitam pareigūnui nei ieškovas, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar panaikinimas nėra pernelyg griežta sankcija už padarytą pažeidimą (minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

117    Šiuo klausimu reikia priminti, kad neteisėtų sprendimų pasibaigus konkursui dėl įdarbinimo pasekmės, kurias nurodo Sąjungos teismas, nėra tokios pačios kalbant apie sprendimus, priimtus įvykus konkursui, kurio tikslas – rezervo sąrašo sudarymas, ir kalbant apie sprendimus, priimtus įvykus konkursui, rengtam, kad paskiriant būtų įdarbinta į atitinkamas laisvas pareigas. Iš tiesų, konkurso, kurio tikslas – rezervo sąrašo sudarymas, atveju visų individualių sprendimų įrašyti kiekvieno iš laureatų pavardę į aptariamą sąrašą panaikinimas iš principo yra pernelyg griežta sankcija (minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 83 punktas). Tačiau kalbant apie sprendimus, priimtus įvykus vidiniam konkursui siekiant paskirti į atitinkamas pareigas, Sąjungos teismas atlieka kiekvieno konkretaus atvejo analizę, kurioje atsižvelgia į padaryto neteisėto veiksmo pobūdį, taip pat į interesų pusiausvyrą.

118    Kalbant, kaip yra nagrinėjamu atveju, apie procedūrinį pažeidimą vykdant vidinį konkursą dėl paskyrimo į atitinkamas pareigas, teismas nagrinėja, ar aptariamas pažeidimas turėjo įtakos tik ieškovo kandidatūros nagrinėjimui, ar jis turėjo įtakos visų kandidatūrų nagrinėjimui. Pirmuoju atveju procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas pateisinančiu sprendimo paskirti pasirinktą kandidatą panaikinimą. Antruoju atveju teismas nustato egzistuojančių interesų, kurie turi būti vertinami tuo momentu, kai pareiškiamas ieškinys, pusiausvyrą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 85 punktą).

119    Tuo remdamasis teismas atsižvelgia, pirma, į ieškovo interesą pasinaudoti atrankos procedūra be pažeidimų, taip pat į įvykus atrankos procedūrai, kurioje padaryta pažeidimų, paskirto pareigūno interesą ir į tai, kad šis pareigūnas galėjo sąžiningai tikėti sprendimo dėl jo paskyrimo teisėtumu. Pagaliau teismas išnagrinėja tarnybos interesus, t. y. visų pirma teisėtumo užtikrinimą, pasekmes biudžetui panaikinus neteisėtą sprendimą, galimus sunkumus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, galimą žalą tarnybos tęstinumui ir galimybę pakenkti socialinei aplinkai institucijoje (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 87–89 punktus).

120    Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog tai, kad Komisija nesilaikė išankstinės atrankos komisijos sudarymo taisyklių, turėjo įtakos visų kandidatūrų į ginčijamas pareigas nagrinėjimui. Taigi reikia nustatyti egzistuojančių interesų pusiausvyrą.

121    Šiuo klausimu Tarnautojų teismas pažymi, kad ieškovo interesas turėti naudos dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo toli gražu nėra nereikšmingas. Iš tiesų, panaikinus ginčijamus sprendimus, Komisija turės vėl pradėti paraiškų nagrinėjimą nuo išankstinės atrankos komisijos nuomonės etapo, remdamasi jos turėta informacija tuo metu, kai buvo kreiptasi į išankstinės atrankos komisiją, todėl negalima atmesti galimybės, kad, atvirkščiai, nei buvo nurodyta 2004 m. birželio 25 d. išankstinės atrankos komisijos pranešime, ieškovas bus tarp minėtos komisijos atrinktų kandidatų ar netgi bus atrinktas eiti ginčijamas pareigas ir, remiantis pranešimu apie laisvą darbo vietą, paaukštintas priskiriant prie A 4 arba A 5 lygio. Žinoma, jei ieškovas turėtų būti pasirinktas į ginčijamas pareigas, administracija jo negalėtų paskirti į minėtas pareigas atgaline data, nes Nuostatų 3 straipsnyje aiškiai numatyta, kad paskyrimo aktas negali įsigalioti anksčiau, nei atitinkamas asmuo realiai pradeda eiti pareigas, vis dėlto tokiu atveju ieškovas turės naudos dėl savo ieškinio, nes administracija privalės atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad jis nebuvo paskirtas tuo metu, kai turėjo būti paskirtas, jei nebūtų nustatyto pažeidimo.

122    Kartu, nors paskyrimų tarnyba neprivalo tęsti atrankos procedūros, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką ji taip gali elgtis tik dėl objektyvių, pakankamų ir tuomet, kai ji pradėjo aptariamą procedūrą, nežinomų priežasčių (žr. šiuo klausimu 2011 m. balandžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo Šimonis prieš Komisiją, F‑113/07, 90 punktą). Nagrinėjamu atveju, nors ir turėtų būti laikoma, kad tokių priežasčių buvo, ieškovo interesas turėti naudos dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo negali būti paneigtas, nes šiuo atveju administracija turės atlyginti už galimybės, kad išankstinės atrankos komisija būtų teisingai išnagrinėjusi jo kandidatūrą 2004 m. birželio mėn., praradimą.

123    Dėl pareigūno A, kuris buvo paskirtas įvykus atrankos su pažeidimais procedūrai, intereso Tarnautojų teismas mano, kad nors praėjo aštuoneri metai po ginčijamų sprendimų priėmimo, jis negali remtis teisėtais lūkesčiais, kad išsaugotų savo paskyrimą, nes sprendimai buvo ginčijami laikantis ieškinio pareiškimo terminų (minėto Sprendimo Bouillez ir kt. prieš Tarybą 88 punktas). Iš tiesų, tokiomis aplinkybėmis A negalėjo nežinoti, kad jo paskyrimas bus galutinis, tik jei ieškovo ieškinys nebus patenkintas.

124    Bet kuriuo atveju konstatuotina, kad sprendimas paskirti A neteko galios, nes remiantis šalių, be kita ko, per posėdį pateikta informacija, jis nebeeina ginčijamų pareigų, ir dėl Nuostatų 3 straipsnio nuostatų net ir šio sprendimo panaikinimo atveju administracija negalės atgaline data paskirti kito kandidato į pareigas.

125    Galiausiai dėl tarnybos interesų Tarnautojų teismas pažymi, kad panaikinus ginčijamus sprendimus teisėtumo principo veiksmingumas būtų visiškai užtikrintas ir kad Komisija neįrodė, jog ginčijamų sprendimų panaikinimas sukeltų ypatingų sunkumų.

126    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia panaikinti ginčijamus sprendimus dėl to, kad išankstinės atrankos komisija buvo sudaryta neteisėtai, kad negalima paneigti galimybės, jog aptariama komisija būtų pateikusi kitokią nuomonę, jei ji būtų sudaryta teisėtai, ir kad A interesas nėra kliūtis šiam panaikinimui.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą, kiek jis susijęs su neturtine žala, kurią patyrė ieškovas dėl išankstinės atrankos komisijos sudėties neteisėtumo

127    Ieškovas tvirtina, kad jis patyrė žalą dėl išankstinės atrankos komisijos sudėties neteisėtumo.

128    Tačiau reikia priminti, kad pareigūno skundžiamo administracijos akto panaikinimas pats savaime yra tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią šis pareigūnas galėjo patirti, atlyginimas, nebent pareigūnas įrodo, kad patyrė neturtinės žalos, kuri atskiriama nuo neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kuri negali visiškai būti atlyginta šiuo panaikinimu. Taip yra tuo atveju, pirma, kai panaikintame akte aiškiai neigiamas ieškovo gebėjimų įvertinimas, galintis jam pakenkti, antra, kai padarytas pažeidimas yra ypatingo sunkumo, trečia, kai panaikinimas yra visiškai neveiksmingas, vadinasi, pats savaime negali būti tinkamas ir pakankamas visos neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ginčijamu aktu, atlyginimas (2011 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo AQ prieš Komisiją, F‑66/10, 105, 107 ir 109 punktai).

129    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad neturtinė žala, kuria remiasi ieškovas, kilo dėl Komisijos elgesio priimant sprendimus. Taigi konstatuotina, kad pagal ankstesniame punkte minėtoje teismo praktikoje nurodytus kriterijus ginčijamų sprendimų panaikinimas yra tinkamas visos neturtinės žalos, kurią galėjo patirti ieškovas, atlyginimas, nes, pirma, aptariamuose sprendimuose nebuvo jokio aiškiai neigiamo ieškovo gebėjimų įvertinimo, galinčio jam pakenkti, antra, net jei jis galėjo patirti nusivylimą ar neteisybės jausmą dėl padaryto pažeidimo, šis pažeidimas nebuvo tokio sunkumo, kuris pateisintų savarankišką žalos atlyginimą, ir, trečia, ginčijamų sprendimų panaikinimas nėra visiškai neveiksmingas, nes nėra visiškai paneigta galimybė, kad ieškovas gali būti paskirtas į ginčijamas pareigas.

130    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kiek jis susijęs su neturtine žala, kurią patyrė ieškovas dėl išankstinės atrankos komisijos sudėties neteisėtumo, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

131    Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino (žr. sprendimo grąžinti bylą 127 punktą) Sprendimo Strack prieš Komisiją rezoliucinės dalies 5 ir 6 punktus, pagal kuriuos ieškovui nurodyta padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų, o Komisijai – visas savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas sprendime grąžinti bylą atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą. Todėl Tarnautojų teismas šiame sprendime turi priimti sprendimą dėl išlaidų, susijusių su įvairiomis proceso stadijomis.

132    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

133    Iš anksčiau nurodytų motyvų matyti, kad Komisija iš esmės pralaimėjo bylą. Be to, ieškovas reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, Komisija turi padengti savo išlaidas bylose Strack prieš Komisiją, F‑44/05, Komisija prieš Strack, T‑526/08 P, ir Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV, ir padengti visas ieškovo tose pačiose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti kaip nepriimtiną prašymą panaikinti imunitetą, kurį turi Europos Bendrijų Komisijos tarnautojai byloje F‑44/05, Strack prieš Komisiją.

2.      Atmesti kaip nepagrįstą prašymą atlyginti žalą už pernelyg ilgą administracinės procedūros, skirtos paskirti į laisvas pareigas, trukmę ir pernelyg ilgą ikiteisminės procedūros trukmę.

3.      Panaikinti sprendimą paskirti A ir 2004 m. lapkričio 19 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą atmesti G. Strack kandidatūrą į Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuro skyriaus „Viešieji pirkimai ir sutartys“ vadovo pareigas.

4.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.      Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas bylose Strack prieš Komisiją, F‑44/05, Komisija prieš Strack, T‑526/08 P, bei Strack prieš Komisiją, F‑44/05 RENV, ir padengti visas G. Strack tose pačiose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rofes i Pujol Boruta Bradley

Paskelbta 2012 m. spalio 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė        Pirmininkė

W. Hakenberg        M. I. Rofes i Pujol

* Proceso kalba: vokiečių.