Byla T‑474/12
Giorgio Giorgis
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Erdvinis Bendrijos prekių ženklas – Dviejų įpakuotų stiklinaičių forma – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis“
Santrauka – 2014 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas
1. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Skiriamojo požymio vertinimas – Kriterijai – Atitinkamos visuomenės suvokimas apie prekių ženklą – Visuomenės pastabumo lygis
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
2. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro prekės pakuotės forma – Dviejų įpakuotų stiklinaičių forma
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
3. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro prekės pakuotės forma – Skiriamasis požymis – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
4. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Iš kelių elementų sudarytas prekių ženklas – Kompetentingos institucijos galimybė išnagrinėti atskirai kiekvieną prekių ženklą sudarantį elementą – Būtinybė atsižvelgti į atitinkamos visuomenės bendrą derinio suvokimą
(Tarybos reglamento Nr. 2072009 7 straipsnio 1 dalies b punktas)
5. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas 7 straipsnis – Ginčijamo prekių ženklo identifikavimas – Prekių ženklo vaizdas registracijos paraiškoje
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)
6. Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, kuria pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Erdvinis prekių ženklas – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis)
1. Prekių ženklo skiriamasis požymis pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekes, kurioms jį prašoma įregistruoti, kaip pagamintas konkrečios įmonės ir atskirti jas nuo kitų įmonių prekių. Prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma registracijos, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamas prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai šių prekių ar paslaugų vartotojai, laikomi pakankamai informuotais, protingai pastabiais ir nuovokiais.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad kadangi ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės yra kasdienio vartojimo maisto produktai, skirti visiems vartotojams, aplinkybė, kad vidutinis vartotojas ledus renkasi pagal savo skonį ir preferencijas, nesuteikia jam aukšto pastabumo lygio. Iš tikrųjų nebrangios kasdienio vartojimo prekės, paprastai parduodamos parduotuvėse, perkamos ilgai nesvarstant, todėl nereikia manyti, kad jas pirkdamas vartotojas bus labai pastabus.
(žr. 12, 13, 16, 17 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 18, 23, 29, 30, 34, 38, 40, 47 punktus)
3. Tačiau taikydama šiuos kriterijus atitinkama visuomenė nebūtinai taip pat suvoks, viena vertus, pačios prekės formą turintį erdvinį prekių ženklą ir, kita vertus, žodinį ar vaizdinį prekių ženklą, sudarytą iš žymens, nepriklausomo nuo juo žymimų prekių išorės vaizdo. Iš tikrųjų vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar jų pakuotės forma ir nesant jokių grafinių ar teksto elementų, todėl nustatyti tokio erdvinio prekių ženklo skiriamąjį požymį gali būti sunkiau negu žodinio ar vaizdinio prekių ženklo.
Šiomis aplinkybėmis tik prekių ženklas, kuris labai nukrypsta nuo atitinkamo sektoriaus normų ar įpročių ir dėl to gali atlikti savo esminę kilmės nuorodos funkciją, turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Pavyzdžiui, dėl erdvinių prekių ženklų, sudarytų iš prekių, kurios prekyboje pakuojamos dėl su prekės pobūdžiu susijusių priežasčių, pakuotės, Teisingumo Teismas nusprendė, kad jie turi suteikti galimybę vidutiniam, pakankamai informuotam, protingai pastabiam ir nuovokiam vartotojui neatliekant analizės ar palyginimo ir nesutelkiant ypatingo dėmesio atskirti šias prekes nuo kitų įmonių prekių.
(žr. 19–21 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 22 punktą)
5. Kadangi ginčijamo prekių ženklo apibūdinimas ginčijamame Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendime, atitinka tokį šio prekių ženklo vaizdą, koks nurodytas registracijos paraiškoje, to, kad ieškovas pateikia savo paties sugalvotą ginčijamo prekių ženklo aprašymą, kurio nėra nei registracijos paraiškoje, nei registracijos pažymėjime, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog Apeliacinė taryba padarė klaidą.
(žr. 36 punktą)
6. Neginčijama, kad erdvinis prekių ženklas dėl naudojimo gali įgyti skiriamojo požymio, net jei jis naudojamas kartu su žodiniu prekių ženklu ar vaizdiniu prekių ženklu. Taip yra tada, kai prekių ženklą sudaro prekės ar jos pakuotės forma ir kai jos visada parduodamos pažymėtos žodiniu prekių ženklu. Toks skiriamasis požymis gali būti įgytas, be kita ko, suinteresuotai visuomenei pripratus prie prekių ženklo.
Tačiau nustatyti, kad prekė yra pagaminta konkrečios įmonės, suinteresuotoji visuomenė turi dėl prekių ženklo naudojimo kaip prekių ženklo. Todėl sąvoka „ženklo naudojimas kaip prekių ženklo“ turi būti suprantama tik kaip nurodanti prekių ženklo naudojimą tam, kad atitinkami suinteresuotieji asmenys atpažintų prekę ar paslaugą kaip tam tikros įmonės prekę ar paslaugą. Taigi, ne bet koks prekių ženklo naudojimas laikomas naudojimu kaip prekių ženklo. Tik tuo atveju, jeigu ginčijamo prekių ženklo savininkas konkrečiai pagrįstų tvirtinimą, jog nagrinėjamų prekių pakuotės formą atitinkami vartotojai įsimena kaip jų komercinės kilmės nuorodą, pateiktuose įrodymuose būtų galima įžvelgti pirmąją tokios išvados prielaidą, t. y. kad ginčijamą prekių ženklą sudarančios nagrinėjamų prekių pakuotės erdvinės formos išskirtinis pobūdis leidžia atskirti šias prekes nuo kitų gamintojų prekių.
(žr. 55–57 punktus)