TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. vasario 4 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Ieškinys dėl panaikinimo – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnis – Atstovavimas šalims Sąjungos teismų nagrinėjamose bylose dėl tiesioginių ieškinių – Advokatas, kuris yra trečiasis asmuo ieškovo atžvilgiu – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis“
Sujungtose bylose C‑515/17 P ir C‑561/17 P
dėl dviejų apeliacinių skundų, pateiktų pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį 2017 m. rugpjūčio 16 d. (C‑515/17 P) ir 2017 m. rugsėjo 22 d. (C‑561/17 P),
Uniwersytet Wrocławski, įsteigtas Vroclave (Lenkija), atstovaujamas advokatų A. Krawczyk-Giehsmann ir K. Szarek, taip pat radca prawny K. Słomka,
apeliantas,
palaikomas
Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir A. Kasalická,
įstojusios į apeliacinį procesą šalies,
dalyvaujant kitai proceso šaliai
Mokslinių tyrimų vykdomajai įstaigai (REA), atstovaujamai S. Payan-Lagrou ir V. Canetti, padedamų advokato M. Le Berre, ir radca prawny G. Materna,
atsakovei pirmojoje instancijoje (C‑515/17 P),
ir
Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna, D. Lutostańska ir A. Siwek-Slusarek,
apeliantė,
palaikoma:
Čekijos Respublikos, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir A. Kasalická,
Krajowa Izba Radców Prawnych, įsteigtos Varšuvoje (Lenkija), atstovaujamos radcowie prawni P. K. Rosiak ir S. Patyra,
įstojusių į apeliacinį procesą šalių,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Uniwersytet Wrocławski, įsteigtam Vroclave, atstovaujamam advokatų A. Krawczyk-Giehsmann, K. Szarek ir radca prawny K. Słomka,
ieškovui pirmojoje instancijoje,
Mokslinių tyrimų vykdomajai įstaigai (REA), atstovaujamai S. Payan-Lagrou ir V. Canetti, padedamų advokato M. Le Berre, ir radca prawny G. Materna,
atsakovei pirmojoje instancijoje (C‑561/17 P),
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, kolegijų pirmininkai J.-C. Bonichot, A. Arabadjiev, A. Prechal, P. G. Xuereb ir I. Jarukaitis, teisėjai E. Juhász, J. Malenovský, L. Bay Larsen, F. Biltgen (pranešėjas), N. Piçarra ir A. Kumin,
generalinis advokatas M. Bobek,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. birželio 11 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2019 m. rugsėjo 24 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo apeliaciniais skundais Uniwersytet Wrocławski (Vroclavo universitetas, Lenkija) ir Lenkijos Respublika prašo panaikinti 2017 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Uniwersytet Wrocławski / REA (T‑137/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:407; toliau – skundžiama nutartis), kuria šis teismas atmetė kaip akivaizdžiai nepriimtiną Vroclavo universiteto ieškinį, kuriuo buvo siekiama, pirma, kad būtų panaikinti Europos Komisijos įgaliotos Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) sprendimai nutraukti dotacijos susitarimą Cossar (Nr. 252908) ir įpareigoti šį universitetą grąžinti 36 508,37 EUR, 58 031,38 EUR, 6 286,68 EUR sumas ir atlyginti 5 803,14 EUR dydžio nuostolius, antra – kad REA būtų įpareigota grąžinti atitinkamas sumas su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo dienos iki grąžinimo dienos.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
2 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, kuris Bendrajam Teismui taikomas remiantis šio statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, 19 straipsnyje numatyta:
„Valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms Teisingumo Teisme atstovauja kiekvienai bylai skiriamas atstovas; atstovui gali padėti patarėjas arba advokatas.
Lygiai taip pat yra atstovaujama valstybėms, kurios nėra narės, tačiau yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalys, ir tame susitarime nurodytai ELPA priežiūros institucijai.
Kitoms bylų šalims turi atstovauti advokatas.
Bylos šaliai Teisme gali atstovauti tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teisme.“
3 Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Šaliai turi atstovauti jos atstovas ar advokatas laikantis Statuto 19 straipsnyje numatytų sąlygų.“
Lenkijos teisė
4 Lenkijos teisėje, be advokato profesijos, pripažįstama ir teisės patarėjo (radca prawny) profesija. Teisės patarėjai gali prašyti įrašyti juos į praktikuojančių advokatų sąrašą ir taip įgyja teisę atstovauti savo klientams Lenkijos teismuose.
Ginčo aplinkybės
5 Ginčo aplinkybės gali būti apibendrintos taip, kaip nurodyta toliau.
6 Pagal tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiksmų programą REA sudarė su Vroclavo universitetu dotacijos susitarimą, kuriame buvo numatyta, kad finansuojamą veiklą vykdančiam visą darbo laiką dirbančiam tyrėjui neleidžiama gauti kitokių pajamų, išskyrus susijusiąsias su jo tiriamuoju darbu.
7 Tačiau paaiškėjus, kad suinteresuotasis tyrėjas taip pat gaudavo atlyginimą už kitą veiklą, REA nutraukė dotacijos susitarimą, pateikė Vroclavo universitetui debeto avizą, kurios suma 36 508,37 EUR, ir pranešė nurašanti 6 286,68 EUR sumą tiesiogiai iš dotacijos susitarime numatyto garantijų fondo. Vroclavo universitetas sumokėjo debeto avizoje nurodytą sumą.
8 Po Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atlikto tyrimo REA nusiuntė Vroclavo universitetui dvi papildomas debeto avizas: vieną dėl 58 031,38 EUR sumos, atitinkančios susigrąžintinos dotacijos likutį, o kitą dėl 5 803,14 EUR – dėl nuostolių atlyginimo pagal dotacijos susitarime numatytą atsakomybės sąlygą. Vroclavo universitetas taip pat apmokėjo šias dvi debeto avizas.
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
9 2016 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Vroclavo universiteto ieškinį, kuriame jis prašė, pirma, panaikinti REA sprendimus nutraukti dotacijos susitarimą ir įpareigoti jį grąžinti dalį gautų dotacijų ir atlyginti nuostolius, taip pat, antra, įpareigoti REA grąžinti atitinkamas sumas kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo universiteto atlikto mokėjimo dienos iki grąžinimo dienos.
10 Atsiliepime į ieškinį REA pareiškė ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, remdamasi, be kita ko, tuo, kad Vroclavo universitetui atstovaujantis teisės patarėjas buvo šio universiteto Teisės ir valdymo fakulteto Mokslinių tyrimų centro darbuotojas, todėl neatitiko Statute numatyto nepriklausomumo reikalavimo.
11 Vroclavo universitetas nurodė, kad nors Bendrajame Teisme jam atstovaujantis teisės patarėjas anksčiau dirbo jam pagal darbo sutartį, ieškinio pirmojoje instancijoje pareiškimo metu padėtis buvo kitokia. Iš tiesų nuo 2015 m. spalio 3 d. šis teisės patarėjas yra sudaręs su universitetu civilinės teisės reglamentuojamą sutartį dėl dėstymo. Šiai sutarčiai būdingas pavaldumo santykių nebuvimas, todėl jos negalima prilyginti darbo sutarčiai.
12 Skundžiamos nutarties 14 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Statuto 19 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose, taikomose procesui Bendrajame Teisme pagal šio Statuto 53 straipsnį, numatyta, kad vadinamosioms „neprivilegijuotosioms“ šalims turi atstovauti advokatas ir kad tik advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme, gali atstovauti ar padėti šioms šalims Teisingumo Teisme.
13 Skundžiamos nutarties 16 ir 17 punktuose Bendrasis Teismas, aptardamas šias dvi kumuliacines sąlygas, pažymėjo, kad, kitaip nei kalbant apie sąlygą turėti leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme, sąvoka „advokatas“ nėra aiškiai susieta su valstybių narių nacionaline teise nustatant jos reikšmę ir apimtį. Jis patikslino, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją ši sąvoka turi būti aiškinama, kiek tai įmanoma, autonomiškai ir atsižvelgiant į nuostatos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir siekiamą tikslą, nesiremiant nacionaline teise.
14 Taigi skundžiamos nutarties 18 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis advokato vaidmens Europos Sąjungos teisinėje sistemoje koncepcija, kuri kyla iš valstybėms narėms bendrų teisinių tradicijų ir kuria grindžiamas Statuto 19 straipsnis, būtent 1982 m. gegužės 18 d. Sprendimu AM & S Europe / Komisija (155/79, EU:C:1982:157, 24 punktas), 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals / Komisija (C‑550/07 P, EU:C:2010:512, 42 punktas) ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej / Komisija (C‑422/11 P ir C‑423/11 P, EU:C:2012:553, 23 punktas), nurodė, kad advokatas bendradarbiauja vykdant teisingumą ir turi visiškai nepriklausomai ir atsižvelgdamas į svarbiausius teisingumo interesus teikti tokią teisinę pagalbą, kokios reikia klientui.
15 Tuo remdamasis, jis skundžiamos nutarties 19 punkte padarė išvadą, kad advokato nepriklausomumo reikalavimas reiškia, jog tarp jo ir jo kliento nėra jokių darbo santykių, o nepriklausomumo sąvoka apibrėžiama ne tik teigiamai (nurodant profesinės etikos pareigas), bet ir neigiamai (per darbo santykių nebuvimą).
16 Skundžiamos nutarties 20 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šie argumentai taikytini ir jo nagrinėjamoje byloje, t. y. situacijai, kai teisės patarėjas su savo atstovaujama šalimi yra saistomas paslaugų sutarties, nes nors formaliai reikėtų pripažinti, kad tokia sutartis nesukuria šių dviejų šalių darbo santykių, tokia situacija kelia pavojų, kad šio teisės patarėjo profesinei nuomonei bent iš dalies turės įtakos jo profesinė aplinka, kaip Teisingumo Teismas iš esmės priminė 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej / Komisija (C‑422/11 P ir C‑423/11 P, EU:C:2012:553) 25 punkte.
17 Taigi Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 21 punkte nusprendė: kadangi ieškinį pasirašė toks teisės patarėjas, ieškinys pirmojoje instancijoje nebuvo pareikštas asmens, atitinkančio Statuto 19 straipsnio trečios ir ketvirtos pastraipų ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Todėl jis atmetė ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.
Procesas Teisingumo Teisme ir apeliacinės bylos šalių reikalavimai
18 2017 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu abu apeliaciniai skundai buvo sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.
19 2018 m. vasario 6 d. Čekijos Respublika pateikė prašymą leisti įstoti į bylą dėl sujungtų apeliacinių skundų. 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas šį prašymą patenkino.
20 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Uniwersytet Wrocławski ir Lenkija / REA (C‑515/17 P ir C‑561/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:553) Krajowa Izba Radców Prawnych (Nacionalinė teisės patarėjų taryba, Lenkija) buvo leista įstoti į bylą C‑561/17 P palaikyti Lenkijos Respublikos reikalavimų.
21 2019 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Uniwersytet Wrocławski ir Lenkija / REA (C‑515/17 P ir C‑561/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:174) buvo atmestas Association of Corporate Counsel Europe (Europos įmonių teisininkų asociacija) prašymas leisti įstoti į bylą.
22 Apeliaciniu skundu byloje C‑515/17 P Vroclavo universitetas, palaikomas Čekijos Respublikos, Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– pripažinti, kad ieškinys pirmojoje instancijoje buvo tinkamai pareikštas, ir
– priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
23 Apeliaciniu skundu byloje C‑561/17 P Lenkijos Respublika, palaikoma Čekijos Respublikos ir Nacionalinės teisės patarėjų tarybos, Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą nutartį,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,
– nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir
– remiantis Statuto 16 straipsnio trečia pastraipa, perduoti bylą nagrinėti didžiajai kolegijai.
24 REA Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinius skundus,
– priteisti iš Vroclavo universiteto ir Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir
– nurodyti Čekijos Respublikai ir Nacionalinei teisės patarėjų tarybai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinių skundų
25 Savo apeliaciniam skundui byloje C‑515/17 P pagrįsti Vroclavo universitetas nurodo du pagrindus, grindžiamus atitinkamai Statuto 19 straipsnio klaidingu aiškinimu ir nepakankamais skundžiamos nutarties motyvais. Savo apeliaciniam skundui byloje C‑561/17 P pagrįsti Lenkijos Respublika nurodo tris pagrindus, grindžiamus atitinkamai klaidingu šio straipsnio aiškinimu, teisinio saugumo ir veiksmingos teisminės gynybos principų pažeidimu ir nepakankamais šios nutarties motyvais.
26 Atsižvelgiant į tai, kad šie pagrindai susiję, pirmąjį abiejų apeliacinių skundų pagrindą ir antrąjį apeliacinio skundo byloje C‑561/17 P pagrindą, grindžiamus Statuto 19 straipsnio klaidingu aiškinimu, taip pat teisinio saugumo ir veiksmingos teisminės gynybos principų pažeidimu, reikia nagrinėti kartu.
Šalių argumentai
27 Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu Vroclavo universitetas Bendrąjį Teismą kaltina tuo, kad šis nusprendė, jog teisės patarėjas, sudaręs su savo atstovaujama šalimi paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jis, be kita ko, turi skaityti paskaitas, neturi reikalaujamo nepriklausomumo nuo kliento, kad galėtų jam atstovauti vykstant procesui Sąjungos teismuose.
28 Kaip pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį Vroclavo universitetas nurodo tai, kad šioje byloje nagrinėjamos paslaugų teikimo sutarties pobūdis ir pagrindinės savybės neleidžia jos prilyginti darbo sutarčiai, nes nėra tokiai sutarčiai būdingo pavaldumo ryšio.
29 Nurodydamas pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį, Vroclavo universitetas teigia, jog skundžiamos nutarties motyvas, kad bet koks bylos šalies ir jos atstovo teisinis santykis kelia pavojų, jog bus paveikta šio atstovo teisinė nuomonė, prieštarauja proporcingumo ir subsidiarumo principams, nes suteikia Sąjungos institucijoms išimtinę teisę spręsti, kas gali tinkamai atstovauti Sąjungos teismuose.
30 To paties apeliacinio skundo pagrindo trečioje dalyje Vroclavo universitetas, palaikomas Čekijos Respublikos ir Nacionalinės teisės patarėjų tarybos, kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis neatsižvelgė į nacionalinės teisės sistemas ir būtent į Lenkijos teisę, pagal kurią užtikrinamas teisės patarėjo nepriklausomumas nuo trečiųjų šalių ir visiškas pavaldumo joms nebuvimas. Jis pabrėžia, kad, kaip ir advokato profesijos, teisės patarėjo profesijos paskirtis – ginti teisingumą ir atstovauti asmenų, kurių teises šiam patarėjui patikėta ginti, interesams, ši profesija grindžiama visuomenės pasitikėjimu ir reglamentuojama profesinės etikos kodekse.
31 Savo apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Lenkijos Respublika teigia, pirma, kad skundžiamoje nutartyje Bendrojo Teismo pateiktas Statuto 19 straipsnio išaiškinimas nepagrįstas nei valstybėms narėms bendromis teisės tradicijomis, nei Sąjungos teise. Šiuo klausimu Lenkijos Respublika pažymi, kad Bendrasis Teismas pats sau prieštarauja, nes pripažįsta, kad advokato vaidmuo grindžiamas valstybėms narėms bendromis teisės tradicijomis, tačiau sąvoką „advokatas“ aiškina nesiremdamas nacionaline teise.
32 Antra, Lenkijos Respublika tvirtina, kad nepriklausomumo nuo kliento negalima įvertinti nesiremiant įvairiose nacionalinės teisės sistemose įtvirtintomis garantijomis.
33 Trečia, Lenkijos Respublika mano, kad skundžiamoje nutartyje pasirinkta nepriklausomumo samprata neatitinka advokato profesijos realijų, nes ji grindžiama prielaida, kad vidaus advokatas, dirbantis pagal darbo sutartį, patirs didesnį savo darbdavio spaudimą nei išorės advokatas, kuriam spaudimą daro tik jo klientas.
34 Ketvirta, Lenkijos Respublika teigia, kad jei būtų pritarta Bendrojo Teismo padarytai išvadai, grindžiamai dabartine Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl atstovavimo bylos šalims Sąjungos teismuose, tai reikštų, kad nustatyta sistema, pagal kurią tam pačiam advokatui būtų taikomi du nepriklausomumo reikalavimai, t. y. vienas nacionaliniuose teismuose, o kitas – griežtesnis – kai jis atstovautų Sąjungos teismuose.
35 Šiomis aplinkybėmis Čekijos Respublika mano, kad bet koks advokatų, kurių su klientais nesieja jokie darbo santykiai, teisės atstovauti klientams ribojimas turi būti aiškinamas griežtai.
36 Savo apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Lenkijos Respublika teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas Statuto 19 straipsnio išaiškinimas peržengia aktualios Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su atstovavimu šalims Sąjungos teismuose, ribas.
37 Viena vertus, pagal šią jurisprudenciją advokato nepriklausomumo reikalavimas siejamas su vienintele neigiama sąlyga – darbo sutarties tarp jo ir jo kliento nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 20 punkte pats konstatavo, kad ieškinį pirmojoje instancijoje pasirašęs advokatas nebuvo sudaręs su Vroclavo universitetu darbo sutarties. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, pagal analogiją taikydamas 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej / Komisija (C‑422/11 P ir C‑423/11 P, EU:C:2012:553), klaidingai nusprendė, kad bylos šalių sudarytos civilinės teisės reglamentuojamos sutarties pakako konstatuoti, jog šio universiteto atstovas neatitinka nepriklausomumo sąlygos.
38 Kita vertus, Lenkijos Respublika kritikuoja skundžiamą nutartį, nes joje Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į teisės patarėjo ir Vroclavo universiteto sudarytą dėstymo sutartį, tačiau neanalizavo šalių ryšių, susijusių su teikiama teisine pagalba.
39 Nacionalinė teisės patarėjų taryba primygtinai pabrėžia klaidingus Bendrojo Teismo argumentus, pagal kuriuos tam, kad advokatas būtų visiškai nepriklausomas, būtina, jog jo nesietų jokie santykiai su kliento profesine aplinka. Būtų sunku įsivaizduoti, kad atstovas galėtų veikti nepatirdamas jokios savo kliento tiesioginės profesinės aplinkos įtakos.
40 Antruoju apeliacinio skundo pagrindu Lenkijos Respublika teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyti kriterijai, leidžiantys įvertinti, kaip mano Bendrasis Teismas, būtino nepriklausomumo reikalavimą, todėl ji pažeidžia teisinio saugumo principą. Be to, kadangi išvada, kad atstovas nėra nepriklausomas, lėmė ieškinio atmetimą, ieškovas neteko teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės kreiptis į teismą.
41 Čekijos Respublika primena, kad teisė teismuose būti atstovaujamam advokato yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą, garantuojamos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį, dalis. Draudimas ieškovui sudaryti atstovavimo teisme sutartį su advokatu, su kuriuo jis turi kitų sutartinių santykių, galėtų sukelti jam papildomų išlaidų.
42 Nacionalinė teisės patarėjų taryba teigia, kad Chartijos 47 straipsnyje ginamą teisę į veiksmingą teisinę gynybą Bendrajame Teisme riboja ne tik draudimas Statuto 19 straipsnio trečioje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytai šaliai būti atstovaujamai advokato, susieto su ja sutartiniais santykiais, tačiau ir iš to kylanti pasekmė, t. y. ieškinio atmetimas nesuteikiant galimybės ištaisyti tariamą procedūros reikalavimų pažeidimą.
43 REA pirmiausia remiasi abiejų apeliacinių skundų nepriimtinumu dėl to, kad juose pateikiami su faktų vertinimu susiję argumentai, grindžiami Bendrajame Teisme jau aptartais pagrindais ir argumentais. Be to, kaip ji teigia, Vroclavo universiteto apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su suinteresuotojo advokato padėtimi, kurios nebuvo nurodytos Bendrajame Teisme. Galiausiai ji teigia, kad į bylą įstojusių Čekijos Respublikos ir Nacionalinės teisės patarėjų tarybos argumentai nepriimtini, nes juose remiamasi Chartijos 47 straipsnio pažeidimu, o tokio argumento nepateikė nei Vroclavo universitetas, nei Lenkijos Respublika. Čekijos Respublikos argumentai yra nepriimtini ir dėl to, kad juose nenurodomas joks konkretus skundžiamos nutarties punktas.
44 Dėl bylos esmės REA mano, kad argumentai, jog Statuto 19 straipsnis turi būti aiškinamas remiantis nacionalinės teisės nuostatomis, reiškia, kad šis straipsnis, reglamentuojantis bylos šalių atstovavimą Sąjungos teismuose, pakeičiamas nacionalinėmis taisyklėmis, nustatomomis kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi, kaip teigia REA, Bendrojo Teismo pateiktas išaiškinimas tikrai nėra „apribojimas“ ir užtikrina, kad visiems Sąjungos advokatams taikomos tos pačios sąlygos, kiek tai susiję su atstovavimu Teisingumo Teisme.
45 Be to, Bendrasis Teismas neperžengė šioje srityje egzistuojančios Teisingumo Teismo jurisprudencijos ribų; ši jurisprudencija yra platesnė, nei galima suprasti iš apeliacinių skundų, nes joje jau įtvirtintas reikalavimas, kad advokatas būtų pakankamai nepriklausomas nuo šalies, kuriai jis atstovauja.
46 Bet kuriuo atveju Chartijos 47 straipsniu grindžiamus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus, nes ieškinio pripažinimas nepriimtinu nekliudo Vroclavo universitetui pasisamdyti kitą advokatą, kad iš naujo pareikštų ieškinį Bendrajame Teisme pagal SESV 272 straipsnį.
Teisingumo Teismo vertinimas
Dėl priimtinumo
47 Dėl REA pateiktų nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų, kuriuose pirmiausia remiamasi tuo, kad apeliaciniuose skunduose yra su faktinių aplinkybių vertinimu susijusių argumentų, reikia priminti, kad iš SESV 256 straipsnio ir Statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Pats faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas iškreipė jam pateiktus įrodymus. Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, pagal SESV 256 straipsnį Teisingumo Teismas kompetentingas patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė jomis remdamasis.
48 Nagrinėjamu atveju, kad įvertintų Vroclavo universitetą ir jo atstovą siejančių profesinių santykių pobūdį ir turinį, Bendrasis Teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurių kvalifikavimą Teisingumo Teismas gali patikrinti atsižvelgdamas į Statuto 19 straipsnį, kurį reikia išaiškinti.
49 Antra, kiek REA teigia, kad apeliaciniuose skunduose pateikiami tik argumentai, jau aptarti Bendrajame Teisme, primintina, kad jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo nagrinėjami apeliaciniame procese. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme jau nurodytais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, C‑236/17 P, EU:C:2019:258, 124 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
50 Trečia, dėl REA argumento, kad Vroclavo universitetas savo apeliaciniame skunde nurodė naujas faktines aplinkybes, pakanka konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šios aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamo ginčo sprendimui.
51 Ketvirta, kiek tai susiję su Čekijos Respublikos ir Nacionalinės teisės patarėjų tarybos įstojimu į bylą, primintina, kad šalis, kuriai pagal Statuto 40 straipsnį leista įstoti į Teisingumo Teismo nagrinėjamą bylą, negali keisti pagrindinių bylos šalių reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžto ginčo dalyko, todėl priimtini tik tie į bylą įstojusios šalies argumentai, kuriais neviršijama tai, kas numatyta šiuose reikalavimuose ir pagrinduose (2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17, EU:C:2019:1035, 116 punktas).
52 Vis dėlto, kiek Lenkijos Respublika remiasi Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo pažeidimu, Čekijos Respublikos ir Nacionalinės teisės patarėjų tarybos argumentais, nurodytais šio sprendimo 41 ir 42 punktuose, nėra keičiamas Lenkijos Respublikos reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžtas ginčo dalykas.
53 Penkta, dėl REA argumento, susijusio su tuo, kad Čekijos Respublika nenurodė konkrečių skundžiamos nutarties punktų, reikia konstatuoti, kad, palaikydama atitinkamus Vroclavo universiteto ir Lenkijos Respublikos argumentus, Čekijos Respublika remiasi tais pačiais šios nutarties punktais, kaip ir šios dvi šalys.
54 Vadinasi, REA pateikti nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai turi būti atmesti.
Dėl esmės
55 Dėl ginčo esmės, būtent dėl atstovavimo Statuto 19 straipsnio pirmose dviejose pastraipose nenumatytai šaliai Sąjungos teismuose, Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 16 punkte teisingai priminė, kad šis straipsnis apima dvi atskiras ir kumuliacines sąlygas. Šio straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtinta pirmoji sąlyga tokiai šaliai nustato pareigą būti atstovaujamai advokato. Pagal to paties straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintą antrąją sąlygą šiai šaliai atstovaujantis advokatas turi turėti leidimą verstis advokato praktika valstybės narės ar kitos valstybės, kuri yra EEE susitarimo šalis, teisme (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 20 d. Nutarties Comunidad Autónoma de Valencia / Komisija, C‑363/06 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:99, 21 punktą).
56 Kalbant apie šią antrąją sąlygą, reikia nurodyti, jog iš Statuto 19 straipsnio ketvirtos pastraipos teksto matyti, kad jos prasmė ir apimtis turi būti aiškinamos atsižvelgiant į atitinkamą nacionalinę teisę. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad reiškiant ieškinį pirmojoje instancijoje Vroclavo universitetui atstovavęs teisės patarėjas atitiko šią sąlygą.
57 Vis dėlto, kalbėdamas apie pirmąją sąlygą, susijusią su sąvoką „advokatas“, Teisingumo Teismas nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad kadangi Statuto 19 straipsnio trečioje pastraipoje nėra nuorodos į valstybių narių nacionalinę teisę, šią sąvoką reikia aiškinti autonomiškai ir vienodai visoje Sąjungoje, atsižvelgiant ne tik į šios nuostatos tekstą, bet ir į kontekstą bei tikslą (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2008 m. vasario 20 d. Nutarties Comunidad Autónoma de Valencia / Komisija, C‑363/06 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:99, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją); tačiau reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje šiai sąvokai suteikta prasmė nepanaikina asmenims, pagal nacionalinę teisę turintiems teisę atstovauti ginčo šaliai, pripažintos galimybės atstovauti tai pačiai šaliai Teisingumo Teisme nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
58 Šiuo klausimu iš Statuto 19 straipsnio trečios pastraipos, ypač iš žodžio „atstovaujamos“, matyti, kad „šalis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kad ir koks būtų jos statusas, neturi teisės pati pareikšti ieškinio Sąjungos teisme, bet turi naudotis trečiojo asmens paslaugomis. Kitos Statuto ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento nuostatos, kaip antai: Statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies b punktas, 57 straipsnio 1 dalis ir 119 straipsnio 1 dalis, taip pat patvirtina, kad šalis ir jos atstovas negali būti tas pats asmuo (1996 m. gruodžio 5 d. Nutarties Lopes / Teisingumo Teismas, C‑174/96 P, EU:C:1996:473, 11 punktas; 2006 m. kovo 16 d. Nutarties Correia de Matos / Komisija, C‑200/05 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2006:187, 10 punktas ir 2017 m. balandžio 6 d. Nutarties PITEE / Komisija, C‑464/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:291, 23 punktas).
59 Kadangi dėl tiesioginių ieškinių Statute ar Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procedūros reglamentuose nenumatyta jokia leidžianti nukrypti nuo šios pareigos nuostata ar jos išimtis, paties ieškovo pasirašyto pareiškimo negali pakakti norint pareikšti ieškinį, net jei ieškovas yra advokatas, turintis leidimą verstis praktika nacionaliniame teisme (šiuo klausimu žr. 1996 m. gruodžio 5 d. Nutarties Lopes / Teisingumo Teismas, C‑174/96 P, EU:C:1996:473, 8 ir 10 punktus; 2006 m. kovo 16 d. Nutarties Correia de Matos / Komisija, C‑200/05 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2006:187, 11 punktą ir 2017 m. balandžio 6 d. Nutarties PITEE / Komisija, C‑464/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:291, 24 punktą).
60 Išdėstytus vertinimus patvirtina Statuto 19 straipsnio trečios pastraipos kontekstas. Iš šios nuostatos aiškiai matyti, kad šio straipsnio pirmose dviejose pastraipose nenumatytai šaliai gali atstovauti tik advokatas, o šiose pastraipose numatytoms šalims gali atstovauti atstovas, kuriam prireikus gali padėti patarėjas arba advokatas.
61 Šį argumentą patvirtina tikslas, kurio siekiama reikalavimu, kad Statuto 19 straipsnio pirmose dviejose pastraipose nenumatytoms šalims atstovautų advokatas; šis tikslas yra, pirma, neleisti privatiems asmenims patiems reikšti ieškinių teisme nesikreipiant į tarpininką ir, antra, užtikrinti, kad juridinius asmenis gintų pakankamai nuo jų nepriklausomas atstovas (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 5 d. Nutarties ClientEarth / Taryba, C‑573/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:564, 14 punktą; 2014 m. gruodžio 4 d. Nutarties ADR Center / Komisija, C‑259/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2417, 25 punktą ir 2017 m. balandžio 6 d. Nutarties PITEE / Komisija, C‑464/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:291, 27 punktą).
62 Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad nors Statuto 19 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose numatytas atstovavimas advokato turi būti vykdomas siekiant užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, šio atstovavimo tikslas, kaip savo išvados 104 punkte pažymėjo generalinis advokatas, visų pirma yra saugoti ir kuo geriau ginti kliento interesus, veikiant visiškai nepriklausomai ir laikantis įstatymų ir profesinių bei etikos taisyklių.
63 Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 19 punkte teisingai pažymėjo, kad Statuto 19 straipsnio kontekste advokato nepriklausomumo sąvoka apibrėžiama ne tik neigiamai, t. y. per darbo santykių nebuvimą, bet ir teigiamai, nurodant profesinės etikos pareigas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej / Komisija, C‑422/11 P ir C‑423/11 P, EU:C:2012:553, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
64 Šiomis aplinkybėmis advokatui tenkanti nepriklausomumo pareiga suprantama ne kaip apskritai jokių ryšių su klientu nebuvimas, o kaip nebuvimas ryšių, kurie akivaizdžiai kenkia jo gebėjimui užtikrinti jam tenkančią gynybos funkciją geriausiai atstovauti savo kliento interesams.
65 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad nuo atstovaujamo juridinio asmens nėra pakankamai nepriklausomas advokatas, kuriam tenka šio juridinio asmens svarbūs administraciniai ir finansiniai įgaliojimai, dėl kurių jis eina aukštas vykdomąsias pareigas, galinčias pakenkti jo nepriklausomo trečiojo asmens statusui (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties EREF / Komisija, C‑74/10 P ir C‑75/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:557, 50 ir 51 punktus), advokatas, einantis aukštas vadovaujamas pareigas savo atstovaujamo juridinio asmens struktūroje (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 6 d. Nutarties PITEE / Komisija, C‑464/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2017:291, 25 punktą), arba advokatas, turintis savo atstovaujamos bendrovės akcijų ir pirmininkaujantis jos valdybai (2014 m. gruodžio 4 d. Nutarties ADR Center / Komisija, C‑259/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2417, 27 punktas).
66 Vis dėlto nagrinėjamos bylos negalima prilyginti šiems atvejams, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teisės patarėjas gynė Vroclavo universiteto interesus nebūdamas susijęs pavaldumo santykiais; su šiuo universitetu jį siejo tik sutartis dėl dėstymo.
67 Iš tikrųjų tokio ryšio nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog šio teisės patarėjo padėtis akivaizdžiai kenkė jo gebėjimui kuo geriau ginti savo kliento interesus, veikiant visiškai nepriklausomai.
68 Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 20 punkte nusprendė, jog vien tai, kad tarp Vroclavo universiteto ir teisės patarėjo, atstovaujančio jam nagrinėjant ieškinį pirmojoje instancijoje, sudaryta civilinės teisės reglamentuojama sutartis dėl dėstymo, galėjo pakenkti šio teisės patarėjo nepriklausomumui, nes kilo pavojus, kad jo profesinei nuomonei bent iš dalies turės įtakos jo profesinė aplinka.
69 Todėl reikia pritarti Vroclavo universiteto ir Lenkijos Respublikos savo apeliaciniams skundams pagrįsti nurodytam pirmajam pagrindui. Taigi reikia panaikinti skundžiamą nutartį ir nėra reikalo nagrinėti kitų argumentų, pateiktų antrajame apeliacinio skundo pagrinde byloje C‑561/17 P ir susijusių su teisinio saugumo principu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat kitų apeliacinių skundų pagrindų.
Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui
70 Pagal Statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei apeliacinis skundas pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
71 Kadangi šioje byloje Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl esmės, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti su apeliaciniais skundais susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2017 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Uniwersytet Wrocławski / REA (T‑137/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:407).
2. Grąžinti bylą T‑137/16 Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.