Nuomonė 2/15
Pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pateikta nuomonė
„Pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pateikta nuomonė – Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – „Naujosios kartos“ prekybos susitarimas, dėl kurio derėtasi įsigaliojus ES ir ESV sutartims – Kompetencija sudaryti susitarimą – SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas – Bendra prekybos politika – SESV 207 straipsnio 1 dalis – Prekyba prekėmis ir paslaugomis – Tiesioginės užsienio investicijos – Viešieji pirkimai – Intelektinės nuosavybės komerciniai aspektai – Konkurencija – Prekyba su trečiosiomis šalimis ir tvarus vystymasis – Socialinė darbuotojų apsauga – Aplinkos apsauga – SESV 207 straipsnio 5 dalis – Paslaugos transporto srityje – SESV 3 straipsnio 2 dalis – Tarptautinis susitarimas, galintis daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Sąjungos antrinės teisės nuostatos dėl laisvo paslaugų teikimo transporto srityje – Netiesioginės užsienio investicijos – SESV 216 straipsnis – Susitarimas, būtinas vienam iš Sutarčių tikslų įgyvendinti – Laisvas kapitalo judėjimas ir mokėjimai tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių – Sutarčių dėl investicijų perėmimas – Valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicinių susitarimų pakeitimas – Susitarimo institucinės nuostatos – Investuotojų ir valstybių ginčų sprendimas – Šalių ginčų sprendimas“
Santrauka – 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo (plenarinė sesija) nuomonė
1. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus dėl prekybos prekėmis ir paslaugomis – Apimtis – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Nuostatos, skirtos palengvinti prekybą prekėmis ar leisti taikyti prekybos apsaugos priemones – Įtraukimas
(SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas ir 207 straipsnio 1 dalis)
2. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Apimtis – Bendros transporto politikos taisyklių taikymas susitarimams transporto srityje – Dalykas
(SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas ir 207 straipsnio 5 dalis)
3. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Apimtis – Bendros transporto politikos taisyklių taikymas susitarimams transporto srityje – Netaikymas susitarimui dėl paslaugų, kurios nėra neatskiriamai susijusios su transporto paslaugomis – Įsipareigojimai, susiję su orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugomis bei dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose transporto srityje tvarka – Glaudaus ryšio su transporto paslaugomis nebuvimas – Išimtinė Sąjungos kompetencija
(SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas ir 207 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123 33 konstatuojamoji dalis
4. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus dėl tiesioginių užsienio investicijų – Apimtis – Ribos
(SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas ir 207 straipsnio 1 dalis)
5. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus dėl tiesioginių užsienio investicijų – Apimtis – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Taisyklės dėl tiesioginių investicijų apsaugos – Įtraukimas
(SESV 207 straipsnio 1 dalis)
6. Europos Sąjunga – Nuosavybės sistemos – Neutralumo principas – Pagrindinių Sutarties taisyklių taikymas – Tarptautinio susitarimo, ribojančio valstybių narių galimybę nacionalizuoti ir eksproprijuoti trečiosios valstybės piliečių investicijas, sudarymas – Neutralumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(SESV 345 straipsnis)
7. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus dėl intelektinės nuosavybės komercinių aspektų – Apimtis – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Nuostatos, kuriomis primenamos esamos tarptautinės pareigos ir užtikrinamas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygis – Įtraukimas
(SESV 207 straipsnio 1 dalis)
8. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus, kuriais siekiama liberalizavimo priemonių suvienodinimo – Apimtis – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Nuostatos, skirtos kovai su antikonkurencine veikla ir įmonių koncentracija – Įtraukimas
(SESV 207 straipsnio 1 dalis)
9. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Pareiga naudotis vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais – Apimtis
(ESS 3 straipsnio 5 dalis ir 21 straipsnio 1–3 dalys; SESV 9, 11, 205 straipsniai ir 207 straipsnio 1 dalis)
10. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Pareiga naudotis vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Įsipareigojimai, skirti užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų darbuotojų socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse laikymąsi – Konkretus ryšys su šalių tarpusavio prekyba
(SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas ir 207 straipsnio 1 dalis)
11. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Apimtis – Naudojimasis siekiant reglamentuoti šalių socialinės ir aplinkos apsaugos lygį – Neįtraukimas
(SESV 3 straipsnio 1 dalies d ir e punktai ir 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalies b ir e punktai ir 207 straipsnio 6 dalis)
12. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Įsipareigojimai, susiję su jūrų transporto, geležinkelių transporto ir kelių transporto paslaugų teikimu – Poveikis taisyklėms, numatytoms reglamentuose Nr. 4055/86, Nr. 1071/2009, Nr. 1072/2009, Nr. 1073/2009 ir Direktyvoje 2012/34
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai Nr. 1071/2009, Nr. 1072/2009 ir Nr. 1073/2009, Tarybos reglamentas Nr. 4055/86; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34
13. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Bendrų taisyklių ir ketinamo sudaryti susitarimo prieštaravimo būtinumas – Nebuvimas
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis)
14. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Būtinumas tikrinti poveikio pavojų, kurį kelia ketinamo sudaryti susitarimo riboto taikymo nuostatos – Nebuvimas
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis)
15. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Prie ESS ir SESV pridėtų Protokolų Nr. 21 ir Nr. 22 dėl Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos pozicijos poveikis susitarimui, nesusijusiam su šiuose protokoluose numatytomis sritimis – Nebuvimas
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis; prie ESS ir SESV pridėti Protokolai Nr. 21 ir Nr. 22)
16. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Nuostatos dėl viešųjų pirkimų procedūrų eigos – Poveikis direktyvose 2014/24 ir 2014/25 numatytoms taisyklėms
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 ir 2014/25)
17. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Bendrųjų taisyklių sąvoka – Sąjungos pirminės teisės nuostatos – Neįtraukimas – Sąjungos sudaryti susitarimai – Neįtraukimas
(SESV 3 straipsnio 2 dalis ir 216 straipsnis)
18. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Išimtinė kompetencija dėl susitarimo, galinčio daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį – Apimtis – Susitarimas netiesioginių užsienio investicijų srityje – Neįtraukimas
(SESV 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas, 63 straipsnis ir 216 straipsnio 1 dalis)
19. Bendra prekybos politika – Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija sudaryti susitarimus dėl tiesioginių užsienio investicijų – Apimtis – Susitarimas, kuriame yra nuostata dėl valstybių narių su trečiosiomis valstybėmis anksčiau sudarytų dvišalių investicinių susitarimų galiojimo nutraukimo – Įtraukimas
(SESV 2 straipsnio 1 dalis ir 207 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1219/2012)
20. Tarptautiniai susitarimai – Valstybių narių susitarimai – Iki EB sutarties ar valstybės narės įstojimo sudaryti susitarimai – Iš jų kylančių teisių ir pareigų laikymasis
(SESV 351 straipsnis)
21. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Kompetencija numatyti susitarime institucinio pobūdžio nuostatas – Apimtis – Ginčų sprendimo tvarkos, leidžiančios trečiosios šalies piliečiui išvengti valstybės narės teismų jurisdikcijos taikymo ginčui, įtvirtinimas – Neįtraukimas – Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamoji kompetencija
22. Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos ir valstybių narių kompetencija – Valstybių narių kompetencija administracinės procedūros ir teismo proceso srityje – Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimas – Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimai laikytis gero administravimo ir veiksmingos teisminės gynybos principų – Poveikis vidaus kompetencijai – Nebuvimas
23. Tarptautiniai susitarimai – Sudarymas – Sąjungos kompetencija – Apimtis – Teismo ar kitos institucijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl susitarimo nuostatų, įsteigimas – Įtraukimas
1. Kaip matyti iš SESV 207 straipsnio 1 dalies, visų pirma iš jos antro sakinio, pagal kurį bendra prekybos politika yra Sąjungos išorės veiksmų dalis, ši politika apima prekybą su trečiosiomis šalimis. Sąjungos aktas priskirtinas prie šios politikos, jei su prekyba turi tokį specifinį ryšį, kad yra iš esmės skirtas tokiai prekybai skatinti, palengvinti ar reglamentuoti ir turi jai tiesioginį ir nedelsiamą poveikį. Darytina išvada, kad tik nurodytą specifinį ryšį su Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės tarpusavio prekyba turinčios ketinamo sudaryti susitarimo dalys priskirtinos prie bendros prekybos politikos.
Prie šios politikos, o todėl ir prie išimtinės Sąjungos kompetencijos, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte, priklauso Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo antras skyrius, kuriame numatyta, kad kiekviena šalis kitos šalies prekėms taiko nediskriminacinį režimą ir, laikydamasi prie šio skyriaus pridėtų konkrečių įsipareigojimų, sumažina arba panaikina importo ir eksporto muitus ir mokesčius. Jame taip pat numatyta, kad nė viena šalis nenustato ir toliau netaiko netarifinių prekių importo ir eksporto apribojimų. Taigi šis skyrius apima įsipareigojimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis, kaip tai suprantama pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį. Tas pats pasakytina apie susitarimo trečią skyrių, kuriame nustatyta tvarka, kaip kiekviena šalis gali, jei tenkinami Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių reikalavimai, imtis antidempingo ir kompensacinių bei apsaugos priemonių importo iš kitos šalies atžvilgiu. Taigi šis skyrius susijęs su prekybos apsaugos priemonėmis, kaip tai suprantama pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį.
Iš Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo ketvirto ir penkto skyrių matyti, kad, pirma, vienos šalies eksportuojamos prekės turi atitikti jas importuojančios šalies nustatytus techninius ir sanitarinius standartus ir, antra, pastarosios importuotoms prekėms neturi būti taikomi standartai, kurie jas diskriminuotų ar būtų neproporcingi, palyginti su jos pačios prekėms taikomais standartais. Taigi šiais skyriais konkrečiai siekiama lengvinti Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekybą prekėmis. Nurodyto susitarimo šeštame skyriuje numatyta, kad kiekvienos šalies muitinės teisės aktai turi būti nediskriminaciniai ir kad mokesčiai ir privalomieji mokėjimai už importuojant ar eksportuojant prekes suteiktas paslaugas negali būti didesni už apytiksles suteiktų paslaugų sąnaudas. Taigi šiuo skyriumi iš esmės siekiama reglamentuoti ir lengvinti šalių tarpusavio prekybą prekėmis.
Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo septinto skyriaus tikslas – reglamentuoti ir lengvinti patekimą į rinką energijos gamybos iš tvarių neiškastinių išteklių sektoriuje, bet neįtvirtinami jokie aplinkosaugos standartai šioje srityje. Kadangi taip šiuo skyriumi siekiama atverti kiekvienos susitarimo šalies rinką, jis taip pat gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekybai prekėmis ir paslaugomis šiame sektoriuje. Taigi jis priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte.
(žr. 35–37, 40–47, 72–74 punktus)
2. Sąjungos kompetencijos patvirtinti susitarimą, susijusį, be kita ko, su paslaugų teikimu transporto srityje, negali reglamentuoti vien SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas. Ši sritis nepatenka į bendrą prekybos politiką remiantis SESV 207 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią deryboms ir tarptautinių susitarimų transporto srityje sudarymui taikomos SESV Trečiosios dalies VI antraštinės dalies nuostatos. Ši antraštinė dalis skirta bendrai transporto politikai.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad SESV EB 207 straipsnio 5 dalis, kuri iš esmės atitinka EB 133 straipsnio 6 dalies trečią pastraipą, kiek tai susiję su tarptautine transporto paslaugų prekyba, siekiama išlaikyti principinį Sąjungos vidaus kompetencijos, kuri įgyvendinama vienašališkai priimant Sąjungos normas, ir jos išorės kompetencijos, kuri vykdoma sudarant tarptautinius susitarimus, paralelizmą, o abiejų rūšių kompetencija, kaip ir anksčiau, lieka įtvirtinta Sutarties antraštinėje dalyje, skirtoje būtent bendrai transporto politikai.
(žr. 56–59 punktus)
3. Aiškinant SESV 207 straipsnio 5 dalį, pagal kurią tarptautiniai susitarimai transporto srityje nepriskiriami prie bendros prekybos politikos, svarbu atsižvelgti į sąvoka „paslaugos transporto srityje“, kuri apima ne tik pačias transporto paslaugas, bet ir kitas paslaugas su sąlyga, kad jos neatskiriamai susijusios su fiziniu asmenų arba prekių perkėlimu transporto priemonėmis iš vienos vietos į kitą.
Šiuo klausimu, kalbant apie Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo aštuntame skyriuje įtvirtintus įsipareigojimus, pažymėtina, kad nei orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas, nei oro transporto paslaugų pardavimo, rinkodaros ir rezervavimo paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar jas teikia kelionių agentūros, ar kiti komerciniai paslaugų teikėjai, nėra neatskiriamai susijusios su transporto paslaugomis nurodytu būdu. Iš tiesų, pirma, orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas, geriausiu atveju turi tolimą ryšį su asmenų arba prekių perkėlimu iš vienos vietos į kitą. Antra, kiek tai susiję su oro transporto paslaugų pardavimo, rinkodaros ir rezervavimo paslaugomis, iš Direktyvos 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje 33 konstatuojamosios dalies matyti, kad paslaugos, kurioms taikoma ši direktyva, taip pat apima kelionių agentūras, kurios yra pagrindinės šių paslaugų platintojos. Kadangi dėl nurodytų priežasčių orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugos, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas, oro transporto paslaugų pardavimas ir rinkodara ir kompiuterinės rezervavimo sistemos paslaugos nepatenka į SESV 207 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, jos priskirtinos prie paslaugų, kurioms taikoma šio straipsnio 1 dalis.
Taip pat, kalbant apie Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dešimtą skyrių pažymėtina, kad jo specifinis tikslas – nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienos susitarimo šalies ūkio subjektai gali dalyvauti kitos šalies valdžios institucijų organizuojamose viešųjų pirkimų procedūrose. Kadangi ši tvarka grindžiama nediskriminacinio dalyvavimo, skaidrumo ir veiksmingumo principais, ji gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį susitarimo šalių tarpusavio prekybai prekėmis ir paslaugomis. Taigi šio susitarimo dešimtas skyrius priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte, išskyrus viešuosius tarptautinio jūrų transporto, geležinkelių transporto, kelių transporto ir vidaus vandens kelių transporto paslaugų ir su šiomis transporto paslaugomis neatskiriamai susijusių paslaugų, išvardytų šio susitarimo aštunto skyriaus priedų 8-A-1 ir 8-B-1 priedėlių 11 ir 12 dalyse bei 8-A-2 ir 8-A-3 priedėlių 16 ir 17 dalyse.
(žr. 61, 66–68, 76, 77 punktus)
4. SESV 207 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos veiksmai tiesioginių užsienio investicijų srityje priskiriami prie bendros prekybos politikos. Vadinasi, Sąjunga turi išimtinę kompetenciją pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą prisiimti bet kokį įsipareigojimą trečiajai valstybei dėl šios valstybės fizinių ar juridinių asmenų atliktų investicijų Sąjungoje (ir atvirkščiai), kurios jiems suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti valdant ar kontroliuojant ekonominę veiklą vykdančią bendrovę.
Tai, kad SESV rengėjai SESV 207 straipsnio 1 dalyje pavartojo žodžius „tiesioginės užsienio investicijos“, nedviprasmiškai rodo jų valią nepriskirti kitų užsienio investicijų prie bendros prekybos politikos. Todėl darytina išvada, kad trečiosios valstybės atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai dėl šių kitų investicijų nepatenka į Sąjungos išimtinę kompetenciją pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą.
Šis bendros prekybos politikos taikymo srities apribojimas, kiek tai susiję su užsienio investicijomis, atspindi faktą, kad bet koks Sąjungos veiksmas, kuriuo skatinamas, lengvinamas ar reglamentuojamas trečiosios valstybės fizinių ar juridinių asmenų dalyvavimas valdant ar kontroliuojant ekonominę veiklą vykdančią bendrovę Sąjungoje (ir atvirkščiai), gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šios valstybės ir Sąjungos tarpusavio prekybai, tačiau tokio konkretaus ryšio su prekyba nėra tuo atveju, kai investicija nelemia tokio dalyvavimo.
(žr. 81–84 punktus)
5. Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo devintame skyriuje suderėtos taisyklės dėl tiesioginių investicijų apsaugos priskiriamos prie bendros prekybos politikos, jeigu jos turi konkretų ryšį su Sąjungos ir šios trečiosios valstybės tarpusavio prekyba. Iš tiesų, SESV 207 straipsnio 1 dalyje bendrai nurodomi Sąjungos veiksmai tiesioginių užsienio investicijų srityje, neskiriant veiksmų, kuriais siekiama leisti investuoti, nuo tų, kurių tikslas – apsaugoti šias investicijas.
Šiuo požiūriu visi šiame devintame skyriuje numatyti įsipareigojimai taikyti „ne mažiau palankų režimą“ ir savivalės draudimai, susiję, be kita ko, su vienos šalies fizinių ar juridinių asmenų atliekamu turimų kitos šalies teritorijoje esančių ekonominę veiklą vykdančių bendrovių kapitalo dalių naudojimu, didinimu ar pardavimu, didina investuotojų teisinį saugumą. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti, lengvinti ir reglamentuoti Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekybą. Be to, tiek, kiek Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo devinto skyriaus A skirsnio nuostatos skirtos tiesioginėms investicijoms, jos gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai, jeigu jos susijusios su vienos susitarimo šalies verslininkų dalyvavimu valdant ir kontroliuojant kitos šalies teritorijoje ekonominę veiklą vykdančias bendroves.
(žr. 87, 94, 95 punktus)
6. SESV 345 straipsnyje įtvirtintas Sutarčių neutralumo dėl nuosavybės sistemos valstybėse narėse principas, tačiau jis nelemia, kad šioms sistemoms netaikomos pagrindinės Sąjungos teisės nuostatos. Kiek tai susiję su Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo 9.6 straipsniu, kuriame nustatyta, kad nė viena iš šalių nenacionalizuoja ir neeksproprijuoja kitos šalies investuotojų investicijų ar tokioms investicijoms netaiko priemonių, kurių poveikis lygiavertis nacionalizacijai ar ekspropriacijai, nebent tai daroma dėl viešojo poreikio, šiame straipsnyje neįtvirtintas joks įsipareigojimas dėl nuosavybės sistemos valstybėse narėse. Jame tiesiog išreikšta aplinkybė, kad nors valstybės narės ir toliau gali laisvai naudotis savo įgaliojimais nuosavybės teisės srityje ir todėl keisti savo nuosavybės sistemas, jos negali nepaisyti bendrųjų principų ir pagrindinių teisių.
(žr. 91, 107 punktus)
7. Pagal SESV 207 straipsnio 1 dalį bendra prekybos politika apima intelektinės nuosavybės komercinius aspektus. Sąjungos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai intelektinės nuosavybės srityje priklauso šiems komerciniams aspektams, jeigu turi konkretų ryšį su tarptautine prekyba dėl to, kad iš esmės skirti šiai prekybai skatinti, lengvinti ar reglamentuoti ir turi jai tiesioginį ir nedelsiamą poveikį.
Kiek tai susiję su Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo vienuoliktame skyriuje įtvirtintais įsipareigojimais intelektinės nuosavybės srityje, pažymėtina, kad visomis nuostatomis dėl autorių teisių ir gretutinių teisių, prekių ženklų, geografinių nuorodų, dizaino, patentų, bandymų duomenų ir augalų veislių, kuriose, pirma, primenamos esamos daugiašalės tarptautinės pareigos ir, antra, įtvirtinami dvišaliai įsipareigojimai, iš esmės siekiama, kaip nurodyta susitarimo 11.1 straipsnio 1 dalies b punkte, užtikrinti Sąjungos ir Singapūro verslininkams tinkamą jų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį. Šiomis nuostatomis Sąjungos ir Singapūro verslininkams leidžiama kitos susitarimo šalies teritorijoje naudotis iš dalies homogeniškais intelektinės nuosavybės teisių apsaugos standartais, todėl prisidedama prie jų dalyvavimo lygiomis teisėmis laisvojoje prekyboje prekėmis ir paslaugomis tarp Sąjungos ir Singapūro Respublikos. Tas pats pasakytina apie šio susitarimo 11.36–11.47 straipsnius, kuriais kiekviena šalis įpareigojama numatyti tam tikras procedūras ir teismines priemones, leidžiančias suinteresuotiesiems asmenims įgyvendinti ir ginti savo intelektinės nuosavybės teises, ir apie 11.48–11.50 straipsnius, kuriais kiekviena šalis įpareigojama įtvirtinti metodus, leidžiančius muitinės institucijoms identifikuoti suklastotas ir piratines prekes, ir numatyti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams galimybę, įtarus, kad yra suklastotų ar piratinių prekių, prašyti neišleisti jų į laisvą apyvartą.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo vienuolikto skyriaus nuostatomis iš tiesų siekiama, kaip nurodyta šio susitarimo 11 straipsnio 1 dalyje, šalyse lengvinti inovacinių ir kūrybinių prekių gamybą ir prekybą jomis ir paslaugų teikimą ir didinti prekybos ir investicijų naudą. Šis skyrius niekaip nesusijęs su Sąjungos valstybių narių teisės aktų suderinimu; juo siekiama reglamentuoti Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekybos liberalizavimą. Darytina išvada, kad ketinamo sudaryti susitarimo vienuoliktas skyrius susijęs su intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, kaip tai suprantama pagal SESV 207straipsnio 1 dalį.
(žr. 111–113, 121–126, 128 punktus)
8. Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo 12.1 ir 12.2 straipsniai akivaizdžiai susiję su Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekybos liberalizavimu. Iš tiesų, jos konkrečiai skirtos kovai su antikonkurencine veikla ir įmonių koncentracija, kurių tikslas arba rezultatas – neleisti, kad Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekyba vyktų neiškreiptos konkurencijos sąlygomis. Todėl nurodytos nuostatos priskirtinos prie bendros prekybos politikos, o ne prie vidaus rinkos srities. Šio susitarimo dvyliktame skyriuje taip pat yra nuostatų dėl subsidijų. Jose primenamos šalių pareigos pagal Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įtrauktą į Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1A priedą, nustatoma, kokios su Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekyba prekėmis ir paslaugomis susijusios subsidijos yra draudžiamos, ir kiekviena šalis įpareigojama imtis visų priemonių siekiant pašalinti neuždraustų subsidijų poveikį prekybai su kita šalimi.
(žr. 134, 135, 137 punktus)
9. SESV labai skiriasi nuo anksčiau galiojusios EB sutarties, nes ja į bendrą prekybos politiką buvo įtraukti nauji šiuolaikinės tarptautinės prekybos aspektai. Bendros prekybos politikos srities išplėtimas SESV yra reikšminga Sąjungos pirminės teisės raida. Šią raidą apibūdina, be kita ko, SESV 207 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Šie principai ir tikslai detaliau apibrėžti ESS 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir, kaip nurodyta šio 21 straipsnio 2 dalies f punkte, susiję, be kita ko, su tvariu vystymusi, siekiant aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo ir tausaus pasaulio gamtos išteklių valdymo.
Sąjungos pareiga integruoti nurodytus tikslus ir principus įgyvendinant savo bendrą prekybos politiką išplaukia iš bendros SESV 207 straipsnio 1 dalies antro sakinio, ESS 21 straipsnio 3 dalies ir SESV 205 straipsnio analizės. Taip pat svarbu atsižvelgti į SESV 9 ir 11 straipsnius. Be to, pagal ESS 3 straipsnio 5 dalį Sąjunga įpareigojama santykiuose su platesniu pasauliu prisidėti prie laisvos ir sąžiningos prekybos. Iš to matyti, kad dabar tvaraus vystymosi tikslas yra sudedamoji bendros prekybos politikos dalis.
(žr. 141–143, 146, 147 punktus)
10. Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo tryliktas skyrius priskirtinas prie bendros prekybos politikos, todėl priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą. Iš tiesų, šio skyriaus nuostatomis Sąjunga ir Singapūro Respublika iš esmės įsipareigoja užtikrinti, kad jų tarpusavio prekyba bus vykdoma laikantis pareigų, išplaukiančių iš darbuotojų socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos srityje galiojančių tarptautinių konvencijų, kurių šalys jos yra. Šis tryliktas skyrius neturi įtakos nei jame nurodytų tarptautinių konvencijų taikymo sričiai, nei su šiomis konvencijomis susijusiai Sąjungos ar valstybių narių kompetencijai. Tačiau jis konkrečiai susijęs su Sąjungos ir Singapūro Respublikos tarpusavio prekyba. Iš tiesų, šiuo tryliktu skyriumi ši prekyba reglamentuojama užtikrinant, kad ji bus vykdoma laikantis nurodytų konvencijų ir kad jokia pagal jas priimta priemonė nebus taikoma taip, kad sukeltų savavališką ar nepagrįstą diskriminaciją arba slaptą prekybos apribojimą.
Šis skyrius taip pat gali turėti tiesioginį ir nedelsiamą poveikį šiai prekybai. Šiuo aspektu, kiek tai konkrečiai susiję su įsipareigojimais, kurių tikslas kovoti su prekyba neteisėtai gauta mediena ir tokios medienos produktais ir su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, kaip nurodyta susitarimo 13.7 straipsnio b punkte ir 13.8 straipsnyje, šiame susitarime šalys įsipareigoja nustatyti ar skatinti taikyti tikrinimo, dokumentavimo ir sertifikavimo sistemas. Tokios sistemos gali turėti tiesioginį poveikį prekybai atitinkamomis prekėmis. Be to, Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo trylikto skyriaus nuostatų konkretus ryšys taip pat išplaukia iš aplinkybės, kad, pažeidus šiame skyriuje įtvirtintas nuostatas dėl darbuotojų socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos, pagal tarptautinės paprotinės teisės normą, kodifikuotą Konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 60 straipsnio 1 dalyje ir taikomą Sąjungos ir trečiųjų valstybių santykiams, kita šalis įgyja teisę nutraukti ar sustabdyti kitose šio susitarimo nuostatose numatytą prekybos liberalizavimą.
(žr. 152, 155–157, 160, 161, 167 punktus)
11. SESV 3 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta išimtine Sąjungos kompetencija negali būti naudojamasi socialinės ir aplinkos apsaugos lygiui Sąjungos su trečiąja valstybe sudaryto tarptautinio susitarimo šalių teritorijose reglamentuoti. Atitinkamos taisyklės turėtų būti priimamos laikantis kompetencijos pasiskirstymo tarp Sąjungos ir valstybių narių, kaip numatyta, be kita ko, SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte, 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies b ir e punktuose. Iš tiesų, SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktas neturi viršenybės prieš šias kitas SESV nuostatas, o SESV 207 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naudojimasis suteiktais įgaliojimais bendros prekybos politikos srityje neturi poveikio Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos atskyrimui.
(žr. 164 punktą)
12. SESV 216 straipsnyje Sąjungai suteikiama kompetencija sudaryti bet kokį tarptautinį susitarimą, kuris, be kita ko, gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį. Pavojus, kad bendroms taisyklėms bus daromas poveikis ar jos bus pakeistos, yra, jeigu tarptautiniame susitarime įtvirtinti įsipareigojimai patenka į minėtų taisyklių taikymo sritį. Tokiam pavojui konstatuoti nebūtina, kad sritis, kurioje prisiimami tarptautiniai įsipareigojimai, visiškai sutaptų su Sąjungos teisės aktų reglamentuojama sritimi. Tokie įsipareigojimai gali daryti poveikį Sąjungos bendrų taisyklių taikymo sričiai ar ją pakeisti ir tuo atveju, kai jie prisiimami srityje, kurios didžioji dalis yra reglamentuojama šių taisyklių.
Kiek tai susiję su Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo aštuntame skyriuje įtvirtintais įsipareigojimais dėl tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimo, pažymėtina, kad sričiai, kuriai priklauso šie įsipareigojimai, daugiausia taikomos bendros taisyklės, nustatytos Reglamente Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių. Šiame susitarime įtvirtinti įsipareigojimai gali daryti poveikį šių Reglamente Nr. 4055/86 nustatytų bendrų taisyklių taikymo sričiai ar net labai ją pakeisti, kiek tai susiję su jūrų transporto tarp Sąjungos ir Singapūro Respublikos paslaugomis. Iš tiesų iš šio susitarimo 8.56 straipsnio 3 dalies matyti, kad Sąjungos jūrų transporto paslaugų teikėjams ir valstybės narės nacionaliniams subjektams, kontroliuojantiems Singapūre įsteigtą laivybos bendrovę, leidžiama be apribojimų vykdyti vežimą į šią trečią valstybę ir iš jos, nereikalaujant, kad jų laivai plaukiotų su valstybės narės vėliava. Ši tvarka labai skiriasi nuo įtvirtintosios Reglamente Nr. 4055/86. Todėl pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją patvirtinti šiuos įsipareigojimus.
Tas pats pasakytina apie įsipareigojimus dėl geležinkelių transporto tarp Sąjungos ir Singapūro Respublikos paslaugų. Iš tiesų, ne mažiau palankios sąlygos, kurios pagal šiuos įsipareigojimus bus taikomos Singapūro paslaugų teikėjų prieigai prie Sąjungos geležinkelių tinklų ir veiklos ir jų įsisteigimui Sąjungoje, atitinka elementus, reglamentuojamus bendros Europos geležinkelių erdvės taisyklių, numatytų Direktyvoje 2012/34, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė. Kiek tai susiję su įsipareigojimais dėl kelių transporto paslaugų, jie patenka į sritį, kuriai daugiausia taikomos jos bendros taisyklės. Iš tiesų, ne mažiau palankios sąlygos, kurios pagal šiuos įsipareigojimus bus taikomos Singapūro paslaugų teikėjams, Sąjungoje teikiantiems kelių transporto paslaugas, didžiąja dalimi atitinka elementus, reglamentuojamus bendrų taisyklių, numatytų Reglamente Nr. 1071/2009, nustatančiame bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, Reglamente Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių ir Reglamente Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių.
(žr. 171, 180–182, 189, 190, 193, 195, 198, 206, 207 punktus)
13. Kai pagal Sąjungos ir trečiosios valstybės susitarimą juo reglamentuojamiems tarptautiniams santykiams numatyta taikyti taisykles, kurių dauguma susipina su Sąjungos bendromis taisyklėmis, taikomomis Bendrijos vidaus situacijoms, toks susitarimas turi būti laikomas galinčiu daryti poveikį šioms bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Iš tiesų, net nesant prieštaravimo šioms bendroms taisyklėms, poveikis gali būti daromas jų prasmei, taikymo sričiai ir veiksmingumui.
(žr. 201 punktą)
14. Nagrinėjant kompetencijos sudaryti tarptautinį susitarimą pobūdį nereikia atsižvelgti į šio susitarimo nuostatas, kurių taikymo sritis ypač ribota.
(žr. 217 punktą)
15. Nagrinėjant Sąjungos kompetenciją prisiimti tarptautiniame susitarime įtvirtintus įsipareigojimus transporto srityje pažymėtina, kad jeigu ketinamas sudaryti susitarimas netaikomas aspektams, reglamentuotiems SESV trečios dalies V antraštinės dalies, prie ESS ir SESV pridėtas Protokolas Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės yra nesvarbus. Tas pats pasakytina apie prie ESS ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos. Iš tiesų, pirma, Protokolas Nr. 21 netaikomas bendrai prekybos politikai ir bendrai transporto politikai. Antra, taikomi protokolai nustatomi remiantis nagrinėjamo akto tikslu ir turiniu, o ne atvirkščiai.
(žr. 218 punktą)
16. Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dešimtame skyriuje įtvirtintos taisyklės, skirtos viešųjų pirkimų vykdymui Sąjungoje ir Singapūre reglamentuoti taip, kad būtų užtikrinta pirkimų procedūrų atitiktis nediskriminavimo ir skaidrumo principams. Direktyvoje 2014/24 dėl viešųjų pirkimų ir Direktyvoje 2014/25 dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, įtvirtinta visuma bendrų taisyklių, iš esmės skirtų užtikrinti, kad, be kita ko, transporto sektoriuje Sąjungoje vykdomi viešieji pirkimai atitiktų tuos pačius principus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/24 1 konstatuojamojoje dalyje ir 18 straipsnyje ir Direktyvos 2014/25 2 konstatuojamojoje dalyje ir 36 straipsnyje.
Taigi, įsigaliojus nurodytam susitarimui, Singapūro paslaugų teikėjų dalyvavimui Sąjungoje vykdant viešuosius pirkimus transporto srityje bus taikomi įsipareigojimai, kurie apims tuos pačius aspektus kaip ir tie, kuriuos reglamentuoja direktyvos 2014/24 ir 2014/25. Vadinasi, pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją dėl Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dešimtame skyriuje įtvirtintų tarptautinių įsipareigojimų transporto paslaugų viešųjų pirkimų srityje, nes šie įsipareigojimai faktiškai patenka į sritį, kurios didžiąją dalį jau reglamentuoja Sąjungos bendros taisyklės, ir gali turėti poveikį jų taikymo sričiai ar ją pakeisti.
(žr. 221–224 punktus)
17. Bendromis taisyklėmis, kurių taikymo sritis gali būti paveikta ar pakeista Sąjungos sudarytame tarptautiniame susitarime įtvirtintais įsipareigojimais, laikytinos antrinės teisės nuostatos, kurias Sąjunga palaipsniui priėmė. Sąjungai tokiu būdu įgyvendinus savo vidaus kompetenciją, jai taip pat turi būti suteikta išimtinė išorės kompetencija, kad būtų išvengta, jog valstybės narės prisiima tarptautinius įsipareigojimus, galinčius daryti poveikį šioms bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. Motyvų dėl išimtinės išorės kompetencijos taisyklės būtų nepaisoma, jeigu šios taisyklės, šiuo metu įtvirtintos SESV 3 straipsnio 2 dalies paskutinėje sakinio dalyje, taikymas būtų išplėstas situacijai, susijusiai ne su antrinės teisės nuostatomis, Sąjungos priimtomis įgyvendinant jai Sutartimis suteiktą vidaus kompetenciją, o su Sutarčių rengėjų įtvirtinta Sąjungos pirminės teisės nuostata.
(žr. 233, 234 punktus)
18. Pagal dabartinę Sąjungos teisę tarptautinio susitarimo sudarymas netiesioginių užsienio investicijų srityje nėra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte, kaip numatyta SESV 3 straipsnio 2 dalyje. Be to, tokio susitarimo sudarymas nėra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, kaip numatyta šioje nuostatoje. Darytina išvada, kad Sąjunga neturi išimtinės kompetencijos sudaryti tarptautinį susitarimą, kiek jis susijęs su netiesioginių užsienio investicijų apsauga.
Tačiau su šiomis investicijomis susijusio tarptautinio susitarimo sudarymas Sąjungai gali būti būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, kaip numatyta SESV 216 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant konkrečiai į tai, kad SESV 63 straipsnyje numatytu laisvu kapitalo ir mokėjimų judėjimu tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių formaliai negalima remtis prieš trečiąsias valstybes, tarptautinių susitarimų, kuriais prisidedama prie tokio laisvo judėjimo įtvirtinimo abipusiškumo pagrindu, sudarymas gali būti pripažintas būtinu norint visiškai įgyvendinti šį laisvą judėjimą, kuris yra vienas iš SESV trečiosios dalies (Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai) IV antraštinės dalies (Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas) tikslų. Ši IV antraštinė dalis priskirtina prie Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies a punktą dėl vidaus rinkos. Pagal SESV 216 straipsnio 1 dalį Sąjungai suteikta kompetencija taip pat yra pasidalijamoji, nes SESV 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjunga dalijasi kompetencija su valstybėmis narėmis, kai Sutartys jai suteikia kompetenciją, nesusijusią su 3 ir 6 straipsniuose nurodytomis sritimis.
(žr. 236–242 punktus)
19. Aplinkybės, kad Sąjunga ir trečioji valstybė į tarptautinį susitarimą įtraukė nuostatą, iš kurios aiškiai matyti, kad, įsigaliojus šiam Sąjungos lygmeniu sudarytam susitarimui su šia trečiąja valstybe, dvišaliai investicijų susitarimai tarp Sąjungos valstybių narių ir šios trečiosios valstybės nustoja galioti ir nebesukelia teisių ir pareigų, negalima laikyti kišimusi į valstybių narių kompetenciją, jeigu ši nuostata susijusi su sritimi, kurioje Sąjunga turi išimtinę kompetenciją. Iš tiesų, kai Sąjunga derasi su trečiąja valstybe dėl susitarimo srityje, kurioje ji įgijo išimtinę kompetenciją, ir jį sudaro, ji pakeičia valstybes nares. Šiuo klausimu primintina, kad Sąjunga gali perimti iš valstybių narių jų tarptautinius įsipareigojimus, kai valstybės narės viena iš steigiamųjų sutarčių perleido Sąjungai savo kompetenciją dėl šių įsipareigojimų, o Sąjunga pasinaudojo šia kompetencija.
Vadinasi, nuo 2009 m. gruodžio 1 d., kai įsigaliojo SESV, kuria Sąjungai suteikta išimtinė kompetencija tiesioginių užsienio investicijų srityje, Sąjunga yra kompetentinga viena patvirtinti jos su trečiąja valstybe sudaromo susitarimo nuostatą, kurioje nustatyta, kad įsigaliojus šiam Sąjungos sudarytam susitarimui jis pakeis dvišaliuose susitarimuose, kuriuos Sąjungos valstybės narės anksčiau sudarė su šia trečiąja valstybe, įtvirtintus įsipareigojimus dėl tiesioginių investicijų. Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal SESV 2 straipsnio 1 dalį srityse, kuriose Sąjungai suteikta išimtinė kompetencija, valstybės narės negali priimti teisiškai privalomų aktų, nebent Sąjunga jas įgaliotų tai daryti. Reglamentu Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka, valstybėms narėms suteikti įgaliojimai tam tikromis griežtomis sąlygomis palikti toliau galioti arba net sudaryti dvišalius susitarimus tiesioginių investicijų srityje su trečiosiomis valstybėmis, kol Sąjunga su šiomis trečiosiomis valstybėmis nesudaro susitarimo dėl tiesioginių investicijų. Tačiau iš karto, kai tik įsigalioja toks Sąjungos ir trečiųjų valstybių susitarimas, nurodyti įgaliojimai pasibaigia.
Vadinasi, nepagrįstas argumentas, kad įsigaliojus Sąjungos sudarytame susitarime įtvirtintiems įsipareigojimams tiesioginių užsienio investicijų srityje valstybės narės turi turėti galimybę priimti aktus, kuriais sprendžiamas jų su ta pačia trečiąja valstybe anksčiau sudarytuose dvišaliuose susitarimuose įtvirtintų šios srities įsipareigojimų likimas.
(žr. 247–251 punktus)
20. SESV 351 straipsniu siekiama leisti valstybėms narėms nepažeisti teisių, kurios, laikantis tarptautinės teisės, kyla trečiosioms valstybėms iš šių ankstesnių susitarimų, sudarytų iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – iki įstojimo dienos.
(žr. 254 punktą)
21. Sąjungos kompetencija prisiimti tarptautinius įsipareigojimus apima kompetenciją įtraukti į juos institucines nuostatas. Šių nuostatų buvimas susitarime neturi įtakos kompetencijai jį sudaryti. Šios nuostatos yra pagalbinio pobūdžio, todėl joms taikoma ta pati kompetencija, kokia taikoma pagrindinėms nuostatoms.
Tačiau kitaip yra kalbant apie nuostatas, įtvirtinančias tvarką, kuria sprendžiami vienos susitarimo šalies ieškovo ir kitos susitarimo šalies ginčai dėl režimo, kuriuo, ieškovo nuomone, pažeidžiamas susitarimas ir dėl to ieškovas arba vietoje įsteigta jo bendrovė patiria nuostolių ar žalos. Iš tiesų, kadangi investuotojas ieškovas gali pasirinkti pateikti ginčą spręsti arbitražui, ir atitinkama valstybė narė negali tam prieštarauti, tokia tvarka, pagal kurią ginčams netaikoma valstybių narių teismų jurisdikcija, negali būti laikoma vien pagalbine, todėl jos negalima nustatyti be valstybių narių sutikimo. Tokios tvarkos patvirtinimas priskiriamas ne išimtinei Sąjungos kompetencijai, o Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamajai kompetencijai.
(žr. 276, 285, 291–293 punktus)
22. Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo keturioliktame skyriuje įtvirtintų įpareigojimų Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant valstybių narių valdžios institucijas, laikytis gero administravimo ir veiksmingos teisminės gynybos principų negalima laikyti kišimusi į tik valstybėms narėms priklausančią kompetenciją. Iš tiesų, šiame skyriuje įtvirtintos taisyklės neapima jokio įsipareigojimo dėl valstybių narių administracijos ar teismų santvarkos, o tik atspindi aplinkybę, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės, taikydamos susitarimą, turės paisyti Sąjungos bendrųjų principų ir pagrindinių teisių, kaip antai gero administravimo ir veiksmingos teisminės gynybos principų.
(žr. 284 punktą)
23. Tarptautinių santykių srityje Sąjungos turima kompetencija ir jos teisė sudaryti tarptautinius susitarimus neišvengiamai apima galimybę įsipareigoti paklusti pagal šiuos susitarimus įsteigto ar paskirto teismo sprendimams dėl jų nuostatų aiškinimo ir taikymo. Sąjungos kompetencija sudaryti tarptautinius susitarimus taip pat būtinai apima galimybę įsipareigoti paklusti institucijos, kuri, nors formaliai ir nėra teismas, faktiškai vykdo teismines funkcijas, sprendimams; tokia yra, pavyzdžiui, ginčų sprendimo institucija, įsteigta pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį.
(žr. 298, 299 punktus)