BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 7 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų politika – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – ECB įgaliojimai – Įgaliojimai atlikti tyrimą – Patikrinimai vietoje – Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 12 straipsnis – ECB sprendimas atlikti patikrinimą mažiau svarbios kredito įstaigos patalpose – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį – Priimtinumas – ECB kompetencija – Pareiga motyvuoti – Patikrinimą pagrindžianti informacija – Procedūros reglamento 106 straipsnis – Nemotyvuotas prašymas surengti teismo posėdį“

Byloje T‑275/19

PNB Banka AS, įsteigta Rygoje (Latvija), atstovaujama avocat O. Behrends,

ieškovė,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą C. Hernández Saseta, F. Bonnard ir V. Hümpfner,

atsakovą,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Triantafyllou, A. Nijenhuis ir A. Steiblytės,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai L. Madise, P. Nihoul, R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė PNB Banka AS prašo panaikinti Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, apie kurį pranešta 2019 m. vasario 14 d. raštu, atlikti patikrinimą vietoje jos patalpose.

I.      Teisinis pagrindas

2        2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), yra III skyrius „ECB įgaliojimai“. Šio skyriaus 1 skirsnyje „Tyrimo įgaliojimai“ yra 12 straipsnis „Patikrinimai vietoje“, suformuluotas taip:

„1.      Siekdamas vykdyti šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir laikydamasis kitų atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, ECB, vadovaudamasis 13 straipsniu ir pateikęs išankstinį pranešimą atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai, gali vykdyti visus būtinus 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų ir bet kurios kitos įmonės, įtrauktos į priežiūrą konsoliduotu pagrindu, kurią vykdant ECB pagal 4 straipsnio 1 dalies g punktą yra konsoliduotos priežiūros institucija, verslo patalpų patikrinimus vietoje. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ECB gali atlikti patikrinimus vietoje iš anksto neperspėjęs tų juridinių asmenų.

2.      Kad galėtų atlikti patikrinimą vietoje, ECB pareigūnai ir kiti ECB įgalioti asmenys gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu pagal ECB priimtą sprendimą atliekamas tyrimas, verslo patalpas bei teritoriją ir jiems suteikiami visi 11 straipsnio 1 dalyje išvardyti įgaliojimai.

3.      10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų atžvilgiu patikrinimai vietoje atliekami remiantis ECB sprendimu.

4.      Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos institucijos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys ECB prižiūrint ir koordinuojant aktyviai padeda ECB pareigūnams ir kitiems ECB įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje.

5.      Jei ECB pareigūnai ir kiti ECB įgalioti arba paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija suteikia jiems reikiamą pagalbą pagal nacionalinę teisę. Tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti, teikiant šią pagalbą, be kita ko, užplombuojamos bet kurios verslo patalpos ir buhalterinės knygos ar dokumentai. Jei atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija neturi šio įgaliojimo, ji naudojasi savo įgaliojimais, kad paprašytų būtinos pagalbos kitų nacionalinių institucijų.“

3        Šio reglamento 13 straipsnyje „Teisminės institucijos leidimas“ nustatyta:

„1.      Jeigu 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 12 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas tokiam leidimui gauti.

2.      Jei pateikiamas prašymas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ECB sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ECB pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl pagrindų, kuriais remdamasis ECB įtaria esant 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų pažeidimų, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina patikrinimo būtinumo ar nereikalauja, kad jai būtų pateikta ECB byloje esanti informacija. ECB sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik [Europos Sąjungos Teisingumo Teismas].“

4        2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamente (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1), yra XI dalis „Galimybė susipažinti su informacija, atskaitomybė, tyrimai ir patikrinimai vietoje“, kurios 5 antraštinė dalis, apimanti 143–146 straipsnius, skirta patikrinimams vietoje. 143 straipsnio „ECB sprendimas atlikti [Reglamento Nr. 1024/2013] 12 straipsnyje numatytą patikrinimą vietoje“ 2 dalyje nustatyta:

„Nedarant poveikio 142 straipsniui ir vadovaujantis BPM reglamento 12 straipsnio 3 dalimi, patikrinimai vietoje atliekami remiantis ECB sprendimu, kuriame nurodoma bent:

a)      patikrinimo vietoje dalykas ir tikslas, ir

b)      kad bet koks juridinio asmens trukdymas atlikti patikrinimą vietoje yra ECB sprendimo pažeidimas, numatytas [Reglamento Nr. 1024/2013] 18 straipsnio 7 dalyje, nedarant poveikio nacionalinei teisei kaip nustatyta [Reglamento Nr. 1024/2013] 11 straipsnio 2 dalyje.“

5        Reglamento Nr. 468/2014 145 straipsnyje „Patikrinimo vietoje procedūra ir pranešimas“ numatyta:

„1.      Ne mažiau kaip prieš penkias darbo dienas iki patikrinimo vietoje atlikimo pradžios ECB praneša juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu bus atliekamas patikrinimas vietoje, apie 143 straipsnio 2 dalyje numatytą ECB sprendimą bei patikrinimo vietoje grupės narių duomenis. Likus ne mažiau kaip vienai savaitei iki pranešimo juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu bus atliekamas patikrinimas vietoje, jis apie tokį patikrinimą praneša valstybės narės, kurioje bus atliekamas patikrinimas vietoje, NKI.

2.      Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimo atlikimo ir veiksmingumo, ECB gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto neperspėjęs atitinkamo juridinio asmens. Prieš atliekant tokį patikrinimą vietoje apie tai kaip galima skubiau pranešama NKI.“

II.    Ginčo aplinkybės

6        Ginčijamo sprendimo priėmimo metu ieškovė buvo mažiau svarbi kredito įstaiga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį (toliau – mažiau svarbi kredito įstaiga), įsteigta Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, jai buvo nustatyta tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija, Latvija; toliau – FKTK) priežiūra.

7        Ieškovės veiklos modelis buvo toks, kaip universaliojo banko, didelę veiklos dalį vykdančio su nerezidentais. Jos pagrindinės rizikos pozicijos buvo susijusios su Rusijoje, Ukrainoje ar kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse esančiomis pagrindinėmis sandorių šalimis.

8        Ieškinio pareiškimo dieną CR buvo pagrindinis ieškovės akcininkas.

9        2016 m. vasario mėn. FKTK ieškovei nustatė papildomus atidėjinius dėl paskolų nuostolių ir veiklos apribojimus. Ji taip pat paprašė, pirma, pašalinti didelių pozicijų ribų pažeidimus ir, antra, padidinti nuosavus išteklius ir reguliariai teikti ataskaitą dėl likvidumo.

10      Pasak ieškovės, 2017 m. rugpjūčio 25 d. ji kartu su CR ir kitais jo šeimos nariais, ieškovės akcininkais, „pranešė“ Latvijos Respublikai apie iškilusį ginčą dėl jų investicijų apsaugos. Jie nurodė, kad FKTK ieškovei nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai yra nepagrįsti ir neprotingi.

11      Ieškovės teigimu, 2017 m. rugpjūčio mėn. CR kreipėsi į Jungtinės Karalystės institucijas dėl tariamų A, Latvijas Banka (Latvijos centrinis bankas) valdytojo, korupcinių veikų. Nurodytos veikos pasireiškė banko valdytojo bandymais, naudojantis savo įtaka FKTK, gauti kyšių iš CR.

12      2017 m. rugpjūčio 31 d. FKTK pranešė ieškovei apie sprendimą, kuriuo jai nustatomi papildomi atidėjiniai dėl paskolų nuostolių, po patikrinimo vietoje konstatavusi, kad toliau nesilaikoma didelės rizikos ribų.

13      2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo priskirta „krizinėje situacijoje esančioms mažiau svarbioms įstaigoms“, vykdant bendradarbiavimą pagal mažiau svarbių subjektų krizių valdymo sistemą, todėl ieškovę specialiai stebėjo iš FKTK ir ECB atstovų sudaryta krizių valdymo grupė.

14      2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė, CR ir kiti jo šeimos nariai, ieškovės akcininkai, pradėjo arbitražo procedūrą prieš Latvijos Respubliką Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID), remdamiesi 1994 m. sausio 24 d. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos (toliau – arbitražo procedūra). Jie nurodė, kad nuo 2015 m. pabaigos ieškovei buvo taikoma pernelyg griežta ir savavališka FKTK priežiūra, dėl jos buvo padidintas reguliuojamasis kapitalas ir ribojama ieškovės veikla. Jų teigimu, tokią pernelyg griežtą ir savavališką priežiūrą lėmė A daroma įtaka FKTK, siekiant gauti kyšių iš ieškovės ir CR.

15      Ieškovės teigimu, 2017 m. gruodžio mėn. CR pranešė Latvijos valdžios institucijoms apie šio sprendimo 11 punkte nurodytas korupcines veikas.

16      2018 m. vasario 17 d. A buvo suimtas, nes 2018 m. vasario 15 d. Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs (Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras, Latvija; toliau – KNAB) jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Šis tyrimas buvo pradėtas dėl kaltinimų korupcija, susijusių su vieno iš Latvijos bankų (ne ieškovės) priežiūros procedūra. 2018 m. vasario 19 d. sprendimu KNAB panaikino A nustatytus laisvės apribojimus, tačiau pritaikė jam kelias prevencines priemones (tarp jų – uždraudė eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas).

17      2018 m. birželio 28 d. šio sprendimo 16 punkte nurodytam tyrimui vadovaujanti prokurorė pateikė A kaltinimus. 2019 m. gegužės 24 d. papildytame kaltinamajame akte nurodyti trys kaltinimai. Pirmasis kaltinimas susijęs su 2010 m. kito Latvijos banko (ne ieškovės) stebėtojų tarybos pirmininko pasiūlyto kyšio priėmimu ir pačiu kyšiu, už kurį A tariamai patarė, kaip šiam bankui išvengti FKTK priežiūros, ir nedalyvavo jos posėdžiuose, svarstant su šio banko priežiūra susijusius klausimus. Antrasis kaltinimas pareikštas, pirma, dėl to, kad po 2012 m. rugpjūčio 23 d. A priėmė to paties banko valdybos pirmininko pavaduotojo pasiūlytą kyšį už patarimus, kaip galima panaikinti FKTK nustatytus veiklos apribojimus ir išvengti tolesnių apribojimų, ir, antra, dėl to, kad A sutiko priimti pusę šio kyšio. Trečiasis kaltinimas susijęs su pinigų plovimu siekiant nuslėpti A gautų lėšų (t. y. antrajame kaltinime nurodyto kyšio) kilmę, atliktus pervedimus ir nuosavybę.

18      2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštais ieškovė ir CR pranešė ECB priežiūros valdybos pirmininkei apie atliekamą tyrimą dėl šio sprendimo 11 punkte nurodytų korupcinių veikų. Jie nurodė, kad po sulaikymo 2018 m. vasario mėn. A viešai priešiškai ir klaidingai atsiliepė apie juos, taip pat jis teigė, kad CR įgijo ieškovę apgaulės būdu. Jų manymu, FKTK ieškovei taikyti rizikos ribojimo reikalavimai buvo pernelyg griežti ir diskriminaciniai. Jie paprašė ECB įsikišti, t. y. atlikti tyrimą ir imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, tinkamai pakeisti už ieškovės priežiūrą atsakingus darbuotojus. Jie rašė: „Viena iš [Bendro priežiūros mechanizmo (BPM)] priėmimo priežasčių – tai, kad objektyvesnę ir nešališkesnę priežiūrą gali vykdyti ECB, o ne vietos priežiūros institucijos. Tuo tikslu [ieškovė] ir [CR] yra pasirengę bendradarbiauti su ECB“ (2018 m. liepos 5 d. rašto 13 psl.).

19      2018 m. rugsėjo 30 d. ICSID nustatė laikinąsias priemones ir pasiūlė Latvijos Respublikai susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama panaikinti ieškovei suteiktą licenciją dėl tariamo vieno iš teisės aktuose nustatyto reikalavimo nesilaikymo, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 27 d. FKTK sprendime (toliau – ICSID rekomendacija) nustatytą galutinį terminą.

20      2018 m. spalio 8 d. ECB priežiūros valdybos pirmininkė, atsakydama į ieškovės ir CR 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštus, jiems pranešė, kad, ECB, vykdydamas jam pavestą uždavinį tikrinti, kaip veikia BPM, pritaria FKTK nuomonei, kad ieškovės nuosavo kapitalo būklę reikia specialiai prižiūrėti. Ji nurodė, kad ieškovei ne kartą buvo pratęstas terminas nuosavo kapitalo priemonėms priimti ir kad, nepaisant nuolatinių sunkumų šioje srityje, FKTK ieškovei netaikė griežtų priežiūros priemonių (išskyrus prašymus padidinti nuosavą kapitalą, taikyti susigrąžinimo priemones ir suformuoti papildomus atidėjinius). Ši pareigūnė nustatė, kad ieškovė jau daug metų nepaisė didelių pozicijų ribos trečiosios šalies atžvilgiu, be to, jai ne kartą buvo pratęstas terminas pašalinti šiuos trūkumus. Jos manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovei taikytos priežiūros priemonės buvo pernelyg griežtos ar neproporcingos. Galiausiai ji pareiškė ketinanti vykdyti jai pavestą tikrinimo užduotį ir ypatingą dėmesį skirti ieškovės pasirinktoms priemonėms, siekiant ištaisyti rizikos ribojimo reikalavimų pažeidimus.

21      2018 m. gruodžio 21 d. FKTK paprašė ECB perimti tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą ieškovės priežiūrą.

22      2019 m. sausio 10 d. Priežiūros taryba patvirtino sprendimo atlikti patikrinimą vietoje ieškovės patalpose projektą. Šis projektas buvo pateiktas Valdančiajai tarybai, kad ši priimtų sprendimą per neprieštaravimo procedūrą. Kadangi Valdančioji taryba nepareiškė prieštaravimų, sprendimo projektas laikytas priimtu 2019 m. sausio 21 d. (toliau – sprendimo projektas, laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, arba ginčijamas sprendimas).

23      Kiek tai susiję su patikrinimo motyvais, sprendimo projekte, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, viena vertus, nurodyta, kad ankstesniais metais nustatyta trūkumų ir taikytinų nuostatų pažeidimų; dėl jų nesiimta tinkamų priemonių. Pirma, nuo 2016 m. ieškovė nesilaikė didelių pozicijų ribų, nustatytų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1) 395 straipsnyje. Antra, nuo 2018 m. vasario mėn. ieškovė nesilaikė Latvijos teisės aktuose numatytų sandorių su susijusiomis šalimis ribų dėl pagrindinio akcininko pozicijų. Trečia, nuo 2012 m. FKTK buvo įpareigota imtis kartotinių priemonių ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su pinigų plovimo prevencija. Nepaisydama 2017 m. liepos mėn. FKTK skirtos baudos, ieškovė ir toliau pažeidinėjo reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija ir kova su terorizmo finansavimu. Galiausiai, ketvirta, nuosavų lėšų rodiklių raida per pastaruosius trejus metus įrodo, kad ieškovė kelis kartus priartėjo prie minimalių pirmojo ramsčio nuosavų lėšų reikalavimų pažeidimo grupės lygiu. Nuo 2018 m. ieškovė periodiškai pažeidinėjo antrojo ramsčio nuosavų lėšų reikalavimus. 2015 m. auditorius nepateikė nuomonės, kurioje būtų paminėti turto vertės nustatymo klausimai, o naujai paskirtas auditorius 2016 ir 2017 m. pateikė sąlygines nuomones, kuriose paminėti ir turto vertės nustatymo klausimai.

24      Kita vertus, sprendimo projekte, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, nurodyta, kad ICSID rekomendacija užkerta kelią FKTK įgyvendinti visas ieškovės priežiūros priemones. Jame pažymėta, kad FKTK prašymu ECB rengiasi perimti tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą ieškovės priežiūrą. Tame sprendimo projekte akcentuojama, kad patikrinimas vietoje leis ECB atlikti savo analizę dėl ieškovės padėties, ir patikslinama, kad šis patikrinimas vietoje galimas neatsižvelgiant į tai, ar ECB perima tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Jame nurodyta, kad, kartu perimdamas tiesioginę priežiūrą, ECB galės imtis priežiūros priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad ieškovė laikytųsi prudencinių reikalavimų.

25      Dėl patikrinimo apimties ir grafiko pažymėtina, kad sprendimo projekte, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, nurodyta, jog numatyta, kad ECB atlieka patikrinimą vietoje, kurio tikslas – išsamus ieškovės rizikos, rizikos kontrolės ir valdymo tyrimas, siekiant įvertinti, be kita ko, jos procedūras ir sistemas bei valdymo kokybę. Jame nurodyta, kad per šį patikrinimą vietoje daugiausia dėmesio bus skiriama kredito rizikai.

26      Sprendimo projekte, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, taip pat nurodyta, kad, remiantis patikrinimo vietoje rezultatais ir naujausiais rizikos ribojimu pagrįstais FKTK tyrimais, bus parengtas veiksmų planas, kurio terminas yra palyginti artimas. Jame patikslinta, kad tuo atveju, jei per patikrinimą vietoje nustatyti pažeidimai būtų tokie sunkūs ir nuolatiniai, kad jokia rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros priemonė negalėtų užtikrinti taisyklių laikymosi per pagrįstą terminą, ECB pradėtų licencijos panaikinimo procedūrą.

27      Sprendimo projekte, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, taip pat yra priedas „Naujausių [ieškovės] priežiūros duomenų, pateiktų ECB, apžvalga“.

28      2019 m. vasario 14 d. raštu Mikroprudencinės priežiūros III generalinio direktorato generalinis direktorius (toliau – generalinis direktorius) informavo ieškovę, kad remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies d punktu, siejamu su šio reglamento 12 straipsniu ir Reglamento Nr. 468/2014 143–146 straipsniais, ir pagal 2019 m. sausio 10 d. Priežiūros tarybos sprendimą, siekiant išnagrinėti kredito riziką, grupėje bus atliekamas patikrinimas vietoje. Jis pažymėjo, kad šios kontrolės apimtis prireikus gali būti išplėsta atliekant tyrimą ir kad tokiu atveju ieškovę ECB vardu informuos misijos vadovas.

29      Minėtame 2019 m. vasario 14 d. rašte generalinis direktorius nurodė, kad patikrinimas vietoje numatytas 2019 m. kovo mėn., ir pateikė patikrinimo misijos vadovo pavardę. Rašte nurodyta, kad šis asmuo ECB vardu informuos ieškovę apie patikrinimo grupės narių tapatybę ir su ja susisieks ateinančiomis dienomis, kad surengtų pirmąjį susitikimą.

30      Tame 2019 m. vasario 14 d. rašte generalinis direktorius paprašė ieškovės įsitikinti, kad atitinkami subjektai būtų informuoti apie šio rašto turinį ir apie bet kokius vėlesnius pakeitimus. Jis paprašė jos visapusiškai bendradarbiauti atliekant patikrinimą ir priminė, kad pagal Reglamento Nr. 468/2014 143 straipsnio 2 dalies b punktą bet koks juridinio asmens vykdomas trukdymas atlikti patikrinimą vietoje yra ECB sprendimo pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 18 straipsnio 7 dalį, nepažeidžiant nacionalinės teisės, kaip numatyta minėto reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

31      2019 m. vasario 26 d. Sprendimu Rimšēvičs ir ECB / Latvija (C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139) Teisingumo Teismas panaikino 2018 m. vasario 19 d. KNAB sprendimą tiek, kiek juo A buvo uždrausta eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas. Jis nusprendė, kad Latvijos Respublika neįrodė, jog A nušalinimas nuo Latvijos centrinio banko valdytojo pareigų buvo pagrįstas pakankamais įrodymais, kad padarytas sunkus nusižengimas, kaip apibrėžta Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 14 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

32      2019 m. kovo 1 d. raštu ECB pranešė ieškovei, kad nusprendė ją priskirti prie svarbių subjektų, kuriems taikoma tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 468/2014 39 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šis sprendimas įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 4 d.

33      2019 m. kovo 5 d. patikrinimo misijos vadovas susitiko su ieškovės vadovybe per pirmąjį susirinkimą, vadinamą „įvadiniu susirinkimu“. Remdamasis ieškovei pateiktu dokumentu, jis nurodė misijos apimtį – „kredito ir valdymo rizika“, t. y. klasifikacija ir atidėjiniai, inventoriniai įrašai (parduotas perimtas turtas), garantijų ir lėšų vertinimas (parduoti skirtas turtas), duomenų kokybė, valdymas ir verslo modelis. Dėl kiekvienos misijos dalies jis pristatė patikrinimo grupės narius. Jis nurodė, kokių dokumentų ieškovės prašoma, visų pirma, kredito rinkmenų ir bendrų dokumentų, taip pat pristatė keitimosi informacija metodą saugioje platformoje. Jis nurodė, kokius susirinkimus reikia suplanuoti dėl patikrinimo vietoje dalykų. Misijos vadovas apibūdino patikrinimo vietoje organizavimą, be kita ko, patikrinimo grupės įgaliojimus (pateikimas į patalpas, prašymas suteikti informaciją ar dokumentus patikrinimo vietoje, galimybė vien susipažinti su visomis svarbiomis informacinėmis sistemomis, pokalbiai su bet kuriais asmenimis, keitimasis informacija su auditoriais) ir patikrinimo tvarkaraštį. Šiame tvarkaraštyje buvo nurodytas 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus raštas, pirmasis 2019 m. vasario 26 d. prašymas pateikti informacijos, įvadinis susirinkimas, darbas vietoje 2019 m. kovo 11 d.–gegužės 10 d., ataskaitos projekto perdavimas 2019 m. liepos 12 d., „baigiamasis susirinkimas“ 2019 m. liepos 19 d., galutinė ataskaita, „finalinis susirinkimas“ ir galiausiai ieškovės veiksmų plano vykdymo priežiūra.

34      Patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. kovo 11 d.

35      2019 m. balandžio 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės, CR ir CT ieškinį.

III. Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

36      2019 m. gegužės 14 d. FKTK skyrė ieškovei 4 260 EUR baudą už Kredītiestāžu likums (Kredito įstaigų įstatymas, Latvijas Vēstnesis, 1995, Nr. 163) nuostatų, pagal kurias reikalaujama pateikti ir paskelbti metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotosios metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas kartu su prisiekusio auditoriaus ataskaita, pažeidimus.

37      2019 m. gegužės 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo, CR ir CT ieškinį (byla T‑301/19), kuriame prašoma panaikinti ECB sprendimą, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 1 d. raštu, priskirti ieškovę prie svarbių subjektų, kuriems taikoma tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra (žr. šio sprendimo 32 punktą).

38      2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimas vietoje ieškovės patalpose buvo baigtas.

39      2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB padarė išvadą, kad laikoma, jog ieškovė žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 18 straipsnio 1 dalies a punktą. Tą pačią dieną Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) atsisakė patvirtinti ieškovės pertvarkymo schemą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

40      2019 m. rugpjūčio 22 d. FKTK kreipėsi į Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) su prašymu pripažinti ieškovę nemokia.

41      2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas, Latvija) patenkino šį prašymą. Jis paskyrė bankroto administratorių ir perdavė jam visus ieškovės ir jos valdybos įgaliojimus. Teismas atmetė ieškovės valdybos prašymą leisti jai toliau atstovauti ieškovei nagrinėjant skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 15 d. ECB atlikto įvertinimo (juo nustatyta, kad ieškovė žlunga arba galėtų žlugti), dėl tos pačios dienos BPV sprendimo nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos ir dėl FKTK sprendimo pradėti nemokumo procedūrą. Šis teismas pridūrė, kad tai netrukdo ieškovės valdybai pateikti bankroto administratoriui atskiro prašymo dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis.

42      2019 m. rugsėjo 12 d. FKTK taip pat paprašė ECB panaikinti ieškovei suteiktą licenciją.

43      2019 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑732/19); juo ieškovė ir kiti jos akcininkai (arba galimi akcininkai) prašė panaikinti 2019 m. rugpjūčio 15 d. BPV sprendimą nepatvirtinti ieškovės pertvarkymo schemos.

44      2019 m. gruodžio 21 d. A nustojo eiti Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas.

45      2020 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškinį (byla T‑50/20); juo ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos turimos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

46      2020 m. vasario 17 d. ECB panaikino ieškovei suteiktą licenciją. Šis panaikinimas įsigaliojo kitą dieną.

47      2020 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį dėl šio sprendimo (byla T‑230/20).

IV.    Procesas ir šalių reikalavimai

48      2019 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo Europos Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti ECB reikalavimų. 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Bendrojo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą leisti įstoti į bylą.

49      2019 m. liepos 16 d. ECB pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai savo atsiliepimą į ieškinį.

50      2019 m. rugsėjo 10 d. Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai įstojimo į bylą paaiškinimą.

51      2019 m. gruodžio 19 d. Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija), taikydamas proceso organizavimo priemonę, paprašė ECB pateikti sprendimo projektą, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos.

52      2020 m. sausio 10 d. ECB pateikė visą konfidencialią prašomo dokumento versiją, skirtą Bendrajam Teismui (D.1 priedas), ir nekonfidencialią šio dokumento versiją. 2020 m. sausio 29 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas nusprendė nepridėti prie bylos medžiagos minėto dokumento konfidencialios versijos.

53      2020 m. balandžio 28 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas nutarė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio d punktą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Bendrasis Teismas priims sprendimą byloje T‑50/20. 2021 m. kovo 12 d. Bendrasis Teismas priėmė nutartį byloje PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir tą pačią dieną buvo atnaujintas šios bylos nagrinėjimas.

54      2021 m. balandžio 28 d. ir pakartotinai 2021 m. birželio 28 d. ieškovė, CR ir CT paprašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas išnagrinės apeliacinį skundą dėl 2021 m. kovo 12 d. Nutarties PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) ir priims sprendimą byloje C‑321/21 P. 2021 m. gegužės 20 d. ir pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 6 d. ketvirtosios kolegijos pirmininkas, išklausęs ECB, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą.

55      2021 m. liepos 8 d. raštu ieškovės atstovas informavo Bendrąjį Teismą, kad nebeatstovauja CR ir CT. 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija), remdamasis Procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio, kiek jį pareiškė CR ir CT.

56      Galiausiai buvo nustatytas terminas pateikti dubliką – 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė per nustatytą terminą to nepadarė.

57      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti „2019 m. vasario 14 d.“ ECB sprendimą atlikti patikrinimą vietoje jos patalpose ir jos grupės bendrovėse,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

58      ECB, palaikomas Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

V.      Dėl teisės

A.      Dėl ieškinį ieškovės vardu pareiškusio atstovo įgaliojimų

59      Pagal Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį, kai advokatai atstovauja privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, jie privalo pateikti Bendrojo Teismo kanceliarijai šio asmens išduotą įgaliojimą.

60      Byloje yra pateiktas 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotas įgaliojimas (A.2 priedas)

61      Ieškovė teigia, kad bankroto administratorius atsisakė suteikti ieškovės paskirtam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos dokumentų, darbuotojų ir išteklių. Savo 2020 m. kovo 13 d. atsakyme į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą ji pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus raštą; jame nurodyta, kad ieškovės advokatas turėjo, pirma, „pateikti [bankroto administratoriui] rašytinę ataskaitą apie [teisinių paslaugų teikimo] sutarties vykdymo eigą, kurioje išsamiai aprašyti iš [ieškovės] gauti nurodymai, [advokato] atliktos užduotys ir ar iš tiesų yra atliekami darbai“; antra, „informuoti [bankroto administratorių] apie mokėjimus <…>; trečia, „neatlikti jokių veiksmų [ieškovės] vardu, prieš tai nepasitaręs su [bankroto administratoriumi], visų pirma nebeteikti [ieškovei] mokamų paslaugų“.

62      Nepaisant minėto 2019 m. rugsėjo 16 d. bankroto administratoriaus rašto, iš byloje esančių dokumentų nematyti ir nei ieškovė, nei ECB neteigia, kad bankroto administratorius ėmėsi kokių nors veiksmų 2019 m. kovo 5 d. ieškovės valdybos pirmininko išduotam įgaliojimui panaikinti. Tame rašte apie panaikinimą neužsimenama, nors ir nurodoma, kad valdybos pirmininko paskirtas advokatas neturi teisės atlikti jokių veiksmų ieškovės vardu, iš anksto nepasitaręs su bankroto administratoriumi.

63      Todėl Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ieškovė pateikė įgaliojimą, leidžiantį jos advokatui pareikšti ieškinį, kaip numatyta Procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalyje.

B.      Dėl 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. birželio 28 d. pateiktų prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą

64      2021 m. balandžio 28 d. ir pakartotinai 2021 m. birželio 28 d. ieškovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą. Grįsdama savo prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą ieškovė teigė, kad jai reikalinga galimybė patekti į savo patalpas ir prieiga prie bylų ir finansinių išteklių, be to, kad bankroto administratorius nebendradarbiauja, kad jai būtų veiksmingai atstovaujama, nepaisant 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923).

65      Nors Bendrasis Teismas neprivalo nurodyti savo sprendimo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą priežasčių, jis mano, kad išimties tvarka būtų tikslinga jas nurodyti toliau.

66      Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio c arba d punktą Bendrasis Teismas priima savo nuožiūra (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Nutarties DTL / VRDT, C‑67/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:683, 32 ir 33 punktus; 2012 m. spalio 15 d. Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑554/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:629, 37 punktą ir 2018 m. sausio 17 d. Nutarties Josel / EUIPO, C‑536/17 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:14, 5 punktą).

67      Šiuo atveju 2020 m. balandžio 28 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas Bendrojo Teismo sprendimas byloje T‑50/20; toje byloje ieškovė prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. ECB sprendimą, kuriuo atsisakyta įpareigoti bankroto administratorių suteikti ieškovės valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

68      2021 m. kovo 12 d. Nutartimi PNB Banka / ECB (T‑50/20, EU:T:2021:141) Bendrasis Teismas atmetė ieškovės ieškinį. Konkrečiai jis pripažino, kad ECB akivaizdžiai neturėjo įgaliojimų patenkinti ieškovės valdybos prašymo įpareigoti bankroto administratorių suteikti šios valdybos įgaliotam advokatui galimybę patekti į ieškovės patalpas ir prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių (73 punktas). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad nacionalinių valdžios institucijų sprendimams, priimtiems vykstant tokiai nemokumo procedūrai, kaip antai procedūrai dėl ieškovės, atsakant į galimą prašymą leisti susipažinti su atitinkamos kredito įstaigos dokumentais, patekti į patalpas ar suteikti prieigą prie darbuotojų ir išteklių, iš esmės taikoma nacionalinių teismų, kurie prireikus gali pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus pagal SESV 267 straipsnį, jeigu jiems kiltų sunkumų aiškinant ar taikant Sąjungos teisę, kontrolė (72 punktas).

69      Taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimas nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo sustabdytas, ieškovė neįrodinėja (ir net neteigia), be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kad ji kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nors Bendrajame Teisme ji ir priekaištauja jam, kad ieškovės valdybos paskirtam advokatui nuo 2019 m. pabaigos neleidžiama patekti į ieškovės patalpas ar turėti prieigą prie jos informacijos, darbuotojų ir išteklių.

70      Ieškovė pateikė 2019 m. rugsėjo 12 ir 16 d. bei lapkričio mėn. korespondenciją raštu ir el. paštu su bankroto administratoriumi ir prašyme sustabdyti bylos nagrinėjimą, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. balandžio 28 d., tik nurodė, kad „deda daugiau pastangų“ bendraudama su bankroto administratoriumi ir Latvijos teismais, tačiau nepatikslino, kuo šios pastangos pasireiškė.

71      Be to, iš šio sprendimo 41 punkte nurodyto 2019 m. rugsėjo 12 d. Rīgas pilsētas Vidzemes priekšpilsētas tiesa (Rygos miesto Vidžemės apylinkės teismas) sprendimo nematyti, kad ieškovei būtų užkirstas kelias, iškilus galimam ginčui su bankroto administratoriumi, kreiptis į Latvijos teismus. Tame sprendime paminėta, kad ieškovės valdybai neužkertamas kelias pateikti atskirą prašymą bankroto administratoriui dėl atstovavimo teisių vykdant konkrečias užduotis; be to, 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimas BCE ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt. (C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923), kuriuo remdamasi ieškovė teigia, kad bankroto administratorius nepakankamai bendradarbiauja, siekdamas užtikrinti veiksmingą jos atstovavimą, buvo priimtas vėliau už tą sprendimą, todėl ieškovė galėjo a priori šiuo sprendimu remtis kaip nauja aplinkybe nacionaliniame teisme.

72      Taigi Bendrasis Teismas mano, kad nereikia dar kartą stabdyti bylos nagrinėjimo.

C.      Dėl žodinės proceso dalies

73      Procedūros reglamento 106 straipsnyje nustatyta:

„1.      Žodinė proceso dalis Bendrajame Teisme apima teismo posėdį, kuris rengiamas ex officio arba pagrindinės šalies prašymu.

2.      Pagrindinės šalies pateiktame prašyme surengti teismo posėdį turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių ji nori būti išklausyta. <…>

3.      Jeigu nepateikiamas 2 dalyje nurodytas prašymas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos. <…>“

74      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdį (jame nurodant motyvus, dėl kurių pagrindinė šalis nori būti išklausyta), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano turintis pakankamai informacijos.

75      Be to, 2014 m. kovo 14 d. Procedūros reglamento projekto aiškinamajame memorandume (viešai skelbiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje) taip pat patvirtinama, kad, visų pirma atsižvelgdamas į gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos reikalavimus, „Bendrasis Teismas siekia įgyti galimybę neberengti teismo posėdžio, jeigu mano, kad toks posėdis nebūtinas, nebent viena iš pagrindinių šalių pateiktų prašymą, kuriame nurodytų priežastis, dėl kurių nori būti išklausyta“.

76      Procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų (toliau – PVN) 142 punkte nustatyta, kad pagrindinė šalis, kuri nori būti išklausyta per teismo posėdį, per tris savaites po to, kai šalims įteikiamas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą, turi pateikti motyvuotą prašymą. Tame punkte nurodyta, kad motyvus reikia pagrįsti konkrečiu teismo posėdžio naudos atitinkamai šaliai įvertinimu ir juose būtina nurodyti bylos medžiagos aspektus „arba“ argumentus, kuriuos, kaip pati šalis mano, būtina išsamiau išdėstyti „arba“ paneigti per teismo posėdį. Toliau įtvirtinta, jog tam, kad būtų galima geriau užtikrinti, kad per teismo posėdžius vykstant teisminiams ginčams dėmesys būtų sutelktas į konkrečius klausimus, „pageidautina“, kad motyvai nebūtų bendro pobūdžio, pavyzdžiui, nebūtų tik nurodyta bylos svarba. PVN 143 punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė šalis per nustatytą terminą motyvuoto prašymo nepateikia, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies.

77      Taigi iš Procedūros reglamento 106 straipsnio ir iš PVN 142 ir 143 punktų formuluotės matyti, kad, nepateikus prašymo surengti teismo posėdį (arba pateikus tokį prašymą, tačiau jame nenurodant motyvų), Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

78      Šiuo atveju ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. rašte išdėstė savo poziciją dėl posėdžio surengimo:

„1. Patvirtinu, kad dėl išsamiai išdėstytų priežasčių šiuo metu [ieškovei] nėra veiksmingai atstovaujama. Siekdamas vienintelio tikslo – laikytis taikytino termino – prašau surengti teismo posėdį. Vis dėlto pirmiausia reikėtų užtikrinti veiksmingą atstovavimą [ieškovei].

2. Dabartinėmis aplinkybėmis pasirengti teismo posėdžiui ar jame dalyvauti nėra galimybių.“

79      Iš minėto 2021 m. lapkričio 29 d. rašto matyti, kad ieškovės prašymas surengti teismo posėdį nėra tinkamai motyvuotas. Jame nenurodyta jokių priežasčių, kodėl ieškovė nori būti išklausyta.

80      Be to, 2021 m. spalio 25 d. rašte (juo pagrindinėms šalims buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą) Bendrojo Teismo kanceliarija priminė Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies ir PVN 142 punkto nuostatas ir atkreipė pagrindinių šalių dėmesį į tai, kad sveikatos krizės kontekste motyvai turi atitikti minėto PVN punkto reikalavimus.

81      Ieškovės prašyme surengti teismo posėdį teigiama, kad ji mano, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama.

82      Net darant prielaidą, kad taip ieškovė tokiu būdu bando netiesiogiai pateisinti, kodėl tinkamai nemotyvavo savo prašymo surengti teismo posėdį (sprendžiant pagal šį prašymą, tai nėra akivaizdu), reikia pripažinti, kad jos argumentu, jog jai nėra veiksmingai atstovaujama, negalima pateisinti pareigos motyvuoti šį prašymą nevykdymo. Konkrečiai kalbant, ta aplinkybė, kad ieškovei nėra veiksmingai atstovaujama (kaip ji tai supranta), visiškai netrukdė jai pateikti išsamių prašymą surengti teismo posėdį pagrindžiančių įrodymų.

83      Taigi, kadangi ieškovės prašyme surengti teismo posėdį nenurodyta jokių motyvų, nepaisant to, kad Bendrojo Teismo kanceliarija jai aiškiai priminė pareigą motyvuoti šį prašymą, reikia pripažinti, kad prašymas surengti teismo posėdį neatitinka Procedūros reglamento 106 straipsnio 2 dalies nuostatų.

84      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, vadovaudamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi, nusprendžia priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kadangi mano, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

D.      Dėl ieškinio dalyko

85      Ieškinyje ieškovė prašo panaikinti „2019 m. vasario 14 d.“ ECB sprendimą atlikti patikrinimą vietoje jos patalpose ir jos grupės bendrovėse. Ji nurodo, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte daroma nuoroda į 2019 m. sausio 10 d. Priežiūros tarybos sprendimą, tačiau šis sprendimas jai nebuvo atskleistas. Ji pažymi, kad prašo panaikinti sprendimą atlikti patikrinimą vietoje, apie kurį ECB jai pranešė 2019 m. vasario 14 d. raštu, „neatsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo ECB viduje datą“.

86      Iš minėto 2019 m. vasario 14 d. rašto, atsiliepimo į ieškinį ir ECB atsakymo į 2019 m. gruodžio 19 d. proceso organizavimo priemonę matyti, kad sprendimo atlikti patikrinimą vietoje ieškovės patalpose projektas, kurį 2019 m. sausio 10 d. patvirtino Priežiūros valdyba, buvo laikomas priimtu Valdančiosios tarybos 2019 m. sausio 21 d., vykdant Reglamento Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalyje numatytą neprieštaravimo procedūrą.

87      Reikia konstatuoti, kad sprendimo projektas, laikomas priimtu Valdančiosios tarybos 2019 m. sausio 21 d., kurio pagrindiniai motyvai buvo priminti šio sprendimo 23–27 punktuose, formaliai yra sprendimas atlikti patikrinimą vietoje ieškovės patalpose, patvirtintas Valdančiosios tarybos, ir kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šio dokumento versija, kurioje buvo praleista tam tikra informacija, tik po to, kai Bendrasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė proceso organizavimo priemonę.

88      2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus raštu ieškovei, atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos svarstymų konfidencialumo reikalavimus, buvo pranešta apie sprendimo atlikti patikrinimą vietoje esminį turinį, apibendrintą šio sprendimo 28–30 punktuose.

89      Taigi ieškinys turi būti vertinamas taip, kad juo prašoma panaikinti 2019 m. sausio 21 d. ECB priimtą sprendimą atlikti patikrinimą vietoje; apie to sprendimo esminį turinį pranešta 2019 m. vasario 14 d. raštu.

E.      Dėl Komisijos nurodyto nepriimtinumo pagrindo, susijusio su tuo, kad sprendimas atlikti patikrinimą vietoje nekeičia asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, teisinės padėties

90      Komisija teigia, kad kredito įstaigų priežiūros srityje atliekami patikrinimai yra priemonė, kuria kompetentinga institucija užtikrina nuolatinę priežiūrą, t. y. renka faktinius duomenis, kuriais remdamasi vėliau galbūt imsis priemonių priimdama sprendimą, kuris neabejotinai bus aktas, sukeliantis teisinių pasekmių tikrinamam asmeniui. Patikrinimo priemonė neužbaigia jokios procedūros ir nenustato už tyrimą atsakingos institucijos pozicijos. Tai yra procedūros, kurią gali sudaryti kelios stadijos, etapas, kurį galima ginčyti ieškiniu dėl galutinio sprendimo. Pats sprendimas atlikti patikrinimą dar nepakeičia asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, teisinės padėties. Todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

91      Ieškovė, atvirkščiai, teigia, kad ginčijamas sprendimas yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

92      Dėl Komisijos teisės nurodyti minėtą nepriimtinumo pagrindą reikia pažymėti, kad pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 1 dalį įstojimo į bylą dalykas gali būti tik vienos iš pagrindinių šalių visų ar dalies reikalavimų palaikymas. Be to, pagal šio reglamento 142 straipsnio 3 dalį įstojantis į bylą asmuo pripažįsta ginčą tokį, koks jis yra jo įstojimo metu.

93      Iš šių nuostatų matyti, kad šalis, kuriai leista įstoti į bylą atsakovės pusėje, negali remtis nepriimtinumo pagrindu, kuris nebuvo nurodytas atsakovės reikalavimuose (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Darytina išvada, kad Komisija neturi teisės pateikti šio nepriimtinumo pagrindo, todėl Bendrasis Teismas neprivalo į jį aiškiai atsakyti iš esmės.

95      Vis dėlto, kadangi pagal Procedūros reglamento 129 straipsnį Bendrasis Teismas gali bet kada savo iniciatyva, išklausęs pagrindines šalis, išnagrinėti viešąja tvarka grindžiamus nepriimtinumo pagrindus, nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą, reikia išnagrinėti šį viešąja tvarka grindžiamą nepriimtinumo pagrindą (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Sprendimo CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90, EU:C:1993:111, 23 punktą ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo HH Ferries ir kt. / Komisija, T‑68/15, EU:T:2018:563, 41 punktą (nepaskelbtas).

96      Kai ieškinį dėl institucijos priimto akto panaikinimo reiškia fizinis ar juridinis asmuo, šį ieškinį galima pareikšti tik tuo atveju, jei šio akto privalomos teisinės pasekmės gali turėti įtakos ieškovo interesams ir aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 37 punktas).

97      Nei iš jokios nuostatos, nei iš jokio principo nematyti, kad dėl bet kokio patikrinimo įmonės patalpose, kad ir koks būtų jo pobūdis, turi būti priimtas administracinis sprendimas, kurį būtų galima patikrinti teismine tvarka, arba juo labiau kad reikalingas teisminės institucijos leidimas.

98      Iš tiesų, nors „tam tikromis aplinkybėmis“ pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnį, susijusį su privačiu ir šeimos gyvenimu, užtikrinamos teisės gali būti aiškinamos kaip apimančios teisę į bendrovės buveinės, agentūros ar verslo patalpų apsaugą (šiuo klausimu žr. 2002 m. balandžio 16 d. EŽTT sprendimo Société Colas Est ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2002:0416JUD003797197, 41 punktą), bendrojo intereso tikslai, kaip antai sauga, sveikata, darbuotojų ar visuomenės narių, esančių šios bendrovės patalpose, pagrindinių teisių apsauga, ekonominė viešoji tvarka ar tinkamas viešųjų lėšų naudojimas, gali pateisinti teisės aktų leidėjo numatytų patikrinimų vykdymą. Šiuo atžvilgiu teisės aktų leidėjas turi didesnę diskreciją, kai priemonė skirta juridiniams, o ne fiziniams asmenims (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. EŽTT sprendimo Delta Pekárny a.s. prieš Čekijos Respubliką, CE:ECHR:2014:1002JUD000009711, 82 punktą).

99      Kai teisės aktų leidėjas numato, kad administracija atlieka patikrinimus įmonės patalpose, jis, atsižvelgdamas, be kita ko, į siekiamą tikslą ir nagrinėjamos veiklos bei patalpų pobūdį, turi apibrėžti patikrinimą atliekantiems pareigūnams suteikiamus įgaliojimus ir su tuo susijusias garantijas, visų pirma teismines, kad galimas bendrovės teisės į tai, kad būtų paisoma jos patalpų apsaugos, suvaržymas būtų būtinas ir proporcingas.

100    Nors tam tikriems patikrinimams, kaip antai atliekamiems konkurencijos srityje, numatytiems 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 20 straipsnio 4 dalyje, reikia priimti sprendimą, dėl kurio galima pareikšti ieškinį teisme, kitaip yra kalbant apie kitų rūšių patikrinimus, be kita ko, kai administracija neturi įgaliojimų priverstinai atlikti patikrinimo, net jeigu jis yra privalomo pobūdžio, ir įmonei, kuri prieštarauja patikrinimui, gali būti skiriamos administracinės ar baudžiamosios sankcijos.

101    Pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 dalyje numatytiems patikrinimams konkurencijos srityje, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69), numatytoms patikroms vietoje ir pagal 1947 m. liepos 11 d. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 81 dėl darbo inspekcijos 12 straipsnį vykdomiems patikrinimams nereikia priimti administracinio sprendimo, dėl kurio būtų galima pareikšti ieškinį teisme.

102    Nagrinėjamu atveju priimdamas Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 3 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas vis dėlto nusprendė – ir galėjo tai padaryti, – kad šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų, visų pirma dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų, patikrinimus atlieka ECB remdamasis sprendimu.

103    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 288 straipsnį sprendimas yra privalomas visas.

104    Taigi, numatydamas, kad Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnyje nurodytas juridinio asmens patikrinimas atliekamas remiantis sprendimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė, kad aktas, kuriame numatytas šis patikrinimas, sukelia privalomų teisinių pasekmių.

105    Be to, Reglamento Nr. 468/2014 143 straipsnio 2 dalyje nurodyta minimali informacija, kuri turi būti sprendime dėl patikrinimo: patikrinimo vietoje dalykas ir tikslas, taip pat tai, kad juridinio asmens trukdymas atlikti patikrinimą vietoje yra ECB sprendimo pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, nedarant poveikio taikytinai nacionalinei teisei. Šio reglamento 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apie šį sprendimą pranešama asmeniui, kurio atžvilgiu bus atliekamas patikrinimas vietoje.

106    Šiomis aplinkybėmis sprendimas atlikti patikrinimą vietoje, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsniu, sukelia privalomų teisinių pasekmių kredito įstaigai, kuriai apie jį pranešta, nes jai skiriamas patikrinimas, kurio dalykas ir tikslas apibrėžiami tame sprendime.

107    Žinoma, reikia pažymėti, kad, skirtingai nei Reglamento Nr. 1/2003 21 straipsnyje, susijusiame su „kitų patalpų tikrinimu“, numatytu konkurencijos taisyklėms įgyvendinti, Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnyje nustatyta, kad patikrinimai vietoje atliekami atitinkamų „juridinių asmenų verslo patalpose“, o ne „kitose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, įskaitant įmonių ar įmonių asociacijų direktorių, vadovų ir darbuotojų namus.“ Šiuo požiūriu kredito įstaigų patikrinimai vietoje negali pažeisti teisės į privataus gyvenimo gerbimą, kaip ir kitų patalpų patikrinimai, numatyti konkurencijos taisyklėms įgyvendinti.

108    Taip pat tiesa, kad, net jeigu remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsniu priimtas ECB sprendimas sukelia privalomų teisinių padarinių kredito įstaigai, kuriai apie jį pranešta, norint taikyti prievartos priemones, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas, reikia, kaip numatyta šio reglamento 13 straipsnyje, nacionalinės teisminės institucijos leidimo.

109    Be to, reikia pažymėti, kad, kitaip nei Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalyje, Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnyje nenurodyta galimybė pareikšti ieškinį Sąjungos teisme dėl ECB sprendimo atlikti patikrinimą vietoje. Tik šio reglamento 13 straipsnio nuostatose, susijusiose su nacionalinės teisminės institucijos leidimu, numatyta, kad ECB sprendimo atlikti patikrinimą teisėtumo kontrolę gali vykdyti vien Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

110    Vis dėlto iš Reglamento Nr. 1024/2013 13 straipsnio nuostatų neišvengiamai matyti, kad bent jau tuo atveju, kai ECB prašo teisminės institucijos leidimo po to, kai priėmė sprendimą atlikti patikrinimą vietoje, šis sprendimas gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme.

111    Be to, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas, skirtingai, nei numatyta Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nusprendė suteikti sprendimų statusą visiems aktams, leidžiantiems ECB atlikti patikrinimus vietoje kredito įstaigose, nereikia diferencijuoti šių aktų teisminės kontrolės tvarkos pagal tai, ar ECB pateikia prašymą teisminei institucijai, kad ši išduotų leidimą, ar nepateikia. Iš tiesų, viena vertus, galimybė pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme dėl institucijos akto nepriklauso nuo to, ji aiškiai nurodyta teisės aktuose. Kita vertus, priešingas sprendimas galėtų pažeisti teisinio saugumo principą, nes galimybė Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl ECB sprendimo atlikti patikrinimą vietoje priklausytų nuo šios institucijos pasirinkimo po šio sprendimo priėmimo prašyti ar neprašyti nacionalinės teisminės institucijos leidimo, numatyto Reglamento Nr. 1024/2013 13 straipsnyje.

112    Galiausiai, kaip nurodo Komisija, tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą, iš principo nėra aktai, galintys būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktą).

113    Vis dėlto tokie tarpiniai aktai pirmiausia yra aktai, kuriais išreiškiama preliminari institucijos nuomonė (žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), o ECB sprendimų atlikti patikrinimą atveju taip nėra.

114    Be to, ieškinys dėl sprendimo, kuriuo ECB nusprendžia atlikti patikrinimą vietoje kredito įstaigos patalpose, panaikinimo nekelia rizikos supainioti skirtingas administracinių ir teisminių procedūrų stadijas. Iš tiesų, dėl tokio ieškinio Bendrasis Teismas neturėtų nuspręsti, ar atitinkama įmonė padarė riziką ribojančios priežiūros taisyklių pažeidimą (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 20 punktą).

115    Taigi, kadangi naudodamasis savo diskrecija teisės aktų leidėjas nusprendė pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnį priimtus aktus laikyti sprendimais, neatsižvelgiant į tai, ar egzistuoja nacionalinės teisminės institucijos išduotas leidimas, ir šio reglamento 13 straipsnyje nurodyti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atlieka teisėtumo kontrolę, ECB sprendimai atlikti patikrinimą vietoje negali būti laikomi tarpinėmis priemonėmis, dėl kurių negalima pareikšti ieškinio.

116    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sprendimas atlikti patikrinimą vietoje, priimtas remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsniu, kaip antai ginčijamas sprendimas, gali paveikti juridinio asmens, kuriam apie jį pranešta, interesus, iš esmės pakeisdamas jo teisinę padėtį, todėl šį sprendimą šis asmuo gali ginčyti pareikšdamas ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme pagal SESV 263 straipsnį, o to pagrindinės šalys, beje, neginčija.

117    Vadinasi, ieškinys yra priimtinas.

F.      Dėl esmės

118    Ieškovė nurodo dešimt šio ieškinio pagrindų: pirmasis pagrindas susijęs su ECB kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą nebuvimu; antrasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kiek ginčijamas sprendimas nebuvo būtinas pagal šią nuostatą; trečiasis pagrindas susijęs su tos pačios nuostatos pažeidimu, kiek ECB tinkamai neįgyvendino savo diskrecijos; ketvirtasis pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu; penktasis pagrindas susijęs su ieškovės teisės būti išklausytai pažeidimu; šeštasis pagrindas susijęs su ECB pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti ir įvertinti visus reikšmingus konkretaus atvejo aspektus pažeidimu; septintasis pagrindas susijęs su motyvavimo stoka; aštuntasis pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu; devintasis pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu; dešimtasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.

119    Prieš nagrinėjant su ginčijamo sprendimo pagrįstumu susijusius pagrindus, reikia išnagrinėti pagrindus, susijusius su jo formos teisėtumu.

1.      Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su ECB kompetencijos nebuvimu

120    Ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ECB nebuvo kompetentinga priežiūros institucija. Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnį ECB patikrinimus vietoje gali atlikti tik dėl svarbių kredito įstaigų. Pagal šio reglamento 6 straipsnio 5 dalį mažiau svarbiai kredito įstaigai taikoma tiesioginė kompetentingos nacionalinės institucijos priežiūra, nebent ECB nusprendžia perimti tiesioginę priežiūrą, pripažindamas kredito įstaigą svarbia.

121    ECB, palaikomas Komisijos, nesutinka su šiais argumentais.

122    Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies formuluotės, ECB turi išimtinę kompetenciją „visų“ dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu vykdyti šioje nuostatoje išvardytus uždavinius, neatsižvelgiant į tai, ar kredito įstaigos yra svarbios, ar mažiau svarbios (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 37 ir 38 punktus).

123    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 1 dalį ECB vykdo savo uždavinius BPM, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos, ir yra atsakingas už tai, kad BPM veiktų veiksmingai ir nuosekliai (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 39 punktas).

124    Kompetentingos nacionalinės institucijos padeda ECB vykdyti jam pagal Reglamentą Nr. 1024/2013 pavestus uždavinius taip, kad kai kuriuos iš šių uždavinių jos decentralizuotai vykdo mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 41 punktas).

125    Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies d punkte nustatyta, kad, kiek tai susiję su šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis įstaigomis, t. y. mažiau svarbiomis kredito įstaigomis, ECB bet kuriuo metu gali pasinaudoti šio reglamento 10–13 straipsniuose nurodytais tyrimo įgaliojimais, t. y. pateikti prašymus suteikti informacijos, atlikti bendruosius tyrimus ir patikrinimus vietoje.

126    Aplinkybė, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą kompetentingos nacionalinės institucijos decentralizuotai ir kontroliuojamos ECB įgyvendina tam tikrus šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus uždavinius mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu, neturi įtakos ECB kompetencijai vykdyti tyrimo įgaliojimus šių įstaigų atžvilgiu, nes šios nuostatos, remiantis jų pačių formuluote, „nedaro poveikio“ minėto reglamento 6 straipsnio 5 daliai, kurios nuostatos, šiuo atveju reikšmingos, yra nurodytos šio sprendimo 125 punkte. Be to, pagal minėto 6 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą kompetentingų nacionalinių institucijų kompetencija pagal nacionalinę teisę atlikti patikrinimus vietoje minėtose įstaigose taip pat „nedaro poveikio“ atitinkamo reglamento 10–13 straipsniams, susijusiems su ECB įgaliojimais atlikti tyrimus.

127    ECB kompetenciją atlikti patikrinimus vietoje mažiau svarbių kredito įstaigų patalpose patvirtina Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad ECB gali atlikti patikrinimus vietoje šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų patalpose; šios nuostatos a punkte minimos dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos, neišskiriant svarbių įstaigų ir mažiau svarbių įstaigų.

128    Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnyje nustatyta, jog ECB gali atlikti patikrinimus vietoje bet kurioje kitoje įmonėje, kuriai taikoma priežiūra konsoliduotu pagrindu ir kuriai ECB yra priežiūros konsoliduotu pagrindu institucija pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies g punktą, nekeičia šios išvados, nes minėtame 12 straipsnyje prie to reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų tik papildomai nurodomi kiti asmenys, kuriuose ECB gali atlikti patikrinimą vietoje.

129    Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies d punktas, kiek juo ECB suteikiama kompetencija atlikti patikrinimą vietoje mažiau svarbioje kredito įstaigoje, taip pat atitinka šio reglamento 16 konstatuojamąją dalį, pagal kurią ECB turėtų galėti vykdyti savo priežiūros uždavinius, susijusius su „visomis“ kredito įstaigomis, ir minėto reglamento 47 konstatuojamąją dalį, pagal kurią ECB, norėdamas veiksmingai atlikti savo uždavinius, turėtų galėti atlikti patikrinimus vietoje, „prireikus“ bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

130    Taigi iš pirma primintų Reglamento Nr. 1024/2013 nuostatų matyti, kad ECB yra kompetentingas mažiau svarbios kredito įstaigos atžvilgiu vykdyti šio reglamento 10–13 straipsniuose numatytus tyrimo įgaliojimus, be kita ko, įgaliojimus atlikti patikrinimą vietoje.

131    Be to, ECB galimybė atlikti patikrinimus vietoje mažiau svarbiose kredito įstaigose yra aiškiai nurodyta Reglamento Nr. 468/2014 138 straipsnio antrame sakinyje.

132    ECB kompetencijos atlikti patikrinimus vietoje mažiau svarbiose kredito įstaigose taip pat nepaneigia kai kurie šios institucijos leidiniai, kaip antai 2014 m. lapkričio mėn. paskelbtas Bankų priežiūros vadovas, 2018 m. rugsėjo mėn. paskelbtas Patikrinimų vietoje ir vidaus modelių tikrinimo vadovas ar ECB viešos konsultacijos prieš priimant pastarąjį vadovą. Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad šie leidiniai, neturintys privalomosios galios, kaip, beje, primenama ir kiekviename iš jų, negali kaip nors apriboti Sąjungos teisės aktų leidėjo ECB perduotų įgaliojimų. Be to, nė viename iš šių leidinių nepaneigta ECB galimybė atlikti patikrinimus vietoje mažiau svarbiose kredito įstaigose. Priešingai, ši galimybė minima Bankų priežiūros vadove (75 punktas) ir 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtame dokumente „Mažiau svarbių subjektų priežiūra BPM“ (3 ir 10 puslapiai).

133    Kiti ieškovės argumentai turi būti atmesti.

134    Pirma, ieškovė, siekdama įrodyti, kad ECB kompetencija atlikti patikrinimus vietoje mažiau svarbiose kredito įstaigose yra BPM „anomalija“, nepagrįstai teigia, kad ECB negali nustatyti pareigų atitinkamiems subjektams ištaisyti per patikrinimus aptiktas spragas.

135    Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjo ECB suteikta kompetencija atlikti mažiau svarbių kredito įstaigų patikrinimus vietoje atitinka BPM, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos, sukūrimą ir ECB atliekamą kontrolę, kaip kompetentingos nacionalinės institucijos mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu vykdo tam tikrus Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalyje numatytus uždavinius, kurie priklauso jo išimtinei kompetencijai, tačiau šio reglamento 6 straipsnyje leidžiama decentralizuoti jų įgyvendinimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 49 punktą).

136    Be to, remiantis Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis ECB, be galimybės bet kuriuo metu teikti prašymus suteikti informacijos, vykdyti bendruosius tyrimus ar patikrinimus vietoje mažiau svarbiose kredito įstaigose, turi keletą prerogatyvų, susijusių su šių įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, pavyzdžiui, prašyti nacionalinių kompetentingų institucijų ad hoc pagrindu arba nuolat teikti informaciją apie savo uždavinių vykdymą arba, prireikus užtikrinti aukštų priežiūros standartų nuoseklų taikymą, bet kuriuo metu nuspręsti pats vykdyti visus atitinkamus įgaliojimus vienos ar kelių mažiau svarbių kredito įstaigų atžvilgiu. Šio reglamento 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta: nors nacionalinės kompetentingos institucijos išlaiko teisę pagal nacionalinę teisę gauti informaciją ir vykdyti patikrinimus vietoje mažiau svarbių kredito įstaigų patalpose, jos informuoja ECB apie priemones, kurių buvo imtasi, ir „glaudžiai“ koordinuoja šias priemones su ECB.

137    Antra, ieškovės teiginys, kad ECB suprato, jog neturi kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą, ir „iš dalies dėl šios priežasties“ sprendimu, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 1 d. raštu, nusprendė priskirti ieškovę prie svarbių subjektų, nėra pagrįstas. Iš tiesų jokia nuostata ar principas nedraudžia ECB atlikti patikrinimo mažiau svarbaus subjekto patalpose ir tuo pat metu ar vėliau priskirti jį prie svarbių subjektų. Be to, ieškovės teiginį, kad ECB suprato, jog neturi kompetencijos, paneigia ginčijamas sprendimas, kuriame du kartus nurodyta, kad ECB turi kompetenciją priimti sprendimą atlikti patikrinimą mažiau svarbios kredito įstaigos atžvilgiu (žr. to sprendimo 1 ir 4 puslapius).

138    Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl septintojo ieškinio pagrindo, susijusio su motyvavimo trūkumu

139    Ieškovė teigia, kad ECB neįvykdė pareigos motyvuoti, nes 2019 m. vasario 14 d. rašte visiškai nenurodytos priežastys, dėl kurių ECB nusprendė atlikti patikrinimą vietoje.

140    ECB teigia, kad šį pagrindą reikia atmesti.

141    Pagal pirmiausia SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

142    Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį bei asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jo tekstą, bet ir priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

143    SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti Sąjungos institucijų aktus yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo, nuo kurio priklauso ginčijamo teisės akto turinio teisėtumas, klausimo (žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 181 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

144    Dėl sprendimų atlikti patikrinimą, priimtų pagal Reglamento Nr. 2014/2013 12 straipsnį, Reglamento Nr. 468/2014 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Nedarant poveikio [Reglamento Nr. 468/2014] 142 straipsniui ir vadovaujantis [Reglamento Nr. 1024/2013] 12 straipsnio 3 dalimi, patikrinimai vietoje atliekami remiantis ECB sprendimu, kuriame nurodoma bent:

a)      patikrinimo vietoje dalykas ir tikslas, ir

b)      kad bet koks juridinio asmens trukdymas atlikti patikrinimą vietoje yra ECB sprendimo pažeidimas, numatytas [Reglamento Nr. 1024/2013] 18 straipsnio 7 dalyje, nedarant poveikio nacionalinei teisei kaip nustatyta [Reglamento Nr. 1024/2013] 11 straipsnio 2 dalyje.“

145    Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 14 d. rašte, kuriuo ieškovei pranešama apie ginčijamą sprendimą, nurodyta, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 10 d. Priežiūros valdybos sprendimu bus atliktas patikrinimas, grindžiamas Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsniu ir Reglamento Nr. 468/2014 143–146 straipsniais. Jame nurodyta, kad šio patikrinimo tikslas yra kredito rizika ir kad bus tikrinama ieškovė ir jos grupės bendrovės. Jame taip pat nurodyta, kad šis patikrinimas numatytas 2019 m. kovo mėn. ir kad patikrinimo misijos vadovas susisieks su ieškove, kad surengtų pirmąjį susirinkimą.

146    Reikia konstatuoti, kad, kadangi minėtame 2019 m. vasario 14 d. rašte nurodyta, jog patikrinimo vietoje tikslas yra kredito rizika, jame, nors ir glaustai, bet pakankamai aiškiai, kaip numatyta Reglamento Nr. 468/2014 143 straipsnio 2 dalies a punkte, nurodytas ir patikrinimo dalykas, t. y. kredito rizika, ir jo tikslas, t. y. ECB atliekama šios rizikos analizė. Šiuo klausimu ECB neprivalėjo šiame rašte nurodyti įtarimo dėl pažeidimo; to ieškovė, beje, neteigia (žr. šio sprendimo 188 ir 226 punktus).

147    Kredito rizikos sąvoka yra pagrindinė banko veiklos sąvoka, kuri yra nedviprasmiška ir kuri iš esmės atitinka riziką, kad paskolos gavėjas nesugrąžins kredito. Ji nurodyta Reglamento Nr. 575/2013 1 straipsnyje, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 79 straipsnyje ir, beje, yra 2012 m. rugsėjo mėn. paskelbtų Bazelio bankų priežiūros komiteto parengtų pagrindinių veiksmingos bankų priežiūros principų (toliau – Pagrindiniai veiksmingos bankų priežiūros principai) 17 principo dalykas; šie principai nėra privalomi, tačiau, kaip juose pačiuose nurodyta, yra „minimalus de facto standartas bankų ir bankų sistemų reglamentavimo ir riziką ribojančios priežiūros srityje“.

148    Taip pat reikia pažymėti, kad per susirinkimą, surengtą 2019 m. kovo 5 d., t. y. likus kelioms dienoms iki patikrinimo pradžios, patikrinimo misijos vadovas ieškovei pateiktame dokumente pateikė paaiškinimų dėl aptariamo patikrinimo. Visų pirma jis apibūdino misijos apimtį „kredito ir valdymo rizika“, išsamiai aprašydamas patikrinimo turinį, kiek tai susiję su klasifikavimu ir atidėjiniais, inventoriniais įrašais (parduotas perimtas turtas), garantijų ir lėšų vertinimu (parduoti skirtas turtas), duomenų kokybe, valdymu ir verslo modeliu (žr. dokumento 2 puslapį).

149    Be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ieškovei žinomomis aplinkybėmis. Ji nuolat bendravo su FKTK, o ši ne vienus metus atidžiai stebėjo ieškovei kylančią riziką kredito srityje ir ieškovės atžvilgiu, kaip nurodyta šio sprendimo 9 ir 12 punktuose, 2016 ir 2017 m. priėmė sprendimus dėl rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, susijusios, be kita ko, su šiomis rizikomis. Ieškovė tiesiogiai bendravo su ECB, nes 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštais kreipėsi į šią instituciją, prašydama dalyvauti atliekant jos priežiūrą, o ECB priežiūros valdybos pirmininkė, atsakydama jai 2018 m. spalio 8 d. rašte, nurodė pritarianti FKTK nuomonei, jog atsižvelgiant į ieškovės situaciją buvo reikalinga speciali rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra. Ieškovei buvo žinomos visos arbitražo procedūros aplinkybės, nes pati ją inicijavo. Galiausiai jai buvo pranešta apie procedūrą, kuria siekta, kad ECB perimtų tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą, nes apie atitinkamo sprendimo projektą ieškovei buvo pranešta 2019 m. vasario 11 d. ECB raštu.

150    Taigi, net jei ieškinio pareiškimo dieną ieškovė neturėjo sprendimo projekto, laikomo priimtu Valdančiosios tarybos, kuris buvo konfidencialus pagal Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 10 straipsnio 4 dalį (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo ECB / Espírito Santo Financial (Portugalija), C‑442/18 P, EU:C:2019:1117, 43–46 punktus), ji buvo pakankamai susipažinusi su ginčijamo sprendimo motyvais, kad galėtų įvertinti jo pagrįstumą.

151    Be to, reikia pažymėti, kad sprendimo projekto, laikomo priimtu Valdančiosios tarybos, nekonfidencialią versiją ieškovė gavo Bendrajam Teismui nustačius proceso organizavimo priemonę. Šiame projekte, kurio pagrindiniai motyvai išdėstyti šio sprendimo 23–27 punktuose, primenami naujausi vykdytos ieškovės priežiūros duomenys ir nurodyta, kad ankstesniais metais buvo nustatyta trūkumų ir taikytinų nuostatų pažeidimų, kurie išsamiai aprašyti, ir kad dėl jų ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių. Jame nurodyta, kad ICSID rekomendacija neleidžia FKTK įgyvendinti visų ieškovės priežiūros priemonių, kad ECB rengiasi perimti tiesioginę ieškovės rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą ir kad patikrinimas vietoje leis ECB pačiam atlikti ieškovės padėties analizę. Jame pridurta, kad tuo pat metu, kai numatytas ieškovės tiesioginės priežiūros perėmimas, ECB galės imtis priežiūros priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad ieškovė laikytųsi rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų.

152    Taigi minėtame dokumente ieškovė galėjo rasti paaiškinimų, susijusių su ginčijamo sprendimo motyvais, ir dėl jų galėjo pateikti pastabų dubliko stadijoje.

153    Vadinasi, septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

3.      Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su ieškovės teisės būti išklausytai pažeidimu

154    Ieškovė teigia, kad ECB pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes prieš priimdamas ginčijamą sprendimą nesuteikė jai galimybės pareikšti nuomonės dėl numatomo patikrinimo vietoje.

155    ECB, palaikomas Komisijos, nesutinka su šiais argumentais.

156    Pirmiausia Bendrasis Teismas konstatuoja, kad grįsdama pagrindą, susijusį su teisės būti išklausytai pažeidimu, ieškovė tik glaustai nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl numatyto patikrinimo vietoje prieš priimant ginčijamą sprendimą.

157    Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant individualią jam nepalankią priemonę.

158    Nagrinėjamu atveju jokioje Reglamento Nr. 1024/2013 ar Reglamento Nr. 468/2014 nuostatoje nenumatyta, kad prieš priimant sprendimą atlikti kredito įstaigos patikrinimą jai turi būti suteikta galimybė būti išklausytai. Vis dėlto ši aplinkybė savaime neatleidžia ECB nuo pareigos išklausyti subjektą, kuriam skirtas sprendimas dėl patikrinimo, prieš priimant šį sprendimą. Iš tiesų teisė būti išklausytam, kuri yra Chartijoje garantuojama pagrindinė teisė, yra privaloma ECB, ir nereikia, kad kitame dokumente ji būtų aiškiai numatyta.

159    Vis dėlto, pirmiausia, nors Reglamento Nr. 1024/2013 22 straipsnio „Tinkamas priežiūros sprendimų priėmimo procesas“ 1 dalyje numatyta, kad ECB suteikia galimybę būti išklausytiems asmenims, dėl kurių priimami sprendimai dėl priežiūros pagal minėto reglamento 4 straipsnį ir III skyriaus 2 skirsnį „Specialūs priežiūros įgaliojimai“, šiame 22 straipsnyje nenumatytos priemonės, priimamos pagal minėto skyriaus 1 skirsnio „Tyrimo įgaliojimai“ nuostatas.

160    Be to, Reglamento Nr. 468/2014 145 straipsnio „Patikrinimo vietoje procedūra ir pranešimas“ 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad ne mažiau kaip prieš penkias darbo dienas iki patikrinimo vietoje atlikimo pradžios ECB praneša juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas šis patikrinimas, apie ECB sprendimą bei patikrinimo vietoje grupės narių duomenis, tačiau nenurodyta, kad atitinkamas asmuo turi teisę būti išklausytas.

161    Reglamento Nr. 468/2014 31 straipsnio „Teisė būti išklausytam“ 1 dalies paskutiniame sakinyje būtent aiškiai nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos Reglamento Nr. 1024/2013 III skyriaus 1 skirsniui.

162    Taigi taikytinuose teisės aktuose yra numatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems taikoma viena iš Reglamento Nr. 1024/2013 III skyriaus 1 skirsnyje nurodytų tyrimo priemonių, įskaitant patikrinimą vietoje, neturi teisės būti išklausyti prieš priimant tą priemonę.

163    Taikytinuose teisės aktuose, kuriuose numatyta, kad prieš priimant tyrimo priemonę atitinkami asmenys neišklausomi, tinkamai atsižvelgiama į tokios priemonės, kurios vienintelis tikslas – surinkti informaciją, pobūdį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1980 m. birželio 26 d. Sprendimo National Panasonic / Komisija, 136/79, EU:C:1980:169, 21 punktą ir generalinio advokato N. Wahl išvados byloje Italmobiliare / Komisija, C‑268/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:697, 119 punktą).

164    Be to, iš Reglamento Nr. 1024/2013 22 straipsnio 1 dalies matyti, kad sprendimams, kuriais ECB prireikus nusprendžia nustatyti rizikos ribojimu pagrįstas priemones, atsižvelgdamas į per tyrimą surinktą informaciją, turi būti taikoma procedūra, apimanti atitinkamų asmenų teisę būti išklausytiems.

165    Taip pat reikia priminti, jog tai, kad patikrinimo procedūra vykdoma kelis mėnesius, apima patikrinimus vietoje ir atitinkamos įmonės, kurios pareiškimai pridedami prie bylos medžiagos, išklausymą, gali leisti nustatyti, kad atitinkama įmonė per patikrinimą buvo išklausyta, žinodama visas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, EU:C:2008:746, 45 ir 46 punktus).

166    Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, remiantis 2019 m. kovo 5 d. pateiktu patikrinimo misijos vadovo pranešimu, patikrinimo grupės nariai ir ieškovės atsakingi asmenys turėjo suplanuoti kelis susitikimus svarbiais klausimais (žr. šio pranešimo 5 psl.). Iš šio pranešimo taip pat matyti, kad patikrinimo ataskaitos projekto išsiuntimas ir „baigiamasis“ susirinkimas buvo numatyti prieš galutinės ataskaitos išsiuntimą ir „finalinį“ susirinkimą (žr. šio pranešimo 7 psl.).

167    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ECB sprendimas atlikti patikrinimą vietoje kredito įstaigoje pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnį nesiejamas su atitinkamo subjekto teise būti išklausytam prieš priimant minėtą sprendimą.

168    Būtent po to, kai priimamas sprendimas atlikti patikrinimą vietoje, ir prieš priimant galimą sprendimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnį ir III skyriaus 2 skirsnį ECB turi suteikti atitinkamiems asmenims galimybę būti išklausytiems.

169    Išsamumo sumetimais, darant prielaidą, kad ECB turėjo išklausyti ieškovę prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, reikia priminti, kad teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, pažeidimas lemia pasibaigus atitinkamai administracinei procedūrai priimto sprendimo panaikinimą tik jei, nesant šio pažeidimo, šios procedūros rezultatas galėjo būti kitoks (žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

170    Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad jei ieškovė būtų buvusi išklausyta prieš priimant ginčijamą sprendimą, procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad ieškovė taip neteigia ir kad ginčijamas sprendimas priimtas jai žinomomis aplinkybėmis, kaip nurodyta šio sprendimo 149 punkte.

171    Taigi penktasis pagrindas turi būti atmestas.

4.      Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes ginčijamas sprendimas nebuvo būtinas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

172    Antrajame pagrinde ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnį patikrinimas vietoje turi būti būtinas. Vis dėlto jos atžvilgiu atliktas patikrinimas vietoje buvo atsakomoji priemonė, kuria ECB parodė, kad netoleruoja jokios kritikos. 2019 m. vasario 14 d. rašte ECB aiškiai neapibrėžė patikrinimo vietoje apimties ir tikslo. Jis nepaaiškino, kodėl patikrinimas vietoje buvo būtinas siekiant išanalizuoti kredito riziką. FKTK daug metų atidžiai stebi šią riziką. Visus ieškovės sprendimus kredito srityje stebėjo FKTK, o visiems šiems sprendimams dėl didesnės nei 50 000 EUR sumos reikėjo jos patvirtinimo. Jau ilgą laiką nebuvo padaryta jokių ieškovės kreditų portfelio pakeitimų negavus FKTK pritarimo.

173    Ketvirtajame ieškinio pagrinde ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas. ECB turėjo naudoti kuo mažiau varžančią priemonę numatytam tikslui pasiekti. Ieškovė visada buvo pasirengusi pateikti ECB ir FKTK visą būtiną informaciją. Neįrodyta, kad patikrinimo vietoje, kurį atliko ECB, nebuvo galima išvengti taikant kitas tinkamas tyrimo priemones. ECB atliekami patikrinimai vietoje yra apsunkina labiau nei kompetentingų nacionalinių institucijų atliekami patikrinimai, visų pirma todėl, kad pirmuosius vykdo tarnautojai, kurie nemoka atitinkamos šalies kalbos. Taip ypač yra Latvijos atveju, nes šios šalies kalba nėra plačiai paplitusi už jos sienų. Be to, sudarant patikrinimo tvarkaraštį buvo piktnaudžiaujama, nes patikrinimo metu ieškovė vykdė savo metinį auditą su trečiąja įmone, o ECB atsisakė atidėti patikrinimą vienam mėnesiui. Ieškovei nepavyko užbaigti metinio audito laiku ir dėl šios priežasties FKTK jai skyrė baudą.

174    ECB, palaikomas Komisijos, nesutinka su šiais argumentais.

175    Atsižvelgiant į antrojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų ryšį, šiuos du pagrindus reikia nagrinėti kartu.

176    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalį ECB gali vykdyti visus būtinus įstaigų, kurioms taikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, be kita ko, kredito įstaigų, kurios įsteigtos dalyvaujančiose valstybėse narėse, verslo patalpų patikrinimus vietoje.

177    Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalyje vartojamas apibūdinimas „būtini“ atitinka proporcingumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti ir neviršytų to, kas būtina jiems įgyvendinti, todėl esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi tikslams (2013 m. sausio 22 d. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 50 punktas ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba, C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631, 206 punktas).

178    Priemonės proporcingumo vertinimas turi atitikti Sąjungos institucijoms suteiktą diskreciją nustatant šią priemonę (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). ECB turi didelę diskreciją priimdamas, kaip šiuo atveju, aktą dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigos priežiūros (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 86 punktą).

179    Remiantis šio sprendimo 177 punkte nurodyta jurisprudencija, patikrinimo vietoje būtinumas ir proporcingumas turi būti vertinami atsižvelgiant į teisės aktais siekiamus tikslus.

180    Šiuo klausimu reikia priminti, kad rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros tikslas – užtikrinti šių įstaigų saugumą ir patikimumą, finansų sistemos stabilumą ir indėlininkų apsaugą (žr. Reglamento Nr. 1024/2013 30 ir 65 konstatuojamąsias dalis).

181    Tinkamas kredito įstaigų atliekamas kredito rizikos valdymas yra vienas iš pagrindinių rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 575/2013 1 straipsnio, Direktyvos 2013/36 79 straipsnio, taip pat Pagrindinių veiksmingos bankų priežiūros principų 17 principo.

182    Be to, reikia pažymėti, kad kiekvienai kredito įstaigai taikoma „nuolatinė“ kompetentingų įstaigų atliekama rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra (žr. Reglamento Nr. 1024/2013 37 konstatuojamąją dalį, Direktyvos 2013/36 3 konstatuojamąją dalį ir Reglamento Nr. 575/2013 25 konstatuojamąją dalį).

183    Kompetentingos institucijos pagal Reglamento Nr. 1024/2013 14–16 straipsnius ir Direktyvos 2013/36 104 straipsnį turi įgaliojimus, leidžiančius joms panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą, reikalingą veiklai vykdyti, prieštarauti šios įstaigos kapitalo dalies įgijimui ir nustatyti priežiūros priemones, be kita ko, įstaigos valdymo sustiprinimą, jos padėties nuosavų lėšų ar likvidumo srityje pagerinimą, ekonominės veiklos apribojimą, veiklos nutraukimą arba valdymo organo narių pašalinimą iš pareigų.

184    Kompetentingos institucijos pagal Reglamento Nr. 1024/2013 9–13 straipsnius ir Direktyvos 2013/36 65 straipsnio 3 dalį taip pat turi tyrimo įgaliojimus, leidžiančius joms pareikalauti bet kokios informacijos, būtinos jų uždaviniams atlikti, įskaitant informaciją, kuri nurodyta forma turi būti reguliariai teikiama stebėsenos ir susijusiais statistikos tikslais, vykdyti tyrimus ir atlikti patikrinimus vietoje. Reglamento Nr. 1024/2013 47 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ECB turėtų turėti galimybę paprašyti bet kokios jam reikalingos informacijos ir atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje, „kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius“.

185    Kompetentingos institucijos, remdamosi Direktyvos 2013/36 97 ir 99 straipsniais, vykdo priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą. Paisydamos proporcingumo principo, jos nustato tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdamos į atitinkamos įstaigos dydį, sisteminę veiklos svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Įstaigų, kurioms taikoma priežiūros analizės programa, tikrinimas ir vertinimas atliekami bent kartą per metus. Ši programa, kuri apima patikrinimų vietoje planą, taikoma įstaigoms, kurių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai arba priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai rodo didelę riziką dėl finansinio stabilumo ar atitinkamų nuostatų pažeidimų, įstaigoms, kurios kelia sistemingą riziką finansų sistemai, ir visoms kitoms įstaigoms, jei kompetentingos institucijos mano, kad to reikia. Kompetentingos institucijos, jei tai yra tikslinga pagal minėtą 97 straipsnį, gali taikyti priemones, pavyzdžiui, dažnesnius įstaigos patikrinimus vietoje ar daugiau tokių patikrinimų arba nuolatinį kompetentingos institucijos atstovų buvimą įstaigoje.

186    Be to, Pagrindinių veiksmingos bankų priežiūros principų 9 ir 10 principuose numatyta, kad priežiūros institucija naudoja savo išteklius proporcingai rizikos profiliui ir sisteminei banko svarbai. Juose pažymėta, kad ši institucija taiko metodą, pagal kurį tinkamai derinami patikrinimai vietoje ir dokumentų patikrinimai. Pirma, priežiūros institucija analizuoja duomenis apie rizikos ribojimo būklę ir bankų pateiktas statistines deklaracijas. Antra, ji visiškai nepriklausomai tikrina bankų ataskaitas, teikiamas pagal prašymą ar reguliariai, atlikdama patikrinimus vietoje arba pasitelkdama išorės auditorius. Ji palaiko reguliarius ryšius su valdyba, išorės administratoriais, vadovybe ir vadovaujančiais darbuotojais. Ji nuolat dalyvauja susirinkimuose su vadovybe ir valdyba. Ji gali kreiptis į nepriklausomus trečiuosius asmenis, tačiau negali perduoti rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros pareigų tretiesiems asmenims.

187    Iš šio sprendimo 182–186 punktuose nurodytų konstatuojamųjų dalių, nuostatų ir principų matyti, kad kredito įstaigoms taikoma „nuolatinė“ rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, derinant dokumentų patikrinimus, atliekamus remiantis kompetentingoms institucijoms reguliariai teikiama informacija, su patikrinimais vietoje, leidžiančiais patikrinti pateiktą informaciją. Dokumentų patikrinimai iš principo negali pakeisti patikrinimų vietoje, kurie, be kita ko, leidžia kompetentingai institucijai nepriklausomai patikrinti šių įstaigų deklaruotą informaciją.

188    Reikia patikslinti, kad, kitaip nei patikrinimais, kuriuos Komisija atlieka remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalimi ir kurių tikslas nustatyti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus, ECB vykdomais patikrinimais vietoje siekiama, atliekant nuolatinę priežiūrą ir derinant dokumentų patikrinimus su patikrinimais vietoje, įsitikinti, ar kredito įstaigos užtikrina patikimą savo rizikos valdymą ir padengimą ir ar teikiama informacija yra patikima, todėl šių patikrinimų vykdymas nepriklauso nuo to, ar įtariama padarius pažeidimą. Be to, ieškovė to ir neteigia.

189    Šio sprendimo 188 punkte pateiktos išvados nepaneigia Reglamento Nr. 1024/2013 13 straipsnio 2 dalies antro sakinio formuluotė, pagal kurią nacionalinė teisminė institucija, tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, gali paprašyti ECB pateikti išsamių paaiškinimų, be kita ko, dėl motyvų, kurie leidžia ECB manyti, kad padarytas šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų pažeidimas, taip pat dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir asmens, kuriam taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžio.

190    Reglamento Nr. 1024/2013 13 straipsnio 2 dalies antras sakinys susijęs ne su patikrinimo vietoje būtinumu, bet su numatytų prievartos priemonių proporcingumo kontrole, visų pirma kai konstatuojama, kad asmuo nesutinka su patikrinimu.

191    Galiausiai iš šio sprendimo 182–186 punktuose primintų nuostatų, konstatuojamųjų dalių ir principų matyti, kad patikrinimų vietoje dažnumas ir intensyvumas nustatomi atsižvelgiant į proporcingumo principą.

192    Nagrinėjamu atveju, pirma, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad taikytinų nuostatų trūkumus ir pažeidimus FKTK identifikavo kelerių metų laikotarpiu iki patikrinimo ir kad ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių, kad išsklaidytų dėl šių išvadų kylančius nuogąstavimus, susijusius su rizikos ribojimu.

193    Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad grįsdama antrąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus ieškovė nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų siekiama užginčyti ginčijamame sprendime nurodytų taikytinų nuostatų trūkumų ir pažeidimų tikrumą. Konkrečiai kalbant, ji netvirtina, kad nacionaliniuose teismuose ginčijo 2016 m. vasario mėn. ir 2017 m. rugpjūčio mėn. priimtus FKTK sprendimus, ir nenurodo galimų teismo procesų baigties. Ieškovė neginčija ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad ji nesiėmė tinkamų priemonių aptariamiems su rizikos ribojimu susijusiems nuogąstavimams pašalinti.

194    Antra, ieškovės argumentui, kad ji buvo pasirengusi pateikti ECB visą reikalingą informaciją, negalima pritarti, nes toks informacijos pateikimas nebuvo lygiavertis ECB galimybei vietoje patikrinti perduotos informacijos vientisumą ir patikimumą ir dalyvauti susirinkimuose įvairiais klausimais su ieškovės atstovais.

195    Trečia, aplinkybė, kad ieškovei tenkančią kredito riziką jau daugelį metų stebėjo FKTK, visų pirma reiškianti, kad visi ieškovės sprendimai dėl didesnių nei 50 000 EUR sumų turėjo būti tvirtinami FKTK, nepaneigia patikrinimo vietoje būtinumo. Ši stebėsena patvirtina FKTK dėmesio sutekimą į kredito riziką ir neprieštarauja ginčijamo sprendimo motyvui, kad ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių jau nustatytiems trūkumams ir taikytinų nuostatų pažeidimams ištaisyti.

196    Ketvirta, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijamas sprendimas yra prieš ją nukreipta atsakomoji priemonė. Šiuo klausimu ECB administracinės peržiūros valdybos nario pareiškimai, padaryti per 2017 m. lapkričio 21 d. konferenciją, kad tuo atveju, kai kredito įstaiga pradeda oficialią procedūrą prieš kompetentingą instituciją, ši gali reaguoti sustiprindama savo priežiūrą, nėra pakankamas įrodymas, kad ginčijamas sprendimas yra atsakomoji priemonė, nes šie glausti pareiškimai buvo padaryti „asmeniškai“, jie nebūtinai reiškia, kad egzistuoja atsakomosios priemonės, ir jie yra nėra išsamūs.

197    Penkta, reikia atmesti argumentą, grindžiamą tuo, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte ECB aiškiai nenurodė patikrinimo vietoje apimties ir tikslo ir nepaaiškino, kodėl buvo būtina atlikti patikrinimą siekiant išanalizuoti kredito riziką. Iš tiesų klausimas, ar minėtas 2019 m. vasario 14 d. raštas yra pakankamai motyvuotas, jau buvo išnagrinėtas šio sprendimo 145–150 punktuose ir bet kuriuo atveju yra susijęs su Reglamento Nr. 468/2014 145 straipsnyje numatytu pranešimo reikalavimu, kurį reikia skirti nuo ginčijamo sprendimo pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės, kaip nurodyta šio sprendimo 143 punkte primintoje jurisprudencijoje.

198    Šešta, ieškovės argumentą, kad ECB patikrinimai apsunkina labiau nei kompetentingų nacionalinių institucijų atliekami patikrinimai, reikia atmesti kaip neturintį faktinio pagrindo.

199    Iš tiesų, viena vertus, kaip teigia ECB, jo vykdomi patikrinimai ir nacionalinių kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai yra grindžiami tais pačiais standartais. Beje, ieškovė to neginčija. Kita vertus, kaip taip pat teigia ECB, tai, kad tikrintojai vartoja anglų kalbą, šiuo atveju negali būti laikoma reikšmingu suvaržymu, nes ieškovės atstovai neprivalėjo bendrauti šia kalba su patikrinimo grupės darbuotojais, be to, vėliau ieškovė pasirinko anglų kalbą kaip vienintelę bendravimo su ECB kalbą.

200    Aplinkybė, kad ECB patikrinimai yra apsunkina labiau nei kompetentingų nacionalinių institucijų atliekami patikrinimai, bet kuriuo atveju neįrodo, kad jie neproporcingi.

201    Galiausiai, septinta, neįrodyta, kad patikrinimo tvarkaraštis būtų sudarytas piktnaudžiaujant. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad patikrinimas pradėtas praėjus daugiau nei trims savaitėms po to, kai gautas 2019 m. vasario 14 d. raštas, ir kad prieš tai buvo surengtas įvadinis susirinkimas, per kurį apibūdinta patikrinimo eiga, o tai leido ieškovei imtis organizacinių priemonių iki patikrinimo pradžios. Aplinkybė, kad ieškovė patikrinimo metu vykdė metinį ataskaitų auditą, neįrodo piktnaudžiavimo šiuo tvarkaraščiu. Viena vertus, jeigu ECB būtų įpareigojamas atidėti patikrinimą vien dėl to, kad kredito įstaiga turi atlikti metinį savo ataskaitų auditą, kiltų pavojus finansinio stabilumo tikslui, nors Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalyje, priešingai, numatyta, kad ECB „bet kuriuo metu“ gali pasinaudoti įgaliojimais atlikti patikrinimą vietoje. Kita vertus, neįrodyta, kad patikrinimas būtų sutrukdęs ieškovei laiku užbaigti metinį ataskaitų auditą. Šiuo klausimu reikia konstatuoti: pirma, kredito įstaigos turi imtis reikiamų priemonių, kad įvykdytų teisės aktuose nustatytus terminus audituotoms ataskaitoms pateikti, antra, remiantis 2019 m. gegužės 14 d. FKTK sprendimu, kuriuo ieškovei skirta sankcija, vėlavimas pateikti ataskaitas jau fiksuotas 2017 m. ir, trečia, ieškovės vėlavimą pateikti audituotas metines ataskaitas prireikus taip pat galima paaiškinti nepakankamais audito grupės skirtais ištekliais.

202    Tokiomis aplinkybėmis ECB, naudodamasis didele diskrecija, galėjo pagrįstai nuspręsti, kad reikia ieškovės patalpose atlikti patikrinimą vietoje, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalį, siekiant išnagrinėti kredito riziką, su kuria susidūrė ieškovė, ir – kalbant plačiau – užtikrinti šios įstaigos patikimumą, finansų sistemos stabilumą ir indėlininkų apsaugą. Be to, neįrodyta nei kad ECB galėjo taikyti mažiau suvaržančią priemonę nei patikrinimas vietoje, kurį jis atliko, nei kad dėl šios patikrinimo priemonės kilę nepatogumai buvo neproporcingi siekiamam tikslui.

203    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis ir ketvirtasis pagrindai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

5.      Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes ECB tinkamai neįgyvendino savo diskrecijos, ir dėl šeštojo ieškinio pagrindo, grindžiamo ECB pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visus reikšmingus konkretaus atvejo aspektus pažeidimu

204    Trečiajame pagrinde ieškovė teigia, kad ECB neatsižvelgė į diskrecinį sprendimo atlikti patikrinimą vietoje pobūdį. Neįrodyta, kad ECB pasinaudojo diskrecija nuspręsti, ar patikrinimas vietoje buvo tinkamas. Tai, kad nebuvo jokio „reikšmingo“ argumento, matyti iš ECB sprendimo atlikti mažiau svarbios kredito įstaigos patikrinimą vietoje labai neįprasto pobūdžio.

205    Pateikdama šeštąjį ieškinio pagrindą ieškovė tvirtina, kad ECB neįvykdė pagal jurisprudenciją jam tenkančios pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visus „reikšmingus“ nagrinėjamo atvejo aspektus. ECB neatsižvelgė į tai, kad FKTK turėjo daug reikšmingos informacijos apie bet kokią galimai patiriamą kredito riziką.

206    ECB, palaikomas Komisijos, teigia, kad trečiąjį ir šeštąjį pagrindus reikia atmesti.

207    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad trečiasis pagrindas turi būti laikomas grindžiamu teisės klaida, susijusia su tuo, kad ECB nepasinaudojo diskrecija nuspręsti, ar patikrinimas vietoje yra tinkamas, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalį, o tai visų pirma matyti iš to, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte nenurodyta jokia „reikšminga“ aplinkybė.

208    Šeštajame pagrinde ieškovė dar kartą nurodo pagrindą, susijusį su teisės klaida, kad ginčijamame sprendime nebuvo kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti „reikšmingi“ nagrinėjamo atvejo aspektai.

209    Šiuos du ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu, nes jais abiem siekiama priekaištauti ECB, kad jis padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo arba neįvertino reikšmingų nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

210    Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, kai ieškovas nurodo pagrindus, susijusius su tokio pobūdžio teisės klaidomis, jis turi pateikti įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad tokia klaida buvo.

211    Grįsdama šiuos pagrindus ieškovė glaustai nurodo, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte nėra „jokių reikšmingų argumentų“. Ji pabrėžia, kad ECB atliekamas patikrinimas vietoje yra neįprastas mažiau svarbios kredito įstaigos atveju ir kad ECB neatsižvelgė į didelį kiekį FKTK turėtos informacijos dėl kredito rizikos, su kuria susidūrė ieškovė.

212    Vis dėlto iš sprendimo projekto, kuris laikomas priimtu Valdančiosios tarybos, visų pirma jo priedo, matyti, kad ECB atsižvelgė į FKTK turėtą informaciją dėl ieškovei kylančios kredito rizikos. Iš jo taip pat matyti, kad ECB atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė yra mažiau svarbi kredito įstaiga, ir du kartus nurodė, kad tai netrukdo atlikti patikrinimo vietoje, kaip pažymėta šio sprendimo 137 punkte. Galiausiai iš jo matyti, kad ECB tinkamai įvertino, ar patikrinimas vietoje buvo tinkamas, ir padarė teigiamą išvadą, visų pirma atsižvelgdamas į ankstesniais metais nustatytus trūkumus ir taikytinų nuostatų pažeidimus ir į tai, kad ieškovė nesiėmė tinkamų priemonių jiems ištaisyti.

213    Iš to, kas išdėstyta, ir iš atsakymo į antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus matyti, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ECB neišnagrinėjo reikšmingų jos situacijai aplinkybių arba neįvertino, ar atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo būtina atlikti patikrinimą vietoje.

214    Taigi trečiasis ir šeštasis pagrindai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

6.      Dėl aštuntojo ieškinio pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu

215    Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai, nes jo taikymo sritis ir tikslas nėra aiškūs. Kadangi 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte paminėta tik kredito rizika, ieškovė negali žinoti jo privalomojo poveikio apimties ir suprasti, kokiu atveju patikrinimą atliekančių pareigūnų nurodymo nesilaikymas gali būti laikomas trukdymu. Šiame rašte net nurodyta, kad patikrinimo apimtis galėjo būti neribotai išplėsta, kai jis buvo atliekamas. Vis dėlto Bankų priežiūros vadove akcentuojama, kad patikrinimo vietoje apimtis turi būti iš anksto apibrėžta. Patikrinimą atliekančių pareigūnų pateikti klausimai apėmė daugybę sričių, kurios neturi reikšmės nagrinėjant kredito riziką. Kai kurie klausimai neatitiko identifikuojamo rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros tikslo, bet buvo susiję su išsamiu tyrimu kovos su pinigų plovimu srityje, t. y. srityje, kurioje ECB nėra kompetentinga institucija, net ir svarbių įstaigų atžvilgiu. Be to, net atliekant tyrimą kovos su pinigų plovimu srityje, ieškovei pateiktas prašymas pateikti informaciją apie visus visų klientų gautus ir pateiktus mokėjimus per pastaruosius dvejus metus būtų nepagrįstas.

216    ECB, palaikomas Komisijos, nesutinka su šiais argumentais.

217    Pagal teisinio saugumo principą visų pirma reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių fiziniams asmenims ir įmonėms (žr. 2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 111 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

218    Iš teisinio saugumo principo išplaukianti teisė reikalauti teisėtų lūkesčių apsaugos taikoma kiekvienam asmeniui, kurio padėtis leidžia teigti, kad Sąjungos administracija paskatino jo pagrįstų lūkesčių atsiradimą. Garantijos, galinčios sukelti tokių lūkesčių, yra bet kokia forma pateikta tiksli, nesąlygiška, nuosekli informacija, kurią suteikia tam teisę turintys patikimi šaltiniai. Kita vertus, niekas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, jei administracija jam nesuteikė konkrečių garantijų (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C‑611/17, EU:C:2019:332, 112 punktas).

219    Ginčijamame sprendime nurodyta, kad patikrinimo tikslas – išsamus ieškovės rizikos, rizikos kontrolės ir valdymo tyrimas, siekiant įvertinti, be kita ko, jos procedūras, sistemas ir valdymo kokybę, ir kad per šį patikrinimą daugiausia dėmesio bus kreipiama į kredito riziką.

220    Tai, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte nurodyta, jog patikrinimo vietoje tikslas yra kredito rizika, nepažeidžia teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

221    Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 147 punkte, kredito rizika yra pagrindinė banko veiklos sąvoka, kurią supranta šio sektoriaus dalyviai. Be to, patikrinimo apimtis buvo detaliau apibūdinta per 2019 m. kovo 5 d. susirinkimą, likus kelioms dienoms iki patikrinimo pradžios. Kaip pažymėta šio sprendimo 33 punkte, patikrinimo misijos vadovas ieškovei perduotame dokumente nurodė misijos apimtį – „kredito ir valdymo rizika“, t. y. klasifikacija ir atidėjiniai, inventoriniai įrašai (parduotas perimtas turtas), garantijų ir lėšų vertinimas (parduoti skirtas turtas), duomenų kokybė, valdymas ir verslo modelis.

222    Šiomis aplinkybėmis ieškovė nepagrįstai teigia, kad minėtas 2019 m. vasario 14 d. raštas, kiek jame minima kredito rizika, nebuvo aiškus ir kad todėl ji negalėjo žinoti, kokiu atveju patikrinimą atliekančių pareigūnų nurodymo nesilaikymas gali būti laikomas trukdymu.

223    Be to, aplinkybė, kad 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašte nurodyta, jog patikrinimo apimtis gali būti išplėsta, kai jis atliekamas, ir kad tokiu atveju misijos vadovas ECB vardu apie tai informuotų ieškovę, nepažeidė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

224    Iš tiesų minėtame 2019 m. vasario 14 d. rašte buvo nurodyta, kad dėl tokio patikrinimo apimties išplėtimo ieškovė bus iš anksto informuojama. Taigi iš šio rašto matyti, kad, nesant tokios informacijos, patikrinimo objektas lieka apribotas kredito rizika.

225    Dėl ieškovės argumento, kad Bankų priežiūros vadovo 69 punkte nurodyta, jog patikrinimai vietoje turi būti iš anksto apibrėžti, reikia konstatuoti, kad būtent taip ir buvo aptariamo patikrinimo atveju, nes jis buvo orientuotas į konkrečią riziką.

226    Be to, pagal Bankų priežiūros gairių 73 punktą patikrinimai vietoje gali būti „bendri“, t. y. apimti įvairias rizikas ir veiklos rūšis, siekiant pateikti bendrą kredito įstaigos vaizdą, „tiksliniai“ – nukreipti į konkrečią kredito įstaigos veiklos dalį, dėl konkrečios problemos ar rizikos, arba „teminiai“ – orientuoti į konkretų klausimą (pavyzdžiui, veiklos sritis ar sandorių tipai) panašių kredito įstaigų grupėje. Tame punkte nurodyta, kad jungtinės priežiūros grupės, sudarytos iš ECB ir kompetentingų nacionalinių institucijų darbuotojų, gali prašyti atlikti konkrečios rizikos kontrolės arba valdymo proceso teminį tyrimą visose įstaigose. Jame nurodyta, kad teminiai tyrimai taip pat gali būti atliekami remiantis makrolygio rizikos ribojimo ir sektorinėmis analizėmis, kuriose nustatoma grėsmė finansiniam stabilumui dėl ekonomikos sektorių susilpnėjimo arba rizikingos praktikos išplitimo bankų sektoriuje.

227    Priekaištą, grindžiamą teiginiu, kad per patikrinimą jį atliekantys pareigūnai paprašė pateikti informacijos, nesusijusios su kredito rizika, reikia atmesti kaip nereikšmingą.

228    Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsniu grindžiamo sprendimo atlikti patikrinimą vykdymo sąlygos savaime neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui, nes jos susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 28 d. Sprendimo Qualcomm ir Qualcomm Europe / Komisija, C‑466/19 P, EU:C:2021:76, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi tokio pobūdžio sprendimo teisėtumas negali priklausyti nuo to, kaip patikrinimą atliekantys pareigūnai užtikrina jo vykdymą.

229    Reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai patikrinimą atliekantys pareigūnai prašo pateikti informacijos, nesusijusios su patikrinimo dalyku, atitinkamas subjektas turi teisę atsisakyti pateikti tokią informaciją, išskyrus atvejus, kai ECB, taikydamas prievartos priemones, imasi priverstinio atitinkamo sprendimo vykdymo.

230    Jeigu ECB nusprendžia priimti sprendimą skirti sankciją juridiniam asmeniui dėl kliudymo atlikti patikrinimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 18 straipsnio 7 dalį, dėl šio sprendimo gali būti pareikštas ieškinys Bendrajame Teisme. Tokiame ieškinyje atitinkamas juridinis asmuo gali, jei mano, kad tai pagrįsta, teigti, kad patikrinimą atliekantys pareigūnai paprašė pateikti daugiau informacijos, nei apima patikrinimo dalykas.

231    Atitinkamas subjektas taip pat gali, neatsisakydamas pateikti informacijos per patikrinimą, pateikti prieštaravimus dėl šio informacijos pateikimo ir prašyti ECB nenaudoti nagrinėjamos informacijos, nes ji nėra patikrinimo dalykas. Dėl ECB atsisakymo patenkinti atitinkamo juridinio asmens teisėtus prašymus gali kilti ECB atsakomybė ir, atsižvelgiant į atvejį, tai gali lemti ECB vėliau priimtų aktų neteisėtumą.

232    Bet kuriuo atveju grįsdama savo argumentą, kad patikrinimą atliekantys pareigūnai paprašė pateikti informacijos, nesusijusios su kredito rizika, ieškovė pirmiausia daro bendrą nuorodą į A.12 priedą, kuriame pateikti patikrinimą atliekančių pareigūnų 2019 m. kovo ir balandžio mėn. rašytiniai prašymai, kad ieškovė suteiktų informacijos. Apsiribodama teiginiu, kad šiame keliolikos puslapių priede pateikiami su kredito rizika nesusijusių klausimų pavyzdžiai, ir neidentifikuodama atitinkamų klausimų bei nenurodydama priežasčių, dėl kurių šie klausimai neturi reikšmės kredito rizikos analizei, ieškovė nesuteikia Bendrajam Teismui galimybės įvertinti jos argumento pagrįstumo (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimo Versalis / Komisija, C‑511/11 P, EU:C:2013:386, 115 punktą).

233    Be to, nors ieškovė konkrečiai teigia, kad ECB paprašė jos pateikti informacijos apie banko klientų gautus ir pateiktus mokėjimus per pastaruosius dvejus metus, kaip tai matyti iš A.12 priedo, ji nenurodo, kad pateikė prieštaravimą dėl šio patikrinimą atliekančių pareigūnų rašytinio prašymo. Vis dėlto darant prielaidą, kad minėtu prašymu peržengtos patikrinimo ribos arba kad šis prašymas buvo neproporcingas atsižvelgiant į prašomos informacijos kiekį, tai neįrodo, kad pats ginčijamas sprendimas, kuris yra nedviprasmiškas, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus.

234    Taigi aštuntasis pagrindas turi būti atmestas.

7.      Dėl devintojo ieškinio pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu

235    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia vienodo požiūrio principą. Mažiau svarbios kredito įstaigos patikrinimai vietoje yra labai reti ir ECB nepaaiškino, kodėl šiuo atveju priėmė šią neįprastą priemonę. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ECB neatsakė į ieškovės 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštuose pateiktus klausimus dėl korupcijos problemų ir priešiškų komentarų, kuriuos viešai išsakė Latvijos atsakingi asmenys. ECB neįrodė, kad šiuo klausimu atliko tyrimą, ir nepripažino, kad A vieši grasinimai buvo netinkami. 2019 m. vasario 26 d. Sprendimas Rimšēvičs ir ECB / Latvija (C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139) problemos neišsprendė, nes Teisingumo Teismas panaikino Latvijos Respublikos A atžvilgiu nustatytas priemones, jai laiku nepateikus korupcijos faktų įrodymų. Taigi ginčijamas sprendimas buvo priimtas, nors svarūs įrodymai patvirtino priekaištus dėl korupcijos ir neteisėto elgesio, o ECB atsisakė ištirti šią situaciją ir imtis veiksmų. Tuo remdamasi ieškovė daro išvadą, kad, nesant jokio pateisinimo, neįprastas jos vertinimas turi būti aiškinamas kaip diskriminacinis veiksmas, turint omenyje, kad A tuo tarpu buvo grąžintas į Latvijos centrinio banko valdytojo pareigas.

236    ECB ginčija ieškovės argumentus.

237    Pagal bendrąjį Sąjungos teisės vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. 2019 m. birželio 6 d. Sprendimo P. M. ir kt., C 264/18, EU:C:2019:472, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

238    Skirtingas vertinimas vienodo vertinimo principą gali pažeisti tik tuomet, kai nagrinėjamos situacijos yra panašios, atsižvelgiant į visas jas apibūdinančias aplinkybes (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C‑127/07, EU:C:2008:728, 25 punktas).

239    Pirma, ieškovė nenurodo, kurios įstaigos buvo panašioje situacijoje kaip ir ji ir nebuvo vertinamos vienodai.

240    Antra, darant prielaidą, kad ieškovė ginčija vertinimą, kuris yra diskriminacinis, palyginti su mažiau svarbiomis kredito įstaigomis, dėl kurių pats ECB nevykdė patikrinimo, reikia priminti, kad ECB ne tik turi įgaliojimus vykdyti patikrinimus mažiau svarbiose kredito įstaigose, bet ir iš tikrųjų juos atliko kitose įstaigose nei ieškovė, kaip teigia ECB ir, beje, pripažįsta ieškovė.

241    Nors iš bylos medžiagos matyti, kad paties ECB atliekami patikrinimai mažiau svarbiose kredito įstaigose iš tiesų yra daug retesni nei tie, kuriuos ECB atlieka svarbiomis laikomose įstaigose, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo motyvai, be kita ko, motyvas, kad ICSID rekomendacija neleidžia FKTK įgyvendinti visų priežiūros priemonių ieškovės atžvilgiu, gali paaiškinti, kodėl ieškovės padėtis buvo ypatinga ir todėl nepanaši į kitų mažiau svarbių kredito įstaigų, dėl kurių ECB nevykdė patikrinimo vietoje, ir kodėl į tai atsižvelgdamas ECB šiuo atveju nusprendė pats atlikti tokį patikrinimą.

242    Darant prielaidą, kad ieškovė skundžiasi vertinimu, kuris yra diskriminacinis, palyginti su kredito įstaigomis, kurių pagrindinis akcininkas, priešingai nei jos atveju, nepranešė apie korupcines veikas, reikia manyti, kad iš ginčijamo sprendimo motyvų matyti, jog šis sprendimas nėra pagrįstas tokiu pranešimu.

243    Be to, pirma, reikia konstatuoti, kad, viena vertus, ikiteisminis tyrimas, kurį atlikus A buvo pareikšti kaltinimai, yra susijęs ne su ieškove, o su trečiuoju Latvijos banku ir, kita vertus, dėl CR nurodytų korupcinių veikų ieškovė be papildomų paaiškinimų nurodo, kad tyrimas vykdomas.

244    Antra, nors ieškovė laikosi nuomonės, jog ECB privalėjo atlikti tyrimą dėl CR nurodytų korupcinių veikų, ECB pagrįstai teigia, kad nėra kompetentingas pats tirti tokias veikas ir šiuo atžvilgiu bendradarbiauja su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

245    Be to, net ir darant prielaidą, jog ECB padarė klaidą, nes neatliko tyrimo dėl CR nurodytų korupcinių veikų ar dėl A pareiškimų ieškovės atžvilgiu, nėra įrodyta, kad ši klaida galėjo lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumą; tas sprendimas priimtas ne dėl galimybės atlikti tokį tyrimą, o dėl galimybės atlikti patikrinimą vietoje.

246    Trečia, reikia konstatuoti, kad ginčijamu sprendimu iš dalies tenkinami ieškovės prašymai, išdėstyti jos 2018 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 12 d. raštuose, minėtuose šio sprendimo 18 punkte, nes dėl šio sprendimo ECB daugiau kišasi į rizikos ribojimu pagrįstą ieškovės priežiūrą.

247    Kadangi ginčijamas sprendimas neprieštarauja vienodo požiūrio principui, devintasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

8.      Dėl dešimtojo ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio ir 75 konstatuojamosios dalies pažeidimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais

248    Ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnį ir 75 konstatuojamąją dalį ECB įpareigojamas vykdyti jam pavestus uždavinius nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos. ECB sprendimams neturėtų daryti įtakos kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės.

249    Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra atsakomoji priemonė, nes ji ir jos akcininkai pranešė apie neteisėtą ECB valdančiosios tarybos nario elgesį. Tai matyti iš ECB sprendimo perimti tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą ieškovės priežiūrą, kurio vienintelis motyvas yra tai, kad ieškovė pradėjo arbitražo procedūrą, t. y. teisėtai pasinaudojo teisių gynimo priemone. Tai taip pat matyti iš 2019 m. vasario 14 d. generalinio direktoriaus rašto, kuriame nepateikta jokio motyvo, pagrindžiančio neįprastą sprendimą atlikti patikrinimą vietoje mažiau svarbioje kredito įstaigoje.

250    Ieškovė tvirtina, kad reikia atsižvelgti į tai, jog ECB neatsakė į jos bandymus užmegzti dialogą dėl korupcijos problemų, jai taikomo nesąžiningo reglamentavimo ir priešiškų bei netinkamų komentarų, kuriuos viešai išdėstė Latvijos atsakingi asmenys, be kita ko, dėl A grasinimų panaikinti licenciją. Šios korupcijos problemos yra plačiai pripažintos, be kita ko, Latvijos institucijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Amerikos Valstijų. 2018 m. vasario mėn. dėl šių korupcijos problemų A buvo sulaikytas ir jam pritaikytos prevencinės priemonės; tai praktiškai neleido jam eiti Latvijos centrinio banko valdytojo ir ECB valdančiosios tarybos nario pareigų. Vienintelė ECB reakcija buvo pareikštas ieškinys Teisingumo Teisme (byla C‑238/18) siekiant apginti savo nepriklausomumą nuo Latvijos Respublikos tariamo kišimosi. ECB nesiėmė jokių veiksmų, kad išnagrinėtų ir išspręstų aptariamas problemas bei atkurtų pasitikėjimą reguliavimo procesu. Atsakydama į minėtą ECB ieškinį Latvijos Respublika patvirtino, kad yra įrodymų, patvirtinančių A korupcinius veiksmus, tačiau šių įrodymų nepateikė. Ieškovė mano, kad šiuo atveju ne ji, o būtent ECB turi įrodyti, kad rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra vykdoma tinkamai.

251    Ieškovė iš to daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ECB neištyrė rimtų problemų, susijusių su rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros kokybe, ir priėmė neįprastą sprendimą atlikti patikrinimą vietoje mažiau svarbioje kredito įstaigoje, nenurodydamas jokios priežasties. Tai turėtų būti aiškinama kaip žinia, kad reguliavimo institucijų kritika lemia griežtas atsakomąsias priemones.

252    Ieškovė Bendrojo Teismo prašo įpareigoti ECB ir Latvijos Respubliką atskleisti visą reikšmingą ECB ir FKTK korespondenciją, kad būtų galima nustatyti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus.

253    ECB ginčija šiuos argumentus.

254    Pagal Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnio 1 dalį, vykdydami šiuo reglamentu jiems pavestus uždavinius, ECB ir pagal BPM veikiančios nacionalinės kompetentingos institucijos veikia nepriklausomai; Priežiūros valdybos ir iniciatyvinio komiteto nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

255    Šio reglamento 75 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog ECB tam, kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius, turėtų juos vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų kišimosi, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą.

256    Teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tada, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir neprieštaringais įrodymais paaiškėja, kad jis priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei tie, kuriems pasiekti buvo suteikti atitinkami įgaliojimai, arba norint išvengti SESV specialiai numatytos procedūros, taikomos atitinkamu atveju (2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, EU:C:2004:802, 75 punktas ir 2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C‑620/18, EU:C:2020:1001, 82 punktas).

257    Pirma, ieškovė, siekdama įrodyti, kad ginčijamas sprendimas yra atsakomoji priemonė, priimta dėl to, kad ji ir jos akcininkai pranešė apie neteisėtą ECB valdančiosios tarybos nario elgesį, remiasi motyvais, išdėstytais ECB sprendime, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 1 d. raštu, priskirti ieškovę prie svarbių įstaigų, kurioms taikoma tiesioginė ECB rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra.

258    Vis dėlto, net darant prielaidą, kad minėtas ECB sprendimas yra neteisėtas, jis neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo, kuris nėra pagrįstas ieškovės nurodytu sprendimu, teisėtumui.

259    Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, ECB sprendimas perimti tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą jos priežiūrą nebuvo priimtas dėl to, kad ieškovė pradėjo arbitražo procedūrą. Iš tiesų šiame sprendime ECB rėmėsi ne pačiu šios procedūros pradėjimu, o iš esmės tuo, kad gavusi ICSID rekomendaciją, pateiktą per šią procedūrą, FKTK manė nebeturinti jokios galimybės vykdyti aukšto lygio ieškovės priežiūros ir paprašė ECB perimti rizikos ribojimu pagrįstą ieškovės priežiūrą.

260    Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad ECB sprendimas perimti tiesioginę rizikos ribojimu pagrįstą jos priežiūrą yra pagrįstas teisėtu teisių gynimo priemonės įgyvendinimu, t. y. arbitražo procedūros pradėjimu, arba kad bet kuriuo atveju to sprendimo motyvai rodo ECB norą imtis atsakomųjų priemonių prieš ieškovę dėl to, kad ji pradėjo tokią procedūrą.

261    Antra, ginčijamame sprendime yra nurodyti motyvai, dėl kurių ECB nusprendė atlikti patikrinimą vietoje ieškovės patalpose.

262    Iš šių motyvų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant tikslo, atitinkančio prudencinį reguliavimą. Iš tiesų, kiek ginčijamas sprendimas grindžiamas ankstesniais metais nustatytais trūkumais ir pažeidimais, susijusiais su rizikos ribojimo reikalavimais, jis atitinka finansinio stabilumo tikslą. Kiek ECB atsižvelgė į tai, kad ICSID rekomendacija neleidžia FKTK įgyvendinti visų ieškovės priežiūros priemonių, ir nusprendė pats atlikti patikrinimą vietoje ieškovės patalpose, jis nesiekė tikslo, nesusijusio su rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros užduotimi, o tik įgyvendino, atsižvelgdamas į šią rekomendaciją, rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros būdą, aiškiai numatytą Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies d punkte.

263    Be to, iš atsakymo į antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus matyti, kad ECB nepažeidė savo diskrecijos ribų, kai nusprendė, kad patikrinimas vietoje buvo būtinas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1024/2013 12 straipsnio 1 dalį, ir atitinka proporcingumo principą, o tai yra papildoma aplinkybė, pagrindžianti išvadą, kad priimdamas sprendimą ECB nepiktnaudžiavo įgaliojimais.

264    Trečia, dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos šio sprendimo 243–245 punktuose, ieškovės argumentas, kad ECB nepradėjo tyrimo dėl CR nurodytų korupcinių veiksmų ar dėl A pareiškimų po jo sulaikymo, negali įrodyti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą ECB siekė imtis atsakomosios priemonės prieš ieškovę dėl šių korupcinių veiksmų atskleidimo.

265    Ketvirta, dėl tariamai nesąžiningo reguliavimo, susijusio su jos nurodytais korupciniais veiksmais, ieškovė tiksliai nenurodo, kurie administraciniai aktai, jos nuomone, yra neteisėti, ir bet kuriuo atveju kodėl šių aktų neteisėtumas, net jei jis būtų įrodytas, gali lemti paties ginčijamo sprendimo neteisėtumą.

266    Penkta, nors ieškovė teigia, kad A buvo ECB valdančiosios tarybos narys, ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2019 m. sausio 21 d., o tą dieną, anot ieškovės, 2018 m. vasario 19 d. KNAB nustatytos saugumo priemonės praktiškai neleido A eiti ECB valdančiosios tarybos nario pareigų ir posėdžiauti šioje institucijoje.

267    Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 257–266 punktuose, nereikia tenkinti ieškovės prašymo, kad Bendrasis Teismas įpareigotų ECB ir Latvijos Respubliką atskleisti „visą reikšmingą ECB ir FKTK korespondenciją, kad būtų galima nustatyti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus“.

268    Iš tiesų Bendrasis Teismas turi įrodymų, leidžiančių jam išspręsti šį ginčą, ir, be kita ko, mano, kad ginčijamo sprendimo motyvai išplaukia iš to sprendimo.

269    Taigi iš bylos medžiagos nematyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 1024/2013 19 straipsnį. Be to, iš objektyvių, reikšmingų ir nuoseklių įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas siekiant prieš ieškovę imtis atsakomųjų veiksmų dėl tariamai neteisėtų A veiksmų atskleidimo ir kad dėl šios priežasties tas sprendimas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais.

270    Taigi dešimtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

271    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinį reikia atmesti.

VI.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

272    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, reikia iš jos priteisti ECB patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus.

273    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      PNB Banka AS padengia savo ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni Madise Nihoul

Frendo       Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2022 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: anglų.