BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2016 m. rugsėjo 15 d.(*)
„Dempingas – Indonezijos kilmės biodyzelino importas – Galutinis antidempingo muitas – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalis – Normalioji vertė – Gamybos sąnaudos“
Byloje T‑120/14
PT Ciliandra Perkasa, įsteigta Džakartoje (Indonezija), atstovaujama advokatų F. Graafsma ir J. Cornelis,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą S. Boelaert, vėliau H. Marcos Fraile, padedamų advokatų R. Bierwagen ir C. Hipp,
atsakovę,
palaikomą
Europos Komisijos, atstovaujamos J.‑F. Brakeland, M. França ir A. Stobiecka‑Kuik,
ir
European Biodiesel Board (EBB), įsteigtos Briuselyje (Belgija), atstovaujamos advokatų O. Prost ir M.‑S. Dibling,
įstojusių į bylą šalių,
dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 315, 2013, p. 2), kiek juo ieškovei nustatytas antidempingo muitas,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai O. Czúcz (pranešėjas) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorė M. Junius, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. balandžio 14 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
Administracinė procedūra
1 Ieškovė, PT Ciliandra Perkasa, yra Indonezijos bendrovė, gaminanti ir eksportuojanti biodyzeliną į Europos Sąjungą.
2 Biodyzelinas, alternatyvus kuras, panašus į įprastinį dyzeliną, gaminamas Sąjungoje, bet jis yra ir importuojamas į ją dideliais kiekiais. Indonezijoje jis daugiausia gaminamas iš nerafinuoto alyvpalmių aliejaus (toliau – NAA) – pagrindinės žaliavos, naudojamos biodyzelino gamybai.
3 Gavus skundą, pateiktą 2012 m. liepos 17 d. European Biodiesel Board (EBB) gamintojų, atstovaujančių daugiau kaip 60 % visos Sąjungos biodyzelino gamybos, vardu, Europos Komisija 2012 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino inicijavimą (OL C 260, 2012, p. 8), remdamasi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu.
4 Dempingo ir žalos tyrimas apėmė 2011 m. liepos 1 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpį (toliau – tyrimo laikotarpis). Su žalos vertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos.
5 Ieškovė buvo atrinkta kaip viena iš Indonezijos gamintojų (eksportuotojų), į kuriuos buvo atsižvelgta atliekant nagrinėjamą tyrimą, ir atsakė į Komisijos šiuo aspektu pateiktą klausimyną.
6 2013 m. gegužės 27 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 490/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 141, 2013, p. 6; toliau – laikinasis reglamentas). Šiame reglamente ji, be kita ko, nurodė faktines aplinkybes ir pagrindinius argumentus, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Ieškovei taikytinas laikinasis muitas buvo lygus nuliui, nes panašaus produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, jos pateiktais šio sprendimo 5 punkte nurodytame klausimyne, neatlikus pakoregavimo dėl susijusių su NAA sąnaudų.
7 Pagal laikinojo reglamento 63 konstatuojamąją dalį Komisija panašaus produkto normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytą procedūrą prie gamintojų (eksportuotojų) gamybos sąnaudų tyrimo laikotarpiu pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas ir pagrįstą pelno skirtumą. Ji taip pat patikslino, kad tai, ar minėtos sąnaudos pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas, bus toliau nagrinėjama galutiniame tyrimo etape, nes ji neturi pakankamai informacijos apie tai, ar Indonezijoje taikoma diferencijuota eksporto apmokestinimo sistema (toliau – DEA sistema) daro spaudimą alyvpalmių aliejaus kainai ir tokiu būdu iškreipiamos sąnaudos, kurias patiria biodyzelino gamintojai.
8 Laikinojo reglamento 64 ir 65 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad Indonezijos biodyzelino vidaus rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės, todėl pelno sumos nebuvo galima apskaičiuoti remiantis faktiniais atrinktų bendrovių duomenimis, nes jų pardavimas vidaus rinkoje nelaikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Ji taip pat patikslino, kad todėl pelno suma, naudota apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.
9 2013 m. spalio 1 d. Komisija informavo visas suinteresuotąsias šalis apie faktines aplinkybes ir pagrindinius argumentus, kuriais remdamasi ji rekomenduoja nustatyti galutinį antidempingo muitą nagrinėjamų produktų importui (toliau – galutinė informacija), ir visoms šalims buvo nustatytas terminas pateikti pastabas dėl galutinės informacijos.
10 Galutinėje informacijoje Komisija pasiūlė taikyti ieškovei antidempingo muitą, atitinkantį skirtumą tarp dempingo maržos ir maržos, nustatytos per laikinąjį laikotarpį, paaiškinamą NAA sąnaudų koregavimu. Lydraštyje Komisija informavo ieškovę apie galimybę pasiūlyti įsipareigojimus.
11 2013 m. spalio 15 d. ieškovė dalyvavo oficialiame posėdyje, per kurį ji konstatavo sąnaudų koregavimą, atliktą Komisijos, taip pat pagrįstą pelno maržą apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę.
12 2013 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė savo pastabas apie galutinę informaciją ir įsipareigojimų pasiūlymą.
13 2013 m. lapkričio 8 d. Komisija nurodė ieškovei, kad jos įsipareigojimų pasiūlymui negalima pritarti.
14 2013 m. lapkričio 19 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 315, 2013, p. 2; toliau – ginčijamas reglamentas).
Dėl ginčijamo reglamento
15 Visų pirma, ginčijamo reglamento 28 konstatuojamoje dalyje Taryba patvirtino išvadas laikinajame reglamente, pagal kurias panašaus produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis. Šiuo aspektu Taryba nurodė, kad pardavimas vidaus rinkoje nebuvo laikomas įprastomis prekybos sąlygomis vykdomu pardavimu, nes Indonezijos biodyzelino rinka yra smarkiai reguliuojama valstybės.
16 Tačiau, kiek tai susiję su tiriamojo produkto gamybos sąnaudų apskaičiavimu, iš ginčijamo reglamento 30, 34 ir 66–74 konstatuojamųjų dalių matyti, kad po papildomo tyrimo Taryba sutiko su Komisijos pasiūlymu pakeisti išvadas, pateiktas laikinojo reglamento 63 konstatuojamoje dalyje. Ji, be kita ko, patvirtino analizę, kad DEA sistema vykdė spaudimą dėl NAA, pagrindinės žaliavos, kainos vidaus rinkoje, ši tapo dirbtinai žema ir darė įtaką biodyzelino gamintojų sąnaudoms. Kadangi todėl sąnaudos, susijusios su nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, nebuvo tinkamai atspindėtos Indonezijos gamintojų, kurie buvo tyrimo objektas, apskaitos dokumentuose, Taryba, taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, nusprendė neatsižvelgti į realias NAA sąnaudas, nurodytas nagrinėjamų bendrovių apskaitos dokumentuose, ir jas pakeisti kaina, kuria jos būtų pirkusios nesant iškraipymo, t. y. referencine eksporto kaina, nurodyta Indonezijos valdžios institucijų ir grindžiama paskelbtomis tarptautinėmis kainomis (Roterdamas, Malaizija, Indonezija) (toliau – EAA kaina).
17 Dėl pardavimo, administracinių ir kitų bendrųjų išlaidų apskaičiavimo reikia pažymėti, kad Taryba, be kita ko, ginčijamo reglamento 77–84 konstatuojamosiose dalyse taikė 15 % pelno dydį, iš esmės patvirtindama analizę, pateiktą laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje.
18 Antra, ginčijamo reglamento 105–142 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino išvadas, pateiktas laikinajame reglamente, kiek tai susiję su didelės žalos buvimu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.
19 Trečia, ginčijamo reglamento 144–189 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino išvadą, esančią laikinajame reglamente, dėl priežastinio ryšio tarp importo ir Sąjungos pramonės patirtos žalos buvimo.
20 Ketvirta, ginčijamo reglamento 190–201 konstatuojamosiose dalyse Taryba patvirtino, kad nagrinėjamų antidempingo priemonių nustatymas buvo Sąjungos naudai.
21 Apibendrindama, Taryba, be kita ko, dėl konstatuotų dempingo maržų ir Sąjungos pramonei padarytos žalos dydžio nusprendė, kad sumos, pervestos kaip laikinasis antidempingo muitas, nustatytas laikinajame reglamente, turėjo būti galutinai surinktos (ginčijamo reglamento 228 konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnis) ir kad galutinis antidempingo muitas turėjo būti nustatytas Indonezijos kilmės biodyzelino importui (1 straipsnio 1 dalis).
22 Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nagrinėjamam produktui taikomas galutinis antidempingo muitas, kiek tai susiję su Indonezijos importu, buvo 76,94 eurai už neto toną ieškovės atžvilgiu.
Procesas ir šalių reikalavimai
23 Ieškovė pareiškė šį ieškinį; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 18 d.
24 Atitinkamai 2014 m. gegužės 13 d. ir birželio 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Komisija ir EBB paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.
25 2014 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patenkintas Komisijos prašymas leisti įstoti į bylą.
26 2014 m. liepos 9 d. ir rugpjūčio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštus, kuriais ieškovė paprašė, kad tam tikri dokumentai ir informacija, pateikti jos rašytinėse pastabose, būtų naudojami konfidencialiai EBB atžvilgiu, jei būtų leista jai įstoti į bylą.
27 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo patenkintas EBB prašymas leisti įstoti į bylą, o sprendimo dėl ieškovės pateikto konfidencialumo prašymo priėmimas buvo atidėtas.
28 2014 m. spalio 1 d. Komisija pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
29 2014 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo EBB ginčijo ieškovės pateiktą konfidencialumo prašymą.
30 2014 m. spalio 22 d. ir lapkričio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštus, kuriais Taryba paprašė, kad tam tikri dokumentai ir informacija, pateikti jos rašytinėse pastabose, būtų naudojami konfidencialiai EBB atžvilgiu.
31 2014 m. lapkričio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentus, kuriais ieškovė ir Taryba pateikė savo pastabas dėl Komisijos įstojimo į bylą paaiškinimo.
32 2014 m. gruodžio 12 d. EBB pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą. 2015 m. vasario 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškovė pateikė pastabas dėl šių pastabų.
33 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės pateiktas konfidencialumo prašymas buvo iš dalies patenkintas, o Tarybos – visiškai patenkintas.
34 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnį, raštu pateikė klausimus, į juos šalys atsakė per nustatytą terminą.
35 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis yra su ja susijęs,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
36 Taryba, palaikoma Komisijos ir EBB, Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą;
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
37 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus. Pirmasis susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida išvadoje, kad yra pirkimo kainos iškraipymas; antrasis iš esmės su Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) (OL L 336, p. 103; toliau – antidempingo susitarimas), esančio Sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), 1 A priede, VI straipsnio įgyvendinimo pažeidimo, kiek tai susiję su NAA gamybos sąnaudų koregavimu; trečiasis susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pažeidimu; ketvirtasis su pagrįsto pelno dydžio nustatymo neteisėtumu ir penktasis – su motyvavimo nebuvimu ir rūpestingumo bei gero administravimo pareigos pažeidimu.
38 Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti trečiąjį pagrindą.
39 Šį pagrindą iš esmės sudaro trys dalys. Pirmąja dalimi ieškovė tvirtina, kad Taryba ir Komisija (toliau kartu – institucijos) neįvykdė joms tenkančios įrodinėjimo pareigos tam, kad teisiškai pakankamai būtų nustatytas NAA kainos iškraipymas, kurį jos apskaitos dokumentuose darė DEA sistema, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, ir kad ginčijamame reglamente šiuo aspektu trūksta motyvų. Antroje dalyje nurodoma tai, kad NAA kaina nėra tinkamas pagrindas pakoreguoti NAA sąnaudas apskaitos dokumentuose, nes jai pačiai daro įtaką tariamas iškraipymas, kurį sukėlė DEA sistema. Trečioji dalis susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies aiškinimu, taikytu šiuo atveju, ir, be kita ko, su institucijų atliktu 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65) taikymu pagal analogiją.
40 Pirmąją ir trečiąją dalis reikia nagrinėti kartu.
41 Ieškovė iš esmės tvirtina, kad pagrindas, kuriuo remdamosi institucijos padarė išvadą, kad NAA kaina Indonezijos vidaus rinkoje buvo dirbtinai žema, aiškiai neišplaukia iš ginčijamo reglamento, nes „tarptautinės“ kainos dydis, kuriuo jos remiasi, be kita ko, nėra paaiškintas. Šiuo aspektu jos taip pat tvirtina, kad teiginys, esantis ginčijamo reglamento 68 konstatuojamoje dalyje, kad DEA sistema riboja NAA eksporto galimybes, paneigiamas tuo, kad Indonezija eksportuoja apytiksliai 70 % visos savo NAA produkcijos. Be to, EAA kaina nėra tinkamas atskaitos taškas siekiant padaryti išvadą, kad NAA kaina Indonezijoje buvo iškraipyta. Be to, ieškovė ginčija tyrimų, kuriais institucijos rėmėsi grįsdamos savo teiginį, kad NAA kaina Indonezijoje buvo iškraipyta dėl minėtos sistemos, priimtinumą. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi neleidžiama koreguoti sąnaudų vien dėl to, kad jos mažos. Galiausiai 2013 m. vasario 7 d. Sprendimas Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65) neturėtų būti precedentas tiek, kiek reikalaujama tam tikros formos tiesioginio vyriausybės įsikišimo, nes galimybė koreguoti sąnaudas, nurodytas apskaitos dokumentuose, yra bendros taisyklės išimtis ir turi būti aiškinama siaurai.
42 Taryba, palaikoma Komisijos ir EBB, iš esmės tvirtina, kad institucijos įvykdė savo įrodinėjimo pareigą dėl NAA kainos iškraipymo buvimo ir tinkamai taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Ginčijamame reglamente jos paaiškino DEA sistemą ir įrodė, kad ši sistema lėmė iškraipymą, dėl kurio NAA kaina vidaus rinkoje buvo dirbtinai žemesnė nei EAA kaina, nurodyta Indonezijos valdžios institucijų ir grindžiama paskelbtomis tarptautinėmis kainomis. Be to, Indonezijos reglamentavimo poveikis kaip nauda pramonei buvo pripažintas ir apskaičiuotas keliuose tyrimuose. Faktiniai skirtumai nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2013 m. vasario 7 d. Sprendimas Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65), nėra lemiantys, nes Bendrasis Teismas minėtame sprendime patvirtino bendrąjį principą, kad jei sąnaudos, susijusios su tiriamojo produkto gamyba, nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos bendrovės apskaitos dokumentuose, jos negali būti normaliosios vertės apskaičiavimo pagrindas, o tai taikytina šios bylos faktinėms aplinkybėms. Dėl tariamai galimų skirtingų valstybės įsikišimo formų reikia pažymėti, kad šis argumentas taip pat nereikšmingas, nes šioje byloje buvo tiesioginis Indonezijos valstybės įsikišimas nustatant eksporto mokesčio dydį ir darant įtaką aukcionams. Todėl institucijos koregavo sąnaudas ne tik motyvuodamos tuo, kad jos mažos, bet ir dėl to, kad jos buvo iškreiptos, o tai turėjo didelę įtaką NAA vidaus kainai ir dėl to jį gaminančių bendrovių apskaitos dokumentams.
43 Šioje byloje reikia pažymėti, kad ginčijamame reglamente nustatant panašaus produkto normaliąją vertę institucijos apskaičiavo biodezylino gamybos sąnaudas ne remdamosi NAA kaina, nurodyta ieškovės apskaitos dokumentuose, bet, kaip, be kita ko, matyti iš minėto reglamento 29 ir paskesnių konstatuojamųjų dalių, jos atmetė šią kainą ir ją pakeitė EAA kaina, remdamosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi.
44 Šiuo aspektu reikia visų pirma priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, jeigu įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamas jo kiekis, arba kai dėl ypatingos situacijos rinkoje pardavimo rodikliai nesudaro galimybės deramai palyginti, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės valstybėje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelną, arba pagal eksporto į trečiąją valstybę įprastomis prekybos sąlygomis kainas, su sąlyga, kad tokios kainos yra tipinės. Toje pačioje nuostatoje patikslinama, kad gali būti laikoma, jog egzistuoja ypatinga nagrinėjamojo produkto rinkos situacija, kuri apibrėžta pirmoje pastraipoje, kai kainos yra dirbtinai sumažintos, kai vykdoma stambi barterinė prekyba arba kai yra nekomercinio perdirbimo susitarimas.
45 Be to, iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos matyti, kad jeigu panašaus produkto normalioji vertė skaičiuojama remiantis minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, gamybos sąnaudos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies apskaitos dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus apskaitos principus nagrinėjamoje valstybėje, su sąlyga, kad tie dokumentai pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas.
46 Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, jeigu su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos nėra tinkamai atspindėtos suinteresuotosios šalies apskaitoje, jos bus koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų.
47 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos ir antros pastraipų tikslas – kad išlaidos, susijusios su panašaus produkto gamyba ir pardavimu, kuriomis remiamasi apskaičiuojant minėto produkto normaliąją vertę, atspindėtų išlaidas, gamintojo turėtas eksporto valstybės vidaus rinkoje.
48 Be to, iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad tiriamosios šalies apskaitos dokumentai yra privilegijuotas informacijos šaltinis nustatant panašaus produkto gamybos išlaidas ir kad duomenų, esančių minėtuose apskaitos dokumentuose, naudojimas yra principas, o jų koregavimas ar pakeitimas kitu tinkamu pagrindu – išimtis.
49 Atsižvelgiant į principą, kad nukrypimas ar bendros taisyklės išimtis turi būti aiškinami siaurai (žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Dashiqiao Sanqiang Refractory Materials / Taryba, C‑15/12 P, EU:C:2013:572, 17 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), reikia manyti, kaip teigia ir ieškovė, kad iš pagrindinio reglamento išplaukianti išimties tvarka turi būti aiškinama siaurai.
50 Šiuo atveju, neginčydama priežasčių, dėl kurių institucijos rėmėsi panašaus produkto normaliosios vertės apskaičiavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, ieškovė ginčija to paties reglamento 2 straipsnio 5 dalies, pagal kurią atlikdamos minėtą apskaičiavimą institucijos nesirėmė NAA kaina, nurodyta apskaitos dokumentuose, taikymą.
51 Ginčijamame reglamente institucijos netvirtina, kad ieškovės apskaitos dokumentai neatitiko visuotinai Indonezijoje pripažintų apskaitos principų. Tačiau jos tvirtino, kad šie dokumentai tinkamai neatspindi išlaidų, susijusių su NAA, būtino biodyzelino gamybai.
52 Iš tiesų, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 29–34 ir 66–70 punktų, institucijos manė, kad tiek, kiek joje buvo diferencijuotų NAA ir biodyzelino eksporto mokesčių, DEA sistema lėmė NAA kainų iškraipymą, nes minėta sistema buvo daromas spaudimas NAA kainai vidaus rinkoje ir ši tapo dirbtinai maža.
53 Remdamosi 2013 m. vasario 7 d. Sprendimu Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65), institucijos ginčijamo reglamento 31 konstatuojamoje dalyje nurodė, kad kai žaliavų kainos vidaus rinkoje yra reguliuojamos, kad būtų dirbtinai žemos, galima daryti prielaidą, kad toks iškraipymas daro poveikį nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudoms. Susidarius tokioms aplinkybėms tam tikri gamintojų (eksportuotojų) apskaitos dokumentuose esantys duomenys negali būti laikomi pagrįstais, todėl tokie duomenys gali būti koreguojami.
54 Šiuo aspektu reikia priminti, kad 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65) 44 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog gamtinės dujos buvo privalomai tiekiamos atitinkamiems gamintojams (eksportuotojams) labai žema kaina remiantis Rusijos teisės aktais, produkto, nagrinėjamo byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, gamybos kainai turėjo įtakos Rusijos vidaus rinkos iškraipymas, kiek tai susiję su dujų kaina, nes šios kainos nelemia rinkos dėsniai. Todėl jis manė, kad institucijos galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad viena iš aplinkybių, nurodytų bylos, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, ieškovių apskaitos dokumentuose, negalėjo būti laikoma pagrįsta ir kad todėl reikia ją pakoreguoti remiantis kitais rinkos šaltiniais, kuriuos jos laikė labiausiai tipiniais.
55 Tačiau, kaip teisingai tvirtina ieškovė, skirtingai nei situacija, nagrinėta byloje, kurioje buvo priimtas 2013 m. vasario 7 d. Sprendimas Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65), iš bylos medžiagos neišplaukia, kad NAA kaina buvo tiesiogiai reguliuojama Indonezijoje. Iš tiesų, institucijų nurodyta DEA sistema tik numatė NAA ir biodyzelino diferencijuotą eksporto apmokestinimą.
56 Tačiau tai, kad DEA sistema tiesiogiai nereguliuoja NAA kainos Indonezijoje, neatmeta išimties, įtvirtintos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, taikymo.
57 Iš tiesų, reikia priminti, kaip padarė ir institucijos, kad nuostata, atitinkanti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, buvo įtraukta į ankstesnį pagrindinį reglamentą, t. y. į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t. p. 45), 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1972/2002, iš dalies keičiančiu Reglamentą Nr. 384/96 (OL L 305, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 132).
58 Iš Reglamento Nr. 1972/2002 4 konstatuojamosios dalies matyti, kad nuostatos, atitinkančios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, įtraukimu buvo siekiama nustatyti rinkos gaires, kurių reikėtų laikytis, jei apskaitos dokumentai tinkamai neatspindi su atitinkamo produkto gamyba ir jo pardavimu susijusių sąnaudų, ypač kai dėl specifinės situacijos rinkoje neįmanoma atlikti panašaus produkto pardavimų tinkamo palyginimo. Tokiu atveju, remiantis ta pačia konstatuojamąja dalimi, duomenys turi būti gauti iš šaltinių, kurie nėra paveikti „tokių iškraipymų“.
59 Todėl Reglamento Nr. 1972/2002 4 konstatuojamoje dalyje numatyta galimybė remtis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, be kita ko, tuo atveju, jei panašaus produkto pardavimai neleidžia tinkamo palyginimo dėl iškraipymo. Iš to taip pat išplaukia, kad tokia situacija gali atsirasti, be kita ko, kai rinkoje egzistuoja ypatinga situacija, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kiek tai susiję su atitinkamo produkto dirbtinai maža kaina, tačiau tokio tipo situacijų nesusiejant vien su atvejais, kai eksportuojanti valstybė tiesiogiai reguliuoja panašaus produkto ar jo pagrindinių žaliavų kainą.
60 Tačiau negalima pagrįstai manyti, kad visos eksporto valstybės valdžios institucijų priemonės, galinčios daryti įtaką pagrindinių žaliavų kainai ir dėl to atitinkamo produkto kainai, gali būti iškraipymo pagrindas, leidžiantis apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgti į kainą, nurodytą tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose. Iš tiesų, kaip teisingai nurodė ieškovė, jei į bet kokią priemonę, kurios ėmėsi eksporto valstybės valdžios institucijos, galinčią daryti įtaką, nors ir minimalią, žaliavų kainai, gali būti atsižvelgta, principas, įtvirtintas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, pagal kurį minėti dokumentai yra privilegijuotas informacijos šaltinis nustatant panašaus produkto gamybos sąnaudas, gali netekti bet kokio veiksmingumo.
61 Todėl eksporto šalies valdžios institucijų priemonė gali leisti institucijoms apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgti į žaliavų kainą, nurodytą tiriamųjų šalių apskaitos dokumentuose, tik jei ji lemia reikšmingą minėtų žaliavų kainos iškraipymą. Iš tiesų, kitoks išimties, numatytos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, aiškinimas, siūlomas institucijų, kuris, esant situacijai, kokia yra šioje byloje, leistų pakeisti šiuos duomenis sąnaudų suma, grindžiama kitu tinkamu pagrindu, galėtų sukelti nepagrįstą grėsmę principui, pagal kurį minėti dokumentai yra privilegijuotas informacijos šaltinis nustatant minėto produkto gamybos sąnaudas.
62 Be to, dėl aplinkybių, pateisinančių pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymą, buvimo įrodinėjimo naštos, laikytina, kad institucijos, manančios, kad privalo neatsižvelgti į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytas gamybos sąnaudas, jas pakeičiant kita kaina, kuri laikoma pagrįsta, turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais, leidžiančiais nustatyti kriterijaus, kuriuo remiantis koregavimas atliekamas, buvimą (pagal analogiją žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP / Taryba, T‑249/06, EU:T:2009:62, 180 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
63 Todėl, atsižvelgiant į tai, kad veiksmai siekiant neatsižvelgti apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytos minėto produkto gamybos sąnaudas, priskirtinas prie išimties (žr. šio sprendimo 49 punktą), kai institucijų nurodytas iškraipymas yra ne greita valstybės priemonės pasekmė, kaip byloje, kurioje buvo priimtas 2013 m. vasario 7 d. Sprendimas Acron ir Dorogobuzh / Taryba (T‑235/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:65), bet minėtos priemonės poveikis, kuris, laikoma, daromas rinkoje, jos turi užtikrinti nagrinėjamos rinkos veikimą ir įrodyti konkrečias šios priemonės pasekmes jai, šiuo atžvilgiu nesiremiant paprastomis prielaidomis.
64 Būtent atsižvelgiant į šiuos samprotavimus reikia nagrinėti, ar institucijos pakankamai teisiškai įrodė, kad apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgimo į pagrindinių žaliavų kainą, nurodytą nagrinėjamų gamintojų (eksportuotojų) apskaitos dokumentuose, sąlygos šiuo atveju buvo įvykdytos.
65 Pirma, dėl Indonezijos valdžios institucijų priemonės, kuri nustatyta kaip NAA kainos iškraipymo šaltinis, kaip nurodyta, be kita ko, ginčijamo reglamento 29 konstatuojamoje dalyje, tai yra DEA sistema, kiek ji apima diferencijuotą NAA ir biodyzelino apmokestinimą. Iš minėto reglamento 69 konstatuojamosios dalies matyti, kad tyrimo laikotarpiu eksportuojamam biodyzelinui taikoma eksporto mokesčio norma buvo 2–5 %, o tuo pačiu laikotarpiu eksportuojamam NAA nustatyta eksporto mokesčio norma svyravo nuo 15 iki 20%, rafinuotam, balintam, dezodoruotam alyvpalmių aliejui nustatytas eksporto mokestis buvo 5–18,5 %.
66 Antra, dėl DEA sistemos poveikio Taryba, be kita ko, ginčijamo reglamento 30 konstatuojamoje dalyje nurodė, kad iš papildomo tyrimo matyti, jog minėta sistema darė spaudimą pagrindinių žaliavų kainai Indonezijos rinkoje, kuri buvo dirbtinai sumažinta.
67 Nors šiomis aplinkybėmis Taryba ginčijamo reglamento 68 konstatuojamoje dalyje dėl Indonezijoje taikytos DEA sistemos poveikio nurodė, kad minėta sistema ribojo NAA eksporto galimybę, kadangi didesnis minėtų žaliavų kiekis buvo prieinamas vidaus rinkoje ir darė spaudimą jų kainų kritimui minėtoje rinkoje, reikia pažymėti, kad minėtame reglamente nebuvo nustatyta, kodėl ši sistema, kiek ji nustatė diferencijuotą NAA ir biodyzelino eksporto apmokestinimą, sukėlė akivaizdų šių žaliavų kainos iškraipymą Indonezijos rinkoje.
68 Ginčijamo reglamento 68 konstatuojamoje dalyje Taryba taip pat nurodė, kad NAA, kuriuo prekiaujama vidaus rinkoje, ir jo referencinės tarptautinės kainos skirtumas buvo labai panašus į NAA taikomą eksporto mokestį. Tačiau taip darydama ji nenurodė poveikio, kurį skirtumas tarp NAA apmokestinimo normos ir biodyzelino apmokestinimo normos galėjo turėti minėtų žaliavų kainai Indonezijos rinkoje. Iš tiesų, konstatavimas minėtoje konstatuojamoje dalyje leidžia daugiausia padaryti išvadas dėl tam tikro poveikio, kurį gali daryti eksporto mokesčio nustatymas NAA kainai, tačiau neleidžia daryti išvados apie poveikį, kurį skirtumas tarp šių žaliavų apmokestinimo normos ir biodyzelino apmokestinimo normos galėjo turėti NAA kainai Indonezijos rinkoje.
69 Tarybos nuorodos ginčijamo reglamento 67 ir 70 konstatuojamosiose dalyse, kad NAA kaina, nurodyta atitinkamų bendrovių apskaitos dokumentuose, buvo pakeista kaina, kuria šios bendrovės jas įsigijo vidaus rinkoje be iškraipymo, t. y. EAA kaina, taip pat neleidžia daryti išvados dėl įtakos, kurią NAA ir biodyzelino eksporto mokesčio dydžio skirtumas galėjo daryti minėtų žaliavų kainai minėtoje rinkoje. Kadangi šios konstatuojamosios dalys turėtų būti traktuojamos kaip Tarybos konstatavimas, kad nesant tokio normų skirtumo NAA kaina šioje rinkoje būtų tapati EAA kainai, pakanka pažymėti, kad tai nebuvo nustatyta nei ginčijamame reglamente, nei Bendrojo Teismo procese.
70 Galiausiai iš ginčijamo reglamento 73 ir 74 konstatuojamųjų dalių matyti, kad institucijos neginčija, kad NAA ir toliau masiškai eksportuojamas iš Indonezijos. Esant tokiai aplinkybei nepakanka padaryti išvados 68 konstatuojamoje dalyje apie didesnį NAA prieinamumą vidaus rinkoje ir jo kainos sumažėjimą nesant kitokių tai pagrindžiančių paaiškinimų.
71 Dėl ekonominių tyrimų, kuriuos institucijos nurodė per procesą Bendrajame Teisme ir dėl kurių priimtinumo nereikia nuspręsti, reikia pažymėti, kad, žinoma, iš to galima padaryti išvadą, jog eksporto mokesčiai lemia atitinkamo produkto eksporto kainos padidėjimą, palyginti su jo kaina vidaus rinkoje, minėto produkto eksporto kiekio sumažėjimą ir spaudimą dėl šio produkto mažesnės kainos vidaus rinkoje. Iš to taip pat galima padaryti išvadą, kad eksporto mokesčių sistema, kuria pagrindinės žaliavos apmokestinamos didesniu mokesčiu nei produktai rinkoje, apsaugo ir skatina vietos pramonę jai tiekiant pakankamą kiekį žaliavų palankia kaina.
72 Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiuose tyrimuose tik analizuojamas eksporto mokesčių poveikis pagrindinių žaliavų kainai, bet ne pagrindinių žaliavų ir biodyzelino diferencijuoto eksporto apmokestinimo poveikis.
73 Todėl institucijos tik paaiškino santykį tarp NAA tarptautinės rinkos ir vietos rinkos kainos ir pateikė nuorodas dėl NAA eksporto mokesčio poveikio minėtų žaliavų prieinamumui vidaus rinkoje ir dėl jų kainų, tačiau konkrečiai nenustatė DEA sistemos poveikio, kurį galėjo padaryti NAA kainai minėtoje rinkoje ir kiek šis poveikis skiriasi nuo apmokestinimo sistemos, kurioje nėra NAA ir biodyzelino diferencijuoto eksporto apmokestinimo.
74 Todėl laikytina, kad institucijos nepakankamai teisiškai įrodė akivaizdaus NAA, apmokestinamo taikant DEA sistemą, kainos Indonezijoje iškraipymo buvimą, kiek šioje sistemoje buvo numatytas NAA ir biodyzelino diferencijuotas eksporto apmokestinimas. Todėl institucijos, laikydamos, kad NAA kaina nebuvo tinkamai atspindėta nagrinėjamų gamintojų (eksportuotojų) apskaitos dokumentuose, ir į ją neatsižvelgusios, pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį.
75 Priešingai, nei nurodo institucijos, šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad jos naudojasi plačia diskrecija bendros prekybos politikos srityje, ypač kalbant apie sudėtingus ekonominius vertinimus prekybos apsaugos priemonių srityje, ir kad šiuo aspektu Sąjungos teismas turi tik patikrinti proceso taisyklių laikymąsi, nustatytų faktinių aplinkybių tikslumą siekiant atlikti ginčijamą pasirinkimą, akivaizdžios šių aplinkybių vertinimo klaidos nebuvimą ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimą (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Since Hardware (Guangzhou) / Taryba, T‑156/11, EU:T:2012:431, 134–136 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
76 Iš tiesų Bendrojo Teismo kontrolė, kuri apsiriboja nustatymu, ar aplinkybės, kuriomis Sąjungos institucijos grindžia savo konstatavimą, gali patvirtinti jų iš to padarytas išvadas, nepažeidžia jų plačios diskrecijos prekybos politikos srityje (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 68 punktą).
77 Šioje byloje Bendrasis Teismas tik išnagrinėjo, ar institucijos įrodė, kad apskaičiuojant panašaus produkto normaliąją vertę neatsižvelgimo į sąnaudų, susijusių su minėto produkto gamyba ir pardavimu ir nurodytų nagrinėjamų Indonezijos gamintojų (eksportuotojų) apskaitos dokumentuose, sąlygos, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, buvo įvykdytos.
78 Iš to darytina išvada, kad ieškinio trečiojo pagrindo pirma ir trečia dalys priimtinos ir nereikia nagrinėti minėto pagrindo antros dalies dėl NAA kainos, kaip pakeičiamos vertės, pagrįstumo.
79 Dar reikia išnagrinėti, kiek konstatuota klaida pateisina ginčijamo reglamento panaikinimą, kiek juo ieškovei nustatytas antidempingo muitas.
80 Priešingai, nei tvirtina institucijos, šios bylos aplinkybėmis negalima iš dalies panaikinti ginčijamo reglamento 1 straipsnio atsižvelgiant tik į klaidą, konstatuotą dėl antidempingo muito normos apskaičiavimo metodo.
81 Iš tiesų, pagal teismų praktiką Sąjungos teisės aktą galima panaikinti iš dalies tik tuo atveju, jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies. Šis atskyrimo reikalavimas netenkinamas, jei dėl panaikinimo iš dalies pakeičiama jo esmė (2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑29/99, EU:C:2002:734, 45 ir 46 punktai).
82 Kaip buvo nurodyta nagrinėjant trečiąjį pagrindą, institucijų atliktas panašaus produkto normaliosios vertės apskaičiavimas buvo grindžiamas klaidingais samprotavimais. Kadangi normalioji vertė yra pagrindinė sąlyga nustatant taikytiną antidempingo muito normą, ginčijamo reglamento 1 straipsnis negali būti paliktas galioti tiek, kiek juo ieškovei nustatytas individualus antidempingo muitas.
83 Todėl reikia panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek juo ieškovei nustatomas antidempingo muitas, ir nereikia nagrinėti kitų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
85 Komisija ir EBB padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. 2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, 1 straipsnį panaikinti tiek, kiek jis susijęs su PT Ciliandra Perkasa.
2. Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir PT Ciliandra Perkasa bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Komisija ir European Biodiesel Board (EBB) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2016 m. rugsėjo 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.