BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. sausio 10 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Ieškinio tikslumas – Senatis – Priimtinumas – Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Protingas bylos išnagrinėjimo terminas – Turtinė žala – Patirti nuostoliai – Palūkanos nuo nesumokėtos baudos sumos – Su banko garantija susijusios išlaidos – Prarasta galimybė – Neturtinė žala – Priežastinis ryšys“

Byloje T‑577/14

Gascogne Sack Deutschland GmbH, įsteigta Vydoje (Vokietija),

Gascogne, įsteigta Sen Polyje prie Dakso (Prancūzija),

atstovaujamos advokatų F. Puel, E. Durand ir L. Marchal,

ieškovės,

prieš

Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, iš pradžių atstovaujamo A. Placco, vėliau – J. Inghelram ir S. Chantre,

atsakovę,

palaikomą

Europos Komisijos, atstovaujamos N. Khan, V. Bottka ir P. van Nuffel,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovės tariamai patyrė dėl proceso Bendrajame Teisme trukmės nagrinėjant bylas, kuriose priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674),

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Papasavvas, teisėjai I. Labucka, E. Bieliūnas (pranešėjas), V. Kreuschitz ir I. S. Forrester,

posėdžio sekretorė G. Predonzani, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. birželio 28 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2006 m. vasario 23 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Sachsa Verpackung GmbH, vėliau tapusios Gascogne Sack Deutschland GmbH, ir Groupe Gascogne SA, vėliau tapusios Gascogne, ieškinius dėl 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo C(2005) 4634 dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį (byla COMP/F/38.354 – Pramoniniai maišai) (toliau – Sprendimas C(2005) 4634). Savo ieškiniuose jos iš esmės prašė Bendrojo Teismo panaikinti šį sprendimą, kiek jis yra susijęs su jomis, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti joms skirtą baudą.

2        2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674) Bendrasis Teismas atmetė šiuos ieškinius.

3        2012 m. sausio 27 d. Gascogne Sack Deutschland ir Groupe Gascogne pateikė apeliacinius skundus dėl 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674).

4        2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimu Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768) ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimu Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770) Teisingumo Teismas atmetė šiuos apeliacinius skundus.

 Procesas ir šalių reikalavimai

5        2014 m. rugpjūčio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovių Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne ieškinį, pareikštą Europos Sąjungai, atstovaujamai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

6        Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. lapkričio 17 d.) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

7        2015 m. vasario 2 d. Nutartimi Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80) Bendrasis Teismas atmetė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

8        2015 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo apeliacinį skundą (įregistruotas suteikiant bylos numerį C‑125/15 P) dėl 2015 m. vasario 2 d. Nutarties Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80).

9        2015 m. balandžio 14 d. nutartimi Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymu sustabdė šios bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo bus užbaigtas procesas byloje C‑125/15 P, Teisingumo Teismas / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne.

10      2015 m. gruodžio 18 d. Nutartimi Teisingumo Teismas / Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne (C‑125/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:859) byla buvo išbraukta iš Teisingumo Teismo registro.

11      Atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, Europos Komisija 2016 m. sausio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė prašymą įstoti į bylą palaikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reikalavimų.

12      2016 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė atsiliepimą į ieškinį.

13      Tą pačią dieną Bendrasis Teismas perdavė šią bylą trečiajai išplėstinei kolegijai.

14      2016 m. kovo 2 d. Bendrasis Teismas nusprendė, kad antrą kartą keistis pareiškimais nebūtina. Be to, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, jis paprašė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodyti, ar pastarasis paprašė ieškovių ir Komisijos leidimo pateikti tam tikrus atsiliepimo į ieškinį prieduose esančius dokumentus, susijusius su byla, kurioje priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671, toliau – byla T‑72/06), ir byla, kurioje priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674, toliau – byla T‑79/06), ir ar toks leidimas buvo gautas.

15      2016 m. kovo 15 d. Nutartimi Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:189) Bendrojo Teismo trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas patenkino Komisijos prašymą įstoti į bylą palaikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reikalavimų ir nurodė, kad Komisija turi tas teises, kurios numatytos 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 116 straipsnio 6 dalyje.

16      2016 m. kovo 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atsakė į šio sprendimo 14 punkte nurodytą klausimą. Jis paprašė Bendrojo Teismo nuspręsti, kad jis neprivalo ieškovių ir Komisijos prašyti leidimo ir jį gauti tam, kad galėtų pateikti su bylomis T‑72/06 ir T‑79/06 susijusius dokumentus (pagrindinis reikalavimas), ir kad tokį leidimą ieškovės ir Komisija yra davusios netiesiogiai (papildomas reikalavimas). Jei šie du reikalavimai nebūtų patenkinti, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paprašė, kad jo atsakymas būtų traktuojamas kaip prašymas taikyti proceso organizavimo priemonę, pagal kurią Bendrasis Teismas, nagrinėdamas šį ieškinį, nurodytų pateikti bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagoje esančius dokumentus, visų pirma prie atsiliepimo į ieškinį pridėtus dokumentus.

17      2016 m. balandžio 4 d. Bendrojo Teismo trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė, pirma, pašalinti iš bylos medžiagos dokumentus, esančius šioje byloje pateikto atsiliepimo į ieškinį prieduose ir susijusius su bylomis T‑72/06 ir T‑79/06. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad, viena vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 nei prašė šalių leidimo pateikti minėtus dokumentus, nei jį gavo ir, kita vertus, jis neprašė leidimo susipažinti su minėtų bylų medžiaga pagal Procedūros reglamento 38 straipsnio 2 dalį. Antra, pagal Procedūros reglamento 88 straipsnio 3 dalį Bendrojo Teismo trečiosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė pasiūlyti ieškovėms pareikšti savo nuomonę dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė savo 2016 m. kovo 18 d. atsakyme, minėtame šio sprendimo 16 punkte, tuo atveju, jeigu du pirmieji reikalavimai nebūtų patenkinti.

18      2016 m. balandžio 20 d. ieškovės paprašė Bendrojo Teismo atmesti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktą prašymą taikyti proceso organizavimo priemonę motyvuodamos tuo, kad šis prašymas neatitinka Procedūros reglamento 88 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir dėl jo būtų apeitos šiame reglamente nustatytos įrodymų pateikimo ir galimybės susipažinti su byla taisyklės.

19      2016 m. balandžio 27 d. Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į šios bylos dalyką, norint jai pasirengti ir priimti joje sprendimą, jam reikia gauti bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagą. Todėl, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas nusprendė prie šios bylos medžiagos pridėti bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagą.

20      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir ieškovės atitinkamai 2016 m. birželio 8 ir 20 d. paprašė, kad jiems būtų įteikta bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiaga.

21      Per 2016 m. birželio 28 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

22      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti Sąjungos deliktinę atsakomybę dėl Bendrajame Teisme, kuris nepaisė su protingu bylos išnagrinėjimo terminu susijusių reikalavimų, vykusio proceso;

–        įpareigoti Sąjungą tinkamai ir visiškai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovės patyrė dėl neteisėtų Sąjungos veiksmų, sumokant šias sumas ir kompensacines palūkanas bei palūkanas už praleistą terminą, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos:

–        1 193 467 EUR nuostolių, patirtų dėl to, kad pasibaigus protingam terminui teko mokėti papildomas teisės aktuose numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo Komisijos paskirtos sankcijos nominalaus dydžio;

–        187 571 EUR nuostolių, patirtų dėl papildomų banko garantijos mokėjimų pasibaigus protingam terminui;

–        2 000 000 EUR už negautą pelną arba nuostolius, patirtus dėl „netikrumo“;

–        500 000 EUR už neturtinę žalą;

–        nepatenkinus šių reikalavimų, jei būtų manoma, kad būtina iš naujo įvertinti patirtos žalos dydį, nurodyti atlikti ekspertizę pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 65 straipsnio d punktą, 66 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnį;

–        priteisti iš Sąjungos bylinėjimosi išlaidas.

23      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, palaikomas Komisijos, Bendrojo Teismo prašo:

–        pirmiausia atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti prašymą atlyginti nurodytą turtinę ir neturtinę žalą kaip nepagrįstą;

–        nepatenkinus pirmiau pateiktų reikalavimų, atmesti prašymą atlyginti žalą kaip nepagrįstą, kiek jis susijęs su nurodyta turtine žala, ir nurodyti sumokėti ieškovėms ne daugiau kaip 5 000 EUR nurodytai neturtinei žalai atlyginti;

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

A –  Dėl priimtinumo

24      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikia du nepriimtinumu grindžiamus prieštaravimus, iš kurių pirmasis susijęs su ieškinio aiškumo ir tikslumo stoka, o antrasis – su prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą senaties termino pasibaigimu.

1.     Dėl pirmiausia pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su ieškinio aiškumo ir tikslumo stoka

25      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, siejamą su minėto statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, ir pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą kiekviename ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – atitinkamai priimti sprendimą dėl ieškinio, jei reikia, be jokios kitos papildomos informacijos, kuria būtų galima pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų matyti – kad ir glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš paties ieškinio teksto. Konkrečiai kalbant, tam, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti, ieškinyje, kuriuo siekiama Sąjungos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti veiksmus, kuriais ieškovas kaltina instituciją, priežastys, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kurią jis teigia patyręs, taip pat žalos pobūdis ir dydis (žr. 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Accorinti ir kt. / ECB, T‑79/13, EU:T:2015:756, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26      Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktus argumentus reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šiuos aspektus.

a)     Dėl nurodytą turtinę ir neturtinę žalą patyrusio asmens tapatybės

27      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tvirtina, kad ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu, nes jis neaiškus ir netikslus, kiek tai susiję su nurodytą turtinę ir neturtinę žalą patyrusio asmens tapatybe.

28      Šiuo klausimu pirmiausia iš ieškinio pateikimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad jį kartu pareiškė Gascogne ir Gascogne Sack Deutschland. Be to, ieškinyje pateiktais reikalavimais prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovės patyrė dėl bylų T‑72/06 ir T‑79/06, kurios buvo atitinkamai susijusios su Gascogne ir Gascogne Sack Deutschland, išnagrinėjimo termino.

29      Antra, kalbant apie nurodytą turtinę žalą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tik nurodo, jog ieškovės neįrodo šios jų patirtos žalos egzistavimo. Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo argumentus, susijusius su nurodytą turtinę žalą patyrusio asmens tapatybės nustatymu, prireikus reikia nagrinėti tuo etapu, kai bus vertinamas šio ieškinio pagrįstumas.

30      Trečia, kalbant apie nurodytą neturtinę žalą, ieškinys iš tikrųjų surašytas neaiškiai. Tačiau, atsižvelgiant į visą ieškinio turinį ir ieškovių per posėdį pateiktus paaiškinimus, dėl kurių Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėjo galimybę pareikšti savo poziciją, reikia konstatuoti, kad ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė kiekviena iš dviejų ieškovių.

31      Taigi, kalbant apie nurodytą žalą patyrusį asmenį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėjo pasirengti gynybai remdamasis ieškinio turiniu ir ieškinio turinys leidžia Bendrajam Teismui priimti sprendimą dėl ieškinio.

32      Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teiginį, susijusį su ieškinio aiškumo ir tikslumo stoka, kiek tai susiję su nurodytą žalą patyrusio asmens tapatybe, reikia atmesti. Be to, dėl tų pačių motyvų reikia atmesti ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teiginį, susijusį su galimu Gascogne Sack Deutschland suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimu.

b)     Dėl nurodytos neturtinės žalos priežasties, turinio ir dydžio

33      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas teigia, kad ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu, nes jam trūksta aiškumo ir tikslumo, kiek tai susiję su nurodytos neturtinės žalos priežastimi, turiniu ir dydžiu.

34      Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo argumentą, jog ieškinyje teigiama, kad nurodytą neturtinę žalą galėjo lemti bendras ekonominis kontekstas ar tai, kad ieškovėms buvo sunku surasti pirkėją, reikia nagrinėti vertinant ieškinio pagrįstumą, o tiksliau – priežastinio ryšio tarp nurodyto pažeidimo ir nurodytos neturtinės žalos egzistavimą.

35      Antra, kalbant apie nurodytos neturtinės žalos turinį pažymėtina, kad ieškovės, vardydamos savo patirtą neturtinę žalą, pateikia labai glaustus argumentus. Vis dėlto, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktus paaiškinimus ir nuorodas, šie argumentai atrodo pakankami. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytos turtinės žalos, t. y. prarastų galimybių, ir nurodytos neturtinės žalos supainiojimą, taip pat riziką, kad už tą pačią žalą bus atlyginta dvigubai, reikia analizuoti vertinant ieškinio pagrįstumą.

36      Trečia, kalbant apie nurodytos neturtinės žalos dydį, ieškovės teisingai nurodo, kad apskritai jų nurodytos neturtinės žalos neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Be to, jos nurodo tam tikras aplinkybes, kurios, jų nuomone, pateisina reikalaujamos kompensacijos dydį. Taip pat jos įvertina savo žalos sumą. Galiausiai per posėdį ieškovės patikslino laikotarpį, per kurį jos patyrė nurodytą neturtinę žalą. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui gintis. Iš tiesų, pirma, per posėdį jis galėjo pareikšti poziciją šiuo klausimu. Antra, jis pateikia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą senaties termino pasibaigimu. Trečia, jis teigia, kad ieškovės nepateikė neturtinės žalos egzistavimo ir priežastinio ryšio įrodymų. Ketvirta, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galiausiai nurodo, kad ieškovių patirta neturtinė žala vertintina ne daugiau nei 5 000 EUR.

37      Taigi ieškovės pateikė pakankamai informacijos, leidžiančios įvertinti jų tariamai patirtos neturtinės žalos priežastį, turinį ir dydį, tad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galėjo užsitikrinti savo gynybą. Be to, remdamasis šia informacija, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą.

38      Todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo argumentus, susijusius su ieškinio aiškumo ir tikslumo stoka, kiek tai susiję su nurodytos neturtinės žalos priežastimi, turiniu ir dydžiu, reikia atmesti.

39      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą pirmąjį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

2.     Dėl papildomai pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą senaties termino pasibaigimu

40      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes juo prašoma atlyginti neturtinę žalą, patirtą daugiau nei prieš penkerius metus iki šio ieškinio pareiškimo, t. y. dar prieš 2009 m. rugpjūčio 4 d.

41      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą taikytino Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje, 46 straipsnyje numatyta:

„Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai <…>“

42      Iš teismų praktikos matyti, kad senaties termino tikslas – suderinti nukentėjusio asmens teisių apsaugą ir teisinio saugumo principą. Senaties terminas nustatytas atsižvelgiant, be kita ko, į laiką, per kurį tariamai žalos patyrusi šalis gali surinkti ieškiniui pareikšti reikalingą informaciją ir patikrinti aplinkybes, kuriomis šis ieškinys gali būti grindžiamas (2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 33 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2002 m. liepos 18 d. Nutarties Autosalone Ispra dei Fratelli Rossi / Komisija, C‑136/01 P, EU:C:2002:458, 28 punktą).

43      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai tenkinamos pareigos atlyginti žalą sąlygos (žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

44      Žinoma, Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį reikia aiškinti taip, kad senatimi negalima remtis prieš žalą patyrusį asmenį, kuris apie šią žalą lėmusį veiksnį sužinojo tik po ilgo laiko, todėl iki senaties termino pabaigos jam nebuvo likę protingo termino ieškiniui ar prašymui pareikšti. Tačiau SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtintos sąlygos, su kuriomis siejama pareiga atlyginti žalą, taigi ir ieškinių dėl šios žalos atlyginimo senaties taisyklės, negali būti grindžiamos kitais nei griežtai objektyviais kriterijais (žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 35 ir 36 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

45      Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką nustatant ieškinio dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės senaties termino pradžios momentą neatsižvelgiama į žalą patyrusio asmens subjektyvų šios žalos realumo vertinimą (žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Inalca ir Cremonini / Komisija, C‑460/09 P, EU:C:2013:111, 70 punktą).

46      Nagrinėjamu atveju reikia pabrėžti, kad „įvykis, nulėmęs“ šį „ieškinį Sąjungai“, yra procesinis pažeidimas, pasireiškęs tariamu reikalavimų, susijusių su Sąjungos teismo protingo bylos išnagrinėjimo termino (toliau – protingas bylos išnagrinėjimo terminas) laikymusi, pažeidimu. Todėl į šią aplinkybę reikia atsižvelgti nustatant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatyto penkerių metų senaties termino eigos pradžios datą. Visų pirma senaties terminas negali būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią tęsiasi žalą sukėlęs įvykis; šio termino eigos pradžia laikytina ta diena, kai žalą sukėlęs įvykis visiškai pasibaigė.

47      Taigi konkrečiu ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju, kai prašoma atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl reikalavimo išnagrinėti bylą per protingą terminą galimo pažeidimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje nustatytą penkerių metų senaties terminą, jei priėmus sprendimą užbaigiamas atitinkamos bylos išnagrinėjimo terminas, reikia pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iš tiesų ši data yra tiksli, nustatyta remiantis objektyviais kriterijais. Ja užtikrinamas teisinio saugumo principo laikymasis ir leidžiama apsaugoti ieškovių teises.

48      Šioje byloje ieškovės prašo atlyginti žalą, kurią jos tariamai patyrė dėl bylos išnagrinėjimo termino bylose T‑72/06 ir T‑79/06. Šios bylos buvo baigtos nagrinėti 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimu Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674). Taigi senaties terminas pradėjo eiti nuo 2011 m. lapkričio 16 d.

49      Be to, ieškovės šioje byloje pareiškė ieškinį ir taip nutraukė senaties termino eigą 2014 m. rugpjūčio 4 d., t. y. prieš pasibaigiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytam penkerių metų terminui. Taigi šio ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

50      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

B –  Dėl esmės

51      Remiantis SESV 340 straipsnio antra pastraipa, deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal valstybių narių įstatymams būdingus bendrus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro jos institucijos ar tarnautojai, eidami savo pareigas.

52      Pagal nusistovėjusią praktiką iš SESV 340 straipsnio antros pastraipos matyti, kad Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas ir teisės į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimas priklauso nuo to, ar įvykdytos visos sąlygos, būtent veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis šių veiksmų ir nurodomos žalos ryšys (1982 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Oleifici Mediterranei / EEB, 26/81, EU:C:1982:318, 16 punktas ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt./ Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 106 punktas).

53      Jei bent viena iš šių sąlygų neįvykdyta, visą ieškinį reikia atmesti ir nebereikia nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygų (1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta / Europos bendrija, C‑104/97 P, EU:C:1999:498, 65 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, EU:C:1994:329, 81 punktą). Be to, Sąjungos teismas neprivalo nagrinėti šių sąlygų tam tikra nustatyta tvarka (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 42 punktą; šiuo klausimu taip pat žr. 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 13 punktą).

54      Nagrinėjamu atveju ieškovės tvirtina, kad dėl proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 trukmės pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas. Jos taip pat tvirtina, kad dėl šio pažeidimo jos patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta.

1.     Dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino tariamo pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06

55      Ieškovių teigimu, dėl proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 trukmės pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, o tai yra pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės normos, kuria privatiems asmenims siekiama suteikti teises, pažeidimas. Jos priduria, kad proceso kiekvienoje iš šių bylų trukmė protingą bylos išnagrinėjimo terminą viršijo 30 mėnesių, atsižvelgiant, pirma, į bylų, susijusių su konkurencijos teisės taikymu, nagrinėjimo Bendrajame Teisme vidutinę trukmę ir, antra, į ypatingas šių bylų aplinkybes.

56      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nesutinka su šiais teiginiais.

57      Iš tiesų, viena vertus, negalima teigti, kad bylose T‑72/06 ir T‑79/06 protingas bylos išnagrinėjimo terminas buvo pažeistas, remiantis vien proceso trukmės kiekvienoje iš šių bylų ir vidutinės proceso Bendrajame Teisme trukmės, apskaičiuotos 2006–2010 m. laikotarpiu, palyginimu. Bet kuriuo atveju išnagrinėjus reikšmingus statistinius duomenis matyti, kad iš viso procesas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 truko tik 16 mėnesių ilgiau nei vidutinė proceso trukmė, apskaičiuota 2006–2015 m. laikotarpiu bylose, susijusiose su konkurencijos teisės taikymu. Be to, laikas nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios bylose T‑72/06 ir T‑79/06 tik 16 mėnesių viršijo vidutinę šio proceso etapo trukmę 2007–2010 m. bylose, susijusiose su konkurencijos teisės taikymu.

58      Kita vertus, bendra proceso trukmė bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir laikas nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios šiose bylose pateisinami jų sudėtingumu, ribota bylos reikšme ieškovėms, ieškovių elgesiu, ribota teisėjų kadencijos trukme ir vieno iš kolegijos, kuriai buvo priskirtos abi nagrinėjamos bylos, narių ilgai trukusia liga.

59      Šiuo klausimu pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, be kita ko, nustatyta, jog „[k]iekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“.

60      Buvo nuspręsta, kad tokia teisė, kurios, kaip bendrojo Sąjungos teisės principo, egzistavimas buvo patvirtintas dar prieš įsigaliojant Pagrindinių teisių chartijai, taikoma teisme nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo (žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 178 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

61      Nagrinėjamu atveju išsamiai išnagrinėjus atitinkamą bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagą matyti, kad, kaip teisingai pažymėjo Teisingumo Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768) ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendime Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770), proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 trukmė, t. y. beveik 5 metai ir 9 mėnesiai, negali būti pateisinama jokiomis šių bylų aplinkybėmis.

62      Pirmiausia pažymėtina, kad bylose T‑72/06 ir T‑79/06 nagrinėti ginčai dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo ir kad pagal teismo praktiką pagrindinis teisinio saugumo, kuris turi būti užtikrintas ūkio subjektams, reikalavimas ir tikslas užtikrinti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškreipta, yra labai svarbūs ne tik pačiai ieškovei ir jos konkurentams, bet ir tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į didelį suinteresuotųjų asmenų skaičių ir egzistuojančius finansinius interesus (2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 186 punktas).

63      Antra, konstatuotina, kad kiekvienoje iš bylų T‑72/06 ir T‑79/06 nuo rašytinės proceso dalies pabaigos, kai 2007 m. vasario 20 d. buvo pateiktas triplikas, iki žodinės proceso dalies pradžios 2010 m. gruodžio mėn., praėjo maždaug 3 metai ir 10 mėnesių, t. y. 46 mėnesiai.

64      Šiuo laikotarpiu, be kita ko, buvo susisteminti šalių argumentai, bylos parengtos nagrinėti, išanalizuoti ginčų faktiniai ir teisiniai aspektai, pasiruošta žodinei proceso daliai. Taigi šio laikotarpio trukmė ypač priklauso nuo bylos sudėtingumo, šalių elgesio ir atskirųjų procesinių klausimų iškėlimo.

65      Dėl bylos sudėtingumo pirmiausia primintina, kad bylos T‑72/06 ir T‑79/06 buvo susijusios su ieškiniais, pareikštais dėl Komisijos sprendimo dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį.

66      Kaip matyti iš atitinkamos bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagos, ieškiniai, susiję su Komisijos atliekamu konkurencijos teisės taikymu, palyginti su kitomis bylų rūšimis, yra sudėtingesni, atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo ilgumą, bylos medžiagos apimtį ir būtinumą atlikti daugelio sudėtingų faktinių aplinkybių, dažnai besitęsiančių laike ir erdvėje, detalų vertinimą.

67      Taigi 15 mėnesių nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios iš esmės yra tinkama bylų, susijusių su konkurencijos teisės taikymu, kaip antai bylų T‑72/06 ir T‑79/06, nagrinėjimo trukmė.

68      Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dėl Sprendimo C(2005) 4634 buvo pareikšti keli ieškiniai.

69      Ieškiniai dėl to paties sprendimo, kurį Komisija priėmė taikydama Sąjungos konkurencijos teisę, iš esmės turi būti nagrinėjami lygiagrečiai, įskaitant tuos atvejus, kai šie ieškiniai nesujungti. Toks lygiagretus nagrinėjimas pateisinamas, be kita ko, šių ieškinių tarpusavio ryšiu ir būtinumu užtikrinti jų analizės ir pateiktino atsakymo nuoseklumą.

70      Todėl lygiagretus tarpusavyje susijusių bylų nagrinėjimas gali pateisinti laikotarpio nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios pailgėjimą vienu mėnesiu dėl kiekvienos papildomos susijusios bylos.

71      Nagrinėjamu atveju dėl Sprendimo C(2005) 4634 buvo pareikšta penkiolika ieškinių. Vis dėlto viena ieškovė atsiėmė savo ieškinį dėl šio sprendimo (2006 m. liepos 6 d. Nutartis Cofira‑Sac / Komisija, T‑43/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2006:192). Dėl dviejų ieškinių, pareikštų dėl Sprendimo C(2005)‑4634, priimtas 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Trioplast Wittenheim / Komisija (T‑26/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:387) ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Trioplast Industrier / Komisija (T‑40/06, EU:T:2010:388).

72      Šiomis aplinkybėmis dvylikos kitų bylų, susijusių su ieškiniais dėl Sprendimo C(2005) 4634, nagrinėjimas pateisino proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 pailgėjimą 11 mėnesių.

73      Todėl 26 mėnesių trukmė (15 ir 11 mėnesių) nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios nagrinėjant kiekvieną iš bylų T‑72/06 ir T‑79/06 buvo tinkama.

74      Galiausiai šiuo atveju bylų T‑72/06 ir T‑79/06 sudėtingumas faktiniu, teisiniu ir procesiniu aspektais nepateisina ilgesnės proceso trukmės. Šiuo klausimu, be kita ko, pažymėtina, kad bylose T‑72/06 ir T‑79/06 nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios nagrinėjimas dėl kokių nors Bendrojo Teismo priimtų proceso organizavimo priemonių nebuvo nei sustabdytas, nei vėlavo.

75      Dėl šalių elgesio ir atskirųjų procesinių klausimų iškėlimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 pasakytina, kad tai, jog ieškovės 2010 m. spalio mėn. paprašė atnaujinti rašytinę proceso dalį, negali pateisinti 3 metų ir 8 mėnesių laikotarpio, kuris jau buvo praėjęs nuo tripliko pateikimo. Be to, tai, kad ieškovės 2010 m. gruodžio mėn. buvo informuotos apie 2011 m. vasario mėn. numatytą surengti teismo posėdį, rodo, kad ši aplinkybė galėjo turėti tik minimalų poveikį laikotarpiui, praėjusiam nuo rašytinės proceso dalies užbaigimo iki žodinės proceso dalies pradžios minėtose bylose.

76      Todėl, atsižvelgiant į bylų T‑72/06 ir T‑79/06 aplinkybes, 46 mėnesiai, praėję nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios, reiškia, kad kiekvienoje iš šių bylų buvo 20 mėnesių nepateisinamo neveikimo laikotarpis.

77      Trečia, išnagrinėjus atitinkamai bylų T‑72/06 ir T‑79/06 medžiagą nepaaiškėjo jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo nepateisinamo neveikimo laikotarpis, pirma, nuo ieškinių pareiškimo dienos iki triplikų pateikimo dienos ir, antra, nuo žodinės proceso dalies pradžios iki 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674) paskelbimo.

78      Darytina išvada, kad per procesą bylose T‑72/06 ir T‑79/06, kuriam pasibaigus priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674), pažeista Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, nes proceso trukmė 20 mėnesių viršijo protingą bylos išnagrinėjimo terminą, o tai yra pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

2.     Dėl nurodomos žalos ir tariamo priežastinio ryšio

79      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi būti reali ir tikra, o tai turi įrodyti ieškovas (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, C‑243/05 P, EU:C:2006:708, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Jis turi pateikti patikimų įrodymų tiek dėl jo nurodytos žalos egzistavimo, tiek dėl jos dydžio (žr. 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

80      Taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 340 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta priežastinio ryšio sąlyga susijusi su pakankamai tiesioginiu institucijų veiksmų ir žalos priežastiniu ryšiu (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 53 punktas ir 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Beamglow / Parlamentas ir kt., T‑383/00, EU:T:2005:453, 193 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1979 m. spalio 4 d. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, EU:C:1979:223, 21 punktą). Ieškovas turi įrodyti, kad egzistuoja inkriminuojamų veiksmų ir nurodytos žalos priežastinis ryšys (žr. 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Coldiretti ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑149/96, EU:T:1998:228, 101 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

81      Nagrinėjamu atveju ieškovės teigia, kad dėl protingo bylų T‑72/06 ir T‑79/06 išnagrinėjimo termino pažeidimo jos patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

a)     Dėl nurodytos turtinės žalos ir tariamo priežastinio ryšio

82      Ieškovės teigia, kad dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino akivaizdaus pažeidimo jos patyrė dvejopą turtinę žalą. Pirma, jos patyrė nuostolių, viena vertus, dėl to, kad turėjo ilgiau nei protingą terminą patirti išlaidas, susijusias su banko garantija, kurią jos pateikė, kad nereikėtų iš karto mokėti Sprendimu C(2005) 4634 paskirtos baudos sumos (toliau – su banko garantija susijusios išlaidos), ir, kita vertus, dėl to, kad turėjo ilgiau nei protingą terminą mokėti teisės aktuose nustatytas palūkanas, taikomas Sprendimu C(2005) 4634 paskirtos baudos nominaliai sumai (toliau – palūkanos nuo baudos sumos). Antra, dėl „netikrumo“ jos neturėjo galimybės anksčiau surasti investuotoją, taigi ir galimybių gauti pelno ar išvengti nuostolių.

83      Pirmiausia reikia išnagrinėti nurodytą žalą ir tariamą priežastinį ryšį, kiek tai susiję su tariamų galimybių anksčiau surasti investuotoją praradimu, o vėliau – nurodytą žalą ir tariamą priežastinį ryšį, kiek tai susiję su tariamai patirtais nuostoliais dėl palūkanų nuo baudos sumos ir su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo.

 Dėl tariamo galimybės anksčiau susirasti investuotoją praradimo

84      Ieškovių teigimu, nuo 2011 m. grupė patyrė finansinių sunkumų. Ji kreipėsi į savo kreditorius, tačiau šių veiksmų nepakako, tad grupė ėmėsi ieškoti naujų investuotojų. Jei Sprendimas C(2005) 4634 būtų tapęs galutinis anksčiau, į netikrumą dėl galutinės baudos sumos, o tiksliau – riziką, kad jos suma bus padidinta, nebūtų buvę atsižvelgta ir investuotoją būtų buvę galima surasti greičiau. Tai, kad Groupe Gascogne ir bendrovės Biolandes Technologies vadovaujamas investuotojų konsorciumas praėjus kelioms dienoms po 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768) ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770) paskelbimo sudarė principinį susitarimą, rodo, kad su baudos suma susijęs netikrumas turėjo neigiamos įtakos grupės verslo reikalams. Galiausiai faktinių aplinkybių chronologija aiškiai įrodo lemiamą ryšį tarp tariamai neprotingo bylos išnagrinėjimo termino ir Gascogne grupės sunkumų surasti investuotojus, kurių įnašas turėtų lemiamą reikšmę sprendžiant jos finansinius sunkumus.

85      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ginčija šiuos teiginius.

86      Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar ieškovės pakankamai įtikinamai įrodė, kad Gascogne turėjo galimybę susirasti investuotoją „anksčiau“. Kitaip tariant, reikia išnagrinėti, ar ieškovės įrodė, kad Gascogne turėjo realią ir rimtą galimybę susirasti investuotoją anksčiau.

87      Pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad nuo to laiko, kai Gascogne ėmė ieškoti investuotojų, susidomėjimą pareiškė daugiausia penki investuotojai. Ieškinio priede ieškovės pateikia 2012 m. lapkričio 8 d. potencialaus investuotojo iš Jungtinės Karalystės e. laišką. Be to, ieškinyje nurodytoje 2014 m. gegužės 16 d. nepriklausomo eksperto ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant Gascogne SA akcinio kapitalo didinimo projektą, paaiškinama, kad po to, kai Gascogne 2013 m. sausio ir vasario mėn. paskelbė kvietimą pateikti pasiūlymus, iš investicinių fondų ji gavo penkis pasiūlymus. Tačiau Sprendimu C(2005) 4634 paskirta bauda buvo paminėta tik dviejuose iš penkių Gascogne gautų pasiūlymų kaip aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti prieš priimant galimą sprendimą investuoti.

88      Antra, kalbant apie du potencialius investuotojus, nurodžiusius Sprendimu C(2005) 4634 paskirtą baudą, iš bylos medžiagos nėra aišku, ar netikrumo, susijusio su galimu baudos sumos padidėjimu, išsklaidymas buvo viena iš galimo investavimo sąlygų.

89      Viena vertus, kiek tai susiję su 2012 m. lapkričio 8 d. potencialaus investuotojo iš Jungtinės Karalystės e. laišku, pažymėtina, kad skaitant šį e. laišką matyti, jog galimai investicijai galėjo sukliudyti būtent baudos buvimas. Tiksliau sakant, šis potencialus investuotojas reikalavo, kad Prancūzijos Respublika sumokėtų baudą arba sutartų su Komisija, kad ši nutrauktų bylą. Taigi galimo investavimo sąlyga buvo visiškas skolos, susijusios su šia bauda, atsisakymas, o ne tikrumas, kad baudos suma nepadidės.

90      Kita vertus, kalbant apie kitą pasiūlymą, kuriame buvo paminėta Sprendimu C(2005) 4634 paskirta bauda, pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 16 d. nepriklausomo eksperto ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant Gascogne SA akcinio kapitalo didinimo projektą, nurodyta, kad šiame pasiūlyme galimos investicijos sąlyga buvo atsisakymas, be kita ko, su Komisijos paskirta bauda susijusios skolos. Taigi ir vėl galimo investavimo sąlyga buvo pats baudos buvimas, o ne tikrumas, kad jos suma nepadidės.

91      Trečia, ieškovių pateikti ar ieškinyje nurodyti dokumentai rodo, kad su bauda susijusios skolos atsisakymas buvo viena iš kelių kitų galimo investavimo sąlygų. Iš 2012 m. lapkričio 8 d. e. laiško matyti, kad potencialaus investuotojo iš Jungtinės Karalystės sutikimas priklausė nuo įvairių sąlygų įvykdymo, kaip antai veiklos dalies nutraukimo, paskolų atsisakymo, restruktūrizacijos ir darbuotojų mažinimo plano. Be to, kiekviename 2014 m. gegužės 16 d. nepriklausomo eksperto ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant Gascogne SA akcinio kapitalo didinimo projektą, paminėtame pasiūlyme buvo nurodytos kelios kumuliacinės investavimo sąlygos (veiklos dalies nutraukimas, skolų atsisakymas, skolos atidėjimas arba visiškas atsisakymas). Ieškovės nesiekia įrodyti, kad galėjo įvykdyti visas šiuose pasiūlymuose nurodytas sąlygas. Taip pat pažymėtina, kad galimybė anksčiau susirasti veiklos perėmėją priklausė nuo Gascogne noro sutikti su daugeliu iškeltų galimo investavimo sąlygų ir verslo projektu, susijusiu su šia investicija.

92      Ketvirta, reikia pažymėti, kad ieškinyje yra keletas nepatvirtintų teiginių. Visų pirma ieškovės tik nurodo, jog paprasto teiginio, kad nauji Gascogne investuotojai baigė susitarti tik praėjus kelioms savaitėms po 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768) ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770) priėmimo, „pakanka“ įrodyti, kad, jei Bendrojo Teismo sprendimai būtų buvę priimti per įprastą terminą, ieškovių padėtis būtų buvusi daug lengvesnė ir grupė būtų buvusi perimta daug anksčiau. Taigi neįrodyta, kad faktines investicijas nulėmė ieškovių padėties išaiškėjimas, susijęs su galimu baudos padidėjimu.

93      Iš to darytina išvada, jog ieškovės neįrodė, kad Gascogne turėjo realią galimybę susirasti investuotoją „anksčiau“. Taigi jos neįrodė, kad Gascogne prarado realią galimybę susirasti investuotoją anksčiau ir kad šis galimybės praradimas sukėlė žalą, kuri Gascogne buvo reali ir tikra.

94      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymą atlyginti žalą dėl tariamo galimybės anksčiau susirasti investuotoją praradimo reikia atmesti.

 Dėl tariamų nuostolių, patirtų dėl palūkanų nuo baudos sumos ir su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo

95      Pirma, ieškovės teigia, kad tuo metu, kai pareiškė ieškinius bylose T‑72/06 ir T‑79/06, jos nusprendė nemokėti Sprendimu C(2005) 4634 paskirtos baudos iš karto. Ieškovės paaiškina, kad už tai jos nuo 2006 m. kovo 15 d. turėjo sutikti mokėti 3,56 % dydžio palūkanas nuo šios baudos sumos ir pateikti banko garantiją.

96      Antra, ieškovių teigimu, jeigu nebūtų buvęs pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimas Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768) ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimas GroupeGascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770) būtų buvę paskelbti maždaug 2011 m. kovo 30 d. Iš to jos daro išvadą, kad palūkanas nuo baudos sumos ir su banko garantija susijusias išlaidas, kurias jos sumokėjo nuo 2011 m. kovo 30 d., kai Sprendimas C(2005) 4634 turėjo tapti galutinis, iki 2013 m. gruodžio 12 d., kai bauda buvo faktiškai sumokėta, galima laikyti nepagrįstomis ir jas reikia kompensuoti.

97      Trečia, generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:360) 135 punktas rodo, kad tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo ir papildomų išlaidų dėl palūkanų nuo baudos sumos ir su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo egzistuoja tiesioginis ryšys.

98      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ginčija šiuos teiginius.

99      Pirma, jis teigia, kad palūkanų, kurias ieškovės turėjo sumokėti už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., negalima laikyti žala.

100    Antra, jo nuomone, tarp, viena vertus, materialinės žalos dėl su banko garantija susijusių išlaidų ir palūkanų nuo baudos sumos ir, kita vertus, protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo nėra pakankamai tiesioginio priežastinio ryšio. Iš tiesų, šią turtinę žalą pirmiausia lėmė pačių ieškovių pasirinkimas. Be to, priežastinio ryšio buvimo negalima įrodyti remiantis vien teiginiu, kad, jeigu nebūtų viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, ieškovės nebūtų privalėjusios mokėti su banko garantija susijusių išlaidų ir palūkanų nuo baudos sumos už viršytą laikotarpį. Galiausiai dėl to, kad tuo metu, kai buvo priimtas Sprendimas C(2005) 4634, ieškovės neturėjo pakankamai lėšų baudai sumokėti, priežastinis ryšys tarp nurodytos turtinės žalos ir protingo bylos išnagrinėjimo termino tariamo pažeidimo tampa nepakankamai tiesioginis. Be to, ieškovės nepateikė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad Sprendimo C(2005) 4634 vykdymas būtų sustabdytas.

–       Pirminės pastabos

101    Pažymėtina, kad Sprendimo C(2005) 4634 2 straipsnyje buvo numatyta, kad šiame sprendime skirtos baudos turi būti sumokėtos per tris mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), 86 straipsnį šio sprendimo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad pasibaigus šiam trijų mėnesių terminui automatiškai skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, galiojusią mėnesio, kurį priimtas šis sprendimas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto, t. y. 5,56 % palūkanų normą.

102    Pagal SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą Sprendimas C(2005) 4634 vykdomas privaloma tvarka, nes jame ieškovėms nustatyta piniginė prievolė. Be to, tai, kad pagal SESV 263 straipsnį pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo, nelemia, jog minėtas sprendimas tampa nevykdytinas, nes, remiantis SESV 278 straipsniu, bylos iškėlimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo.

103    2005 m. gruodžio 15 d. Komisija pranešė ieškovėms apie Sprendimą C(2005) 4634. Kartu ji pažymėjo, kad, jeigu ieškovės iškels bylą Bendrajame Teisme ar Teisingumo Teisme, nebus imtasi jokių išieškojimo priemonių, kol byla nebus išnagrinėta, jeigu prieš baigiantis mokėjimo terminui bus tenkinamos dvi sąlygos. Pagal Reglamento Nr. 2342/2002 86 straipsnio 5 dalį šios dvi sąlygos yra tokios: pirma, nuo mokėjimo termino pabaigos skaičiuojamos 3,56 % dydžio palūkanos ir, antra, iki galutinės mokėjimo datos turi būti pateikta Komisijai priimtina banko garantija, apimanti skolą ir palūkanas ar skolos padidinimus.

104    Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovės nurodo, kad jos, atsižvelgdamos į Komisijos joms pasiūlytą galimybę, nusprendė iš karto nemokėti joms paskirtos baudos sumos ir pateikti banko garantiją bei mokėti 3,56 % dydžio palūkanas.

105    Būtent atsižvelgiant į šias pastabas reikia nagrinėti nurodytą turtinę žalą ir tariamą priežastinį ryšį tarp šios žalos ir protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06.

–       Dėl palūkanų nuo baudos sumos mokėjimo

106    Pirmiausia konstatuotina, kad pagal šio sprendimo 102 punkte minėtus SESV 299 straipsnio pirmą pastraipą ir SESV 278 straipsnį Sprendime C(2005) 4634 skirta bauda Komisijai turėjo būti sumokėta, nepaisant to, kad pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo. Taigi 3,56 % dydžio palūkanos nuo baudos sumos laikytinos delspinigiais.

107    Antra, pažymėtina, kad vykstant procesui bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ieškovės nemokėjo nei baudos sumos, nei delspinigių. Taigi vykstant procesui minėtose bylose ieškovės naudojosi suma, atitinkančia baudą su delspinigiais.

108    Vis dėlto ieškovės nenurodo aplinkybių, įrodančių, kad per tą laikotarpį, kai bylose T‑72/06 ir T‑79/06 buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, vėliau Komisijai sumokėtų delspinigių suma buvo didesnė už naudą, kurią jos gavo naudodamosi suma, atitinkančia baudą su delspinigiais. Kitaip tariant, ieškovės neįrodo, kad palūkanos nuo baudos sumos, apskaičiuotos už laikotarpį, kai buvo viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, buvo didesnės už naudą, kurią jos galėjo gauti nemokėdamos baudos su palūkanomis, priskaičiuotomis iki tos dienos, kai pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, ir palūkanomis, kurias reikėjo sumokėti, kol šis pažeidimas truko.

109    Iš to darytina išvada, jog ieškovės neįrodė, kad per laikotarpį, kuris atitinka protingą bylų T‑72/06 ir T‑79/06 išnagrinėjimo terminą viršijusį laikotarpį, dėl delspinigių nuo Sprendimu C(2005) 4634 paskirtos baudos sumokėjimo jos patyrė realių ir tikrų nuostolių.

110    Todėl prašymą atlyginti tariamą žalą, t. y. nuostolius, patirtus dėl palūkanų nuo baudos sumos sumokėjimo per protingą terminą viršijusį laikotarpį, reikia atmesti ir nereikia vertinti, kuri ieškovė faktiškai sumokėjo delspinigius ir ar buvo nurodytas priežastinis ryšys.

–       Dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo

111    Pirma, kiek tai susiję su žala, iš bylos medžiagos matyti, kad visos baudos sumos su delspinigiais sumokėjimo garantiją pateikė būtent Groupe Gascogne, kuri vėliau tapo Gascogne, bankas. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tuo metu, kai buvo nagrinėjamos bylos T‑72/06 ir T‑79/06, Gascogne kas ketvirtį mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas.

112    Iš to darytina išvada, jog Gascogne Sack Deutschland neįrodė patirtos žalos, t. y. nuostolių dėl su banko garantija susijusių išlaidų, patirtų pasibaigus protingam bylos išnagrinėjimo terminui, realumo ir tikrumo.

113    Todėl prašymą atlyginti tariamą žalą, t. y. nuostolius, kuriuos Gascogne Sack Deutschland patyrė dėl to, kad turėjo padengti su banko garantija susijusias išlaidas pasibaigus protingam bylos išnagrinėjimo terminui, reikia atmesti.

114    Tačiau, atsižvelgiant į bylos medžiagą, konstatuotina, jog Gascogne įrodė, kad patyrė realią ir tikrą žalą, t. y. nuostolius, patirtus dėl to, jog laikotarpiu, kai bylose T‑72/06 ir T‑79/06 viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas.

115    Antra, dėl priežastinio ryšio pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu bylose T‑72/06 ir T‑79/06 nebūtų viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, Gascogne nebūtų turėjusi mokėti su banko garantija susijusių išlaidų laikotarpiu, kai šis terminas viršytas.

116    Taigi yra faktinis priežastinis ryšys tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir Gascogne patirtos žalos, t. y. nuostolių, patirtų dėl to, kad laikotarpiu, kai viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, ji mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas.

117    Be to, pažymėtina, kad inkriminuojami veiksmai turi būti pagrindinė žalos priežastis (2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 127 punktas ir 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, EU:T:2006:121, 130 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimą Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 61 punktas). Kitaip tariant, net ir tuo atveju, kai institucijos galėjo prisidėti prie žalos, kurią prašoma atlyginti, padarymo, toks prisidėjimas gali būti pernelyg netiesioginis dėl kitiems asmenims, galbūt ir ieškovei, tenkančios atsakomybės (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 59 punktas ir 2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 132 punktas).

118    Taip pat jau yra nuspręsta, kad žala, kurią bendrovė, kuriai Komisijos sprendimu, vėliau panaikintu Bendrojo Teismo, skirta bauda, patyrė dėl to, kad mokėjo su banko garantija susijusias išlaidas, neatsiranda tiesiogiai dėl to sprendimo neteisėtumo, nes ši žala atsiranda dėl pačios šios bendrovės pasirinkimo pateikti banko garantiją ir nevykdyti pareigos sumokėti baudą per ginčijamame sprendime nurodytą terminą (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, T‑28/03, EU:T:2005:139, 123 punktą ir 2007 m. gruodžio 12 d. Nutarties Atlantic Container Line ir kt. / Komisija, T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377, 38 punktą).

119    Vis dėlto nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tuo metu, kai ieškovės pareiškė ieškinius bylose T‑72/06 ir T‑79/06, t. y. 2006 m. vasario 23 d., ir tuomet, kai Gascogne pateikė banko garantiją (2006 m. kovo mėn.), nebuvo galima numatyti, kad bus pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas. Be to, Gascogne galėjo pagrįstai tikėtis, kad šie ieškiniai bus išnagrinėti per protingą terminą.

120    Be to, protingas bylos išnagrinėjimo terminas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 buvo pažeistas vėliau, negu Gascogne priėmė sprendimą pateikti banko garantiją.

121    Taigi faktinės aplinkybės šioje byloje iš esmės skiriasi nuo konstatuotų 2005 m. balandžio 21 d. Sprendime Holcim (Deutschland) / Komisija (T‑28/03, EU:T:2005:139) ir 2007 m. gruodžio 12 d. Nutartyje Atlantic Container Line ir kt. / Komisija (T‑113/04, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:377), minėtuose šio sprendimo 118 punkte. Todėl, priešingai, nei teigia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, protingo bylos išnagrinėjimo termino viršijimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai šis terminas viršytas, ryšio nepanaikina pirminis Gascogne pasirinkimas nemokėti Sprendime C(2005) 4634 skirtos baudos iškart ir pateikti banko garantiją.

122    Darytina išvada, kad egzistuoja pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir nuostolių, kuriuos Gascogne patyrė dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai šis terminas viršytas.

123    Ieškovės taip pat teigia, kad patyrė žalą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d., kai Sprendimas C(2005) 4634 turėjo tapti galutinis, iki 2013 m. gruodžio 12 d., kai bauda buvo faktiškai sumokėta.

124    Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad savo ieškinyje ieškovės protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimu remiasi tik bylose T‑72/06 ir T‑79/06. Taigi jos nenurodo, kad protingas bylos išnagrinėjimo terminas pažeistas dėl bendros proceso trukmės byloje T‑72/06 kartu su byla, kurioje buvo priimtas 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimas Groupe Gascogne / Komisija (C‑58/12 P, EU:C:2013:770), ir byloje T‑79/06 kartu su byla, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimas Gascogne Sack Deutschland / Komisija (C‑40/12 P, EU:C:2013:768).

125    Taigi nagrinėjamu atveju konstatuota tik tai, kad per procesus bylose T‑72/06 ir T‑79/06 pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas (žr. šio sprendimo 78 punktą).

126    Be to, protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 baigėsi paskelbus 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674).

127    Taigi nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ieškovės galėjo įvertinti protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 egzistavimą ir žalą, kurią patyrė Gascogne, t. y. nuostolius, patirtus dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai šis terminas buvo viršytas.

128    Be to, 2012 m. sausio 27 d. pateiktuose apeliaciniuose skunduose dėl 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674), ieškovės tvirtino, kad dėl pernelyg ilgos proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 trukmės jos patyrė sunkių finansinių pasekmių ir dėl šios priežasties prašė sumažinti joms kartu solidariai skirtą baudą.

129    Galiausiai Sprendimas C(2005) 4634, kuriuo ieškovėms skirta bauda, tapo galutinis tik 2013 m. lapkričio 26 d., o Komisijos suteiktos galimybės pateikti banko garantiją tą dieną nebeliko, nes ieškovės nusprendė pateikti apeliacinį skundą dėl 2011 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674).

130    Darytina išvada, kad su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimas po 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674) paskelbimo, kai nutrūko protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas bylose T‑72/06 ir T‑79/06, nesusijęs pakankamai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šiuo pažeidimu, nes tokių išlaidų mokėjimas kyla iš asmeninio savarankiško ieškovių sprendimo, priimto vėliau, negu padarytas šis pažeidimas, nemokėti baudos, neprašyti sustabdyti Sprendimo C(2005) 4634 vykdymo ir pateikti apeliacinį skundą dėl minėtų teismo sprendimų.

131    Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir žalos, kurią Gascogne patyrė prieš paskelbiant 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674) ir kuri atsirado dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo laikotarpiu, kai viršytas šis protingas terminas, yra pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys.

 Dėl patirtos turtinės žalos vertinimo

132    Pirmiausia primintina, kad proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 trukmė 20 mėnesių viršijo protingą bylos išnagrinėjimo terminą kiekvienoje iš šių bylų (žr. šio sprendimo 78 punktą).

133    Antra, ieškovės teigia patyrusios žalą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d., kai Sprendimas C(2005) 4634 turėjo tapti galutinis, iki 2013 m. gruodžio 12 d., kai bauda buvo faktiškai sumokėta.

134    Šiuo klausimu ieškovės ieškinyje nurodo, kad visas su banko garantija susijusias išlaidas, kurias jos sumokėjo „po 2011 m. gegužės 30 d.“, reikia laikyti patirtais nuostoliais. Grįsdamos savo prašymą atlyginti žalą, jos pateikia banko išduotus išrašus nuo 2011 m. antrojo ketvirčio.

135    Taigi, atsižvelgiant į ieškinio motyvus, ieškovių prašymas atlyginti 184 571 EUR dydžio žalą, kurį jos pateikė antrajame reikalavime, siejamas su nuo 2011 m. gegužės 30 d. sumokėtomis, su banko garantija susijusiomis išlaidomis.

136    Remiantis taisyklėmis, kuriose reglamentuojamas procesas Sąjungos teismuose, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsniu ir 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad ginčo ribas nustato ir apibrėžia bylos šalys ir kad Sąjungos teismas negali priimti sprendimo ultra petita (2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑272/12 P, EU:C:2013:812, 27 punktas ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Electrabel / Komisija, C‑84/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2040, 49 punktas).

137    Taigi Bendrasis Teismas negali nukrypti nuo ieškovių prašymo ir ex officio nuspręsti atlyginti žalą, patirtą iki 2011 m. gegužės 30 d., t. y. žalą, patirtą laikotarpiu, kuris chronologiškai nesutampa su laikotarpiu, per kurį jos nurodo patyrusios žalą.

138    Be to, su banko garantija susijusios išlaidos, kurias Gascogne sumokėjo po 2011 m. lapkričio 16 d., nesusijusios pakankamai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimu bylose T‑72/06 ir T‑79/06 (žr. šio sprendimo 130 punktą).

139    Taigi nagrinėjamu atveju žala, kuri gali būti atlyginta, yra su banko garantija susijusios išlaidos, kurias Gascogne sumokėjo nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d.

140    Trečia, iš ieškovių pateiktų dokumentų matyti, kad Gascogne su banko garantija susijusias išlaidas mokėjo kas ketvirtį ir kad reikėjo mokėti visą ketvirtinį mokestį, jei banko garantija buvo pratęsiama kitam ketvirčiui. Šie dokumentai taip pat rodo, kad 2011 m. antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius Gascogne sumokėtos su banko garantija susijusios išlaidos padidėjo atitinkamai iki 19 945,21 EUR, 20 120,38 EUR ir 20 295,55 EUR.

141    Taigi 2011 m. birželio mėn. Gascogne sumokėtos su banko garantija susijusios išlaidos sudarė 6 648,40 EUR, 2011 m. trečiąjį ketvirtį – 20 120,38 EUR, o 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį –20 295,55 EUR.

142    Darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. Gascogne sumokėjo 47 064,33 EUR su banko garantija susijusių išlaidų.

143    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Gascogne reikia priteisti 47 064,33 EUR dydžio turtinės žalos, kurią ši patyrė dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ir kurią sudaro sumokėtos papildomos su banko garantija susijusios išlaidos, atlyginimą.

b)     Dėl nurodytos neturtinės žalos ir tariamo priežastinio ryšio

144    Ieškovių teigimu, dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo buvo patirta įvairi neturtinė žala, t. y. pakenkta įmonės reputacijai, atsirado netikrumas planuojant, kokius sprendimus priimti, kilo pačios įmonės valdymo sunkumų ir galiausiai valdybos narių bei bendrovės darbuotojų nerimas ir nesutarimų. Be to, tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo ir nurodytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovių nuomone, jų patirta neturtinės žalos suma yra bent 500 000 EUR.

145    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pirmiausia atsikerta, jog ieškovės konkrečiai nenurodo jų neturtinę žalą sudarančių elementų ir neįrodo, kad patyrė realią ir tikrą žalą. Antra (papildomai), ieškovės neįrodė priežastinio ryšio tarp protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo ir jų nurodytos neturtinės žalos. Trečia (dar papildomai), neturtinė žala turi būti įvertinta ne daugiau nei 5 000 EUR.

146    Pirmiausia reikia įvertinti ieškovių valdymo organų narių ir darbuotojų tariamai patirtą neturtinę žalą, paskui – pačių ieškovių tariamai patirtą neturtinę žalą.

 Dėl neturtinės žalos, kurią tariamai patyrė ieškovių valdymo organų nariai ir darbuotojai

147    Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimuose nurodyti tik pačių ieškovių, o ne asmeniniai jų vadovų ar darbuotojų interesai. Be to, ieškovės nenurodo teisių perleidimo ar aiškaus atstovavimo įgaliojimo, leidžiančio joms pateikti prašymą atlyginti žalą, kurią patyrė jų vadovai ir darbuotojai.

148    Taigi prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią tariamai patyrė ieškovių vadovai ir darbuotojai, reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovės būtų šių valdybos narių ir darbuotojų įgaliotos jų vardu pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 12 d. Nutarties CPEM / Komisija, C‑350/09 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:267, 61 punktą ir 2009 m. birželio 30 d. Sprendimo CPEM / Komisija, T‑444/07, EU:T:2009:227, 39 ir 40 punktus).

149    Bet kuriuo atveju neįrodyta, kad ieškovės vadovai ir darbuotojai patyrė žalą. Iš tiesų ieškovės tiesiog pateikia tik teiginius ir nepateikia jokio konkretaus įrodymo, kuris patvirtintų jų vadovų ir darbuotojų patirtą nerimą ir nesutarimus dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06. Be to, ieškovės neįrodė, kad jų vadovai ir darbuotojai patyrė asmeninę ir tiesioginę žalą, atskirą nuo ieškovių asmeniškai patirtos žalos.

150    Todėl prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią tariamai patyrė ieškovių valdymo organų nariai ir darbuotojai, reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą.

 Dėl ieškovių tariamai patirtos neturtinės žalos

151    Iš teismų praktikos matyti, kad jeigu ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, įrodančių neturtinės žalos egzistavimą ir pagrindžiančių jos dydį, jis turi bent jau įrodyti, kad inkriminuojami veiksmai dėl savo sunkumo galėjo jam sukelti tokią žalą (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑481/07 P, nepaskelbtas Rink,, EU:C:2009:461, 38 punktą; 1999 m. sausio 28 d. Sprendimo BAI / Komisija, T‑230/95, EU:T:1999:11, 39 punktą ir 2014 m. spalio 16 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑297/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:888, 31, 46 ir 63 punktus).

152    Šiuo klausimu pirma pažymėtina, kad ieškinyje tik paminėta, jog pakenkta ieškovių reputacijai, tačiau nepateikta jokios kitos informacijos.

153    Tokiomis aplinkybėmis ieškovės neįrodė, kad protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 galėjo pakenkti jų reputacijai.

154    Kad ir kaip būtų, nagrinėjamu atveju konstatavimo šio sprendimo 78 punkte, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į šio pažeidimo dalyką ir šiurkštumą, pakanka, kad ieškovėms būtų atlyginta už nurodytą pakenkimą jų reputacijai.

155    Antra, aplinkybė, kad ieškovės patyrė neužtikrintumą visų pirma dėl to, ar jų ieškiniai dėl Sprendimo C(2005) 4634 bus patenkinti, būdinga kiekvienam teismo procesui. Be to, ieškovės tikrai žinojo, kad bylos T‑72/06 ir T‑79/06 yra gana sudėtingos ir kad šis sudėtingumas buvo susijęs su tuo pačiu metu Bendrajame Teisme pareikštų, įvairiomis proceso kalbomis surašytų ieškinių dėl Sprendimo C(2005) 4634 skaičiumi ir su būtinybe šiam teismui išsamiai susipažinti su daug bylos medžiagos, ypač su būtinybe nustatyti faktines aplinkybes ir išnagrinėti ginčą.

156    Vis dėlto proceso bylose T‑72/06 ir T‑79/06 bendra trukmė – 5 metai ir 9 mėnesiai – viršijo trukmę, kurią ieškovės galėjo numatyti, be kita ko, pareikšdamos savo ieškinius. Be to, per procesą bylose T‑72/06 ir T‑79/06 nuo rašytinės proceso dalies pabaigos iki žodinės proceso dalies pradžios praėjo 3 metai ir 10 mėnesių. Šie terminai niekaip negali būti pateisinami proceso organizavimo priemonių, pasirengimo nagrinėti bylą priemonių patvirtinimu ar atskirųjų procesinių klausimų iškėlimu.

157    Tokiomis aplinkybėmis dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06 ieškovės galėjo patirti neužtikrintumą, viršijantį tokį neužtikrintumą, kurį paprastai sukelia teismo procesas. Toks ilgalaikis neužtikrintumas tikrai turėjo įtakos sprendimų priėmimo planavimui ir šių bendrovių valdymui, todėl sukėlė neturtinę žalą.

158    Trečia, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neturtinės žalos, kurią ieškovės patyrė dėl ilgalaikio neužtikrintumo, visiškai neatlygina konstatavimas, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas.

159    Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, jų neturtinė žala turi būti įvertinta „bent“ 500 000 EUR suma.

160    Tačiau, pirma, ieškovės nepateikia pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų „bent“ 500 000 EUR sumą, reikalaujamą jų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pažymėtina, kad ieškovių prašoma suma siekiama atlyginti įvairią neturtinę žalą, be kita ko, pakenkimą reputacijai, kuris nebuvo įrodytas, tačiau kurį bet kuriuo atveju pakankamai atlygina konstatavimas, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas (žr. šio sprendimo 152–154 punktus).

161    Antra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti Sąjungos konkurencijos teisės laikymąsi, Sąjungos teismai, remdamiesi tik tuo, kad byla neišnagrinėta per protingą terminą, negali leisti ieškovui ginčyti baudos pagrįstumo ar jos dydžio, kai visi jo pagrindai, kuriais prieštaraujama išvadoms, susijusioms su baudos dydžiu ir jo neteisėtu elgesiu, buvo atmesti (2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 78 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Der Grüne Punkt – Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, EU:C:2009:456, 194 punktą ir 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bolloré / Komisija, C‑414/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:301, 105 punktą).

162    Iš to matyti, kad bylos dėl Komisijos sprendimo, kuriuo įmonei skirta bauda už Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimą, neišnagrinėjimas teisme per protingą terminą negali lemti visiško ar dalinio šiuo sprendimu skirtos baudos panaikinimo (2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 78 punktas ir 2013 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Kendrion / Komisija, C‑50/12 P, EU:C:2013:771, 88 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Bolloré / Komisija, C‑414/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:301, 107 punktą).

163    Jeigu būtų atlyginta ieškovių reikalaujama atlyginti patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į jos dydį, esamomis aplinkybėmis reikštų baudos, kuri ieškovėms buvo skirta Sprendimu C(2005) 4634, užginčijimą, nors neįrodyta, kad protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas bylose T‑72/06 ir T‑79/06 turėjo įtakos šios baudos dydžiui.

164    Taigi ieškovių reikalaujamos sumos negalima laikyti reikšmingu kriterijumi vertinant žalos atlyginimą, į kurį jos turi teisę pretenduoti.

165    Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 155–164 punktuose pateiktus vertinimus, visų pirma į protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo mastą, ieškovių elgesį, būtinybę užtikrinti Sąjungos konkurencijos teisės normų laikymąsi ir į šio ieškinio veiksmingumą, ex aequo et bono reikia nuspręsti, kad kiekvienai iš ieškovių skiriama 5 000 EUR suma yra tinkamas žalos, kurią jos patyrė dėl ilgalaikio neužtikrintumo nagrinėjant bylas T‑72/06 ir T‑79/06, atlyginimas.

c)     Dėl palūkanų

166    Ieškovės prašo Bendrojo Teismo prie galimo joms priteisti žalos atlyginimo pridėti kompensacines palūkanas ir palūkanas už praleistą terminą, taikant palūkanų normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos.

167    Šiuo klausimu reikia skirti kompensacines palūkanas ir palūkanas už praleistą terminą (2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, EU:C:2000:38, 55 punktas).

168    Pirma, kalbant apie kompensacines palūkanas, primintina, kad negalima neatsižvelgti į nepalankias pasekmes, kilusias dėl laiko, praėjusio nuo žalą sukėlusio įvykio atsiradimo dienos iki žalos atlyginimo įvertinimo, nes reikia atsižvelgti į pinigų nuvertėjimą (šiuo klausimu žr. 1994 m. vasario 3 d. Sprendimo Grifoni / Komisija, C‑308/87, EU:C:1994:38, 40 punktą ir 2005 m. liepos 13 d. Sprendimo Camar / Taryba ir Komisija, T‑260/97, EU:T:2005:283, 138 punktą). Kompensacinėmis palūkanomis iš esmės siekiama kompensuoti laiką, praėjusį iki tada, kai patirtos žalos dydį įvertina teismas, neatsižvelgiant į bet kokį skolininkui priskiriamą vėlavimą (2015 m. vasario 12 d. Sprendimo Komisija / IPK International, C‑336/13 P, EU:C:2015:83, 37 punktas).

169    Šio pakartotinio finansinio įvertinimo termino pradžia paprastai turi sutapti su sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą, paskelbimo diena (šiuo klausimu žr. 1992 m. gegužės 19 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, EU:C:1992:217, 35 punktą; 2005 m. liepos 13 d. Sprendimo Camar / Taryba ir Komisija, T‑260/97, EU:T:2005:283, 142 ir 143 punktus ir 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, T‑285/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:526, 54 ir 55 punktus).

170    Nagrinėjamu atveju, viena vertus, kiekvienai ieškovei priteistas neturtinės žalos, kurią jos atitinkamai patyrė, atlyginimas apima laikotarpį iki šio sprendimo paskelbimo dienos, todėl nebūtina priteisti kompensacinių palūkanų už laikotarpį iki šios dienos.

171    Kita vertus, kalbant apie Gascogne mokėtiną jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad iš šio sprendimo 168 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, jog ieškovės turi teisę reikalauti, kad prie šio atlyginimo nuo 2011 m. gegužės 30 d. būtų priskaičiuotos kompensacinės palūkanos.

172    Tačiau antruoju reikalavimu ieškovės prašo, kaip jos patvirtino per posėdį, prie žalos atlyginimo sumos pridėti kompensacines palūkanas, „skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo (šioje byloje) dienos“.

173    Todėl kompensacinės palūkanos, kurias reikia pridėti prie atlyginimo, mokėtino Gascogne už jos patirtą turtinę žalą, pagal ieškinyje pateiktą prašymą skaičiuojamos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d.

174    Be to, ieškovės, kurios nurodo patirtus nuostolius, nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad su banko garantija susijusioms išlaidoms, kurias Gascogne sumokėjo nuo 2011 m. gegužės 30 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., galėjo būti skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais (šiuo klausimu žr. 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, EU:C:2000:38, 219 punktą ir 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, T‑285/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:526, 49 punktą).

175    Taigi Gascogne negali reikalauti taikyti ECB pagrindinėms perfinansavimo operacijoms nustatyto dydžio kompensacinių palūkanų, padidintų dviem procentiniais punktais.

176    Tačiau pinigų nuvertėjimą laikui bėgant atspindi Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnybos) atitinkamu laikotarpiu Gascogne įsteigimo valstybėje narėje nustatyta metinė infliacijos norma (šiuo klausimu žr. 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, EU:C:2000:38, 220 ir 221 punktus; 2005 m. liepos 13 d. Sprendimo Camar / Taryba ir Komisija, T‑260/97, EU:T:2005:283, 139 punktą ir 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, T‑285/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:526, 50 punktą).

177    Todėl kompensacinių palūkanų, kurios turi būti pridedamos prie Gascogne už patirtą neturtinę žalą mokėtino žalos atlyginimo, dydis atitinka šios bendrovės įsteigimo valstybėje narėje Eurostato nustatytą metinę infliacijos normą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki šio sprendimo paskelbimo dienos, kaip nurodyta ieškovių prašyme.

178    Antra, kalbant apie palūkanas už praleistą terminą, iš teismo praktikos matyti, kad pareiga mokėti tokias palūkanas iš esmės atsiranda nuo sprendimo, kuriuo konstatuojama prievolė atlyginti žalą, priėmimo (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 26 d. Sprendimo Sofrimport / Komisija, C‑152/88, EU:C:1990:259, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

179    Nustatant palūkanų už praleistą terminą normą reikia atsižvelgti į 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) 83 straipsnio 2 dalies b punktą ir 111 straipsnio 4 dalies a punktą. Pagal šias nuostatas už iki nurodyto termino pabaigos negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos, taikant palūkanų normą, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią mėnesio, kurį sueina grąžinimo terminas, pirmąją kalendorinę dieną, padidinus ją trimis su puse procentinio punkto.

180    Nagrinėjamu atveju prie šio sprendimo 143 ir 165 punktuose nurodytų žalos atlyginimo sumų, įskaitant kompensacines palūkanas, pridedamas prie sumos, skirtos Gascogne patirtai turtinei žalai atlyginti, turi būti pridedamos palūkanos už praleistą terminą, skaičiuojamos nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško jų sumokėjimo.

181    Be to, šių palūkanų dydis turi būti nustatytas pagal ieškovių pateiktą prašymą (šiuo klausimu žr. 1992 m. gegužės 19 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, EU:C:1992:217, 35 punktą ir 2007 m. gegužės 8 d. Sprendimo Citymo / Komisija, T‑271/04, EU:T:2007:128, 184 punktą).

182    Taikoma palūkanų už praleistą terminą norma, kurią ECB taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidinta dviem procentiniais punktais, kaip to prašo ieškovės.

d)     Išvada dėl žalos atlyginimo sumos ir palūkanų

183    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, šį ieškinį reikia iš dalies patenkinti tiek, kiek juo prašoma atlyginti žalą, kurią ieškovės patyrė dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06, ir nereikia skirti ieškovių papildomai reikalaujamos ekspertizės.

184    Atlyginimo, mokėtino Gascogne dėl žalos, kurią ji patyrė dėl papildomų su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo, suma yra 47 064,33 EUR, be to, pridedamos kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki šio sprendimo paskelbimo dienos pagal šios bendrovės įsteigimo valstybėje narėje Eurostato nustatytą infliacijos normą.

185    Kiekvienai ieškovei mokėtina suma atitinkamai neturtinei žalai atlyginti yra 5 000 EUR.

186    Prie šio sprendimo 184 ir 185 punktuose nurodytų sumų, įskaitant kompensacines palūkanas, mokėtinas kartu su Gascogne patirtos turtinės žalos atlyginimu, pridedamos palūkanos už praleistą terminą, skaičiuojamos šio sprendimo 180 ir 182 punktuose nurodytomis sąlygomis.

187    Likusią ieškinio dalį reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

188    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. 2015 m. vasario 2 d. Nutartyje Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80) buvo atmestas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas ir atidėtas bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas. Todėl reikia nurodyti, kad Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė ieškovės ir kurios susijusios su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, dėl kurio priimta 2015 m. vasario 2 d. Nutartis Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80).

189    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

190    Nagrinėjamu atveju dalis ieškovių reikalavimų, susijusių su bylos esme, buvo patenkinta. Vis dėlto atmesta didelė dalis jų prašymo atlyginti žalą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

191    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nurodyti Komisijai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Įpareigoti Europos Sąjungą, atstovaujamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, sumokėti Gascogne 47 064,33 EUR dydžio turtinės žalos, kurią ši bendrovė patyrė dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose, kuriose priimtas 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Groupe Gascogne / Komisija (T‑72/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:671) ir 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Sachsa Verpackung / Komisija (T‑79/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:674), atlyginimą. Prie šio žalos atlyginimo pridedamos kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki šio sprendimo paskelbimo dienos pagal Eurostato (Europos Sąjungos statistikos tarnybos) šios bendrovės įsteigimo valstybėje narėje atitinkamu laikotarpiu nustatytą metinės infliacijos normą.

2.      Įpareigoti Sąjungą, atstovaujamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, sumokėti Gascogne Sack Deutschland GmbH ir Gascogne po 5 000 EUR neturtinės žalos, kurią šios bendrovės atitinkamai patyrė dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo bylose T‑72/06 ir T‑79/06, atlyginimą.

3.      Prie kiekvienos iš 1 ir 2 punktuose nurodytų žalos atlyginimo sumų pridedamos palūkanos už praleistą terminą, skaičiuojamos nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško jų sumokėjimo, taikant palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) taiko savo pagrindinėms perfinansavimo operacijoms, padidintą dviem procentiniais punktais.

4.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.      Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne ir kurios susijusios su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, dėl kurio priimta 2015 m. vasario 2 d. Nutartis Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne / Europos Sąjunga (T‑577/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:80).

6.      Gascogne Sack Deutschland, Gascogne ir Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškiniu, dėl kurio priimtas šis sprendimas.

7.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Papasavvas Labucka Bieliūnas

Kreuschitz Forrester

Paskelbta 2017 m. sausio 10 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A –  Dėl priimtinumo

1.  Dėl pirmiausia pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su ieškinio aiškumo ir tikslumo stoka

a)  Dėl nurodytą turtinę ir neturtinę žalą patyrusio asmens tapatybės

b)  Dėl nurodytos neturtinės žalos priežasties, turinio ir dydžio

2.  Dėl papildomai pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su prašymo atlyginti nurodytą neturtinę žalą senaties termino pasibaigimu

B –  Dėl esmės

1.  Dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino tariamo pažeidimo bylose T 72/06 ir T79/06

2.  Dėl nurodomos žalos ir tariamo priežastinio ryšio

a)  Dėl nurodytos turtinės žalos ir tariamo priežastinio ryšio

Dėl tariamo galimybės anksčiau susirasti investuotoją praradimo

Dėl tariamų nuostolių, patirtų dėl palūkanų nuo baudos sumos ir su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo

–  Pirminės pastabos

–  Dėl palūkanų nuo baudos sumos mokėjimo

–  Dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo

Dėl patirtos turtinės žalos vertinimo

b)  Dėl nurodytos neturtinės žalos ir tariamo priežastinio ryšio

Dėl neturtinės žalos, kurią tariamai patyrė ieškovių valdymo organų nariai ir darbuotojai

Dėl ieškovių tariamai patirtos neturtinės žalos

c)  Dėl palūkanų

d)  Išvada dėl žalos atlyginimo sumos ir palūkanų

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: prancūzų.