2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją
(Byla T-113/10)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama J. Rodríguez Cárcamo
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovės reikalavimai
panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10678, kuriuo sumažinama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, iš pradžių suteikta veiksmų programai "Baskija" pagal 2 tikslą (1997-1999 m.), Ispanijoje taikant 1998 m. vasario 5 d. ERPF sprendimą C (1998) Nr. 97.11.09.007,
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ginčas kilo dėl 1998 m. vasario 5 d. sprendimo C (1998) 121, kuriuo Komisija suteikė paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programai Baskijos regionui pagal Bendrijos teisės aktus dėl paramos struktūrinėms intervencijoms Ispanijos regionuose pagal tikslą Nr. 2 1997-1999 m. laikotarpiu. Ši parama sudarė 291 862 367 EUR iš ERPF .
Šioje byloje ginčijamame sprendime teigiama, kad vykdant minėtą veiksmų programą 24 iš 37 tikrintų projektų buvo padaryti pažeidimai, susiję viso su 4 844 712 820 Ispanijos pesetų (ESP) ir apima 27 794 540,77 EUR dydžio finansinę korekciją.
Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais:
buvo pažeistas 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88
1 24 straipsnis, nes ginčijamame sprendime buvo naudojamas ekstrapoliacijos metodas, nors šiame straipsnyje nenumatyta galimybė nustatytus pažeidimus, padarytus atliekant konkrečius veiksmus, ekstrapoliuoti visiems veiksmams, vykdomiems pagal iš ERPF fondo finansuojamas veiksmų programas. Ginčijamame sprendime Komisijos taikoma korekcija neturi teisinio pagrindo, nes 1997 m. spalio 15 d. Komisijos vidaus gairės dėl grynųjų finansinių korekcijų taikant Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnį negali sukelti teisinių pasekmių valstybėms narėms, kaip tai matyti iš 2000 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo
Ispanija prieš Komisiją 2, o minėtas 24 straipsnis apima tik sumažinimą paramos, kurią išnagrinėjus buvo nustatytas pažeidimas, principas, kuris buvo pažeistas taikant korekcijas ekstrapoliacijos būdu;
subsidiariai, pažeistas Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis, taikomas kartu su dabar galiojančia ESS 4 straipsnio 3 dalimi (lojalaus bendradarbiavimo principas), nes korekcija buvo taikoma ekstrapoliacijos būdu, nenustačius administravimo, kontrolės ar audito sistemose, susijusiose su iš dalies pakeistomis sutartimis, trūkumų, atsižvelgiant į tai, kad administravimo subjektai taikė Ispanijos teisės aktus, kurių Teisingumo Teismas nepripažino prieštaraujančiais Sąjungos teisei. Ispanijos Karalystė mano, kad tai, jog administravimo institucijos laikosi nacionalinės teisės, net jeigu dėl šio laikymosi Komisija gali konstatuoti, jog yra konkrečių Sąjungos teisės procedūrinių ar kitų pažeidimų, negali pagrįsti ekstrapoliacijos taikymo dėl administravimo sistemos neveiksmingumo, jei Teisingumo Teismas šių institucijų taikomo teisės akto nepripažino prieštaraujančiu Sąjungos teisei, o Komisija nepareiškė ieškinio valstybei narei pagal SESV 258 straipsnį;
subsidiariai, pažeistas Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis dėl to, kad taikant finansinę korekciją ekstrapoliacijos būdu naudojamas pavyzdys buvo nepakankamai reprezentatyvus. Siekdama taikyti ekstrapoliaciją Komisija pavyzdį sudarė iš labai nedidelio projektų skaičiaus (37 iš 3 348), atsižvelgusi ne į visus veiksmų programos klausimus, įtraukdama išlaidas, kurių iš pradžių Ispanijos valdžios institucijos neįskaitė, remdamasi deklaruotomis išlaidomis, o ne suteikta pagalba, ir naudodama informacinę programą, kurios pačios patikimumas yra mažesnio nei 85 % lygio. Todėl Ispanijos Karalystė mano, kad pavyzdys neatitinka reprezentatyvumo sąlygų, kurias reikia įvykdyti siekiant pagrįsti ekstrapoliacijos taikymą;
galiausiai Ispanijos Karalystė mano, kad nuo pranešimo Ispanijos valdžios institucijoms apie esamus pažeidimus (kuris buvo įvykdytas 2005 m. rugpjūčio mėn., kalbant apie daugiausiai 1998 ir 1999 m. padarytus pažeidimus) turi būti pradedamas skaičiuoti jų keturių metų senaties terminas, numatytas Reglamento Nr. 2988/95
3 3 straipsnyje.