2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Ireland (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) M.M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Irlande, Attorney General
(Byla C-277/11)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendroji Europos prieglobsčio sistema - Direktyva 2004/83/EB - Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai - 4 straipsnio 1 dalies antras sakinys - Valstybės narės bendradarbiavimas su prašytoju vertinant atitinkamą su jo prašymu susijusią informaciją - Apimtis - Atmetus prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikto prašymo suteikti papildomą apsaugą nagrinėjimo nacionalinės procedūros teisėtumas - Pagrindinių teisių laikymasis - Teisė būti išklausytam)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
High Court of Ireland
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: M.M.
Atsakovė: Minister for Justice, Equality and Law Reform, Irlande, Attorney General
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - High Court of Ireland - 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96) 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas - Prašymas suteikti papildomą apsaugą atmetus prieglobsčio prašymą - Pasiūlymas atmesti prašymą suteikti papildomą apsaugą - Pareiga pateikti prašytojui jo prašymo įvertinimo rezultatus iki galutinio sprendimo priėmimo
Rezoliucinė dalis
Reikalavimas, kad atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, įtvirtintas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, neturi būti aiškinamas taip, kad, jeigu užsienietis po to, kai buvo atsisakyta jam suteikti pabėgėlio statusą, prašo suteikti papildomos apsaugos statusą ir kompetentinga nacionalinė institucija ketina atmesti ir šį prašymą, ši institucija privalo prieš priimdama sprendimą informuoti suinteresuotąjį asmenį apie ketinamą priimti nepalankų sprendimą dėl jo prašymo bei pateikti jam argumentus, kuriais remdamasi ketina jį atmesti, kad leistų šiam prašytojui išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu.
Tačiau, kalbant apie tokią sistemą, kuri nustatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų, pagal kurią numatytos dvi atskiros viena po kitos einančios prašymų suteikti atitinkamai pabėgėlio statusą ir papildomos apsaugos statusą nagrinėjimo procedūros, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad kiekvienoje iš šių procedūrų būtų paisoma prašytojo pagrindinių teisių ir ypač teisės būti išklausytam, dėl ko iki sprendimo nesuteikti prašomos apsaugos priėmimo jam turėtų būti suteikta tinkama galimybė pateikti pastabas. Pagal tokią sistemą aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo jau buvo tinkamai išklausytas, kai buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą, nereiškia, kad šio formalumo nereikia laikytis papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūroje.
____________1 - OL C 226, 2011 7 30.