Language of document : ECLI:EU:C:2012:744

Byla C‑277/11

M.

prieš

Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt.

(High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendroji Europos prieglobsčio sistema – Direktyva 2004/83/EB – Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai – 4 straipsnio 1 dalies antras sakinys – Valstybės narės bendradarbiavimas su prašytoju vertinant su jo prašymu susijusią reikšmingą informaciją – Apimtis – Atmetus prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikto prašymo suteikti papildomą apsaugą nagrinėjimo nacionalinės procedūros teisėtumas – Pagrindinių teisių laikymasis – Teisė būti išklausytam“

Santrauka – 2012 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Pabėgėlio statusas ar papildomos apsaugos statusas – Direktyva 2004/83 – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos dvi atskiros viena po kitos einančios prieglobsčio prašymo ir papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūros – Pareiga užtikrinti teisę būti išklausytam per kiekvieną iš šių procedūrų

(Tarybos direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalis)

Reikalavimas, kad atitinkama valstybė narė bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, įtvirtintas Direktyvos 2004/83 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, neturi būti aiškinamas taip, kad jeigu užsienietis po to, kai buvo atsisakyta jam suteikti pabėgėlio statusą, prašo suteikti papildomos apsaugos statusą ir kompetentinga nacionalinė institucija ketina atmesti ir šį jo prašymą, ši institucija privalo prieš priimdama sprendimą informuoti suinteresuotąjį asmenį apie ketinamą priimti nepalankų sprendimą dėl jo prašymo ir pateikti jam argumentus, kuriais remdamasi ketina jį atmesti, kad leistų šiam prašytojui išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu.

Tačiau, kalbant apie tokią nacionalinę sistemą, kai numatytos dvi atskiros viena po kitos einančios prašymų suteikti atitinkamai pabėgėlio statusą ir papildomos apsaugos statusą nagrinėjimo procedūros, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti, kad per kiekvieną iš šių procedūrų būtų paisoma prašytojo pagrindinių teisių ir ypač teisės būti išklausytam, dėl ko iki sprendimo nesuteikti prašomos apsaugos priėmimo jam turėtų būti suteikta tinkama galimybė pateikti pastabas. Pagal tokią sistemą aplinkybė, kad suinteresuotasis asmuo jau buvo tinkamai išklausytas, kai buvo nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą, nereiškia, kad šio formalumo nereikia laikytis per papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūrą.

Iš tikrųjų teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsniuose, turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas. Tad ši teisė turi būti visiškai taikoma kompetentingos nacionalinės institucijos pagal bendrąją Europos prieglobsčio sistemą priimtas taisykles organizuojamoje prašymo suteikti papildomą apsaugą nagrinėjimo procedūroje. Jeigu valstybė narė nusprendė nustatyti dvi atskiras viena po kitos einančias prieglobsčio prašymo ir papildomos apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūras, svarbu, kad, atsižvelgiant į jos svarbą, suinteresuotojo asmens teisė būti išklausytam būtų visiškai užtikrinta per kiekvieną iš šių dviejų procedūrų.

(žr. 74, 82, 85, 86, 89, 91, 95 punktus ir rezoliucinę dalį)