PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (šeštoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. sausio 29 d.(*)
„Dempingas – Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentų importas – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Gynybos teisės – Reglamento (EB) Nr. 384/96 2 straipsnio 7 dalies c punktas ir 20 straipsnio 5 dalis“
Byloje T‑206/07
Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware Co. Ltd, įsteigta Foshan (Kinija), atstovaujama advokato J.‑F. Bellis ir baristerio G. Vallera,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.-P. Hix, iš pradžių padedamo solisitoriaus B. O’Connor ir advokato P. Vergano, vėliau – O’Connor ir baristerio E. McGovern,
atsakovę,
palaikomą:
Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos H. van Vliet ir K. Talabér‑Ricz,
Vale Mill (Rochdale) Ltd, įsteigtos Ročdeilyje (Jungtinėje Karalystė),
Pirola SpA, įsteigtos Mapele (Italija),
bei
Colombo New Scal SpA, įsteigtos Rovanjatyje (Italija),
atstovaujamų advokatų G. Berrisch ir G. Wolf,
ir
Italijos Respublikos, atstovaujamos I. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato W. Ferrante,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2007 m. balandžio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 452/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galutinį surinkimą (OL L 109, p. 12), kiek juo įvestas antidempingo muitas už ieškovės gaminamų lyginimo lentų importą,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro pirmininko pareigas laikinai einantis M. Jaeger, teisėjai A. W. H. Meij (pranešėjas) ir V. Vadapalas,
posėdžio sekretorė K. Pocheć, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. gruodžio 13 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su pakeitimais (toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje nustatyta, jog prašyme taikyti rinkos ekonomikos sąlygas turi būti pakankamai įrodymų, kad gamintojas turi „vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiems tikslams, rinkinį“.
2 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrojoje pastraipoje nustatyta:
„Po specialių konsultacijų su Patariamuoju komitetu ir Bendrijos pramonei suteikus galimybę pareikšti pastabas per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios nustatoma, ar gamintojas atitinka minėtus kriterijus. Šis nustatytas statusas išlieka viso tyrimo metu.“
3 Be to, pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta:
„4. Galutinai atskleidžiama informacija turi būti pateikta raštu. Tai turi būti padaryta <...> kuo skubiau, o paprastai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo ar iki Komisijos pateikiamo pasiūlymo pagal 9 straipsnį imtis galutinių veiksmų. <...> Atskleidimas neturi pažeisti jokio vėlesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kuo skubiau.
5. Į pareiškimus, pateiktus po galutinio informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuomet, jei jie yra gaunami per Komisijos kiekvienu atveju atskirai pagal reikalo skubumą nustatytą laiką, kuris yra ne trumpesnis negu 10 dienų.“
Bylos aplinkybės
4 Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware Co. Ltd (toliau – ieškovė) yra Foshan (Kinija) įsteigta bendrovė, gaminanti ir, be kita ko, į Europos Sąjungą eksportuojanti lyginimo lentas.
5 2006 m. vasario 4 d. Komisija paskelbė, kad pradeda antidempingo procedūrą, susijusią su lyginimo lentų iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos importu (OL C 29, 2006, p. 2).
6 2006 m. vasario 23 d. ieškovė, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, pateikė prašymą jai taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą. 2006 m. balandžio 3 d. ieškovė pateikė Komisijai atsakymus į antidempingo klausimyną.
7 2006 m. birželio 20–23 d. ieškovės buveinėje, o 2006 m. birželio 26 d. – Honkonge įsteigtos su ieškove susijusios bendrovės buveinėje Komisija atliko patikrinimus, skirtus nustatyti, ar galima ieškovę pripažinti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančia įmone, ir apibrėžti nagrinėjamų produktų normaliąją vertę Kinijos rinkoje.
8 2006 m. rugpjūčio 11 d. raštu Komisija pranešė ieškovei, kad ši neatitinkanti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje numatytų kriterijų ir kad dėl to jai negalima taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso. Komisijos nuomone, ieškovės apskaitos dokumentai ir audito ataskaita neatitiko Tarptautinių apskaitos standartų reikalavimų (International Accounting Standards, toliau – TAS).
9 Ieškovė atsakė 2006 m. rugsėjo 1 d. pateikdama savo pastabas. 2006 m. rugsėjo 15 d. raštu Komisija atsakė į ieškovės pastabas ir pranešė, kad nusprendė jai netaikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso.
10 2006 m. spalio 30 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1620/2006, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentų importui (OL L 300, p. 13, toliau – laikinasis reglamentas). Šiuo reglamentu patvirtintas sprendimas atmesti ieškovės prašymą pripažinti ją rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančia įmone, ir jos gaminamoms lyginimo lentoms nustatytas laikinas 18,1 % importo muitas.
11 2006 m. gruodžio 1 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl laikinojo reglamento. 2007 m. sausio 18 d. ji pateikė papildomų pastabų, kuriose nagrinėjamas tik rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso klausimas.
12 2007 m. sausio 19 d. Komisijos būstinėje vykusiame posėdyje ieškovė pateikė pastabų žodžiu. Galiausiai ji išsiuntė Komisijai oficialią 2004 m. ir 2005 m. kasmėnesinę Kinijos plieno gaminių importo statistiką.
13 2007 m. vasario 20 d. raštu Komisija pateikė ieškovei bendrosios galutinės informacijos dokumentą ir specialiosios informacijos dokumentą. Pirmajame dokumente Komisija tvirtino, kad ketina ieškovei suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą. Komisija nurodė, kad laikinųjų priemonių taikymo etapu nustatyti įmonės apskaitos praktikos trūkumai nepadarė didelės įtakos į apskaitą įtrauktiems finansiniams rezultatams ir kad dėl apskaitos neišsamumo nekilo jokių sunkumų, susijusių su informacija apie pardavimo eksportui apimtį, nes Komisija jau buvo patvirtinusi šiuos duomenis, kai tikrino, ar jie patikimi; taip pat šie trūkumai neturėjo lemiamos reikšmės vidaus pardavimo apimčiai, nes ji nebuvo pakankama, kad būtų pripažinta reprezentatyvi. Taigi Komisija nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis gamybos sąnaudomis ir kad pagrindinę jų dalį sudaro plieno kaina. Šiuo atžvilgiu Komisija nusprendė, kad vykdant administracinę procedūrą pateikti oficialūs Kinijos statistiniai duomenys apie plieno importą patvirtina įmonės apskaitos duomenų apie plieno kainą patikimumą, todėl normaliąją vertę galima apskaičiuoti remiantis Kinijoje nustatyta verte.
14 2007 m. kovo 2 d. raštu skundo pateikėjai, paraginę pradėti antidempingo procedūrą, pateikė savo pastabas dėl 2007 m. vasario 20 d. bendrosios galutinės informacijos dokumento. Jie tvirtino, kad ieškovė neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje numatyto kriterijaus ir kad bet kuriuo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinį sakinį institucijoms draudžiama per procedūrą keisti sprendimą dėl pripažinimo rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančia įmone.
15 Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnį sudarytas patariamasis komitetas (toliau – patariamasis komitetas) 2007 m. kovo 6 d. išnagrinėjo Komisijos jam 2007 m. vasario 20 d. pateiktą darbinį dokumentą. Keli patariamojo komiteto nariai prieštaravo tam, kad ieškovė būtų pripažinta rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančia įmone.
16 2007 m. kovo 23 d. faksu Komisija perdavė ieškovei pataisytuosius bendrosios galutinės informacijos ir specialiosios informacijos dokumentus, pranešdama, kad pakeitė savo 2007 m. vasario 20 d. argumentus, susijusius su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso suteikimu ieškovei. Komisija, be kita ko, pažymėjo, jog ieškovės pajamų ir išlaidų kompensavimo bei pardavimo ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitą apibendrintai, o ne kaupimo pagrindu, praktika pažeidė TAS, o tai nesuderinama su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto reikalavimais.
17 2007 m. kovo 23 d. Komisija išsiuntė pataisytą galutinį darbinį dokumentą ir patariamojo komiteto narių konsultacijai. 2007 m. kovo 27 d. patariamasis komitetas patvirtino šį dokumentą pagal procedūrą raštu.
18 Komisija nustatė, kad ieškovė turi pateikti pastabas dėl pataisytų galutinės bendrosios informacijos ir specialiosios informacijos dokumentų iki 2007 m. kovo 29 dienos. 2007 m. kovo 29 d. raštu Komisija ieškovės prašymu pratęsė šį terminą iki 2007 m. balandžio 2 d. ir ieškovei pranešė, kad nuo 2007 m. kovo 27 d. jai leidžiama susipažinti su nekonfidencialiais bylos dokumentais, patikslindama, kad dvi savaites iki šios datos jie nebuvo papildyti nauja informacija.
19 2007 m. kovo 29 d. Komisija išsiuntė Tarybai galutinių priemonių pasiūlymą, pagrįstą pataisytu galutinės bendrosios informacijos dokumentu. Šio pasiūlymo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad su valstybėmis narėmis pasitarta per patariamojo komiteto 2007 m. kovo 6 d. posėdį.
20 2007 m. balandžio 2 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl 2007 m. kovo 23 d. gautų dokumentų, kuriuose pateiktas pataisytas Komisijos vertinimas. Ieškovė ginčijo Komisijos išvadą, kad ji neatitinka reikalavimų rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusui gauti, ir pareikalavo nepritarti skundo pateikėjų argumentui, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinį sakinį Komisijai draudžiama pakeisti savo pradinį sprendimą nesuteikti šio statuso.
21 2007 m. balandžio 4 d. raštu Komisija atsakė patvirtindama savo išvadas apie neįvykdytas sąlygas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusui gauti. Be to, ji pažymėjo, kad pagal teismo praktiką, susijusią su prašymų dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso vertinimu, senų faktinių aplinkybių negalima vertinti iš naujo.
22 2007 m. balandžio 5 d. raštu ieškovė paprašė Komisijos, kad ši pasiūlytų Tarybai galutines priemones, pagrįstas 2007 m. vasario 20 d. galutiniu bendrosios informacijos dokumentu, nes išvada dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso, ieškovės tvirtinimu, pagrįsta teisės klaida.
23 2007 m. balandžio 23 d. Taryba priėmė reglamentą (EB) Nr. 452/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galutinį surinkimą (OL L 109, p. 12, toliau – ginčijamas reglamentas). Ginčijamu reglamentu ieškovės gaminamų lyginimo lentų importui nustatytas 18,1 % galutinis antidempingo muitas.
Procesas ir šalių reikalavimai
24 Pareiškimu, Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu 2007 m. birželio 12 d., ieškovė pareiškė šį ieškinį.
25 Tą pačią dieną pateiktu atskiru dokumentu ieškovė pateikė prašymą taikyti pagreitintą procedūrą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 76a straipsnio 1 dalį.
26 2007 m. liepos 10 d., gavusi Tarybos pastabas, Pirmosios instancijos teismo antroji kolegija nusprendė patenkinti prašymą taikyti pagreitintą procedūrą.
27 Taikant Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, ieškovė ir Taryba pakviestos į 2007 m. liepos 19 d. neformalų susitikimą su teisėju pranešėju, skirtą aptarti pagreitintos procedūros eigą.
28 Atitinkamai 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir rugsėjo 5 bei 6 d. teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais pirmiausia Komisija, vėliau – bendrovės Vale Mill (Rochdale) Ltd, Pirola SpA ir Colombo New Scal SpA (toliau – į bylą įstojusios bendrovės) ir galiausiai – Italijos Respublika paprašė leisti įstoti į bylą Tarybos pusėje.
29 Pakeitus Pirmosios instancijos teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas šeštosios kolegijos pirmininku, todėl byla paskirta šiai kolegijai.
30 Trimis 2007 m. spalio 3 d. nutartimis Pirmosios instancijos teismo pirmininkas patenkino prašymus leisti įstoti į bylą. Be to, taikant Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones į bylą įstojusios šalys paprašytos pateikti savo įstojimo į bylą paaiškinimus, ir jos tai padarė per nustatytą terminą.
31 2007 m. gruodžio 6 d. Sprendimu Pirmosios instancijos teismo pirmininkas M. Jaeger pagal Procedūros reglamento 8 straipsnio trečiąją pastraipą ir 32 straipsnio 3 dalį paskirtas laikinai einančiu kolegijos pirmininko pareigas; jis pakeitė šios bylos negalėjusį nagrinėti teisėją T. Tchipev.
32 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek juo ieškovės gaminamų lyginimo lentų importui nustatytas antidempingo muitas,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
33 Taryba, palaikoma Komisijos ir į bylą įstojusių bendrovių, Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
34 Italijos Respublika Pirmosios instancijos teismo prašo atmesti ieškinį.
Dėl teisės
35 Ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus: teisės klaidą taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą ir gynybos teisių bei to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisės klaida taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą
Šalių argumentai
36 Ieškovė tvirtina, kad vienintelis staigaus Komisijos nuomonės dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso suteikimo pasikeitimo paaiškinimas pateikiamas 2007 m. balandžio 4 d. rašte, kuriame Komisija nurodė, jog pagal teismo praktiką, susijusią su prašymų dėl tokio statuso vertinimu, senų faktinių aplinkybių negalima vertinti iš naujo. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nepaaiškino, kodėl galutinės bendrosios informacijos dokumente pateiktos išvados yra nepagrįstos, ir nepateikė motyvų, kuriais pagrįstas Tarybai išsiųstas galutinių priemonių pasiūlymas, ir taip pažeidė EB 253 straipsnį.
37 Ieškovė primena, kad klausimas, ar institucijos turi teisę pakeisti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą įmonei nustatytą statusą, nagrinėtas 2006 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Nanjing Metalink prieš Tarybą (T‑138/02, Rink. p. II‑4347). Ji teigia, kad šiame sprendime Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinio sakinio ratio legis yra išsaugoti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso nustatymo objektyvumą ir neleisti šio klausimo nagrinėti pagal jo poveikį apskaičiuojamam dempingo skirtumui. Jame dar nurodyta, kad ši nuostata draudžia institucijoms pervertinti duomenis, kuriuos jos turėjo priimdamos pirminį sprendimą dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad institucijos galėjo atšaukti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą, jei, pasikeitus faktinėms aplinkybėms arba atskleidus naujų įrodymų, paaiškėjo, kad nagrinėjama įmonė nebeatitinka šiam statusui įgyti taikomų kriterijų.
38 Ieškovė tvirtina, jog pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutiniu sakiniu įtvirtintą taisyklę, draudžiančią institucijoms pervertinti duomenis, kuriuos jos turėjo pirmą kartą nustatydamos rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą, būtina, kad pradinis sprendimas dėl šio statuso būtų priimtas prieš nustatant normaliąją vertę. Kitaip, jos nuomone, ši taisyklė netektų prasmės. Tačiau šiuo atveju Komisija tuo pačiu metu nagrinėjo klausimą, ar ieškovei galima taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą, ir nustatinėjo normaliąją vertę.
39 Tokiomis aplinkybėmis, ieškovės nuomone, nėra jokios priežasties skirtingai traktuoti klausimo dėl ieškovės statuso pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą ir kitų dempingo skirtumo laikino nustatymo aspektų, kuriuos atliekant tyrimą galima peržiūrėti. Komisijos taikomas šios nuostatos aiškinimas taip pat prieštarauja gero administravimo principui, nes juo reikalaujama, kad Taryba ir Komisija nustatytų galutinius muitus, remdamasi klaidingu pagrindu. Kadangi Komisija padarė išvadą, kad pradinis ieškovės statusas buvo nepagrįstas dėl 2007 m. vasario 20 d. dokumente, kuriame nurodyta galutinė bendroji informacija, pateiktų priežasčių, ji ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo pakeisti nustatytą statusą.
40 Todėl galutinių priemonių pasiūlymas pagrįstas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pažeidimu. Šis pažeidimas daro negaliojantį ir ginčijamą reglamentą.
41 Taryba ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys ginčija šio pagrindo pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
42 Pirma, reikia patikrinti, ar Komisija 2007 m. vasario 20 d. galutinės bendrosios informacijos dokumente pateiktą savo pasiūlymą pakeitė dėl to, kad jai buvo draudžiama iš naujo įvertinti senas faktines aplinkybes.
43 Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia pažymėti, jog ginčijamo reglamento 12–14 konstatuojamosiose dalyse Taryba nurodo, kad:
„12) nustačius laikinąsias priemones vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas tvirtino, kad jam turėjo būti suteiktas RER. Bendrovė pabrėžė, kad laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti apskaitos metodai, dėl kurių atmesti penkių eksportuojančių Kinijos gamintojų prašymai (trys iš jų buvo atmesti būtent dėl šios priežasties) taikyti RER, nebuvo tokie reikšmingi, kad būtų galėję turėti įtakos sąskaitų, kurios buvo iš tiesų išsamios, patikimumui, ir nėra svarbūs nustatant dempingo skirtumą;
13) šiomis aplinkybėmis pabrėžiama, kad atliekant patikrinimą vietoje nustatyta, jog įmonė, naudodama minėtus apskaitos metodus, aiškiai pažeidė tarptautinius apskaitos standartus (TAS), būtent TAS Nr. 1, ir tai negalėjo būti laikoma nereikšminga. Jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, nebuvo pateikta;
14) kadangi šiuo klausimu negauta jokių kitų pagrįstų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 15–28 konstatuojamosios dalys.“
44 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamame reglamente atsisakymas pakeisti laikinuoju reglamentu pripažintą rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą buvo pagrįstas ne pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutiniame sakinyje nustatyta kliūtimi iš naujo įvertinti senąsias faktines aplinkybes, o tuo, kad ieškovės apskaita neatitiko TAS, ir tuo, kad nebuvo jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti šį vertinimą. Vadinasi, šis atsisakymas priimtas taikant šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antros įtraukos materialinius kriterijus.
45 Iš pataisytosios galutinės bendrosios informacijos atskleidimo ir pataisytosios specialiosios informacijos dokumentų negalima daryti išvados, kad Komisijos atsisakymas pasiūlyti taikyti ieškovei rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą pagrįstas draudimu iš naujo įvertinti senas faktines aplinkybes, nes Komisijos argumentai šiuo klausimu buvo susiję tik su ieškovės apskaitos praktikos neatitikimu TAS.
46 Vienintelis dokumentas, kuriame Komisija nurodo, kad pagal teismo praktiką, susijusią su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso pripažinimu, draudžiama iš naujo vertinti senas faktines aplinkybes, yra, kaip ieškovė pati nurodo, 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos raštas. Jame šiuo klausimu Komisija teigia:
„Jūsų klientė savo 2007 m. balandžio 2 d. pastabose toliau kartoja tuos pačius argumentus apie apskaitos trūkumus ir jos atitiktį TAS, kuriuos jau buvo pateikusi prieš gaudama galutinę informaciją, tačiau, kaip Jums tai puikiai žinoma, pagal teismo praktiką, susijusią su prašymų dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso vertinimo, negalima iš naujo vertinti senų faktinių aplinkybių.“
47 Kaip matyti iš šio rašto, Komisija rėmėsi teismo praktika, pagal kurią draudžiama peržiūrėti senas faktines aplinkybes, atmesdama argumentus, kuriuos ieškovė jau buvo pateikusi prieš gaudama galutinę informaciją. Posėdyje atsakydama į Pirmosios instancijos teismo klausimą Komisija patikslino, o ieškovė šiuo klausimu jai neprieštaravo, kad šioje pastaboje minimi argumentai buvo pateikti 2006 m. rugsėjo 1 d. rašte, kurį ieškovė išsiuntė prieš laikinajame reglamente įtvirtintą 2006 m. rugsėjo 15 d. pirminį rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso pripažinimą.
48 Vis dėlto reikia pastebėti, kad 2007 m. balandžio 4 d. rašte atsisakymą pripažinti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą Komisija pagrindė tuo, kad, pažeidžiant TAS, ieškovės apskaitoje buvo nepaisoma kaupimo principo, joje buvo atliekamos kompensacijos, o ūkinės operacijos nurodomos apibendrintai, o ne pateikiamos kiekviena atskirai. Komisija šiuo aspektu pažymėjo, kad atlikto audito išvadoje nėra jokių pastabų šiais klausimais. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad Komisija taip pat nurodė, jog duomenys apie plieno kainą nesudarė galimybių iš naujo vertinti konstatuotus ieškovės apyskaitos trūkumus.
49 Taigi iš viso šio rašto matyti, kad Komisijos pastaba, jog negalima iš naujo vertinti senų faktinių aplinkybių, yra atsitiktinė, ir kad institucija savo atsisakymą pasiūlyti taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą pagrindė įvertinimu, ar ieškovė atitinka taikytinus materialinius kriterijus.
50 Reikia konstatuoti, jog ieškovės tvirtinimas, kad šiuo atveju Komisija rėmėsi draudimu iš naujo vertinti senas faktines aplinkybes, neturi faktinio pagrindo. Kadangi dėl šios priežasties pirmasis pagrindas yra nepriimtinas, ginčas dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinio sakinio ir minėto sprendimo Nanjing Metalink prieš Tarybą 44 punkto išaiškinimo neturi reikšmės.
51 Be to, reikia pažymėti, kad per posėdį ieškovės išreikštos abejonės dėl Komisijos pasiūlymo parengimo procedūros ir dėl institucijų vertinimo, ar įmonė atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje nustatytą sąlygą, pačios savaime negali būti panaikinimo pagrindas, turint mintyje, kad toks pagrindas būtų naujas ir todėl nepriimtinas, kaip tai tvirtino ir Taryba bei jos pusėje į bylą įstojusios šalys. Iš tiesų, kaip ieškovė patvirtino per posėdį, šiais argumentais siekta nurodyti tik papildomus pirmojo pagrindo motyvus.
52 Dėl ieškovės argumento, kad Komisija nepaaiškino, kodėl jos išvados galutinės bendrosios informacijos dokumente buvo nepagrįstos, reikia pažymėti, jog EB 253 straipsnyje numatyta pareiga, pagal kurią galutinį aktą reikia pagrįsti visomis tik jame pateikiamam vertinimui reikšmingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Motyvavimo pareiga nesiekiama, kad būtų paaiškinta, kaip institucijos pozicija keitėsi per administracinę procedūrą, taigi ji nėra numatyta ir tam, kad būtų pagrįsti skirtumai tarp galutiniame akte pasirinkto sprendimo ir tarpinės pozicijos, išdėstytos dokumentuose, kurie per šią procedūrą išsiųsti suinteresuotiesiems asmenims, kad šie galėtų pateikti savo pastabas (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Impala prieš Komisiją, T‑464/04, Rink. p. II‑2289, 285 punktas). Todėl šia pareiga iš institucijos nereikalaujama paaiškinti, kodėl tam tikru administracinės procedūros etapu nurodyta pozicija galėjo būti nepagrįsta.
53 Taip pat reikia pažymėti, kad galutinės informacijos dokumentas nėra asmens nenaudai priimtas aktas arba aktas, kuriuo jam suteikiamos teisės. Kaip matyti iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio, šiuo dokumentu per administracinę procedūrą atskleidžiamos pagrindinės aplinkybės ir motyvai, kurių pagrindu Komisija ketina rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones, kad visos suinteresuotosios šalys būtų supažindintos su siūlomomis gairėmis ir galėtų šiuo klausimu pateikti savo pastabas. Kadangi Komisija gali pakeisti pareikštą poziciją atsižvelgdama į gautas pastabas, ši pozicija yra, kaip tai pabrėžia ir Taryba bei Komisija, tik laikina, kaip tai matyti iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies paskutinio sakinio.
54 Todėl aplinkybė, kad ginčijamo reglamento motyvuojamojoje dalyje nepaaiškinama, kodėl 2007 m. vasario 20 d. galutinio bendros informacijos atskleidimo dokumente pateiktos išvados buvo nepagrįstos, ir aplinkybė, net jei ji įrodyta, kad Komisija nepateikė šiuo klausimu jokių įrodymų, savaime nedaro ginčijamo reglamento neteisėto.
55 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su gynybos teisių ir pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu
Šalių argumentai
56 Ieškovė nurodo, kad iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalių matyti, jog Komisija turi suinteresuotosioms šalims galutinai atskleisti esmines aplinkybes ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones, ne mažiau kaip dešimt dienų prieš galutinių priemonių pasiūlymą pateikiant Tarybai, kad šalys galėtų per šį minimalų laikotarpį pateikti pastabas, o Komisija į jas atsižvelgti.
57 Tačiau Komisija Tarybai perdavė galutinių priemonių pasiūlymą, pagrįstą galutinio pataisytos informacijos atskleidimo dokumentu nuo pastarojo išsiuntimo ieškovei praėjus vos šešioms dienoms, nelaukdama, kol pasibaigs dešimties dienų terminas, nustatytas pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje, ir likus keturioms dienoms iki dienos, iki kurios ieškovė turėjo pateikti savo pastabas.
58 Taryba ir šalys, kurioms leista įstoti į bylą jos pusėje, tvirtina, kad ieškovės gynybos teisės nebuvo pažeistos. Iš tiesų išsiuntusi ieškovei pataisytos galutinės bendrosios informacijos dokumentą Komisija nustatė šešių dienų terminą pastaboms pateikti, kuris netrukus buvo pratęstas iki dešimties dienų. Todėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje numatytas reikalavimas nustatyti dešimties dienų terminą įvykdytas. Be to, Taryba tvirtina, kad grafikas, pagal kurį Komisijos pasiūlymas išsiunčiamas Tarybai, yra procedūros klausimas, kuriam netaikomi pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Todėl Komisija nepažeidė procedūrinės pareigos.
59 Be to, ieškovė neįrodė, kad Komisija neišnagrinėjo jos pastabų. Taryba pažymėjo, kad ieškovė galėjo atsakyti į klausimus, susijusius su apskaitos trūkumais, nustatytais per patikrinimo vizitus, ir tai padarė. Palaikoma Italijos Respublikos ir į bylą įstojusių bendrovių, Taryba papildomai nurodo, jog aplinkybė, kad Komisijos pasiūlymas buvo išsiųstas prieš pasibaigiant nustatytam terminui ieškovės pastaboms pateikti, neįrodo, kad į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, nes prireikus Komisija galėjo pakeisti savo pasiūlymą prieš Tarybai jį priimant.
60 Galiausiai Taryba, palaikoma Italijos Respublikos ir į bylą įstojusių bendrovių, teigia, kad ieškovė nenurodo, kokių Komisijos nenagrinėtų argumentų ji galėjo pateikti. Į bylą įstojusios bendrovės patikslina, kad 2007 m. balandžio 2 d. rašte ieškovė tik pakartojo savo ankstesnius argumentus, į kuriuos Komisija jau buvo atsakiusi. Todėl jos mano, jog ieškovė neįrodė, kad Tarybai išsiuntus pasiūlymą prieš pasibaigiant ieškovei nustatytam terminui buvo padaryta kokia nors įtaka jos gynybos galimybėms.
61 Komisija priduria, kad bet kuriuo atveju ieškovė galėjo išdėstyti savo požiūrį, atsakydama į klausimus apie savo apskaitos trūkumus, ir įrodyti, kad ji atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje numatytą kriterijų. Jos pastabos išnagrinėtos ir atmestos 2006 m. rugsėjo 15 d. Komisijos rašte, o šis vertinimas patvirtintas laikinuoju reglamentu, vėliau pakartotas 2007 m. balandžio 4 d. rašte ir vėl patvirtintas ginčijamu reglamentu.
62 Komisijos ir į bylą įstojusių bendrovių nuomone, nebuvo būtina siųsti 2007 m. kovo 23 d. fakso informuojant ieškovę, kad Komisijos tarnybos ketina Komisijos narių kolegijai pateikti kitokį pasiūlymą nei išdėstytas 2007 m. vasario 20 d. rašte, nes pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies in fine numatytas reikalavimas informuoti susijusias šalis tik tuo atveju, kai priimamas sprendimas pagrindžiamas kitomis aplinkybėmis ir motyvais nei išdėstyti galutinės informacijos dokumente. Tačiau pataisytos galutinės bendrosios informacijos ir pataisytos specialiosios informacijos dokumentuose nepateikiama jokia nauja aplinkybė ar motyvas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
63 Gynybos teisių užtikrinimas yra pagrindinis Bendrijos teisės principas, pagal kurį įmonėms, su kuriomis susijusi prieš priimant antidempingo muitus nustatantį reglamentą vykdoma tyrimo procedūra, per administracinę procedūrą turi būti suteikta galimybė realiai išsakyti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo (žr. 2004 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos sprendimo Shanghai Teraoka Electronics prieš Tarybą, T‑35/01, Rink. p. II‑3663, 288 ir 289 punktus bei nurodytą teismo praktiką).
64 Šie reikalavimai įtraukti į pagrindinio reglamento 20 straipsnį, kurio 4 dalyje numatyta, kad galutinė informacija turi būti pateikta raštu. Pagal šią nuostatą, kai galiausiai priimtas sprendimas grindžiamas skirtingomis aplinkybėmis ar motyvais nei nurodyti galutinės informacijos dokumente, „šie atskleidžiami kuo skubiau“. Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje patikslinama, kad „į pareiškimus, pateiktus po galutinio informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuomet, jei jie yra gaunami per Komisijos kiekvienu atveju atskirai pagal reikalo skubumą nustatytą laiką, kuris yra ne trumpesnis negu 10 dienų.“.
65 Šiuo atveju Taryba tvirtina, kad išsiųsdama Tarybai galutinių priemonių pasiūlymą prieš pasibaigiant pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje numatytam dešimties dienų terminui Komisija nepažeidžia šios nuostatos. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad iš pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies teksto aiškiai matyti, jog Komisija privalo suinteresuotosioms šalims galutinai atskleisti informaciją ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo pasiūlymo išsiuntimo Tarybai. Nors pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nepatikslinta, ar Komisija turi palaukti, kol baigsis dešimties dienų terminas, ir tik tuomet siųsti Tarybai savo pasiūlymą, šios nuostatos, esančios iš karto po 4 dalies, aiškinimas neturi pastarajai prieštarauti. Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija savo pasiūlymą Tarybai turi išsiųsti ne anksčiau, nei baigiasi šioje nuostatoje nustatytas dešimties dienų terminas (šiuo klausimu žr. 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Champion Stationery ir kt. prieš Tarybą, T‑147/97, Rink. p. II‑4137 81–83 punktus).
66 Tai būtina ir siekiant užtikrinti, kad Komisija tikrai atsižvelgs į galimas suinteresuotųjų šalių pastabas prieš išsiųsdama pasiūlymą Tarybai. Šiuo požiūriu Tarybos argumentas, kad Komisija gali atsižvelgti į šias pastabas vėliau pakeisdama Tarybai pateiktą pasiūlymą, yra nepriimtinas. Reikia pažymėti, kad EB 250 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikta teisė keisti Tarybai pateiktą pasiūlymą skirta padėti suderinti, paisant šiame pasiūlyme išreikštų Bendrijos interesų, skirtingus požiūrius institucijos viduje arba prireikus – tarp kelių sprendimo priėmimo procese dalyvaujančių institucijų (šiuo klausimu žr. 1994 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą C‑280/93, Rink. p.I‑4973, 36 punktą). Tačiau naudotis šia teise tam, kad būtų tinkamai atsižvelgta į šalių pastabas, netinka.
67 Be to, reikia pabrėžti, kad suinteresuotųjų šalių pastabos gali daryti didelę įtaką galutinio akto turiniui. Tačiau pati aplinkybė, kad galutinių priemonių pasiūlymas jau išsiųstas Tarybai, savaime gali paveikti galimus šių pastabų rezultatus. Taigi negalima atmesti galimybės, kad aplinkybė, jog Komisija savo pasiūlymą Tarybai pateikė prieš gaudama pastabas iš suinteresuotųjų šalių, gali sutrukdyti veiksmingai į jas atsižvelgti.
68 Šiuo atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad, priešingai nei tvirtina į bylą įstojusios bendrovės ir Komisija, pastaroji privalėjo suinteresuotosioms šalims pranešti apie savo naują poziciją, išdėstytą 2007 m. kovo 23 d. pataisytos galutinės bendrosios informacijos ir pataisytos specialiosios informacijos dokumentuose, nes juose buvo nurodytas naujas arba kitoks motyvas pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies prasme, būtent, kad informacija apie importuojamo plieno kainą negalėjo pakeisti išvadų dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso suteikimo, padarytų remiantis tuo, kad ieškovė nesilaikė TAS.
69 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyti „skirtingi faktai ar motyvai“, todėl ši nuostata neatitinka posėdyje Komisijos ginto teiginio, kad suinteresuotųjų šalių nereikia informuoti apie tai, jog pakeistas tik faktinių įrodymų, kurie išlieka tie patys, vertinimas. Jei tam tikras atitinkamų faktinių aplinkybių įvertinimas pateikiamas pirmą kartą, apie jį reikia pranešti suinteresuotiesiems asmenims, kad jie galėtų šiuo klausimu pateikti savo pastabas.
70 Toliau Pirmosios instancijos teismas pastebi, kad neginčijama, jog pataisytos galutinės bendrosios informacijos ir pataisytos specialiosios informacijos dokumentai ieškovei išsiųsti 2007 m. kovo 23 d., o galutinių priemonių pasiūlymas Tarybai išsiųstas 2007 m. kovo 29 d., t. y. po šešių dienų. Todėl reikia pripažinti, kad Komisija nesilaikė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
71 Tačiau dėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje numatyto dešimties dienų termino nesilaikymo ginčijamas reglamentas gali būti panaikintas, tik jei šis pažeidimas galėjo lemti kitokią administracinės procedūros baigtį ir taip konkrečiai paveikti ieškovės gynybos teises (šiuo klausimu žr. 1980 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Distillers Company prieš Komisiją, 30/78, Rink. p. 2229, 26 punktą ir minėto sprendimo Shanghai Teraoka Electronics prieš Tarybą 331 punktą).
72 Šiuo atžvilgiu, kiek tai susiję rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso nustatymu, iš bylos medžiagos nematyti, kad pataisytos galutinės bendrosios informacijos ir pataisytos specialiosios informacijos dokumentuose, apie kuriuos pranešta 2007 m. kovo 23 d., būtų pateikta naujų faktinių įrodymų, su kuriais ieškovė dar nebuvo supažindinta. Šiuose dokumentuose Komisija ieškovei pranešė tik apie ketinimą pakeisti savo ankstesnę poziciją ir palikti galioti pirminį sprendimą, priimtą 2006 m. rugsėjo 15 d. ir įgyvendintą laikinuoju reglamentu.
73 Be to, kaip tvirtina Komisija, ieškovė galėjo pateikti savo pastabas dėl pirminio rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso nustatymo (žr. šio sprendimo 9–12 punktus). Ieškovės pastabos, kuriose, be kita ko, pateikta informacija apie plieno importo kainą, net paskatino Komisiją susimąstyti apie galimybę peržiūrėti nustatytą rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą. Todėl reikia konstatuoti, kad ieškovė jau turėjo galimybę ankstesniu administracinės procedūros etapu išsakyti savo nuomonę apie poziciją, vėl pateiktą 2007 m. kovo 23 d. pataisytos galutinės bendrosios informacijos ir pataisytos specialiosios informacijos dokumentuose.
74 Be to, kaip pabrėžia Taryba, ieškovė nenurodo, kokius Komisijos dar nenagrinėtus argumentus ji būtų pateikusi, jei nebūtų nustatyto procedūros pažeidimo. Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad iš 2007 m. balandžio 2 d. rašto nematyti, kad ieškovė, atsakydama į Komisijos išdėstytą poziciją, būtų pateikusi naujų argumentų, kitų nei susijusių su tariamu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinio sakinio taikymu. Ieškovės pastabose atkreipiamas dėmesys tik į svarbą, teiktiną konstatuotiems apskaitos pažeidimams ir išvadoms, kurias reikėtų daryti remiantis informacija apie plieno importo kainą, t. y. į klausimus, kurių atžvilgiu ji jau pateikė išsamią savo nuomonę.
75 Šiame rašte pateikiamos pastabos, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto paskutinio sakinio taikymu ir minėtu sprendimu Nanjing Metalink prieš Tarybą, bet kuriuo atveju negalėjo paveikti ginčijamo reglamento turinio, nes, kaip konstatuota kalbant apie pirmąjį pagrindą, suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą atsisakyta taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios pastraipos antroje įtraukoje numatytus materialinius kriterijus (žr. šio sprendimo 48 ir 49 punktus).
76 Todėl reikia pripažinti, kad pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas nedaro poveikio ginčijamo reglamento turiniui, taigi ir ieškovės gynybos teisėms. Todėl šis pažeidimas nedaro ginčijamo reglamento neteisėto ir panaikintino. Taigi antrąjį pagrindą reikia atmesti.
77 Darytina išvada, kad visą šį ieškinį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Be to, pagal šio reglamento 87 straipsnio 4 dalį įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
79 Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, o Taryba ir į bylą įstojusios bendrovės prašė iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė turi padengti savo, Tarybos ir į bylą įstojusių bendrovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Komisija ir Italijos Respublika pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Foshan Shunde Yongijan Housewares & Hardware Co. Ltd padengia savo, Tarybos, Vale Mill (Rochdale) Ltd, Pirola SpA ir Colombo New Scal SpA bylinėjimosi išlaidas.
3. Komisija ir Italijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2008 m. sausio 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Kancleris | | Laikinai einantis pirmininko pareigas |