2023 m. rugsėjo 21 d. Svea Hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Mio AB, Mio e-handel AB ir Mio Försäljning AB / Galleri Mikael & Thomas Asplund Aktiebolag

(Byla C-580/23, Mio ir kt.)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Svea Hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantės: Mio AB, Mio e-handel AB ir Mio Försäljning AB

Kita apeliacinio proceso šalis: Galleri Mikael & Thomas Asplund Aktiebolag

Prejudiciniai klausimai

1.    Kaip turėtų būti atliekamas tyrimas vertinant, ar taikomosios dailės objektui, kaip kūriniui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB¹ 2–4 straipsnius, taikoma platesnė autorių teisių apsauga, ir į kokius veiksnius turi ar turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar objektas atspindi autoriaus asmenybę, perteikdamas jo laisvą ir kūrybingą pasirinkimą? Šiuo atžvilgiu visų pirma kyla klausimas, ar nagrinėjant originalumą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama su kūrybiniu procesu susijusiems veiksniams ir autoriaus paaiškinimams apie faktinius pasirinkimus, kuriuos jis padarė kurdamas objektą, ar veiksniams, susijusiems su pačiu objektu ir galutiniu kūrybos proceso rezultatu, ir ar pats objektas perteikia meninį poveikį.

2.    Kokią reikšmę atsakymui į pirmąjį klausimą ir klausimui, ar taikomosios dailės objektas atspindi autoriaus asmenybę, perteikdamas jo laisvą ir kūrybingą pasirinkimą, turi tai, kad:

a)    objektas susideda iš elementų, kurie randami bendruose dizainuose;

b)    objektas yra sukurtas remiantis iš anksčiau žinomu dizainu arba vyraujančia dizaino tendencija ir yra jų variacija;

c)    tapatus ar panašus objektas buvo sukurtas anksčiau arba po nagrinėjamo objekto sukūrimo, tačiau savarankiškai ir nežinant apie taikomosios dailės objektą, kuriam prašoma suteikti apsaugą kaip kūriniui?

3.    Kaip turi būti atliekamas panašumo vertinimas ir koks panašumas yra būtinas nagrinėjant, ar taikomosios dailės objektas, kuriuo tariamai pažeidžiamos teisės, patenka į kūrinio apsaugos sritį ir ar juo pažeidžiama išimtinė teisė į kūrinį, kuri pagal Direktyvos 2001/29/EB 2–4 straipsnius turi būti suteikta autoriui? Šiuo požiūriu visų pirma kyla klausimas, ar atliekant tyrimą reikėtų sutelkti dėmesį į tai, ar kūrinys yra atpažįstamas objekte, kuriuo tariamai pažeidžiamos teisės, ar objektas, kuriuo tariamai pažeidžiamos teisės, sukuria tokį patį bendrą įspūdį kaip kūrinys, taip pat į ką dar reikėtų sutelkti dėmesį atliekant tyrimą.

4.    Atsakant į trečiąjį klausimą ir į klausimą, ar taikomosios dailės objektas, kuriuo tariamai pažeidžiamos teisės, patenka į kūrinio apsaugos sritį ir juo pažeidžiama išimtinė teisė į kūrinį, kokią reikšmę turi:

a)    kūrinio originalumo laipsnis nustatant kūrinio apsaugos apimtį;

b)    tai, kad kūrinį ir taikomosios dailės objektą, kuriuo tariamai pažeidžiamos teisės, sudaro elementai, randami bendruose dizainuose, arba jie sukurti remiantis anksčiau žinomais dizainais ar vyraujančia dizaino tendencija ir yra jų variacijos;

c)    tai, kad kitas tapatus ar panašus objektas buvo sukurtas anksčiau arba po kūrinio sukūrimo, tačiau savarankiškai ir nežinant apie kūrinį?

____________

¹ 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230).