TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. rugsėjo 11 d.

Byla F‑51/07

Philippe Bui Van

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Priskyrimas prie lygio ir pakopos – Klaidingas priskyrimas – Neteisėto akto atšaukimas – Teisėti lūkesčiai – Protingas terminas – Teisė į gynybą – Teisė į gerą administravimą“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo P. Bui Van prašo panaikinti 2006 m. spalio 4 d. Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo jis buvo priskirtas prie AST 3 lygio 2 pakopos, nors iš pradžių jis buvo priskirtas prie AST 4 lygio 2 pakopos, ir 2007 m. kovo 5 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti jo skundą, taip pat priteisti vieną eurą kaip simbolinį tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas: Nurodyti Komisijai sumokėti ieškovui 1 500 EUR sumą kaip žalos atlyginimą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Ieškovas padengia du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir trečdalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirma pastraipa)

2.      Institucijų aktai – Atšaukimas – Neteisėti aktai – Sąlygos – Protingas terminas – Skaičiavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis)

1.      Nors bet kuriai Bendrijos institucijai, kuri konstatuoja, kad jos ką tik priimtas teisės aktas yra neteisėtas, pripažįstama teisė atgaline data atšaukti jį per protingą terminą, ši teisė gali būti ribojama būtinybės nepažeisti asmens, kuriam aktas buvo skirtas ir kuris galėjo pasitikėti jo teisėtumu, teisėtų lūkesčių, jeigu jis nepaskatino akto priėmimo nurodydamas klaidingus ar neišsamius duomenis. Šiuo atžvilgiu, vertinant, kada atsirado asmens, kuriam skirtas administracinis aktas, teisėtų lūkesčių, svarbi yra pranešimo apie šį aktą, o ne jo priėmimo arba jo atšaukimo data.

Šiuo atžvilgiu reikia vadovautis teismų praktika dėl sąlygų, pateisinančių administracijos atliekamą nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsnio pirmoje pastraipoje, visų pirma dėl sumokėtų sumų akivaizdaus nepagrįstumo sąlygos.

Be to, net jei asmuo, kuriam skirtas neteisėtas aktas, turėtų teisėtų lūkesčių, viršesnis viešasis interesas, visų pirma gero administravimo ir institucijos finansinių išteklių apsaugos interesas, gali būti svarbesnis už asmens, kuriam skirtas aktas, interesą išsaugoti padėtį, kurią jis galėjo laikyti stabilia.

(žr. 51, 53, 54, 56 ir 62 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1961 m. kovo 22 d. Sprendimo Snupat prieš Haut Autorité, 42/59 ir 49/59, Rink. p. 99, 159 ir 160; 1962 m. liepos 12 d. Sprendimo Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabrieken prieš Haute Autorité, 14/61, Rink. p. 485, 516 ir 518; 1982 m. kovo 3 d. Sprendimo Alpha Steel prieš Komisiją, 14/81, Rink. p. 749, 10–12 punktai; 1987 m. vasario 26 d. Sprendimo Consorzio Cooperative d’Abruzzo prieš Komisiją, 15/85, Rink. p. 1005, 12–17 punktai; 1991 m. birželio 20 d. Sprendimo Cargill prieš Komisiją, C‑248/89, Rink. p. I‑2987, 20 punktas; 1991 m. birželio 20 d. Sprendimo Cargill, C‑365/89, Rink. p. I‑3045, 18 punktas; 1997 m. balandžio 17 d. Sprendimo De Compte prieš Parlamentą, C‑90/95 P, Rink. p. I‑1999, 35–37 ir 39 punktai; 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Affish, C‑183/95, Rink. p. I‑4315, 57 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. vasario 24 d. Sprendimo Stahlschmidt prieš Parlamentą, T‑38/93, Rink. VT p. I‑A‑65 ir II‑227, 19 punktas; 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Ronsse prieš Komisiją, T‑205/01, Rink. VT p. I‑A‑211 ir II‑1065, 47 punktas; 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Gouvras prieš Komisiją, T‑180/02 ir T‑113/03, Rink. VT p. I‑A‑225 ir II‑987, 110 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Kontouli prieš Tarybą, T‑416/04, Rink. VT p. II‑A‑2‑897, 161, 162 ir 167 punktai; 2007 m. gegužės 16 d. Sprendimo F prieš Komisiją, T‑324/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 142 punktas.

2.      Neteisėtas administracinis aktas turi būti atšauktas per protingą terminą, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, kaip antai bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir joje dalyvaujančių šalių elgesį, į tai, ar nagrinėjamu aktu sukuriama subjektinių teisių, ir į interesų pusiausvyrą. Pagal bendrąją taisyklę protingumo kriterijų atitinkančiu terminu reikia laikyti terminą, atitinkantį Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti. Kadangi šis terminas taikomas pačiai administracijai, atskaitos tašku reikia laikyti ketinamo atšaukti akto priėmimo datą.

(žr. 63 ir 67–69 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Snupat prieš Haute Autorité Rink. p. 159; minėto Sprendimo Koninklijke Nederlandsche Hoogovens en Staalfabrieken prieš Haute Autorité Rink. p. 520; minėto Sprendimo De Compte prieš Parlamentą 35 punktas; 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 187 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Pascall prieš Komisiją, T‑20/96, Rink. VT p. I‑A‑361 ir II‑977, 72 ir 77 punktai; 2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Gooch prieš Komisiją, T‑197/99, Rink. VT p. I‑A‑271 ir II‑1247, 53 punktas; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, Rink. p. II‑3381, 66 punktas; minėto Sprendimo Kontouli prieš Tarybą 161 punktas.

3.      Bet kurioje prieš asmenį pradėtoje procedūroje, kurioje gali būti priimtas sprendimas asmens nenaudai, teisės į gynybą užtikrinimas yra vienas pagrindinių Bendrijos teisės principų, ir jį reikia užtikrinti, net jeigu nėra atitinkamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Šis gero administravimo reikalavimus atitinkantis principas reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo galėtų naudingai pareikšti savo nuomonę dėl informacijos, kuria jo nenaudai gali būti remiamasi rengiamame akte. Šiuo atžvilgiu 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė į gerą administravimą „apima: <...> kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę <...>“.

Vis dėlto ne už bet kokį teisės į gynybą pažeidimą taikoma sankcija panaikinti asmens nenaudai priimtą aktą. Ši sankcija netaikoma tuomet, kai neteisėtumas negalėjo turėti įtakos ginčijamo akto turiniui. Tačiau neteisėtas veiksmas, kuris yra tarnybinis nusižengimas, gali pateisinti kompensacijos skyrimą.

Taigi pareigūnas, kurio administracija neišklausė prieš priimdama sprendimą jo nenaudai, patyrė neturtinės žalos dėl įspūdžio, kad buvo supažindintas su jau įvykusiu faktu, ir už tai jam turi būti tinkamai kompensuota.

(žr. 72–74, 81, 84 ir 92–94 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, Rink. p. 2263, 27 punktas; 1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑301/87, Rink. p. I‑307, 31 punktas; 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑142/87, Rink. p. I‑959, 48 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, Rink. p. I‑8147, 99 punktas; 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑288/96, Rink. p. I‑8237, 99 ir 101 punktai; minėto Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją 318 ir 324 punktai; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 37 ir 38 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑223, 31 punktas; 2005 m. kovo 8 d. Sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, Rink. VT p. I‑A‑57 ir II‑243, 64 punktas.