2020 m. lapkričio 5 d. Juzgado de lo Contencioso-Administrativo nº 2 de Valladolid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje BFF Finance Iberia S.A.U. / Gerencia Regional de Salud de la Junta de Castilla y León
(Byla C-585/20)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado de lo Contencioso-Administrativo nº 2 de Valladolid
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: BFF Finance Iberia S.A.U.
Atsakovė: Gerencia Regional de Salud de la Junta de Castilla y León
Prejudiciniai klausimai
Atsižvelgiant į 2011 m. vasario 16 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius1 , 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį, 7 straipsnio 2 ir 3 dalis
1. Ar šios direktyvos 6 straipsnį reikia aiškinti taip, kad 40 EUR bet kuriuo atveju mokėtini už kiekvieną sąskaitą, kai šalis, kuri yra kreditorė, visuose savo reikalavimuose, pateiktuose tiek administracinėse institucijose, tiek administraciniuose teismuose, atskirai nurodė kiekvieną tą sąskaitą, ar vis dėlto šie 40 EUR bet kuriuo atveju mokėtini už kiekvieną sąskaitą, net jei pateikti bendri ir jungtiniai reikalavimai?
2. Kaip turi būti aiškinama Įstatymo Nr. 9/2017 198 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas 60 dienų mokėjimo laikotarpis, taikomas visais atvejais ir visų rūšių sutartims, numatant pradinį 30 dienų patvirtinimo laikotarpį ir papildomas 30 dienų mokėjimui atlikti, atsižvelgiant į tai, kad minėtos direktyvos 23 [konstatuojamoje dalyje] nustatyta:
„Dėl ilgų viešosios valdžios institucijų mokėjimo laikotarpių ir pavėluoto mokėjimo už prekes ir paslaugas įmonės patiria nepagrįstų išlaidų. Todėl tikslinga nustatyti konkrečias taisykles, kurios būtų taikomos komerciniams sandoriams dėl įmonių atliekamo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo viešosios valdžios institucijoms, kurios visų pirma turėtų numatyti mokėjimo laikotarpius, kurie paprastai neviršija 30 kalendorinių dienų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to aiškiai susitariama kitaip, ir su sąlyga, kad tai objektyviai pagrįsta atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus, ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpiai neviršija 60 kalendorinių dienų“?
3. Kaip turi būti aiškinamas minėtos direktyvos 2 straipsnis? Ar šią direktyvą galima aiškinti taip, kad apskaičiuojant delspinigius pagal joje numatytą tvarką įtrauktinas PVM, mokėtinas už suteiktą paslaugą ir nurodytas pačioje sąskaitoje? Ar vis dėlto darytinas skirtumas, pagal tai, kuriuo momentu rangovas sumoka šį mokestį mokesčių administracijai?
____________
1 OL L 48, 2011, p. 1.