BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. balandžio 17 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinio Bendrijos prekių ženklo CONTINENTAL paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas“
Byloje T‑383/10,
Continental Bulldog Club Deutschland eV, įsteigta Berlyne (Vokietija), iš pradžių atstovaujama advokato S. Vollmer, vėliau – advokato U. Rühl,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą S. Schäffner, vėliau – D. Walicka,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2010 m. birželio 23 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (R 300/2010‑1), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį CONTINENTAL kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse ir J. Schwarcz (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. rugsėjo 7 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2010 m. gruodžio 17 d.,
susipažinęs su laišku, kuriuo ieškovė atšaukė prašymą surengti teismo posėdį, ir todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2009 m. rugsėjo 7 d. ieškovė Continental Bulldog Club Deutschland eV, remdamasi 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo CONTINENTAL.
3 Prekės ir paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 31 ir 44 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 31 klasė: „Gyvi gyvūnai, t. y. šunys“,
– 44 klasė: „Šunų, t. y. šuniukų ir veisiamų gyvūnų priežiūra ir veisimas“.
4 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ekspertas, remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą visoms aptariamoms prekėms ir paslaugoms.
5 2010 m. kovo 1 d. ieškovė pateikė VRDT apeliaciją dėl eksperto sprendimo.
6 2010 m. birželio 23 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir pažymėjo, kad nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu žodinis žymuo CONTINENTAL yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, ir kad jis neturi skiriamojo požymio pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su 44 klasės „prekėmis ir paslaugomis“,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
8 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
9 Ieškinį ieškovė grindžia dviem pagrindais, atitinkamai susijusiais su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo
10 Ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog žodiniu žymeniu CONTINENTAL apibūdinamos susijusios prekės ir paslaugos.
11 VRDT ginčija ieškovės argumentus.
12 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie komercinėje veikloje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms“.
13 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama užtikrinti visuomeninį interesą, kad bet kas laisvai galėtų naudoti prekių ar paslaugų, kurioms yra prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybes apibūdinančius žymenis ar nuorodas (žr. 2007 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo MacLean‑Fogg prieš VRDT (LOKTHREAD), T‑339/05, neskelbiamo Rinkinyje, 27 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
14 Be to, žymenys ir nuorodos, kurie gali būti naudojami komercinėje veikloje žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos, savybes, pagal Reglamentą Nr. 207/2009 laikomi negalinčiais atlikti esminės prekių ženklo funkcijos, t. y. nurodyti prekės ar paslaugos komercinės kilmės, kad vartotojas, įsigyjantis prekių ženklu pažymėtą prekę ar paslaugą, vėliau įsigydamas galėtų priimti tokį patį sprendimą, jeigu patirtis buvo teigiama, arba kitokį, jeigu ji buvo neigiama (žr. šio sprendimo 13 punkte minėto Sprendimo LOKTHREAD 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
15 Iš to matyti, jog tam, kad žymeniui būtų taikomas minėtoje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto, nesvarstant suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų ar vienos iš jų savybių apibūdinimą (žr. šio sprendimo 13 punkte minėto Sprendimo LOKTHREAD 29 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
16 Taip pat reikia priminti, kad žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tai, kaip žymenį supranta suinteresuotoji visuomenė, ir į atitinkamas prekes ar paslaugas (žr. šio sprendimo 13 punkte minėto Sprendimo LOKTHREAD 32 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
17 Atsižvelgiant būtent į šiuos paaiškinimus reikia patikrinti, ar, kaip tvirtina ieškovė, VRDT pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, kai nusprendė, kad atitinkama visuomenė manytų, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis.
Dėl atitinkamos visuomenės ir jos pastabumo laipsnio
18 Reikia nurodyti, kaip tai daro ir Apeliacinė taryba (ginčijamo sprendimo 12 punktas), kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos skirtos tiek vidutiniams vartotojams apskritai, kaip antai gyvūnų mylėtojams, kuriuos domina šunų priežiūros paslaugos, tiek specialistams, kaip antai šunų veisėjams arba naminių gyvūnėlių parduotuvių savininkams. Kalbant apie atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnį, pažymėtina, kad reikia atsižvelgti į apibrėžimą, Apeliacinės tarybos pateiktą ginčijamo sprendimo 14 punkte, pagal kurį pastabumo laipsnis yra „aukštesnis“, nes ši visuomenė išskirtinį dėmesį skiria kilmei, veisimo metodui ir šunų savybėms visų pirma dėl to, kad tai nėra kasdienės „prekės“ ar paslaugos. Net jeigu ieškinyje ieškovė nurodo tik „vidutinius vartotojus, kurie yra pakankamai informuoti, pastabūs ir nuovokūs“, reikia konstatuoti, kad ji nepateikia jokių argumentų tokiam atitinkamos visuomenės atskyrimui pagrįsti, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
19 Be to, Bendrasis Teismas mano, kad norint įvertinti, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, reikia atsižvelgti į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė visoje Sąjungoje, nes pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 ir 2 dalis Bendrijos prekių ženklo paraiška atmetama, jeigu atmetimo pagrindai galioja bent dalyje Sąjungos. Taigi ekspertas teisingai nusprendė, kad reikia atsižvelgti į visus atitinkamus vartotojus Sąjungoje; tokį vertinimą Apeliacinė taryba perėmė ginčijamo sprendimo 3 punkte.
Dėl žodžio „continental“ apibūdinamojo pobūdžio
20 Reikia patikrinti, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad taip apibrėžtos atitinkamos visuomenės požiūriu tarp žodinio žymens CONTINENTAL ir prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų yra tiesioginis ir konkretus ryšys.
21 Visų pirma reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčijo ginčijamo sprendimo 16 punkte pateikto Apeliacinės tarybos vertinimo, pagal kurį žodis „continental“ reiškia tokius „apibūdinimus, kaip antai „Europos, kontinentinis, ne salos“.
22 Toliau iš ginčijamo sprendimo, visų pirma iš jo 17 ir paskesnių punktų, matyti, kad lemiama aplinkybe nustatant prekių ženklo paraiškoje nurodyto žodžio apibūdinamąjį pobūdį Apeliacinė taryba laikė tai, kad jis suprantamas kaip apibūdinantis buldogų veislę. Šiuo atžvilgiu ji rėmėsi, be kita ko, keliomis interneto svetainėmis, tarp kurių yra ir ieškovės interneto svetainės. Iš esmės Apeliacinė taryba manė, kad teisiniu požiūriu iš to pakankamai aiškiai matyti, kad sąvoka „continental bulldog“ (minėtose svetainėse pateikta anglų kalba) nurodo šunų veislę, kurią Šveicarijoje jau pripažino Schweizerische Kynologische Gesellschaft (Šveicarijos kinologų bendrija, toliau – SKG) ir kurios išvedimas ir veisimas yra ieškovės veiklos tikslas. Be to, ieškovės interneto svetainėmis Apeliacinė taryba rėmėsi, kai tvirtino, kad, pirma, nurodyta sąvoka naujai šunų veislei buvo pasirinkta siekiant aiškiai atskirti šią veislę nuo „English bulldog“ ir, antra, iš to matyti, kad ieškovė ketino, kai tik bus įvykdytos įvairios Tarptautinės kinologų federacijos (toliau – FCI) nustatytos sąlygos, pateikti šiai organizacijai prašymą pripažinti naują veislę (ginčijamo sprendimo 20 ir 23 punktai).
23 Remdamasi tuo Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad žodis „continental“ siejasi su šunų veisimo būdo ar netgi pačios buldogų veislės pavadinimu. Jos nuomone, kadangi naujos veislės veisėjas nurodo šios veislės pavadinimą, šis pavadinimas tampa šios šunų rūšies pavadinimu. Ji manė, kad ši situacija turi panašumų su augalų veislių pavadinimų sritimi. Be to, Apeliacinė taryba nesvarbia laikė aplinkybę, kad ieškovė ketino užsiimti „uždaru veisimu“, nes, jos nuomone, biologiniu požiūriu net šunys, tiesiogiai nepriskirtini tokiam veisimui, galėtų būti šios „veislės“ ar „rūšies“. Dėl tos pačios priežasties nesvarbia ji laikė aplinkybę, kad kai kurių „continental bulldog“ šunų veisėjų interneto svetainėse nurodyta ieškovė (ginčijamo sprendimo 24–27 punktai).
24 Galiausiai Apeliacinė taryba manė, kad prašomas prekių ženklas neturėtų būti registruojamas šunų, t. y. šuniukų ir veisiamų gyvūnų priežiūros ir veisimo paslaugoms, nes tai yra specializuotos paslaugos, kurios tiksliau apibūdinamos šunų veisimo pavadinimu (ginčijamo sprendimo 28 punktas).
25 Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimus. Pirma, iš esmės ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba suklydo, kai prašomą įregistruoti prekių ženklą prilygino sąvokai „continental bulldog“. Antra, teisės aktų leidėjas ketino leisti prekių ženklų savininkams apsaugoti kilmės nuorodas įregistruojant prekių ženklus, o „gyvų gyvūnų“ atveju netgi aiškiai numatė, kad jiems gali būti taikoma prekių ženklo teikiama apsauga. Be kita ko, praeityje Apeliacinė taryba jau buvo įregistravusi šunų veislę „elo“ kaip Bendrijos prekių ženklą. Trečia, Apeliacinė taryba atsižvelgė į absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą, kuris nenumatytas Bendrijos prekių ženklų teisėje, t. y. į prašomo įregistruoti žymens naudojimą iki registracijos, kad juo remdamasi neleistų registracijos dėl to, kad ateityje ja galėtų būti grindžiamas minėto žymens apibūdinamasis požymis. Ketvirta, ieškovė nurodo, kad neįmanoma pagal analogiją taikyti to, kas numatyta augalų veislių pavadinimų srityje, nes augalų veislių apsauga grindžiama lex specialis. Be to, Apeliacinė taryba padarė klaidų sąvokų hierarchijos atžvilgiu. Galiausiai ieškovė nurodo, kad jos registracijos paraiška nesiekiama įregistruoti prekių ženklo, susijusio su jau egzistuojančia veisle.
26 Bendrasis Teismas pirmiausia nurodo, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovė neginčijo to, kad sąvoką „continental bulldog“ ir „būsimą“ šunų veislę, t. y veislę, kurios pripažinimo procedūra dar nesibaigė, sieja tam tikras ryšys. Šiuo atžvilgiu reikia remtis ta ieškinio dalimi, kurioje ieškovė nurodo, kad jeigu atitinkama visuomenė norėtų apibūdinti šunų veislę, ji vartotų ne žodį „continental “, o sąvoką „continental bulldog“, o tai, jos nuomone, įrodo per procedūrą VRDT pateiktos ištraukos iš interneto svetainių. Be to, ieškinyje ieškovė tvirtina, kad minėta visuomenė paraiškoje nurodytas paslaugas nurodytų kalbėdama apie „Continental Bulldog“ klubo priežiūros ir veisimo paslaugas“. Šiuos tvirtinimus pagrindžia ieškovės pareiškimas, pateiktas ieškinyje dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagal kurį, prašydama įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą, ji siekė „išsiskirti iš kitų buldogų veisėjų asociacijų, ilgainiui siekiančių išvesti veislę“, kaip antai Allgemeiner Club für Englische Bulldogs eV, Bulldog Club für American Bulldogs arba Internationaler Klub für Französische Bulldoggen eV (IFKB).
27 Be kita ko, ieškinyje sąvoką „continental bulldog“ ieškovė vartoja nurodydama konkrečią šuns kilmę, patvirtinančią, kad šuo yra „uždaro veisimo“. Ieškovės nuomone, šia sąvoka galima nurodyti šuns kilmę ir genealogiją.
28 Vis dėl to ieškovė iš esmės tvirtina, kad procedūra, per kurią tokios organizacijos, kaip antai FCI, pripažįsta šunų veislę, gali trukti ištisus dešimtmečius ir nebūtinai baigtis ir kad bet kuriuo atveju kaip Bendrijos prekių ženklą prašoma įregistruoti žodį „continental“, o ne minėtą sąvoką.
29 Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia nurodyti, kad iš įvairių interneto svetainių ištraukų, kurias Apeliacinė taryba nurodė ginčijamame sprendime, visų pirma jos 3, 19 ir 20 punktuose, iš tiesų matyti, kad sąvoka „continental bulldog“ galėjo būti vadinama šunų veislė, asociacijos SKG pripažinta bent jau Šveicarijoje. Be to, minėtas pripažinimas, įvykęs jau 2004 metais, laikomas „oficialiu“.
30 Antra, iš minėtų interneto svetainių ištraukų taip pat matyti, kad šunų, vadinamų „continental bulldogs“, veisėjai šiuos šunis laiko „atskiros“ veislės, kuri nuolat gerinama arba kurią bent jau siekiama nuolat gerinti, atstovais. Ten nurodomos naujos šunų veislės savybės ir pateikiamas palyginimas su pripažinta veisle „English bulldog“ nurodant, kad nauja šveicariška veislė, kaip matyti iš minėtose internetinėse svetainėse pateiktos informacijos, „aiškiai pagerinta sveikatos ir atsparumo atžvilgiu“. Be to, minėta sąvoka minėtose ištraukose vartojama ir šunų „veisimo“ paslaugoms apibūdinti.
31 Trečia, reikia konstatuoti, kad interneto svetainėse nurodyta, jog vienas iš minėtų veisėjų siekiamų tikslų yra „[veislės] pripažinimas FCI“ (ginčijamo sprendimo 3 punktas, paskutinė minėta interneto svetainė, in fine).
32 Reikia priminti, jog jau buvo nuspręsta, pirma, kad registracijos paraiškų tikrinimas turi būti ne minimalus, o griežtas ir išsamus, siekiant išvengti, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti netinkamai, ir užtikrinti, kad dėl teisinio saugumo ir gero administravimo priežasčių nebūtų registruojami prekių ženklai, kurių naudojimas galėtų būti sėkmingai užginčytas teismuose (pagal analogiją žr. 2003 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Libertel, C‑104/01, Rink. p. I‑3793, 58 ir 59 punktus).
33 Antra, tam, kad VRDT atsisakymas registruoti pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą būtų pagrįstas, nebūtina, kad šiame straipsnyje nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ir nuorodos paraiškos įregistruoti pateikimo metu iš tikrųjų būtų naudojami tokioms prekėms ir paslaugoms, kurioms yra paduodama paraiška įregistruoti, arba šių prekių ar paslaugų savybėms apibūdinti. Pagal šios nuostatos formuluotę pakanka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojamos tokiems tikslams. Pagal minėtą nuostatą turėtų būti atsisakoma registruoti žodinį žymenį, jei bent viena iš jo potencialių reikšmių apibūdina susijusių prekių ar paslaugų savybę (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 32 punktą).
34 Šiuo atveju, siekiant taikyti minėtą teismo praktiką, reikia nurodyti, kad dvi iš penkių interneto svetainių ištraukų, į kurias atsižvelgė ekspertas ir nurodė Apeliacinė taryba vertindama, kaip žodį „continental“ suvokia atitinkama visuomenė, yra paimtos iš svetainių, kurių domeno pavadinimo galūnė yra „.ch“, t. y. visų pirma skirtų Šveicarijos visuomenei. Kadangi Šveicarijos konfederacija nėra nei Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, šių įrodymų svarbą reikia įvertinti analizuojant prašomo įregistruoti prekių ženklo apibūdinamąjį pobūdį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
35 Šiuo atžvilgiu, pirma, reikia pažymėti, kad Reglamentas Nr. 207/2009, nors jo „tekstas svarbus EEE“, pagal jo antrą konstatuojamąją dalį yra instrumentas, skirtas „visoje Bendrijoje“ skatinti sklandžią ekonominės veiklos plėtotę, be kita ko, pasinaudojant prekių ženklais, leidžiančiais, neatsižvelgiant į valstybių sienas, atskirti įmonių gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas. Jame numatyta prekių ženklams skirta tvarka, kuri leistų „gauti vienodą apsaugą suteikiantį Bendrijos prekių ženklą, galiojantį visoje Bendrijos teritorijoje“.
36 Antra, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
37 Taigi galimas apibūdinamasis prašomo įregistruoti prekių ženklo pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamą visuomenę Sąjungoje, o vertinimai, susiję su įrodymais iš valstybės, kuri nėra Sąjungos narė, svarbūs tik tiek, kiek jie daro tiesioginę įtaką minėtos visuomenės suvokimui.
38 Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas visų pirma pažymi, kad šio sprendimo 34 punkte nurodytos interneto svetainės, kurių domeno pavadinimo galūnė „.ch“, yra prieinamos ir Sąjungos vartotojams ir kad jos gali būti pasiekiamos paieškos sistemose atliekant paiešką, susijusią su šunų veislėmis arba, konkrečiai kalbant, su „bulldog“. Taigi tokios svetainės neturi būti laikomos nesvarbiomis vertinant tai, kaip atitinkama visuomenė suvoktų prašomą įregistruoti prekių ženklą sudarantį žodį.
39 Toliau reikia nurodyti, kad tarp interneto svetainių, į kurias atsižvelgė ekspertas, o vėliau Apeliacinė taryba, yra trys, kurių domeno pavadinimo galūnė „.de“ ir kurios dėl to yra skirtos visų pirma Vokietijos visuomenei. Šių trijų svetainių analizė leidžia daryti išvadą, kad iš esmės jose pateikiamos visos svarbios nuorodos, minėtos šio sprendimo 29–31 punktuose, ir kad jose nurodoma, jog SKG, kurios atžvilgiu patikslinama, kad ji yra FCI narė, Šveicarijoje jau pripažino veislę „continental bulldog“. Be to, ginčijamo sprendimo 20 punkte Apeliacinė taryba nurodo ir ištrauką iš ieškovės internetinės svetainės, kurios domeno pavadinimo galūnė „.eu“, t. y. kuri skirta visų pirma visai atitinkamai Sąjungos visuomenei. Joje iš esmės pateikiama išsami informacija apie specifines šunų, vadinamų „continental bulldog“, savybes.
40 Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kai griežtai ir išsamiai nagrinėjo registracijos paraišką pagal šio sprendimo 32 punkte minėtą Sprendimą Libertel, kad tiek Vokietijoje, tiek likusioje Sąjungos dalyje jau registracijos paraiškos pateikimo dieną bent dalis atitinkamos visuomenės, kurią sudaro specialistai, kaip antai šunų veisėjai arba naminių gyvūnėlių parduotuvių savininkai, sąvoką „continental bulldog“ galėjo vartoti kaip Šveicarijoje pripažintos šunų veislės pavadinimą.
41 Iš tikrųjų šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į aukštesnį tokios visuomenės pastabumo laipsnį ir mokslines bei kalbos žinias. Ši visuomenė turėtų būti laikoma žinančia naujienas naujų šunų veislių pripažinimo srityje ir kompetentingose organizacijose vykstančias procedūras. Be to, reikia pažymėti, kad „oficialiai“ šunų veislė, kuri nurodoma ir aptariamose Vokietijos bei Europos internetinėse svetainėse, Šveicarijoje buvo pripažinta jau 2004 metais, t. y. prieš penkerius metus iki Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo dienos. Be to, būtina konstatuoti, kad interneto svetainės, kuriomis rėmėsi Apeliacinė taryba, yra vokiečių, o kai kurios – anglų kalbomis, jose yra šunų, priklausančių naujai šunų veislei, nuotraukų, kurios pateikiamos greta šios veislės pavadinimo, o tai leidžia susieti minėtus šunis su sąvoka „continental bulldog“. Taigi pagrįsta manyti, kad informacija apie „continental bulldog“ veislės egzistavimą ir veisėjų veiklą siekiant nuolat tobulinti minėtų šunų veisimą galėjo būti plačiai paplitusi tarp aptariamų specialistų.
42 Toliau Bendrasis Teismas mano, jog nesvarbūs ieškovės tvirtinimai, kad Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo dieną naujos veislės pripažinimo procedūra FCI dar nebuvo „pasibaigusi“, kad, beje, nebuvo aišku, jog prašymas, šiuo tikslu pateiktas minėtai federacijai, būtinai turėjo būti patenkintas, ir galiausiai, kad bet kuriuo atveju galutinio veislės pripažinimo procedūra galėjo tęstis daugelį metų. Iš tikrųjų, neatsižvelgiant į tai, ar FCI pripažins nagrinėjamą veislę, kitų faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi Apeliacinė taryba, visų pirma SKG pripažinimo ir informacijos, susijusios su šunų „continental bulldog“ savybių apibūdinimu, išplaukiančios iš minėtų interneto svetainių, šiuo atveju pakanka pagrįsti išvadą, kad bent dalis atitinkamos visuomenės sąvoką „continental bulldog“ suvokia kaip nurodančią šunų veislę (žr. šio sprendimo 40 punktą).
43 Kalbant apie ieškovės tvirtinimą, kad šunų veislė bet kuriuo atveju žymima nurodant visą minėtą sąvoką, o ne tik pirmąjį jos žodį, reikia išnagrinėti jo svarbą remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal kurią žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į tai, kaip žymenį supranta suinteresuotoji visuomenė, ir į atitinkamas prekes ar paslaugas (žr. šio sprendimo 16 punktą).
44 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad jeigu prašomas prekių ženklas šiuo atveju būtų įregistruotas, atitinkama visuomenė jį suvoktų iš esmės tada, kai juo būtų žymimos prekės „gyvi gyvūnai, t. y. šunys“ arba „šunų, t. y. šuniukų ir veisiamų gyvūnų priežiūros ir veisimo“ paslaugos. Tokiomis aplinkybėmis informuota, specialių žinių turinti visuomenė, kurią sudaro aptariamos srities žinovai, kuriems šunų veislių pripažinimo sistemos yra įprastos, žodį „continental“ tiesiogiai ir nesvarstydama suvoktų kaip „continental bulldog“ veislės nuorodą, t. y. kaip nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba jų savybių apibūdinimą. Be to, reikia konstatuoti, kad net kai kurie gyvūnų mylėtojai žodį „continental“ suprastų būtent taip visų pirma tada, kai ieškotų priežiūros paslaugų šiai veislei priskiriamiems savo šunims arba ketindami įsigyti „bulldog“. Iš tikrųjų, kaip ginčijamo sprendimo 35 punkte konstatavo Apeliacinė taryba, pagrįsta manyti, kad šunų mylėtojai arba potencialūs jų pirkėjai paprastai žino apie šunis, kuriuos ketina įsigyti.
45 Priešingai, nei tvirtina ieškovė, neturėtų būti laikoma įrodyta aplinkybė, kad, susidūrusi su sąvokomis, kaip antai „jack russel terrier“, „airedale terrier“, „cocker spaniel“ arba šiuo atveju „continental bulldog“, atitinkama visuomenė nesuprastų, jei nebūtų nurodytas „tipas“, apie kokias šunų veisles kalbama. Iš tikrųjų minėtos aplinkybės, kuriomis būtų suvokiamos sąvokos ir žodžiai „jack russel“, „airedale“, „cocker“ arba „continental“, akivaizdžiai padeda minėtai visuomenei lengviau nustatyti pakankamai tiesioginį ryšį tarp šių žodžių ir nagrinėjamų šunų veislių.
46 Reikia pridurti, kad net jeigu žodis „continental“ turi skirtingų reikšmių, kaip antai nurodytų šio sprendimo 21 punkte, ši aplinkybė neturėtų būti laikoma tokia, dėl kurios atitinkamai visuomenei būtų neįmanoma arba sudėtingiau susieti vieną iš galimų minėto žodžių reikšmių su nagrinėjamos veislės pavadinimu „continental bulldog“. Konkrečiai tariant, kadangi iš ginčijamame sprendime minėtų interneto svetainių ištraukų matyti, kad nauja veislė taip buvo pavadinta siekiant ją atskirti nuo gerai žinomos veislės „English bulldog“, mažiausiai dalis visuomenės, kurią sudaro specialistai, į kurių geras žinias aptariamoje srityje ir kalbos žinias reikia atsižvelgti, galėtų suvokti šį terminologinį „continental“ ir „English“ (anglų) supriešinimą ir dar lengviau atskirti naujos šunų veislės nuorodą žodyje, kuris sudaro prašomą įregistruoti prekių ženklą, skirtą žymėti šunis ir jų veisimo arba priežiūros paslaugas. Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip nereikšmingą ieškovės argumentą, kad Apeliacinė taryba neteisingai taikė sąvokų, kuriomis apibūdinami gyvūnai, jų rūšys, tipai ir veislės, hierarchiją arba jas sutapatino.
47 Neturėtų būti laikomas pagrįstu ieškovės argumentas, pagal kurį Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą, kai naujo šunų veislės pavadinimo nustatymo aplinkybes prilygino augalų veislių pavadinimo nustatymo aplinkybėms; ieškovė tvirtino, kad šunų veislių pripažinimo sistema, kurioje dalyvauja arba ketina dalyvauti „continental bulldog“ veisimo šunų veisėjai, priskirtina privačioms asociacijoms ir nesukuria jokių privalomų teisinių pasekmių, nes nacionalinės ir Europos teisės aktų leidėjai nėra numatę jokios apsaugos ir pripažinimo sistemos.
48 Iš tikrųjų, kadangi nebūtina nuspręsti dėl galimos augalų veislių apsaugos sistemos ir šio atvejo atitikties, pakanka konstatuoti, kad iš ieškovės argumentų ir pagrindžiančių dokumentų, kuriais ginčijamame sprendime rėmėsi Apeliacinė taryba, matyti, jog nemažai šunų veisėjų, specialistų ar mėgėjų vertina tiek kai kurias nacionalines ar tarptautines kinologų federacijas, kaip antai SKG arba FCI, tiek šių organizacijų pripažintas šunų veisles.
49 Šiuo atžvilgiu, pirma, pati ieškovė ieškinyje nurodo daug minėtų organizacijų pripažintų šunų veislių. Antra, interneto svetainės, kuriomis ginčijamame sprendime remiasi Apeliacinė taryba, teisiniu požiūriu leidžia konstatuoti, kad šunų „continental bulldog“ veisėjams svarbu tai, kad šią veislę pripažino minėtos organizacijos, nes, pirma SKG pripažinimą jos nurodo kaip „oficialų“, antra, pabrėžia aplinkybę, kad ši organizacija yra FCI narė, trečia, jos remiasi tinkamumo daugintis testais, kurie pas „FCI teisėją“, t. y. N., buvo išlaikyti tam, kad šuo galėtų būti laikomas priskirtinu nagrinėjamai veislei; galiausiai jos pabrėžia, kad „ne mažiau“ svarbus šunų veislės pripažinimas FCI.
50 Šiuo atžvilgiu papildomais įrodymais, patvirtinančiais, kad atitinkama visuomenė kinologų federacijų atliekamas šunų veislių pripažinimo procedūras laiko oficialiomis arba pakankamai oficialiomis, kad joms būtų suteikta reali vertė, į kurią Bendrasis Teismas turėtų atsižvelgti vertindamas, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas yra apibūdinamasis, laikytinos įvairios ieškovės nuorodos į „sunkumus“, susijusius su FCI atliekamomis veislės, turinčios pakankamai pastovų taksoną, pripažinimo procedūromis ir laikotarpiu, galinčiu tęstis, kol bus priimtas sprendimas dėl atitinkamo prašymo. Iš tikrųjų šios nuorodos parodo minėtoms procedūroms teikiamą reikšmę.
51 Tokiomis aplinkybėmis būtų visiškai nenatūralu vertinti pasekmes, kurios kyla, kai organizacijos, kaip antai SKG arba FCI, pripažįsta šunų veislę, atsižvelgdamos tik į galimas „privalomas“ teisines pasekmes pagal įvairią nacionalinę arba Europos teisę, kaip siūlo ieškovė, be kita ko, neįrodžius, kad šiuo atveju tokių teisinių pasekmių nėra. Atvirkščiai, Apeliacinė taryba ir, jeigu jos sprendimas apskundžiamas, Bendrasis Teismas turi, kaip matyti iš šio sprendimo 16 punkte minėtos teismo praktikos, įvertinti, kaip suinteresuotoji visuomenė iš tikrųjų suvoktų žodį „continental“, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą; atliekant tokią analizę būtina įvertinti visas šiuo atžvilgiu svarbias aplinkybes, o tai reiškia, kad gali tekti atsižvelgti į tokias situacijas, kai įtaką šiam suvokimui daro tai, kad minėtai visuomenei svarbios net aplinkybės arba informacija, kuri nėra oficiali, ir kad jai visai nerūpi jų teisinės pasekmės. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad konkrečiai asociacijų veiklos arba pomėgių ir sporto sektoriuje nėra neįprasta pripažinti ne valstybinių asociacijų aktus. Taigi šiuo atveju dviejuose pirmesniuose punktuose ir 26 punkte nurodytų aplinkybių pakanka įrodyti, kad įvairių aptariamų kinologų federacijų aktai, kaip antai susiję su šunų veislių pripažinimu, gali daryti realią įtaką atitinkamos visuomenės suvokimui apie susijusį sektorių.
52 Taigi reikia pripažinti, kad pasibaigus šunų veislės pripažinimo procedūrai vienoje ar keliose nurodytose federacijose bent jau dalies atitinkamos visuomenės požiūriu šios veislės pavadinimas bendrai nurodo tai veislei priskirtinus šunis.
53 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į šio sprendimo 33 punkte minėtą Sprendimą VRDT prieš Wrigley, pagal kurį tam, kad būtų atsisakyta įregistruoti žodinį žymenį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, pakanka, kad jis apibūdintų atitinkamų prekių ar paslaugų savybę arba bent vieną jo galimų reikšmių, reikia manyti, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai konstatavo, jog prašomą įregistruoti prekių ženklą, kurį sudaro žodis „continental“, atitinkama visuomenė iš karto suprastų kaip buldogų veislės apibūdinimą arba, kalbant apie nurodytas paslaugas, kaip nuorodą, kad jos susijusios su šios veislės šunimis.
54 Šios išvados neturėtų paneigti kiti ieškovės argumentai.
55 Šios bylos aplinkybėmis kaip nesvarbų reikia atmesti, pirma, ieškovės argumentą, susijusį su tuo, kad teisės aktų leidėjas ketino leisti registruotų prekių ženklų savininkams apsaugoti kilmės nuorodas, antra, argumentą, kad teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė, kad „gyviems gyvūnams“ gali būti taikoma prekių ženklo teikiama apsauga, ir, trečia, argumentą, susijusį su tuo, kad registruotas prekių ženklas, kuriuo saugomas gyvūnas, pagal teisės aktus gali būti naudojamas tik gyvūnams, kurių kilmei taikoma minėta apsauga, žymėti ir kad ji pati siekė, kad jos šunų veisimas būtų „uždaras“.
56 Iš tikrųjų, pirma, reikia konstatuoti, kad būtent Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas ir to paties reglamento 7 konstatuojamoji dalis yra išimtis, kurią teisės aktų leidėjas numatė minėtame reglamente nurodytu tikslu, kuris, kaip matyti iš jo 2, 3 ir 8 konstatuojamųjų dalių, yra leisti įmonėms ir kitiems savininkams identifikuoti savo prekes ir paslaugas pasinaudojant Bendrijos prekių ženklu ir, be kita ko, užtikrinti jų kilmę.
57 Antra, negalima apskritai atmesti, kad „gyviems gyvūnams“ su tam tikromis išlygomis gali būti taikoma Bendrijos prekių ženklo apsauga, o to neginčija, be kita ko, ir VRDT, todėl šiuo atveju kyla klausimas tik dėl to, ar Apeliacinė taryba teisėtai atmetė paraišką įregistruoti, susijusią su žodžiu, kuriuo vadinama egzistuojanti šunų veislė. Taigi, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 20–53 punktuose, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nagrinėjama šunų veislė 2004 metais jau buvo pripažinta Šveicarijoje ir kad, kaip matyti iš skundžiamame sprendime minėtų įvairių interneto svetainių, šunys „continental bulldog“ atitinkamai visuomenei pristatomi kaip sudarantys atskirą veislę, Apeliacinė taryba nesuklydo, kai nusprendė, kad žodis „continental“ apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas.
58 Trečia, dėl ieškovės argumento, kad jos veisimas išliks „uždaras“ ir kad todėl tik šunys, kurių kilmė patvirtina, kad jie yra minėto veisimo, galėtų būti žymimi Bendrijos prekių ženklu, kai tik jis bus įregistruotas, reikia konstatuoti, kad jis neturėtų būti svarbesnis už Apeliacinės tarybos išvadas, susijusias su tuo, kad nagrinėjamą šunų veislę pripažino SKG ir kad keliose interneto svetainėse šunys, vadinami „continental bulldog“, nurodomi kaip priklausantys naujai veislei. Teisiniu požiūriu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bent dalis atitinkamos visuomenės įžvelgtų tiesioginį minėtos sąvokos ir nagrinėjamos šunų veislės ryšį, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės vykdomas veisimas galbūt yra „uždaras“.
59 Be to, kadangi sprendimą išsaugoti veisimą „uždarą“ arba padaryti jį atvirą priima patys veisėjai, ši situacija panaši į situaciją, susijusią su konkrečiomis prekybos sąlygomis, kurios, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, neturi būti laikomos svarbiomis pagal prekių ženklų teisę, nes bėgant laikui ir atsižvelgiant į šių prekių ženklų savininkų valią jos gali keistis (pagal analogiją žr. 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phildar prieš VRDT – Commercial Jacinto Parera (FILDOR), T‑99/06, neskelbiamo Rinkinyje, 68 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
60 Nors ši teismo praktika susijusi su santykiniais atmetimo pagrindais, pagal analogiją ji taikytina absoliučių atmetimo pagrindų atveju. Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, jog minėta praktika susiformavo remiantis principu, kad galimybės supainioti vertinimas, kurį turi atlikti VRDT instancijos pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, yra prognozinis, kurio tikslas – visuomenės interesas, t. y. kad atitinkama visuomenė negalėtų būti suklaidinta dėl nagrinėjamų prekių komercinės kilmės. Taigi šis vertinimas neturi priklausyti nuo įgyvendintų arba neįgyvendintų prekių ženklų savininkų subjektyvių komercinių tikslų (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Devinlec prieš VRDT – TIME ART (QUANTUM), T‑147/03, Rink. p. II‑11, 104 punktą).
61 Taigi dėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkte numatyto visuomenės intereso, dėl kurio būtina, kad bet kas laisvai galėtų naudoti prekių ar paslaugų, kurioms yra prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybes apibūdinančias nuorodas ir žymenis (žr. šio sprendimo 13 punktą), taip pat reikia atlikti prognozinį vertinimą, susijusį su minėtu nuorodų arba žymenų, kuriuos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklus, apibūdinamuoju pobūdžiu, kaip tai išplaukia iš šio sprendimo 33 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Wrigley. Reikia konstatuoti, kad toks vertinimas neturi priklausyti nuo prekių ženklų paraiškas pateikusių asmenų subjektyvių komercinių tikslų, kaip antai ieškovės ketinimo išsaugoti veisimą „uždarą“.
62 Tokiomis pačiomis aplinkybėmis reikia atmesti kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog net jei būtų privalomai reikalaujama, kad sąvoką „continental“ kiekvienas galėtų laisvai vartoti, visi ją galėtų vartoti nurodydami, kad šuo yra „continental bulldog“, jeigu šis šuo iš tikrųjų priskirtinas šiai veislei, t. y. jeigu tai yra šuo, kurio kilmė patvirtina, kad jis yra nagrinėjamo „uždaro“ veisimo. Iš tikrųjų būtina konstatuoti, kad prašomo prekių ženklo registracija leistų ieškovei, net jeigu aptariama šunų veislė būtų pripažinta vienos ar kelių kompetentingų organizacijų, naudotis išimtinėmis teisėmis, kurios suteikiamos Reglamentu Nr. 207/2009 ir ypač jo 9 ir paskesniais straipsniais ir kuriomis galima remtis trečiųjų šalių, ketinančių be jos sutikimo naudoti minėtą Bendrijos prekių ženklą komercinėje veikloje, atžvilgiu.
63 Antra, reikia atmesti ir ieškovės tvirtinimą, pagal kurį tai, kad žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą, iki registracijos buvo naudotas, neturėtų trukdyti jį įregistruoti arba pagrįsti minėto žymens apibūdinamojo pobūdžio ateityje. Iš tikrųjų vertinant poveikį, kurį aplinkybės, įvykusios iki prekių ženklo paraiškos pateikimo dienos, nesvarbu, ar kalbama apie ankstesnes nacionalines registracijas, ar apie kitas aplinkybes, galėtų daryti nustatant, ar prašomas įregistruoti prekių ženklas yra registruotinas, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/20097 straipsnyje nurodytais pagrindais, viskas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių (pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Adobe prieš VRDT (FLEX), T‑158/06, neskelbiamo Rinkinyje, 52 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taigi šiuo atveju, priešingai, nei tvirtina ieškovė, kalbama ne apie tai, kad Apeliacinė taryba taikė naują Bendrijos prekių ženklų teisėje nenumatytą absoliutų atmetimo pagrindą, o tik apie atsižvelgimą į visas aplinkybes, kurios svarbios vertinant, kaip nagrinėjamą žymenį suvokė atitinkama visuomenė registracijos paraiškos pateikimo dieną.
64 Trečia, dėl ieškovės tvirtinimo, kad ji neketino įregistruoti prekių ženklo tam, kad apsaugotų egzistuojančią veislę, pakanka nurodyti šio sprendimo 40 ir 41 punktus, kuriuose buvo konstatuota, kad jau registracijos paraiškos pateikimo dieną kai kurie atitinkami vartotojai sąvoką „continental bulldog“, taigi ir žodį „continental“, vartojamą nagrinėjamų prekių ir paslaugų atžvilgiu, suvokė kaip nuorodą į naują šunų veislę.
65 Pagaliau, ketvirta, dėl ieškovės tvirtinimo, kad praeityje VRDT laikėsi kitokios registravimo praktikos ir, be kita ko, jau įregistravo Bendrijos prekių ženklą šunų veislei „elo“, reikia pažymėti, kad VRDT savo įgaliojimus turi vykdyti vadovaudamasi bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai vienodo požiūrio ir gero administravimo principai. Pagal šiuos du principus VRDT, nagrinėdama paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą, turi atsižvelgti į sprendimus, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą (2011 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT, C‑51/10 P, Rink. p. I‑1541, 73 ir 74 punktai).
66 Taigi vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti suderinami su teisėtumo užtikrinimu. Todėl, dėl su teisiniu saugumu ir geru administravimu susijusių priežasčių visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti netinkamai. Šis nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Iš tikrųjų žymens registracija kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo patenka ar ne į atmetimo pagrindų taikymo sritį (žr. šio sprendimo 65 punkte minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT 75 ir 77 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
67 Taigi, priešingai nei šiuo atveju, neįrodyta, kad ieškovės minėtoje byloje SKG ar kita atitinkama kinologų asociacija pripažino veislę „elo“ arba kad ji buvo žinoma atitinkamiems vartotojams kaip atskira nauja šunų veislė. Tokiomis aplinkybėmis ieškovė neturėtų remtis nurodytu ankstesniu VRDT sprendimu, susijusiu, be kita ko, su kitokio prekių ženklo paraiška, kad įrodytų ginčijamo sprendimo neteisėtumą.
68 Kaip nesvarbias reikia atmesti ir ieškovės nuorodas į kitus prekių ženklus, kuriuose yra žodis „continental“, arba sudarytus tik iš šio žodžio, kurių ištraukos pateiktos ieškinio priede, visų pirma dėl to, kad jie skirti kitokioms prekėms ir paslaugoms, nei nagrinėjamos šioje byloje, arba kai kurių iš jų atveju dėl to, kad jie yra vaizdiniai, todėl negali būti prilyginami nagrinėjamam atvejui.
69 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad žodis „continental“ apibūdina nagrinėjamas prekes ir paslaugas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.
70 Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo
71 Kadangi, kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies, žymuo negali būti registruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas, jeigu yra bent vienas iš joje išvardytų absoliučių atmetimo pagrindų (žr. 2011 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo ReValue Immobilienberatung prieš VRDT (ReValue), T‑487/09, neskelbiamo Rinkinyje, 80 punktą ir nurodytą teismo praktiką), šiuo atveju nėra reikalo nagrinėti ieškovės nurodyto antrojo pagrindo, susijusio su minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
72 Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad prekių ženklas, kuris apibūdina atitinkamų prekių ir paslaugų savybes, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl šios aplinkybės neturi jokio skiriamojo pobūdžio tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu pagal to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą (žr. šio sprendimo 71 punkte minėto Sprendimo ReValue 81 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
73 Tokiomis aplinkybėmis antrasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, bet kuriuo atveju turi būti atmestas.
74 Todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Continental Bulldog Club Deutschland eV padengia bylinėjimosi išlaidas.
Forwood | Dehousse | Schwarcz |
Paskelbta 2013 m. balandžio 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.