Byla C‑316/05

Nokia Corp.

prieš

Joacim Wärdell

(Högsta domstolen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrijos prekių ženklas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 98 straipsnio 1 dalis –Teises į prekių ženklą pažeidžiantys arba galintys pažeisti veiksmai – Bendrijos prekių ženklų teismo pareiga priimti nutarimą uždrausti tretiesiems asmenims tęsti tokius veiksmus – „Ypatingų priežasčių“, dėl kurių toks draudimas neskelbiamas, sąvoka – Bendrijos prekių ženklų teismo pareiga imtis priemonių, tinkamų užtikrinti šio draudimo laikymąsi – Nacionalinės teisės aktai, įtvirtinantys bendro pobūdžio draudimą atlikti teises į prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus, kurio nesilaikius skiriamos baudžiamosios sankcijos“

Sprendimo santrauka

1.        Bendrijos prekių ženklas – Ginčai dėl teisių į Bendrijos prekių ženklus pažeidimo ir šių ženklų galiojimo – Sankcijos pažeidimo arba galimo pažeidimo atveju – Bendrijos prekių ženklų teismų pareigos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 98 straipsnis)

2.        Bendrijos prekių ženklas – Ginčai dėl teisių į Bendrijos prekių ženklus pažeidimo ir šių ženklų galiojimo – Sankcijos pažeidimo arba galimo pažeidimo atveju – Bendrijos prekių ženklų teismų pareigos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 98 straipsnis)

3.        Bendrijos prekių ženklas – Ginčai dėl teisių į Bendrijos prekių ženklus pažeidimo ir šių ženklų galiojimo – Sankcijos pažeidimo arba galimo pažeidimo atveju – Bendrijos prekių ženklų teismų pareigos

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 98 straipsnis)

1.        Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 98 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje vartojama „ypatingų priežasčių“, atleidžiančių Bendrijos prekių ženklų teismą nuo pareigos priimti nutarimą uždrausti atsakovui toliau atlikti teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus, sąvoka Bendrijos teisinėje sistemoje turi būti aiškinama vienodai.

Iš tikrųjų, jei minėta sąvoka skirtingose valstybėse narėse turėtų būti aiškinama skirtingai, tos pačios aplinkybės galėtų leisti drausti tęsti teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus vienose valstybėse narėse, o kitose – ne, vadinasi, Bendrijos prekių ženklams užtikrinama apsauga nebūtų vienoda visoje Bendrijos teritorijoje.

(žr. 27–28 punktus)

2.        Sąvoka „kai dėl ypatingų priežasčių galima nuspręsti kitaip“ turi būti aiškinama siaurai, nes ji yra leidimas nukrypti nuo pagal Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 98 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį Bendrijos prekių ženklų teismams tenkančios pareigos priimti nutartį, draudžiančią atsakovui tęsti teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus. Be to, ši sąvoka yra susijusi su faktinėmis konkrečiai bylai būdingomis aplinkybėmis.

Iš to išplaukia, kad Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 98 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad vien aplinkybė, jog tolimesnių teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančių arba galinčių pažeisti veiksmų rizika nėra akivaizdi arba yra labai ribota, nėra ypatinga priežastis Bendrijos prekių ženklų teismui nepriimti nutarties, draudžiančios atsakovui tęsti tokius veiksmus, ir kad tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, jog nacionalinės teisės aktuose numatytas bendro pobūdžio teisių į Bendrijos prekių ženklus pažeidimo draudimas ir galimybė skirti baudžiamąją sankciją už tolimesnius tyčia ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo atliktus teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus.

(žr. 30, 36, 38, 45 punktus, rezoliucinės dalies 1–2 punktus)

3.        Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 98 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad Bendrijos prekių ženklų teismas, kuris priėmė nutartį, draudžiančią atsakovui tęsti teises į Bendrijos prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus, pagal nacionalinės teisės aktus privalo imtis priemonių, tinkamų užtikrinti, kad draudimo bus laikomasi, net jei šiuose teisės aktuose numatytas bendro pobūdžio teisių į Bendrijos prekių ženklus pažeidimo draudimas ir galimybė skirti baudžiamąją sankciją už tolimesnius tyčia ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo atliktus teises pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus.

Šiuo atžvilgiu minėtas teismas privalo iš nacionalinės teisės aktuose numatytų priemonių imtis tokių, kurios tinkamos užtikrinti, kad minėto draudimo bus laikomasi, net jei, remiantis šiais teisės aktais, jų nebūtų galima imtis analogiško teisių į nacionalinį prekių ženklą pažeidimo atveju. Tiesą sakant, nustatydamas Bendrijos prekių ženklų teismams absoliučią pareigą imtis šių priemonių, kai jie priima nutartį, draudžiančią tęsti teises į prekių ženklą pažeidžiančius arba galinčius pažeisti veiksmus, Bendrijos teisės aktų leidėjas uždraudė, kad pagal valstybės narės nacionalinę teisę sprendimas imtis minėtos priemonės priklausytų nuo to, ar laikomasi papildomų sąlygų.

(žr. 53, 58, 62 punktus, rezoliucinės dalies 3–4 punktus)