BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. lapkričio 10 d.
Byla T‑260/09 P
Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
prieš
Manuel Simões Dos Santos
„Apeliacinis skundas — Priešpriešinis apeliacinis skundas — Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūra — Sukauptų nuopelnų balų panaikinimas ir apskaičiavimas iš naujo — Bendrojo Teismo sprendimo vykdymas — Res judicata galia — Teisinis pagrindas — Negaliojimas atgaline data — Teisėti lūkesčiai — Turtinė žala — Prarasta pareigų paaukštinimo galimybė — Neturtinė žala“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. gegužės 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT (F‑27/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑113 ir II‑A‑1‑613) panaikinimo. M. Simões Dos Santos pateiktas priešpriešinis apeliacinis skundas.
Sprendimas: Panaikinti 2009 m. gegužės 5 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT (F‑27/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑113 ir II‑A‑1‑613) rezoliucinės dalies 2–5 punktus. Atmesti likusias apeliacinio ir priešpriešinio apeliacinio skundo dalis. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Santrauka
1. Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Naujos paaukštinimo tvarkos priėmimas — Pagal ankstesnę tvarką gautų nuopelnų balų panaikinimas — Negaliojimo atgaline data, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
2. Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Naujos paaukštinimo tvarkos priėmimas — Pagal ankstesnę tvarką gautų nuopelnų balų panaikinimas — Aiškaus, tikslaus ir nedviprasmiško teisinio pagrindo būtinybė
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45, 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — Naujos paaukštinimo tvarkos priėmimas — Pagal ankstesnę tvarką gautų nuopelnų balų panaikinimas — Pareigūnas, dėl didelio darbo stažo turintis didelį nuopelnų balų likutį
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)
4. Ieškinys dėl panaikinimo — Sprendimas dėl panaikinimo — Pasekmės — Pareiga imtis vykdymo priemonių
(EB 233 straipsnio pirma pastraipa)
5. Pareigūnai — Ieškinys — Neribota jurisdikcija — Dėl tarnybinio nusižengimo padarytos žalos atlyginimo priteisimas „ex officio“ iš institucijos atsakovės
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
6. Pareigūnai — Ieškinys — Neribota jurisdikcija — Apimtis — Ribos — Rungimosi principo laikymasis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
7. Pareigūnai — Ieškinys — Neribota jurisdikcija — Turtinės žalos, patirtos dėl prarastos galimybės, atlyginimas — Vertinimas — Kriterijai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
1. Negaliojimo atgal, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai negali būti tiek išplėsti, kad iš esmės nebūtų galima taikyti naujos taisyklės būsimoms padėties, susiklosčiusios galiojant ankstesnei taisyklei, pasekmėms. Atvirkščiai, materialinės teisės normos turi būti aiškinamos taip, jog jos taikomos prieš jų įsigaliojimą susidariusiai padėčiai tik tuo atveju, jei iš jų teksto, tikslo ir sistemos aiškiai matyti, kad toks poveikis joms turi būti suteiktas. Be to, šie principai draudžia nustatyti, kad Sąjungos teisės aktas pradeda galioti anksčiau, nei jis buvo paskelbtas, išskyrus išimtinius atvejus, kai to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Be to, siekiant, kad teisių gynimo priemonės, kuriomis suteikiama galimybė Sąjungos teisme remtis ginčijamu teisės aktu pažeistais negaliojimo atgal, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, neprarastų savo veiksmingumo, tikslas, kuriuo būtų galima pateisinti bendro pobūdžio akto galiojimą atgaline data, neturi būti pasiektas tik dėl paties teisės akto galiojimo atgaline data, nes tai gali būti tik vienas iš galimų poveikių, ir neturi tik atitikti vėlesnio teisės akto rengėjo ketinimo atgaline data ištaisyti pradinio teisės akto trūkumą.
Nors Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), naudodamasi savo diskrecija priimti ir pakeisti pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo tvarką, teisėtai gali pasirinkti visai neatsižvelgti į nuopelnų balus, skirtus pagal ankstesnę pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo tvarką, ši tarnyba negali remtis tikslais, kurių siekiama įgyvendinant šios tvarkos reformą, t. y. pašalinti minėtos tvarkos trūkumus, kylančius dėl to, jog buvo skiriama per daug nuopelnų balų, atsižvelgiant į didelį darbo stažą, o ne į realius atitinkamo pareigūno nuopelnus, jeigu ji nepaaiškina, kodėl, užuot atgaline data panaikinus pagal ankstesnę tvarką gautų nuopelnų balų likutį, nebuvo galima iš karto jų konvertuoti į nuopelnų balus pagal naują vertinimo ir paaukštinimo tvarką nepažeidžiant minėtų tikslų. Tokiu atveju vien tikslo pašalinti ankstesnės vertinimo ir paaukštinimo tvarkos trūkumus nepakanka, kad būtų pateisintas sprendimo panaikinti gautus nuopelnų balus taikymas atgaline data.
Be to, tokiu sprendimu pažeidžiami atitinkamo pareigūno teisėti lūkesčiai, nes jis remdamasis teismo sprendimu, panaikinančiu sprendimą panaikinti nuopelnų balus, nesant teisinio pagrindo, gali teisėtai tikėtis, kad pagal ankstesnę tvarką gautų nuopelnų balų likutis nebus panaikintas atgaline data, nes taip nebūtų galima pakeisti šio likučio iš karto ar ateityje.
(žr. 48, 52, 54, 60, 62 ir 63 punktus)
Nuoroda: 1979 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Weingut Decker, 99/78, Rink. p. 101, 8 punktas; 1991 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, Rink. p. I‑3695, 17 punktas; 2008 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Freistaat Sachsen, C‑334/07 P, Rink. p. I‑9465, 43 ir 44 punktai; 2009 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Mitsui & Co. Deutschland, C‑256/07, Rink. p. I‑1951, 2 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. vasario 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT, T‑435/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑61 ir II‑A‑2‑427, 100 punktas; 2009 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vischim prieš Komisiją, T‑380/06, Rink. p. II‑3911, 82 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Sąjungos institucijos arba agentūros priimtose vidaus taisyklėse dėl naujos pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo tvarkos taikymo, kuriose numatyta panaikinti pagal ankstesnę vertinimo ir paaukštinimo tvarką gautus nuopelnų balus, turi būti numatyta speciali norma, kuria būtų naudojamasi kaip teisiniu pagrindu siekiant šios tvarkos reformos tikslo, t. y. konkreti, pakankamai aiški ir tiksli norma dėl šios institucijos arba agentūros pareigūnų pagal ankstesnę tvarką sukauptų nuopelnų balų panaikinimo.
Nenumačius tokio teisinio pagrindo, padaromas pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas vėlesniu atgaline data taikomu teisės aktu.
Iš tiesų tai yra ne vien paprastas formos trūkumas, kurį būtų galima ištaisyti atgaline data taikomu aiškinamuoju aktu, bet ir sunkus ir nepataisomas pažeidimas, prieštaraujantis teisėtumo ir teisinio saugumo principams. Be to, priešingu atveju nebebūtų užtikrintas teisių gynimo priemonių, kuriomis siekiama panaikinti teisės aktą arba pripažinti jo neteisėtumą dėl teisinio pagrindo nebuvimo, veiksmingumas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama institucija arba agentūra atgaline data galėtų pašalinti tokio panaikinimo ar pripažinto neteisėtumo pasekmes ir taip atkurti buvusią teisinę situaciją, lyg sunkus ir nepataisomas pažeidimas niekada nebūtų buvęs padarytas, o tai jai suteiktų galimybę a posteriori pakeisti bylos, kurioje buvo panaikintas sprendimas arba pripažintas neteisėtumas, dalyką. Tai juo labiau akivaizdu, kai pats bendro pobūdžio teisės akto, kuris yra panaikinto teisės akto teisinis pagrindas, teisėtumas nėra ginčijamas ieškiniu dėl šio teisės akto, todėl jo teisėtumas nėra nagrinėjamas Bendrojo Teismo sprendime.
Be to, net darant prielaidą, kad teisinio pagrindo nebuvimas yra tik formos trūkumas, tokiu trūkumu grindžiamame teismo sprendime dėl panaikinimo yra pripažintas neteisėtumas, atsiradęs panaikinto teisės akto įsigaliojimo dieną, nepaisant galimybės pradėti tokio teisės akto pakeitimo procedūros neteisėtumo atsiradimo momentu ir galimybės, kad anksčiau priimti parengiamieji teisės aktai gali būti teisėti. Vis dėlto remiantis šiais principais negalima teigti, kad vėliau priimtu teisės aktu, kuriuo siekiama pakeisti dėl formos trūkumo panaikintą teisės aktą, galima ištaisyti šį trūkumą atgaline data.
(žr. 56, 57, 59, 71 ir 72 punktus)
Nuoroda: 2002 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. prieš Komisiją, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink. p. I‑8375, 72–75 punktai; 2007 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑417/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 51–53 punktai; minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT 139–146 punktai.
3. Atsižvelgiant į Sąjungos institucijos arba agentūros vidaus taisykles, susijusias su naujos pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo tvarkos taikymu, atgaline data taikomas sprendimas, kuriuo numatoma panaikinti pagal ankstesnę tvarką gautus nuopelnų balus, pagal vienodo požiūrio principą negali būti pateisintas pareigūno, kuris vienintelis turėjo labai didelį nuopelnų balų likutį dėl didelio darbo stažo ir vienintelis pateikė kelis ieškinius dėl šio likučio išsaugojimo, atžvilgiu.
Šiomis aplinkybėmis Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) negali pagrįstai teigti, kad tokio pareigūno situacija buvo panaši ar identiška kitų šios tarnybos pareigūnų situacijai, todėl pastarieji galėjo būti nepalankiau vertinami.
(žr. 61 punktą)
4. Siekdama visiškai įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo, atitinkama institucija, kuri buvo parengusi panaikintą teisės aktą, privalo atsižvelgti ne tik į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, dėl kurių šis sprendimas buvo priimtas ir kurie yra būtinas jo pagrindas, nes motyvai būtini, kad būtų tiksliai nustatyta rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo esmė. Būtent šiuose motyvuose tiksliai nurodoma nuostata, kuri laikoma neteisėta, ir tiksliai atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje pripažintas jos neteisėtumas ir į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti keisdama panaikintą aktą.
Be to, atitinkama institucija pagal EB 233 straipsnį turi užtikrinti, kad bet kokiame teisės akte, skirtame panaikintam teisės aktui pakeisti, nebūtų tų pačių pažeidimų, kurie buvo nustatyti teismo sprendime dėl panaikinimo. Šie principai juo labiau taikomi, jeigu teismo sprendimas įgijo res judicata galią.
Ieškinio dėl panaikinimo tikslui ir EB 233 straipsnio pirmos pastraipos veiksmingumui būtų smarkiai pakenkta ar net jie būtų iškreipti, jeigu institucija, kurios teisės aktas panaikintas, užuot ėmusis Bendrojo Teismo sprendimo vykdymo priemonių ir ištaisiusi padarytą pažeidimą, atgaline data galėtų pakeisti šio teisės akto teisinį pagrindą, siekdama tokio rezultato, kokį Sąjungos teismas pripažino neteisėtu.
(žr. 70 ir 72 punktus)
Nuoroda: 1988 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Asteris ir kt. prieš Komisiją, 97/86, 99/86, 193/86 ir 215/86, Rink. p. 2181, 27 punktas; 1999 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, Rink. p. I‑5363, 54 ir 56 punktai; 2000 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo nutarties Gómez de Enterría y Sanchez prieš Parlamentą, C‑8/99 P, Rink. p. I‑6031, 20 punktas; minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 50 punktas.
5. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies antrą sakinį Sąjungos teismui suteikiama neribota jurisdikcija finansinio pobūdžio ginčuose, kuria prireikus jam leidžiama naudotis savo iniciatyva priteisiant iš institucijos atsakovės arba agentūros atsakovės dėl jos kaltės padarytos žalos atlyginimą ir tokiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ex aequo ir bono įvertinant patirtą žalą. Iš tiesų šia jurisdikcija Sąjungos teismui sudaromos sąlygos visiškai išspręsti pateiktus nagrinėti ginčus ir net nesant tinkamai pateiktų reikalavimų šiuo klausimu ne tik panaikinti teisės aktą, bet ir prireikus savo iniciatyva priteisti iš institucijos atsakovės arba agentūros atsakovės dėl tarnybinio nusižengimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į šiuos principus negalima teigti, kad Tarnautojų teismas, kai nagrinėjo ieškinį dėl panaikinimo, kurį pareigūnas pareiškė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), ir, suinteresuotajam asmeniui nepateikus aiškių reikalavimų, priteisė dėl tarnybinio nusižengimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą, nusprendė ultra petita.
(žr. 83–85 punktus)
Nuoroda: 2009 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo M prieš EMEA (peržiūrėjimas), C‑197/09 RX‑II, Rink. p. I‑12033, 56 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2010 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, Rink. p. I‑4469, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ETF prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 232 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
6. Sąjungos teismui suteikiama neribota jurisdikcija finansinio pobūdžio ginčuose tarp institucijų ir jų tarnautojų negali būti vertinama kaip suteikianti šiam teismui teisę, nagrinėjant šį ginčą, nesilaikyti su rungimosi principu susijusių procesinių normų. Šis principas, kurio laikymąsi turi užtikrinti Sąjungos teismas ir pats jo laikytis, yra sudedamoji teisės į gynybą dalis ir taikomas bet kuriai procedūrai, kurioje institucija arba agentūra gali priimti sprendimą, kuris labai paveiktų asmens interesus.
Paprastai jis reiškia proceso šalių teisę pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių ir dokumentų, kuriais bus grindžiamas teismo sprendimas, ir aptarti visus teismui pateiktus įrodymus bei pastabas, taip pat teismo iniciatyva iškeltus teisinius pagrindus, kuriais remdamasis šis ketina priimti sprendimą. Siekiant, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys galėtų, taikant rungimosi procedūrą, aptarti tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis. Todėl Sąjungos teismas iš principo negali sprendimo grįsti savo iniciatyva iškeltu teisiniu pagrindu, net jeigu jis grindžiamas viešosios tvarkos išlyga, prieš tai nepakvietęs šalių pateikti pastabas dėl šio pagrindo.
Todėl kai Tarnautojų teismas vertina, ar Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pareigūnas patyrė neturtinės žalos ir kokia šios žalos apimtis, taip pat tai, ar ją galima atlyginti, bet prieš tai nesuteikė galimybės tarnybai tinkamai pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu, jis pažeidžia rungimosi principą ir tarnybos teisę į gynybą.
(žr. 86, 87, 91 ir 92 punktus)
Nuoroda: 2009 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Airiją ir kt., C‑89/08 P, Rink. p. I‑11245, 50–57 punktai; minėto Sprendimo M prieš EMEA (peržiūrėjimas), 40–42 punktai, juose nurodyta teismų praktika ir 58 punktas; 2010 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bui Van prieš Komisiją, T‑491/08 P, 88 punktas.
7. Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją pasirinkti pareigūnus, kurių pareigos gali būti paaukštintos. Iš to aišku, jog net nustačius, kad vykstant paaukštinimo procedūrai ši institucija padarė pažeidimų suinteresuotojo asmens nenaudai, vien šių pažeidimų nepakanka padaryti išvadai, kad jei jų nebūtų, suinteresuotojo asmens pareigos iš tiesų būtų paaukštintos, todėl nurodyta turtinė žala yra reali ir tikra, nes priešingu atveju būtų paneigta šios institucijos didelė diskrecija paaukštinimo srityje. Pareigūnų tarnybos nuostatuose nesuteikiama jokia teisė į paaukštinimą net pareigūnams, kurie atitinka visas sąlygas, kad jų pareigos būtų paaukštintos. Iš to daroma išvada, jog Sąjungos teismas negali tiksliai nustatyti suinteresuotojo asmens karjeros galimybių, savo vertinimu nepakeisdamas šios institucijos vertinimo, ir konstatuoti, jog šis asmuo patyrė nuostolių. Todėl, nesant subjektyvios teisės į paaukštinimą, turtinės ieškovo nurodytos žalos negali sudaryti prarastas papildomas darbo užmokestis, kuris būtų gautas, jei jo pareigos būtų paaukštintos.
Vis dėlto, kaip pripažinta teismų praktikoje, reali ir tikra, todėl atlygintina, turtinė žala gali atsirasti dėl prarastos, pvz., pareigų paaukštinimo, galimybės. Tačiau nors yra pakankamai tikslių ir įtikinamų duomenų, pagrįstų išsamiais skaičiavimais, įrodančių, nepaisant didelės Paskyrimų tarnybos diskrecijos, jog pareigūnas ieškovas turėjo realią ir rimtą galimybę būti paaukštintas, jeigu jo pagal ankstesnę vertinimo ir paaukštinimo tvarką gauti nuopelnų balai būtų konvertuoti į nuopelnų balus pagal naują tvarką, Tarnautojų teismas negali teisėtai pripažinti, jog net rimta pareigų paaukštinimo galimybe negalima pagrįsti dėl prarastų pajamų patirtos turtinės žalos. Atvirkščiai, tokia tariama prarasta galimybė yra tinkamas veiksnys vertinti dėl prarastos galimybės atsiradusios žalos atlyginimo dydį.
(žr. 102–106 punktus)
Nuoroda: 2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, Rink. p. I‑833, 54 ir paskesni punktai bei 67 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 97 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2007 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo C prieš Komisiją, T‑166/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑9 ir II‑A‑2‑49, 65 ir 66 punktai.