EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. spalio 14 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Egzamino žodžiu neišlaikymas – Neįrašymas į rezervo sąrašą – Pareiga motyvuoti – Atrankos komisijos darbo slaptumo principo laikymasis – Institucijos atsisakymas vykdyti proceso organizavimo priemones“
Byloje F‑74/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio,
Stefan Meierhofer, gyvenantis Miunchene (Vokietija), atstovaujamas advokato H.‑G. Schiessl,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą B. Eggers ir K. Herrmann,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kreppel, teisėjai H. Tagaras (pranešėjas) ir S. Gervasoni,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. balandžio 23 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2007 m. liepos 3 d. faksu (ieškinio originalas gautas 2007 m. liepos 5 d.), S. Meierhofer iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, kuriuo Europos Bendrijų personalo atrankos tarnybos (toliau – EBPAT) organizuoto konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisija jį informavo, kad jis neišlaikė minėto konkurso egzamino žodžiu, bei 2007 m. birželio 19 d. Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą ir, antra, iš naujo įvertinti šį egzaminą bei įrašyti jį į rezervo sąrašą.
Teisinis pagrindas
Bendroji Bendrijos teisė ir Pareigūnų tarnybos nuostatai
2 EB 253 straipsnyje numatyta:
„Europos Parlamento ir (Europos Sąjungos) Tarybos bendrai priimtuose reglamentuose, direktyvose ir sprendimuose bei Tarybos ar (Europos Bendrijų) Komisijos priimtuose tokiuose aktuose nurodomi jų priėmimo motyvai ir visi pasiūlymai ar nuomonės, kuriuos pagal šią Sutartį reikėjo gauti.“
3 Europos Bendrijų Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 25 straipsnio antroji pastraipa suformuluota taip:
„Apie bet kokį individualų sprendimą, priimtą pagal šiuos Tarnybos nuostatus, tuojau pat raštu pranešama atitinkamam pareigūnui. Bet kokiame asmens nenaudai priimtame sprendime nurodomos tokį sprendimą pagrindžiančios priežastys.“ (Pataisytas vertimas)
4 Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje numatyta:
„Atrankos komisijos posėdžiai yra slapti“.
Pranešimas apie konkursą
5 2005 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje EBPAT paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą „EPSO/AD/26/05: teisė“ (OL C 178 A, p. 3).
6 Pirma, šio pranešimo apie konkursą A skyriaus „Pareigos ir priėmimo sąlygos (reikalavimai kandidatams)“ I skirsnyje „Pareigos“ nurodyta „analizės, teisės aktų projektų siūlymo, nagrinėjimo ir kontrolės funkcijų vykdymas Europos Sąjungos veiklos srityse“; su teise susijusi šio skirsnio dalis suformuluota taip:
„EPSO/AD/26/05: teisė
– Bendrijos teisės aktų projektų siūlymas, analizė ir rengimas,
– konsultavimas teisiniais klausimais,
– nacionalinės teisės, Bendrijos teisės ir tarptautinės teisės analizė,
– dalyvavimas derybose dėl tarptautinių susitarimų,
– sprendimų projektų, pavyzdžiui, konkurencijos teisės srityje, analizė ir rengimas,
– nacionalinės teisės aktų nagrinėjimas ir kontrolė, siekiant patikrinti, ar jie atitinka Bendrijos teisę,
– ikiteisminių dokumentų (susijusių su Bendrijos teisės aktų pažeidimais, skundais ir t. t.) tyrimas,
– įvairių su teismo procesais susijusių užduočių atlikimas; institucijų pozicijų teismo bylose, daugiausia Europos Bendrijų Teisingumo Teisme ar Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme, rengimas; teisinių funkcijų, susijusių su Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo kanceliarijomis, vykdymas,
– teisės aktų projektų siūlymas, rengimas ir įgyvendinimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.“
7 Antra, šio pranešimo apie konkursą B skyriuje „Konkurso dalys“ pateiktos šios taisyklės dėl egzamino žodžiu ir įrašymo į rezervo sąrašą:
„3. Egzaminas žodžiu – Vertinimas
e) Pagrindine kandidato kalba vykdomas pokalbis su Atrankos komisija, per kurį vertinamas jo gebėjimas vykdyti A skyriaus I skirsnyje nurodytas funkcijas. Šiame pokalbyje visų pirma tikrinamos pasirinktos konkurso srities profesinės žinios bei žinios apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir politiką. Taip pat tikrinamas antrosios kalbos mokėjimas. Šis pokalbis taip pat skirtas įvertinti kandidatų gebėjimą prisitaikyti prie Europos viešosios tarnybos darbo daugiakultūrinėje aplinkoje.
Egzaminas vertinamas nuo 0 iki 50 balų (reikalaujamas minimumas: 25 balai)
<...>
5. Įrašymas į rezervo sąrašus
Atrankos komisija iš daugiausia balų per egzaminą raštu d) ir egzaminą žodžiu e) surinkusių kandidatų, gavusių reikalaujamą minimalų įvertinimą per kiekvieną šių egzaminų, kiekvienam konkursui sudaro rezervo sąrašus, suskirstydama kandidatus į grupes (ne daugiau kaip į keturias) pagal rezultatus, o į grupes kandidatus įrašo abėcėlės tvarka <...> (A skyrius, konkursą laimėjusių kandidatų skaičius).
<...>“.
Faktinės bylos aplinkybės
8 Ieškovas, Vokietijos pilietis, dalyvavo konkurse EPSO/AD/26/05. Išlaikęs pirminės atrankos testus bei egzaminą raštu, 2007 m. kovo 29 d. jis laikė egzaminą žodžiu.
9 2007 m. gegužės 10 d. laišku konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos pirmininkas informavo ieškovą, kad per egzaminą žodžiu jis gavo 24,5 balo, taigi negavo reikalaujamo minimalaus 25 balų iš 50 įvertinimo, ir kad jis negalėjo būti įtrauktas į rezervo sąrašą.
10 2007 m. gegužės 11 d. laišku ieškovas paprašė peržiūrėti minėtą 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą tvirtindamas, kad remiantis jo paties po egzamino žodžiu parengta ataskaita, pridėta prie ieškinio, jis teisingai atsakė mažiausiai į 80 % per šį egzaminą pateiktų klausimų. Todėl ieškovas pareikalavo patikrinti jo egzamino žodžiu įvertinimą bei, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pateikti paaiškinimus dėl balų, kuriuos jis gavo už kiekvieną per šį egzaminą pateiktą klausimą.
11 2007 m. birželio 19 d. laišku konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos pirmininkas informavo ieškovą, kad atrankos komisija, išnagrinėjusi jo atvejį, nerado priežasčių pakeisti jam skirto įvertinimo. Šiame laiške jis taip pat paaiškino ieškovui, kad, pirma, kalbant apie jo profesines žinias, pažymėtina, kad nepakankamų atsakymų buvo daugiau nei pakankamų, antra, egzaminas žodžiu buvo vykdomas laikantis pranešime apie konkursą nurodytų kriterijų ir, trečia, atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje įtvirtintą atrankos komisijos darbo slaptumo reikalavimą, kandidatams nebuvo galima pateikti nei įvertinimų lentelės (angl. marking grid), nei už egzaminą žodžiu paskirtų balų pasiskirstymo (angl. breakdown of their marks for the oral test).
Šalių reikalavimai ir procesas
12 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą,
– panaikinti konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos 2007 m. birželio 19 d. Sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas jo 2007 m. gegužės 11 d. pateiktas prašymas peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą,
– įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti 2007 m. kovo 29 d. laikytą egzaminą žodžiu, atsižvelgiant į galiojančius vertinimo kriterijus,
– atsižvelgiant į naujus egzamino rezultatus, įpareigoti Komisiją priimti naują sprendimą dėl ieškovo įrašymo į rezervo sąrašą Bendrijos personalo atrankos procedūroje EPSO/AD/26/05,
– įpareigoti Komisiją motyvuoti pagal šio punkto trečią ir ketvirtą įtraukas priimtus sprendimus,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
13 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
14 Imdamasis proceso organizavimo priemonių pagal Procedūros reglamento 55 straipsnį Tarnautojų teismas parengiamajame teismo posėdžio pranešime, kuris 2008 m. vasario 7 d. buvo nusiųstas šalims, paragino Komisiją iki teismo posėdžio pateikti:
a) ieškovo įvertinimų lentelę ir už egzaminą žodžiu paskirtų balų pasiskirstymą, į kuriuos daroma nuoroda 2007 m. birželio 19 d. Sprendime, kuriuo nebuvo patenkintas prašymas peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą;
b) visą kitą informaciją, susijusią su ieškovo pasirodymo per egzaminą žodžiu kokybės įvertinimu;
c) kitų kandidatų, per egzaminą žodžiu gavusių balą, užkirtusį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, įvertinimo sąrašą nenurodant pavardžių,
d) apskaičiavimą, pagal kurį ieškovas už egzaminą žodžiu gavo tiksliai 24,5 balo iš 50.
15 Paraginęs šalis daugiausia argumentų savo žodinėse pastabose skirti pagrindui, susijusiam su pareigos motyvuoti pažeidimu, tame pačiame parengiamajame teismo posėdžio pranešime jis pažymėjo, pirma, kad paskirtų priemonių tikslas yra „maksimaliai užtikrinti šio pagrindo (bei pagrindo, grindžiamo akivaizdžiu galiojančių vertinimo kriterijų pažeidimu, kuris iš esmės susijęs su pareiga motyvuoti) nagrinėjimo veiksmingumą“ ir, antra, kad minėto parengiamojo pranešimo a–d punktuose nurodytos informacijos perdavimas ieškovui turi būti vykdomas tiek, kiek toks perdavimas suderinamas su atrankos komisijos darbo slaptumo principu ir (arba) prireikus, kai nepateikta tam tikra informacija, kurios atskleidimas pažeistų šį principą.
16 Atsakydama į šias proceso organizavimo priemones laišku, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2008 m. vasario 18 d. faksu (laiško originalas gautas 2008 m. vasario 19 d.), Komisija Tarnautojų teismui perdavė egzamino žodžiu neišlaikiusių kandidatų, gavusių balą, užkirtusį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, įvertinimo lentelę be pavardžių, kaip reikalaujama teismo posėdžio parengiamojo pranešimo c punkte. Tačiau Komisija atsisakė vykdyti minėto pranešimo a, b ir d punktuose nurodytas proceso organizavimo priemones iš esmės teigdama, kad, nesant įrodymų, jog buvo pažeistos atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės ir atsižvelgiant į atrankos komisijos darbo slaptumo principą, su pareiga motyvuoti susijęs pagrindas savaime nepateisina Tarnautojų teismo prašomos kitos informacijos ir dokumentų pateikimo. Be to, Komisija pažymėjo, kad ji neprivalėjo pateikti tokios informacijos ir dokumentų, neatsižvelgiant į tai, ar, kaip šiuo atveju, Tarnautojų teismas jų prašo taikydamas proceso organizavimo priemonę ar netgi kaip tyrimo priemonę.
17 2008 m. kovo 20 d. ieškovas Tarnautojų teismo kanceliarijai pateikė 2008 m. kovo 17 d. pastabas dėl Komisijai skirtų proceso organizavimo priemonių ir ypač dėl jos atsisakymo vykdyti visus Tarnautojo teismo prašymus.
18 2008 m. gegužės 19 d. Komisija Tarnautojų teismo kanceliarijai pateikė atsakymą į minėtą rašytinį ieškovo dokumentą.
Dėl ieškinio dalyko
19 Reikia pripažinti, kad ieškovas prašo inter alia panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, kuriuo jis informuojamas apie tai, kad neišlaikė konkurso egzamino žodžiu, ir panaikinti 2007 m. birželio 19 d. Sprendimą, kuriuo nebuvo patenkintas jo prašymas peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal teismo praktiką, konkurso kandidatui prašant peržiūrėti atrankos komisijos sprendimą, kandidato nenaudai priimtas aktas yra atrankos komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus kandidato atvejį (2001 m. balandžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Zaur-Gora ir Dubigh prieš Komisiją, T‑95/00 ir T‑96/00, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑379, 24–27 punktai, 2002 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑55, 39 punktas, 2005 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gibault prieš Komisiją, T‑294/03, Rink. VT p. I‑A‑141 ir II‑635, 22 punktas, 2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Heus prieš Komisiją, T‑173/05, Rink. VT p. II‑A‑2‑1695, 19 punktas ir 2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, dar nepaskelbtas Rinkinyje, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme, byla C‑231/08 P, 30 punktas). Taigi 2007 m. birželio 19 d. Sprendimas, kuris priimtas po to, kai 2007 m. gegužės 11 d. ieškovas pateikė prašymą peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, pakeitė pirminį atrankos komisijos 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, ir todėl tai yra ieškovo nenaudai priimtas aktas.
20 Dėl to reikia laikyti, kad ieškinys pareikštas tik dėl konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos 2007 m. birželio 19 d. Sprendimo.
Dėl teisės
Šalių argumentai
21 Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo tris pagrindus.
22 Pirma, Komisija pažeidė pareigą nurodyti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo priėmimo motyvus (žr. šio sprendimo 9 punktą), kaip numatyta EB 253 straipsnyje, nes Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje numatyta „pareiga laikytis diskretiškumo“ taikoma tik trečiųjų asmenų, o ne paties kandidato atžvilgiu. Komisijos manymu, kiek tai susiję su galimybe kandidatui susipažinti su atrankos komisijos darbu, pagal nusistovėjusią teismo praktiką Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis yra speciali nuostata, draudžianti atskleisti atrankos komisijos narių nuomones ir informaciją, susijusią su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu; todėl pranešdama ieškovui apie balus, skirtus už jo egzaminą žodžiu, Komisija įvykdė savo pareigą motyvuoti.
23 Antra, ieškovas teigia, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas dėl to, kad atrankos komisijos pirmininkas Singer nesinaudojo ausinėmis, suteikiančiomis galimybę klausytis egzamino žodžiu sinchroninio vertimo į prancūzų kalbą, ir nesuprato atsakymų, kuriuos ieškovas pateikė vokiečių kalba. Komisija mano, kad šis pagrindas yra nepagrįstas, nes be to, kad Singer puikiai moka vokiečių kalbą, o atrankos komisijos nariai nėra įpareigoti naudotis sinchroniniu vertimu, akivaizdu, kad, pirma, ieškovo atžvilgiu nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, nes Singer per egzaminą žodžiu nesinaudojo sinchroniniu vertimu nė vienam iš kitų 94 kandidatų atsakinėjant į klausimus vokiečių kalba, ir, antra, bet kuriuo atveju ši aplinkybė negali būti laikoma procedūriniu pažeidimu.
24 Galiausiai, ieškovas teigia, kad atsižvelgiant į daugelį išsamių ir neginčijamai teisingų atsakymų, jo pateiktų per egzaminą žodžiu, žemesnis nei 50 % pasirodymo per konkursą įvertinimas yra akivaizdus konkurso atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių ir galiojančių vertinimo kriterijų pažeidimas ir taip galėjo būti įvertinta tik įvykdžius tokį pažeidimą. Komisija pažymi, kad nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją, kuri dar labiau praplečiama per konkurso egzaminus žodžiu dėl to, kad atrankos komisija gali atsižvelgti ne tik į kandidatų atsakymus, bet taip pat į jų patirtį bei asmenines savybes.
25 Atsakydama į proceso organizavimo priemones, kurių Tarnautojų teismas paprašė 2008 m. vasario 7 d. parengiamajame teismo posėdžio pranešime, tam, kad pateisintų savo atsisakymą pateikti tam tikrą Tarnautojų teismo prašomą informaciją (žr. šio sprendimo 16 punktą), Komisija visų pirma pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog buvo pažeistos atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės ir kad dėl šios priežasties pagal nusistovėjusią teismo praktiką atrankos komisijos sprendimui teismo kontrolė netaikoma. Komisija pripažįsta, kad byloje, kurioje buvo priimtas 2003 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Angioli prieš Komisiją (T‑53/00, Rink VT p. I‑A‑13 ir II‑73), suinteresuotajam asmeniui ji pateikė „už egzaminą žodžiu paskirtų balų pasiskirstymą“, tačiau tvirtina, kad tai buvo „absoliuti išimtis“ ir kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl su atrankos komisijų darbo slaptumo tariamas pareigos motyvuoti pažeidimas šiuo atveju nepateisina pareigos pateikti ieškovo „įvertinimo lapus“, kuriuose pateikta tiek įvertinimo lentelė, tiek įvairūs per egzaminą žodžiu skirti balai, tiek atrankos komisijos narių skirtas įvertinimas. Užbaigdama ji padarė išvadą, kad nesant jokių įrodymų, kuriais būtų galima užginčyti ginčijamo akto galiojimą, šiam aktui taikoma galiojimo prezumpcija, kuri taikoma Bendrijos aktams, ir Tarnautojų teismas neturi prašyti pateikti informacijos, kurią buvo siekiama gauti.
26 Savo pastabose dėl Komisijos atsisakymo perduoti tam tikrą informaciją, kurios buvo prašoma imantis proceso organizavimo priemonių, ieškovas, remdamasis Tarnybos nuostatų 27 straipsniu, dar kartą pabrėžė, kad buvo akivaizdžiai pažeistos konkurso atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės visų pirma tiek, kiek, inter alia, atrankos komisija neobjektyviai įvertino jo pasirodymą per egzaminą žodžiu ir nemotyvavo savo sprendimo; kadangi akivaizdus minėtų taisyklių pažeidimas šiuo atveju įrodytas, ieškovas turėtų būti išimtinai atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, nes jis jos įvykdyti negali ne dėl savo kaltės. Be to, remdamasis byla, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas Angioli prieš Komisiją, ieškovas kaltina Komisiją vienodo požiūrio principo pažeidimu.
27 Atsikirsdama į pirmesniame punkte išdėstytas pastabas Komisija teigia, kad pagal teismo praktiką vėlesnė Bendrijos teismo vykdoma egzamino žodžiu kontrolė pagal savo pobūdį yra negalima, ir todėl tam, kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti, pakanka pranešti tik bendrą balą. Ji taip pat tvirtina, kad nebuvo akivaizdžiai pažeistos atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, atrankos komisijos nariai teisingai įvertino ieškovo pasirodymą per egzaminą, antra, pareiga motyvuoti buvo įvykdyta ir, trečia, vienodo požiūrio principo buvo laikomasi; be to, ji priduria, kad ieškovas nepateikė pakankamų akivaizdaus tokių taisyklių pažeidimo įrodymų.
Tarnautojų teismo vertinimas
28 Iš pradžių reikia priminti, kad savo ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo tris pagrindus, susijusius su pareigos motyvuoti pažeidimu, procedūriniu pažeidimu ir akivaizdžios vertinimo klaidos padarymu. Kadangi Komisija savo atsakyme išdėstė tam tikrus argumentus dėl vienodo požiūrio principo, ieškovas papildomose 2008 m. kovo 17 d. pastabose pateikė argumentus dėl tariamo šio principo pažeidimo, į kuriuos Komisija atsakė 2008 m. gegužės 19 d. pastabomis. Kadangi šių kaltinimų ieškovas nebuvo nurodęs ieškinyje, Tarnautojų teismas gali tik konstatuoti, kad jie yra nepriimtini ir jų nereikia nagrinėti.
29 Iš trijų ieškovo nurodytų ieškinio pagrindų visų pirma reikia išnagrinėti pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu.
30 Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad iš EB 253 straipsnio ir Tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrosios pastraipos aišku, jog bet kuriame individualiame asmens nenaudai priimtame sprendime, priimtame pagal Tarnybos nuostatus, turi būti nurodyti tokį sprendimą pagrindžiantys motyvai. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga motyvuoti yra tiek pagrindinis Bendrijos teisės principas, tiek esminis procedūrinis reikalavimas institucijų aktams, ir ja siekiama, pirma, sudaryti sąlygas teismui vykdyti sprendimo teisėtumo kontrolę ir, antra, pateikti suinteresuotajam asmeniui reikiamą informaciją dėl sprendimo pagrįstumo, kuri leistų įvertinti galimybę pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑310/99, Rink. p. I‑2289, 48 punktą ir 2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑113/00, Rink. p. I‑7601, 47 punktą, 1991 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pérez-Mínguez Casariego prieš Komisiją, T‑1/90, Rink. p. II‑143, 73 punktą, 1995 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo P prieš Komisiją, T‑583/93, Rink. VT p. I‑A‑137 ir II‑433, 24 punktą bei 1996 m. vasario 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lopes prieš Teisingumo Teismą, T‑280/94, Rink. VT p. I‑A‑77 ir II‑239, 148 punktą).
31 Tačiau dėl konkurso atrankos komisijos priimtų sprendimų Teisingumo Teismas patikslino, kad pareiga motyvuoti remiantis Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu turi būti suderinta su atrankos komisijos darbui būdingu slaptumu, kuris saugomas tam, kad būtų užtikrintas konkursų atrankos komisijų nepriklausomumas ir jų darbo objektyvumas, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, kuriuos gali daryti pati Bendrijos administracija, suinteresuoti kandidatai ar tretieji asmenys; visų pirma buvo nuspręsta, kad šiam slaptumo reikalavimui prieštarauja tiek atrankos komisijų atskirų narių nuomonių atskleidimas, tiek informacijos, susijusios su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu, atskleidimas ir kad vykdant reikalavimą nurodyti konkurso atrankos komisijos sprendimų priėmimo motyvus turi būti atsižvelgta į atrankos komisijų darbą, kuris vertinant kandidatų gebėjimus visų pirma yra lyginamasis ir dėl to jam taikomas slaptumo reikalavimas (šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 24–28 punktus).
32 Remdamasis šiais motyvais Bendrijos teismas nuolat konstatuoja, kad „informavimas apie įvairiuose egzaminuose skirtus balus“ yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas (minėto sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 31 punktas, 1996 m. gegužės 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kaps prieš Teisingumo Teismą, T‑153/95, Rink. VT p. I‑A‑233 ir II‑663, 81 punktas, 2001 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giulietti ir kiti prieš Komisiją, T‑167/99 ir T‑174/99, Rink. VT p. I‑A‑93 ir II‑441, 81 punktas, minėto sprendimo Angioli prieš Komisiją 69 punktas ir minėto sprendimo Gibault prieš Komisiją 39 punktas).
33 Ši išvada būtent taikoma tuo atveju, kai per rašytinį ar žodinį konkurso etapus skiriami keli individualūs balai už įvairius atitinkamo etapo egzaminus; taip pat tuo atveju, kai suinteresuotajam asmeniui perduodami tarpiniai balai, skirti pagal įvairius vertinimo kriterijus už kiekvieną raštu ar žodžiu laikytą egzaminą. Tokiais atvejais neišlaikiusių egzamino kandidatų informavimas apie individualius ar tarpinius balus reiškia pranešimą ne tik apie tai, kad užkertamas kelias dalyvauti tolesniame atrankos procedūros etape, bet ir pranešimą apie egzamino neišlaikymo priežastis nurodant sritis ar kriterijus, kurių atžvilgiu atrankos komisija jų pasirodymų nelaikė pakankamais.
34 Šio sprendimo 31 ir 32 punktuose nurodytoje teismo praktikoje bent jau tiesiogiai nedaroma skirtumo tarp pranešimo apie kelis individualius ar tarpinius balus ir pranešimo apie tik vieną individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape. Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad pranešimas kandidatui apie tik vieną individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, visada yra pakankamas sprendimo motyvavimas, neatsižvelgiant į konkrečias atitinkamos bylos aplinkybes.
35 Pirma, jokia šio sprendimo 31 ir 32 punktuose nurodytos teismo praktikos formuluotė ar kontekstas neleidžia nuorodos į „įvairiuose egzaminuose skirtus balus“ aiškinti taip, kad ji reiškia tik individualius balus, užkertančius kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, ir neapima kitų egzistuojančių balų, įskaitant tarpinių balų, ypač, kalbant apie pastaruosius, kai rašytinę dalį arba, kaip šiuo atveju, žodinę dalį sudaro tik vienas egzaminas ir todėl skiriamas tik vienas individualus balas. Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas atkreipia dėmesį į bendras aptariamoje teismo praktikoje vartojamas sąvokas bei į tai, kad minėtame sprendime Parlamentas prieš Innamorati, iš kurio kyla 32 punkte nurodyta teismo praktika, kaltinimas dėl pareigos motyvuoti nebuvo susijęs su institucijos atsakovės atsisakymu informuoti ieškovą apie kelis individualius ar tarpinius balus, bet su jos atsisakymu informuoti ieškovą apie atrankos komisijos naudotus kriterijus ir toje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus (žr. minėto sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 22 punktą); taip pat yra, kaip šioje byloje, su ieškovo žodinės dalies neperėjimu susijusių sprendimų atveju, pavyzdžiui, minėti sprendimai Angioli prieš Komisiją (56–65 punktai) ir Gibault prieš Komisiją (33–35 punktai).
36 Be to, neseniai išnagrinėtoje byloje, susijusioje, kaip šiuo atveju, su kandidato žodinės konkurso dalies neperėjimu, buvo nuspręsta, kad pareiga motyvuoti gali reikšti, jog kandidato prašymu turi būti informuojama apie tarpinius balus, ir metodą, kurį taikydama atrankos komisija paskyrė individualų balą už vieną iš egzaminų žodžiu, ir kad, jei konkurso nelaimėjusio kandidato prašymu šie motyvai nenurodomi, taikydamas proceso organizavimo priemones patikslinimų turi paprašyti Bendrijos teismas (2004 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Pascall prieš Tarybą, T‑277/02, Rink. VT p. I‑A‑137 ir II‑621); minėtoje byloje Pirmosios instancijos teismas iš tiesų paprašė tokių priemonių, o atsakovė jas įvykdė, todėl pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, neteko prasmės (žr. minėto sprendimo Pascall prieš Tarybą 28–31 punktus).
37 Tarnautojų teismas taip pat pažymi, kad pati Komisija jau buvo sutikusi informuoti kandidatus apie tarpinius balus, inter alia, dviejose bylose, susijusiose su žodinės dalies, kurią sudarė tik vienas egzaminas žodžiu, neperėjimu. Pirmoje su konkursu susijusioje byloje Komisija suinteresuotojo asmens prašymu nusiuntė jai įvairių per egzaminą žodžiu paskirtų tarpinių balų pasiskirstymą pagal kriterijus (žr. minėtos bylos Angioli prieš Komisiją 79 punktą). Antrojoje su įdarbinimo procedūra susijusioje byloje Pirmosios instancijos teismo prašymu Komisija pateikė atrankos egzamino žodžiu įvertinimus pagal kriterijus, išdėstytus skalėje nuo „--“ iki „++“ (žr. 2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Neirinėk prieš Komisiją C‑17/07 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 56 punktą). Taigi, priešingai nei atsakydama į proceso organizavimo priemones tvirtino Komisija, remdamasi byla, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas Angioli prieš Komisiją, papildomos informacijos pateikimas ir ypač pranešimas apie balus, skirtus pagal kiekvieną vertinimo kriterijų, nebuvo „absoliuti išimtis vieninteliu konkrečiu atveju“, bet buvo vykdomi keletą kartų, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
38 Antra, kalbant apie prašymus pateikti ne balus, bet kitą informaciją, t. y. kriterijus ar priežastis, dėl kurių buvo paskirtas balas, užkertantis kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, arba nurodyti kitas aplinkybes suinteresuotojo kandidato vertinimo atžvilgiu, reikia konstatuoti, kad, nepaisant išvados, jog pareiga motyvuoti įvykdoma pranešant apie individualius balus, iš paties šią išvadą pateikiančių sprendimų teksto (žr. šio sprendimo 32 punktą), įskaitant minėtą sprendimą Parlamentas prieš Innamorati ir, be kita ko, sprendimus, susijusius su žodine dalimi, kaip, pavyzdžiui, minėti sprendimai Angioli prieš Komisiją (71–85 punktai) ir Gibault prieš Komisiją (42 punktas), aišku, kad Bendrijos teismas neapsiriboja automatišku minėtos teismo praktikos taikymu, bet nagrinėja kiekvieną atvejį atskirai, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir suinteresuotų kandidatų reikalavimus.
39 35–38 punktuose išdėstytus argumentus patvirtina teismo praktika dėl rašytinės konkurso dalies neperėjimo, pagal kurią kandidatui iš tiesų pateikiami pakankamai išsamūs paaiškinimai dėl konkurso nelaimėjimo, informuojant ne tik apie įvairius individualius balus, bet taip pat apie priežastis, dėl kurių buvo paskirtas individualus balas, užkertantis kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, ir apie kitas aplinkybes. Bendrijos teismas nusprendė, kad „konkurso nelaimėję kandidatai prireikus iš atitinkamą konkursą organizavusios institucijos gali gauti ištaisytas savo egzaminų darbų kopijas ir (arba) atrankos komisijos nustatytus bendruosius balų skyrimo kriterijus, o tai vykdoma, kaip šiuo atveju, savanoriškai perduodant dokumentus teismo procese tarp šios institucijos ir minėtų kandidatų arba remiantis šios institucijos praktika, nustatyta tam, kad būtų užtikrintas įdarbinimo procedūrų skaidrumas, kartu laikantis Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje įtvirtintos konkurso atrankos komisijos darbo slaptumo taisyklės“ (žr. 2003 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑72/01, Rink. VT p. I‑A‑169 ir II‑861, 70 punktą ir 2003 m. rugsėjo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alexandratos ir Panagiotou prieš Tarybą, T‑233/02, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑989, 31 punktą). Be to, keletą kartų ištaisyto egzamino raštu darbo kopiją ir (arba) įvertinimo lapą su šio darbo įvertinimu institucijos perdavė tiesiogiai ieškovui arba Bendrijos teismui pastarojo prašymu (žr. 2005 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Le Voci prieš Tarybą, T‑371/03, Rink. VT p. I‑A‑209 ir II‑957, 115–117 punktus, 2007 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Van Neyghem prieš Komisiją, F‑73/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Pirmosios instancijos teisme, byla T‑105/08 P, 72, 79 ir 80 punktus bei 2008 m. rugsėjo 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑147/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 21, 82 ir 83 punktus). Net jeigu suinteresuotieji asmenys gali nepažinoti egzaminų raštu darbus taisančių asmenų (ir todėl pastarieji yra apsaugoti nuo kišimosi ir spaudimo, minimų šio sprendimo 31 punkte nurodytoje teismo praktikoje), priešingai nei atrankos komisijos narių, dalyvaujančių žodiniame konkurso etape, Tarnautojų teismas mano, kad ši aplinkybė objektyviai nepateisina didelio skirtumo tarp iš šiame punkte nurodytos teismo praktikos kylančio reikalavimo nurodyti motyvus raštu vykdomos dalies neperėjimo atveju ir Komisijos palaikomo reikalavimo egzamino žodžiu neišlaikymo atveju, kuris ypač šiuo atveju būtų įvykdytas pateikiant ieškovui tik jo individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, nepaisant šio sprendimo 42–47 punktuose išdėstytų aplinkybių.
40 Todėl reikia pripažinti, kad nors siekiant suderinti pareigą motyvuoti ir atrankos komisijos darbo slaptumo principą, ypač dėl klausimo, ar minėta pareiga įvykdoma pranešant žodinės konkurso dalies neperėjusiam kandidatui apie vienintelį individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, dažniausiai pirmenybė teikiama atrankos komisijos darbo slaptumo principui, ypatingomis aplinkybėmis gali būti ir kitaip. Tokia išvada visiškai neprieštarauja Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje įtvirtintam atrankos komisijos darbo slaptumo principui, be to, ji atitinka naujausios Bendrijos teismo praktikos vystymąsi skaidrumo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimą Švedija prieš Komisiją, C‑64/05 P, Rink. p. I‑11389 ir 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimą Švedija ir Turco prieš Tarybą, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, dar nepaskelbtas Rinkinyje, ir 2007 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Bavarian Lager prieš Komisiją, T‑194/04, Rink. p. II‑4523, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme, byla C‑28/08 P).
41 Tarnautojų teismas mano, kad šioje byloje yra ypatingos aplinkybės pirmesnio punkto prasme.
42 Pirma, iš 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimo teksto (žr. šio sprendimo 9 punktą) yra aišku, jog ieškovui pritrūko tik šiek tiek, kad išlaikytų žodinę konkurso dalį. Šiomis aplinkybėmis suinteresuotasis asmuo pagrįstai prašo papildomos informacijos, net jei daro tai norėdamas įsitikinti, jog skiriant balą nebuvo padaryta klaidos, ar sužinoti, kad galbūt jo balas buvo suapvalintas.
43 Antra, taip pat akivaizdu, kad ieškovui per žodinę dalį buvo skirtas tik vienas individualus balas, o tai, priešingai nei šio sprendimo 33 punkte nurodytais atvejais, nesuteikia jam teisės gauti minėtame punkte nurodytos informacijos, kurios jam reikia norint suprasti šios konkurso dalies neperėjimo priežastis, nes jam, kaip ką tik buvo pažymėta, tik šiek tiek pritrūko, kad pereitų žodinę konkurso dalį.
44 Trečia, taip pat neginčytina, kad šiuo atveju buvo paskirti tarpiniai balai, kuriais remtasi apskaičiuojant individualų ieškovo balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape. Šis faktas aiškiai nurodytas atsakyme į jo prašymą peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, o Komisijos atstovė jį patvirtino per teismo posėdį.
45 Ketvirta, nors Komisijos atstovė per teismo posėdį tvirtino, kad balai iš tiesų buvo skiriami pagal visus pranešime apie konkursą EPSO/AD/26/05 nurodytus vertinimo kriterijus ir į juos buvo atsižvelgta apskaičiuojant individualius kandidatų balus, reikia pažymėti, kad, pirma, ji teigė nemačiusi įvertinimo lapų (žr. šio sprendimo 25 punktą) ir tik perdavusi Tarnautojų teismui iš EBPAT gautą informaciją, ir ypač, antra, Tarnautojų teismui šiuo atžvilgiu pateikus klausimus ji pripažino, kad nežino nei ar visi šie vertinimo kriterijai turėjo vienodą reikšmę, nei ar buvo atsižvelgiama į kitus veiksnius, nenumatytus pranešime apie minėtą konkursą. Visų pirma, keletą kartų uždavus klausimą, ar 24,5 balo iš 50 rezultatas buvo gautas matematiškai sudėjus visus tarpinius balus, skirtus pagal pranešime apie konkursą nustatytus vertinimo kriterijus, Komisijos atstovė teigiamai atsakydama į šį klausimą vis dėlto atsakymą pateikė taip, kad nebūtų atmesta galimybė, jog skiriant ieškovui balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, galėjo būti atsižvelgta ir į kitus veiksnius ar aplinkybes. Tačiau, nors minėto sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 29 punkte minimais „balų skyrimo kriterijais“ siekiama egzaminus raštu taisantiems asmenims (kurių paprastai yra daugiau nei žodinėje konkurso dalyje dalyvaujančių atrankos komisijos narių) nustatyti bendras taisykles dėl egzaminų raštu vertinimo ir balų už juos skyrimo ir šiems kriterijams taikomas slaptumo reikalavimas, taip nėra šioje byloje nagrinėjamų vertinimo kriterijų atveju, kurie nurodyti pranešimo apie konkursą EPSO/AD/26/05 B skyriaus 3 dalyje, su kuriais gali susipažinti visuomenė ir kurie privalomi atrankos komisijos nariams. Iš to išplaukia, kad šios bylos aplinkybėmis, išdėstytomis pirmiau, vien tik pranešimas apie individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, neleidžia nei ieškovui, nei Tarnautojų teismui įsitikinti, kad 2007 m. gegužės 10 d. ir 2007 m. birželio 19 d. sprendimuose nėra padaryta klaidų, susijusių su vertinimo kriterijais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant individualų balą ir kurie šioje byloje apėmė, pirma, su „pasirinkta konkurso sritimi“ susijusių profesinių žinių ir žinių apie Europos Sąjungą, jos institucijas bei politiką vertinimą ir, antra, antros kalbos mokėjimo bei, galiausiai, kandidatų gebėjimo prisitaikyti prie Europos viešosios tarnybos darbo daugiakultūrinėje aplinkoje vertinimą.
46 Penkta, išsamesnis ieškovo informavimas nei pranešimas apie jam skirtą individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, atsižvelgiant į šiuo metu prieinamas technologijos priemones, labai neapsunkintų Komisijos darbo ir nebūtų pernelyg keblus. Nors tiesa, kad Komisijos atstovė per teismo posėdį iškėlė šiuos du klausimus, Tarnautojų teismas turi pažymėti, kad ji tai padarė tik bendra prasme, nenurodydama problemų, su kuriomis šiuo atveju susiduriama, ir visų pirma nepaminėdama daugelio kitų kandidatų, paprašiusių nurodyti išsamesnes individualaus balo, užkertančio kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, skyrimo priežastis bei nepagrįsdama, kodėl išsamesnės informacijos perdavimas ieškovui, neatskleidžiant atskirų atrankos komisijos narių įvertinimų ar kiekvieno iš jų paskirtų balų, galėtų lemti jautrias situacijas. Teismo posėdyje ji daugių daugiausia toliau bendromis sąvokomis tvirtino, kad atsisakymas perduoti tokią informaciją buvo grindžiamas, be kita ko, sunkumu surasti asmenis, kurie savanoriškai sutiktų būti atrankos komisijos nariais, ir konkursų kandidatų „prieštaravimų srautu“, kurį galėtų sukelti tokios informacijos perdavimas.
47 Šešta, 2007 m. birželio 19 d. Sprendime, kuriuo nebuvo patenkintas prašymas peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą, atrankos komisija, kalbėdama apie ieškovo „profesines žinias“, pažymėjo, kad nepakankamų atsakymų buvo daugiau nei pakankamų, nors atsakydama į proceso organizavimo priemones, o vėliau per teismo posėdį atsakovė nurodė, kad pagrindinis ieškovo atsakymų per egzaminą žodžiu trūkumas buvo tas, kad iš esmės jie buvo gan netikslūs ir neaiškūs. Be to, dėl pastarosios kritikos Komisija nepatikslino, ar ji taikoma visiems pranešime apie konkursą nustatytiems vertinimo kriterijams, ar tik su profesinėmis žiniomis susijusiam kriterijui. Todėl Tarnautojų teismas Komisijos komentaruose randa spragų ir dviprasmybių, kurias galėjo pašalinti perduoti ieškovo įvertinimo lapai ir (arba) tarpiniai balai.
48 Alternatyviai Tarnautojų teismas pažymi, kad ieškovas prie ieškinio pridėjo trijų puslapių ataskaitą apie 2007 m. kovo 29 d. laikytą egzaminą žodžiu. Nors neginčytina, kad Tarnautojų teismas neturi kelti abejonių dėl atrankos komisijos narių vertinimų remdamasis tokiu dokumentu, kuris, be to, negali turėti jokios reikšmės bylos esmei, vis dėlto aišku, kad ieškovas grindžia savo prieštaravimus dėl egzamino žodžiu rezultatų ne netiksliai ir netvarkingai išdėstytais, painiais ir neaiškiais argumentais, bet pateikdamas aiškią ir išsamią ataskaitą apie jam užduotus klausimus ir savo pateiktus atsakymus.
49 Todėl reikia pripažinti, kad, nors ieškovo informavimas apie per egzaminą žodžiu jam skirtą individualų balą, užkertantį kelią dalyvauti tolesniame konkurso etape, t. y. 24,5 balo iš 50, pagal teismo praktiką (žr. 1997 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Berlingieri Vinzek prieš Komisiją, T‑71/96, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑921, 79 punktą) yra daugiau nei minimalūs motyvai, kurie vykstant procesui gali būti papildyti kita informacija, vis dėlto šios bylos aplinkybėmis vien tik šio balo nepakanka, kad būtų visiškai įvykdyta pareiga motyvuoti; iš to darytina išvada, kad, atsisakiusi pateikti bet kokią papildomą informaciją, Komisija pažeidė šią pareigą.
50 Tarnautojų teismas neprivalo nuspręsti, kokią informaciją Komisija turi perduoti suinteresuotajam asmeniui tam, kad ji įvykdytų savo pareigą motyvuoti, ypač kai, kaip šiuo atveju, Komisija atsisako vykdyti proceso organizavimo priemones, kurių imasi Tarnautojų teismas, ir dėl šios priežasties Tarnautojų teismas neturi galimybės susipažinti su ieškovo įvertinimo lapų ar kitos informacijos, susijusios su egzaminu žodžiu, turiniu ir, be kita ko, jo balo paskyrimo aplinkybėmis.
51 Tačiau Tarnautojų teismas pažymi, kad bet kuriuo atveju ir ypač šioje byloje ieškovui buvo galima perduoti tam tikrą papildomą informaciją, kaip byloje, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas Pascall prieš Tarybą, nepažeidžiant atrankos komisijos darbui būdingo slaptumo principo, apibrėžto teismo praktikoje (žr. šio sprendimo 31 punktą), inter alia kaip to reikalaujama pagal minėtą sprendimą Parlamentas prieš Innamorati, ir neatskleidžiant nei atskirų atrankos komisijos narių nuomonių, nei informacijos, susijusios su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu (žr. minėto sprendimo Pascall prieš Tarybą 28 punktą). Tarnautojų teismas turi omenyje inter alia tarpinius balus pagal kiekvieną iš pranešime apie konkursą nustatytų vertinimo kriterijų; taip pat tai galėjo būti įvertinimo lapai, kuriuos jam buvo galima perduoti užtušavus informaciją, kuri saugoma pagal atrankos komisijos darbo slaptumo principą. Kadangi Komisija atsisakė šią informaciją perduoti, netgi tik Tarnautojų teismui, pastarasis negali vykdyti visiškos kontrolės. Nepaisant to, kad Komisija per teismo posėdį išreiškė nuomonę, jog pagal kriterijus paskirstytų balų perdavimas „nedaug tepadėtų“, o 2008 m. gegužės 19 d. atsakyme į tolesnes 2008 m. kovo 17 d. ieškovo pastabas teigė, kad Tarnautojų teismo prašomi dokumentai, t. y. įvertinimo lapai, yra „nereikšmingi“, toks pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu, pagrįstumo vertinimas priskirtinas ne Komisijos, o Tarnautojų teismo kompetencijai.
52 Bet kuriuo atveju pritarimas Komisijos argumentams taip pat reikštų, kad iš Tarnautojų teismo atimama bet kokia galimybė peržiūrėti per žodinę konkurso dalį paskirtus balus. Nors Tarnautojų teismas atrankos komisijos narių atlikto vertinimo iš tiesų negali pakeisti savuoju, jis turi turėti galimybę pareigos motyvuoti (apie kurios apimtį buvo priminta šio sprendimo 30 punkte) atžvilgiu patikrinti, ar šie nariai ieškovui balą paskyrė pagal pranešime apie konkursą nurodytus vertinimo kriterijus ir ar nebuvo padaryta klaidų apskaičiuojant suinteresuotojo asmens balą; taip pat jam turi būti suteikta galimybė vykdyti ribotą atrankos komisijos narių pateiktų įvertinimų žodžiu ir įvertinimų balais atitikties kontrolę (žr. 1987 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kolivas prieš Komisiją, 40/86, Rink. p. 2643, 11 punktą, minėto sprendimo Van Neyghem prieš Komisiją 86 punktą ir 2008 m. rugsėjo 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 34 ir 36 punktus). Šiuo tikslu jis turi imtis, jo manymu, tinkamų proceso organizavimo priemonių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus paaiškindamas institucijai atsakovei, kaip buvo padaryta šiuo atveju, kad atsakymai bus perduoti suinteresuotajam asmeniui tik tiek, kiek tai bus suderinama su atrankos komisijos darbo slaptumo principu.
53 Šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos medžiagą (be kita ko, šio sprendimo 42–47 punktuose išdėstytas aplinkybes) ir Komisijai nepateikus informacijos, kurios Tarnautojų teismas paprašė imdamasis proceso organizavimo priemonių (žr. šio sprendimo 16 punktą), Tarnautojų teismas mano, kad pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, yra pagrįstas ir jį reikia priimti.
54 Tokios išvados negali paneigti 2008 m. vasario 18 d. rašte išdėstyta Komisijos pozicija, kad atsisakymas perduoti įvertinimo lapus ir kitą Tarnautojų tesimo prašomą informaciją buvo pateisinamas tuo, kad, pirma, ieškovas neteigė, jog atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės buvo akivaizdžiai pažeistos, ir juo labiau nepateikė tokio pažeidimo įrodymų ir, antra, pareigą motyvuoti Tarnautojų teismas klaidingai laikė atrankos komisijos darbą reglamentuojančia taisykle arba daugių daugiausia su ja susijusia taisykle. Be to, kad iš paties parengiamojo teismo posėdžio pranešimo teksto aišku, jog aptariamų priemonių buvo prašoma visų pirma siekiant įvertinti pagrindą, susijusį su pareiga motyvuoti, šios bylos aplinkybėmis Komisijos pozicijoje neatsižvelgiama tiek į pareigos motyvuoti viešosios tvarkos išlygos aspektą, tiek į pačią šios pareigos apimtį, apie kurią priminta šio sprendimo 30 punkte.
55 Iš viso to, kas išdėstyta, nesant reikalo nagrinėti kitų dviejų ieškovo nurodytų pagrindų, matyti, kad reikalavimas panaikinti konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos 2007 m. birželio 19 d. Sprendimą (žr. šio sprendimo 19 punktą) yra priimtinas, nes pažeista pareiga motyvuoti.
56 Vis dėlto dėl Tarnautojų teismui pateiktų reikalavimų įpareigoti Komisiją Tarnautojų teismas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrijos teismas akivaizdžiai neturi kompetencijos duoti nurodymų Bendrijos institucijoms. Ši teismo praktika taikoma viešosios tarnybos bylose (1989 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Becker ir Starquit prieš Parlamentą, C‑41/88 ir C‑178/88, Rink. p. 3807, santraukos paskelbimas, 6 punktas, 1998 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chesi ir kt. prieš Tarybą, T‑172/95, Rink. VT p. I‑A‑265 ir II‑817, 33 punktas). Taip pat šiuo atveju panaikinęs aktą Tarnautojų teismas negali nepasisavindamas administracinės valdžios prerogatyvų (žr., be kita ko, 1999 m gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Latino prieš Komisiją, T‑300/97, Rink. VT p. I‑A‑259 ir II‑1263, 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką) duoti Komisijai nurodymų, net jei jie atitinka institucijai pagal EB 233 straipsnį tenkančią pareigą (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Castets prieš Komisiją, T‑80/04, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑729, 17 punktą ir 2005 m. spalio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑203/03, Rink. VT p. I‑A‑279 ir II‑1287, 32 punktą). Tačiau sprendimui įgyvendinti reikalingų priemonių turi imtis Komisija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57 Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
58 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Tačiau pagal šio reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos padengia savo išlaidas. Kadangi ieškovas iš esmės laimėjo bylą, Komisija turi padengti tiek savo, tiek ieškovo išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos 2007 m. birželio 19 d. Sprendimą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Europos Bendrijų Komisija padengia tiek savo, tiek ieškovo išlaidas.
Kreppel | Tagaras | Gervasoni |
Paskelbta 2008 m. spalio 14 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Gervasoni |
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu