2012 m. birželio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Fuhr prieš Komisiją
(Byla T-248/12)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Carl Fuhr GmbH & Co. KG (Heiligenhausas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Bahr, S. Dethof ir A. Malec
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
- panaikinti 2012 m. kovo 28 d. Europos Komisijos sprendimą C(2012) 2069 galutinis, priimtą byloje COMP/39452 − Langų ir durų-langų atidarymo mechanizmai tiek, kiek jis su ja susijęs;
- nepatenkinus šio reikalavimo, atitinkamai sumažinti ieškovei skundžiamu sprendimu paskirtą baudą;
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi aštuoniais pagrindais:
Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo SESV 101 straipsnio pažeidimą, nes atsakovė nusprendė, kad ieškovė dalyvavo darant vieną sudėtinį pažeidimą. Ieškovės teigimu, atsakovė, atlikdama analizę ir vertinimą nepriklausomai nuo kiekvienos iš šių įmonių elgesio ir atliekant bendrą ir neteisėtą kiekvienos iš jų tyrimą, pažeidė pareigą teisiškai kvalifikuoti susijusių įmonių individualų dalyvavimą darant pažeidimą. Ieškovės teigimu, atsakovė, nesant teisinio pagrindo tai daryti, jai priskyrė elgesį, kuris nebuvo jos, ir todėl pažeidė pažeidimų ir sankcijų teisėtumo principą, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau − Chartija) 49 straipsnio 1 dalyje.
Antruoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad konstatavimas, jog ji dalyvavo darant pažeidimą Europos ekonominės erdvės lygiu, yra klaidingas. Ji tvirtina, kad ji nedalyvavo nei viename iš daugelio susitikimų ir bandymuose užmegzti kontaktus už Vokietijos ribų. Be to, ji tvirtina, kad ji nežinojo apie tokį pažeidimą minėtos Europos ekonominės erdvės lygiu ir kad ji, atsižvelgiant į visas aplinkybes, negalėjo apie tai žinoti.
Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė savo pareigą motyvuoti remiantis SESV 296 straipsnio 2 dalimi atliekant bendrą, nepriklausomą susijusių įmonių individualaus dalyvavimo analizę.
Ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovė pažymi, kad baudos apskaičiavimas įtraukiant bylai nereikšmingą apyvartą yra klaidingas ir kad tai yra Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies ir 2006 m. Baudų nustatymo metodo gairių pažeidimas. Nesant dalyvavimo darant pažeidimą Europos ekonominės erdvės lygiu, atsakovė privalėjo atsižvelgti tik į ieškovės apyvartą Vokietijoje. Be to, atsakovė neturėjo atsižvelgti į nereikšmingą apyvartą, turėtą iš didmenininkų, kurie prekiavo nagrinėjamomis prekėmis remiantis sutartimi, išimtinai už Europos ekonominės erdvės ribų.
Penktuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo esminių vertinimo klaidų apskaičiuojant jai paskirtą baudą buvimą ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies bei baudų proporcingumo principo pažeidimą remiantis Chartijos 49 straipsnio 3 dalimi, skaitoma kartu su jos 48 straipsnio 1 dalimi. Ieškovės teigimu jai paskirta bauda yra neįprastai didelė ir neproporcinga. Ji taip pat mano, kad atsakovė, apskaičiuodama baudą, be kita ko neįvertino jos individualaus dalyvavimo atsižvelgiant į trukmę, apimtį ir intensyvumą bei neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes jos atžvilgiu.
Šeštuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo vienodo vertinimo principo pažeidimą dėl savavališko ir nesuprantamo jai paskirtos baudos pernelyg mažo sumažinimo. Ji tvirtina, kad atliktas sumažinimas nesuderinamas su visoms kitoms susijusioms įmonėms paskirtų baudų sumažinimu ir dėl to ji atsiduria žymiai nepalankesnėje padėtyje, o tai niekaip negali būti objektyviai pateisinama.
Septintuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo vienodo vertinimo principo pažeidimą apskaičiuojant pagrindinį baudos dydį. Ji mano, kad atsakovė visoms įmonėms nustatė tą patį pagrindinį baudos dydį neatsižvelgiant į individualaus dalyvavimo sunkumą ir dėl to ji atsidūrė labai nepalankioje padėtyje.
Aštuntuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo pernelyg ilgą procedūros trukmę ir aplinkybę, kad apskaičiuojant baudą į tai nebuvo atsižvelgta ir todėl buvo pažeistas Chartijos 41 straipsnis.
____________