BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. birželio 14 d.(*)

(Tekstas ištaisytas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi)

„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Kalbų mokymo paslaugų teikimas Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms – Konkurso dalyvių suskirstymas mažėjančios eilės tvarka – Pareiga motyvuoti – Per hipersaitą prieinami pasiūlymo elementai – Akivaizdžios vertinimo klaidos – Piktnaudžiavimas įgaliojimais“

Byloje T‑376/21

Instituto Cervantes, įsteigtas Madride (Ispanija), atstovaujamas advokato E. van Nuffel d’Heynsbroeck,

ieškovas,

palaikomas

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos I. Herranz Elizalde,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą M. Ilkova,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas F. Schalin, teisėjai I. Nõmm ir D. Kukovec (pranešėjas),

posėdžio sekretorė H. Eriksson, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. gruodžio 13 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Instituto Cervantes prašo panaikinti 2021 m. balandžio 19 d. Europos Komisijos sprendimą konkurso, susijusio su preliminariosiomis sutartimis dėl kalbų mokymo Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms (Nr. HR/2020/OP/0014), dalies Nr. 3 (ispanų kalba) pirmosios vietos laimėtoju pripažinti CLL Centre de Langues-Allingua grupę (toliau – CLL grupė), o antrosios vietos – ieškovą (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės

2        2020 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede (OL 2020/S, 227–555213) paskelbus skelbimą apie pirkimą Komisija pradėjo atviro konkurso Nr. HR/2020/OP/0014 „Preliminariosios sutartys dėl kalbų mokymo Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms“ procedūrą. Pirkimas buvo padalytas į aštuonias dalis, tarp jų – pirkimo dalį Nr. 3 „Ispanų (ES) kalbos mokymas“.

3        Ginčijamo konkurso specifikacijose buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija sutartį sudarys su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu pagal šiuos sutarties sudarymo kriterijus: „Kaina“ (jai skirtas lyginamasis svoris buvo 30 %) ir „Kokybė“ (jai skirtas lyginamasis svoris buvo 70 %).

4        Sutarties sudarymo kriterijų „Kokybė“ sudarė du kriterijai, t. y. 1 kriterijus „Siūlomų kursų kokybė“ ir 2 kriterijus „Kokybės kontrolė ir darbų priežiūra“. Specifikacijose, be kita ko, buvo numatyta, kad didžiausias bendras balas už kokybę yra 100.

5        Kiekvieną iš šių dviejų kriterijų sudarė trys subkriterijai, kuriems taip pat buvo suteikti tokie lyginamieji svoriai:

1 kriterijus: Siūlomų kursų kokybė (70 balų)	2 kriterijus: Kokybės kontrolė ir darbų priežiūra (30 balų)
1.1 subkriterijus: Turinys (30 balų) 1.2 subkriterijus: Pedagoginiai įgūdžiai (30 balų) 1.3 subkriterijus: Interneto platformos (10 balų)	2.1 subkriterijus: Darbuotojų atrankos metodas (6 balai) 2.2 subkriterijus: Kokybės kontrolė (15 balų) 2.3 subkriterijus: Procedūrų organizavimas (9 balai)

6        Specifikacijose taip pat buvo numatyta, kad pasiūlymai turi gauti bent minimalų balų skaičių už kiekvieną kriterijų ir subkriterijų, t. y. 70 % kriterijui ar subkriterijui priskirtų balų. Taigi pasiūlymai turėjo gauti iš viso ne mažiau kaip 70 balų iš 100.

7        Dėl pasiūlymo pateikimo būdų specifikacijose, be kita ko, buvo numatyta, kad pasiūlymai turi būti pateikiami naudojant taikomąją programą eSubmission.

8        Šeši konkurso dalyviai, tarp jų ieškovas, pateikė pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 3.

9        2021 m. kovo 10 d. buvo parengta pasiūlymų vertinimo ataskaita, kaip numatyta 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas), 168 straipsnio 4 dalyje. Sudaryti sutartį dėl pirkimo dalies Nr. 3 buvo pasiūlyta CLL grupei ir ieškovui atitinkamai kaip pirmajam ir antrajam kontrahentui mažėjančios eilės tvarka.

10      Iš specifikacijų matyti, kad pasiūlymai skirstomi pagal geriausią kainos ir kokybės santykį.

11      Remiantis specifikacijomis, sutartis sudaroma su dviem pirmąsias vietas užėmusiais dalyviais, kurių pasiūlymai, pirma, atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius reikalavimus ir kuriuos pateikė galimybę dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje turintys konkurso dalyviai, antra, jiems neuždrausta dalyvauti konkurse ir, trečia, jie atitinka atrankos kriterijus. Užimta vieta lemia eiliškumą, pagal kurį kontrahentams siūloma sudaryti konkrečias sutartis preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpiu.

12      Atsižvelgusi į vertinimo komiteto (toliau – komitetas) rekomendacijas Komisija 2021 m. balandžio 19 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Komisija konkurso, susijusio su preliminariosiomis sutartimis dėl kalbų mokymo Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms (Nr. HR/2020/OP/0014), dalies Nr. 3 (ispanų kalba) pirmosios vietos laimėtoju pripažino CLL grupę, o antrosios vietos – ieškovą.

13      Tą pačią dieną Komisija išsiuntė ieškovui pranešimą apie procedūros rezultatus. Šiuo pranešimu jis informuotas, be kita ko, apie tai, kad jo pasiūlymas dėl pirkimo dalies Nr. 3 buvo pasirinktas preliminariajai sutarčiai sudaryti ir kad jis užėmė antrąją vietą, už kokybę gavęs 82 balus iš 100, pasiūlęs 2 670 560 EUR kainą ir iš viso surinkęs 87,40 balo iš 100. Šio pranešimo 1 priede taip pat buvo nurodyti jo pasiūlymo vertinimo pagal specifikacijose numatytus kokybės kriterijus motyvai. Galiausiai tame pranešime Komisija nurodė, kad dėl jos sprendimo galima pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme ir kad ji taikys dešimties dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminą.

14      Tą pačią dieną ieškovas, gavęs pranešimą, paprašė Komisijos jam nurodyti geriausiai įvertinto subjekto tapatybę, charakteristikas ir pranašumus.

15      2021 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku atsakydama į šį prašymą Komisija nurodė ieškovui pirmąją vietą užėmusio ir preliminariajai sutarčiai sudaryti pasirinkto konkurso dalyvio tapatybę, taip pat šio dalyvio už kokybę surinktus 94 balus iš 100, pasiūlymo kainą (3 469 020 EUR) ir tai, kad, atlikus vertinimą, jis surinko iš viso 88,89 balo iš 100.

16      Iš 2021 m. balandžio 19 ir 26 d. pranešimų matyti, kad pagal sutarties sudarymo kriterijaus „Kokybė“ subkriterijus balai pasiskirstė taip:

	CLL grupė	Instituto Cervantes
1.1 subkriterijus	28 balai iš 30	22 balai iš 30
1.2 subkriterijus	27 balai iš 30	21 balas iš 30
1.3 subkriterijus	10 balų iš 10	10 balų iš 10
2.1 subkriterijus	6 balai iš 6	6 balai iš 6
2.2 subkriterijus	14 balų iš 15	15 balų iš 15
2.3 subkriterijus	9 balai iš 9	8 balai iš 9

17      2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku atsakydama į 2021 m. gegužės 1 d. ieškovo prašymą, kuriame teigiama, kad pateiktos informacijos nepakanka Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalies reikalavimams įvykdyti, Komisija pateikė CLL grupės pasiūlymo vertinimo pagal kokybės kriterijus motyvus. Prie šio elektroninio laiško buvo pridėta CLL grupės pasiūlymo vertinimo lentelė, kurioje pateiktos komiteto pastabos dėl kiekvieno specifikacijose nurodyto sutarties sudarymo kriterijaus ir subkriterijaus. Tame elektroniniame laiške Komisija taip pat įsipareigojo laikytis naujo dešimties kalendorinių dienų preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo termino, skaičiuojant nuo kitos dienos po to, kai šis atsakymas išsiunčiamas.

18      2021 m. gegužės 25 d. raštu Komisija, darydama nuorodą į jau pateiktą informaciją ir paaiškinimus, dar pateikė paaiškinimų ir nurodė, kad atidėjimo laikotarpis jau yra pasibaigęs.

19      Per procedūrą, dėl kurios kilo šis ginčas, ieškovas platformoje eSubmission pateikė tam tikrus savo pasiūlymo elementus, paaiškinančius jame aprašytą techninį pasiūlymą ir prieinamus tik per į jį įtrauktus hipersaitus. 2021 m. balandžio 19 d. pateiktoje vertinimo lentelėje ir nurodytuose 2021 m. gegužės 10 ir 25 d. elektroniniuose laiškuose Komisija informavo ieškovą apie tai, kad atmetė šiuos elementus ir jų nevertino, motyvuodama tuo, kad jie neatitiko specifikacijų ir kad kyla rizika, jog per šiuos hipersaitus pasiūlymas gali būti pakeistas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Taigi Komisija nusprendė, kad trūksta dokumentų, kurie prieinami tik per minėtus hipersaitus (toliau – dokumentų trūkumas).

20      2021 m. birželio 7 d. Komisija pasirašė preliminariąją sutartį HR/2020/OP/0014 dėl pirkimo dalies Nr. 3 su CLL grupe, kaip pirmąja kontrahente pagal mažėjančios eilės tvarką. Tą pačią dieną Komisija pasirašė preliminariąją sutartį HR/2020/OP/0014 dėl pirkimo dalies Nr. 3 su ieškovu, kaip antruoju kontrahentu pagal mažėjančios eilės tvarką.

 Šalių reikalavimai

21      Ieškovas, palaikomas Ispanijos Karalystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

22      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl priimtinumo

23      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. rugsėjo 29 d.) Komisija, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalimi, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, motyvuodama tuo, kad ieškinys pareikštas pavėluotai.

24      Komisija teigia, kad ieškinio dėl ginčijamo sprendimo, apie kurį ieškovui pranešta 2021 m. balandžio 19 d., pareiškimo terminas baigėsi 2021 m. birželio 29 d., o ieškinys buvo pareikštas 2021 m. liepos 2 d.

25      Komisija nesutinka su ieškovo argumentu, kad pranešimo apie ginčijamą sprendimą dieną jis dar neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų pareikšti ieškinį.

26      Šiuo klausimu Komisija primena, kad SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas ieškinio pareiškimo terminas yra imperatyvus ir užtikrina teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei leidžia išvengti savivalės vykdant teisingumą.

27      Visų pirma Komisija, remdamasi 2013 m. rugsėjo 12 d. Nutartimi Ellinika Nafpigeia ir 2. Hoern / Komisija (C‑616/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:884), teigia, kad iš jurisprudencijos matyti, jog tariamas akto aiškumo ar motyvavimo trūkumas yra šio akto teisėtumo kontrolės, o ne ieškinio pareiškimo termino eigos pradžios nustatymo dalykas. Be to, iš šios nutarties matyti, kad ieškinio pareiškimo termino eigos pradžia turi būti nustatyta objektyviai, remiantis tuo, kad sužinota apie priimtą sprendimą, neatsižvelgiant į subjektyvius veiksnius, kaip antai teiginius dėl tariamų to sprendimo trūkumų.

28      Taigi Komisija nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinio pareiškimo terminas negali prasidėti, kol perkančioji organizacija objektyviai ir suprantamai nepaaiškino savo sprendimo priežasčių.

29      Ieškovas nesutinka su nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime Komisijos pateiktais argumentais ir prašo jį atmesti.

30      Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo pateikiamas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

31      Pirmiausia pažymėtina, kad jurisprudencija, kuria remiasi Komisija, grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą (žr. šio sprendimo 27 punktą), ir kuri susijusi su ieškiniu, pareikštu dėl Komisijos rašto valstybės pagalbos susigrąžinimo klausimu, nėra reikšminga, nes taisyklės, taikomos vykstant konkurso procedūroms, grindžiamos kitokio pobūdžio logika nei valstybės pagalbos susigrąžinimą reglamentuojančios taisyklės.

32      Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją, vykstant konkurso procedūroms, SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje numatytas ieškinio dėl sprendimo atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą arba, kaip nagrinėjamu atveju, sprendimo skirti šiam pasiūlymui žemesnę nei pirmoji vietą pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo motyvuoto sprendimo įteikimo momento, su sąlyga, kad konkurso dalyvis prašymą priimti motyvuotą sprendimą pateikia per protingą terminą po to, kai sužino, kad jo pasiūlymas atmestas arba, kaip nagrinėjamu atveju, kad tam pasiūlymui skirta žemesnė nei pirmoji vieta (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / EIB, T‑461/08, EU:T:2011:494, 107 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

33      Konkrečiai kalbant, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo tada, kai pranešama apie geriausiai įvertinto pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus, nes iš pradžių pateiktoje informacijoje apie atitinkamo konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimą nėra jokios informacijos apie geriausiai įvertintą pasiūlymą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Direct Way ir Direct Way Worldwide / Parlamentas, T‑126/13, EU:T:2015:819, 34–36 punktus ir 2018 m. lapkričio 15 d. Nutarties Intercontact Budapest / CdT, T‑809/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:794, 19–24 punktus).

34      Tam, kad ieškovas galėtų veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį, jam reikia bent informacijos, leidžiančios nustatyti galimus perkančiajai organizacijai priimant sprendimą padarytus pažeidimus arba, jeigu pagal prašymą suteikta informacija tebėra nepakankama, pateikti nepakankamu motyvavimu grindžiamą prieštaravimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 15 d. Nutarties Intercontact Budapest / CdT, T‑809/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:794, 25 punktą).

35      Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamu sprendimu, apie kurį ieškovui buvo pranešta 2021 m. balandžio 19 d., jis tik informuojamas apie tai, kad jo pasiūlymas užėmė antrąją vietą, ir nurodyti jam skirti balai, taip pat susijęs pasiūlymo vertinimas (žr. šio sprendimo 13 punktą). Tačiau ginčijamame sprendime nėra jokios informacijos, susijusios su aukštesnę vietą nei ieškovo pasiūlymas užėmusiu pasiūlymu, ir motyvų, iš kurių būtų matyti priežastys, kodėl ieškovo pasiūlymui buvo skirta žemesnė nei pirmoji vieta. Kadangi ginčijamame akte nebuvo jokios informacijos apie geriausiai įvertinto pasiūlymo charakteristikas ir pranašumus, pagal šio sprendimo 32 ir 33 punktuose nurodytą jurisprudenciją negalėjo būti pradedamas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas.

36      Tas pats pasakytina apie 2021 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo Komisija pranešė ieškovui tik laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo pasiūlymo kainą, už kokybės kriterijus gautą balą ir galutinį balą.

37      Kaip matyti iš šio sprendimo 11–17 punktų, tik 2021 m. gegužės 10 d. pranešimu ieškovas gavo informacijos apie CLL grupės pasiūlymo vertinimą pagal kokybės kriterijus, o tai leido jam veiksmingai pasinaudoti teise pareikšti ieškinį. Vadinasi, termino pradžia yra 2021 m. gegužės 10 d.

38      Taigi konstatuotina: kadangi ieškinys buvo pareikštas 2021 m. liepos 2 d., jis turi būti pripažintas priimtinu, todėl reikia atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

 Dėl esmės

39      Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo penkis pagrindus.

40      Pirmajame pagrinde ieškovas teigia, kad Komisija nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalį, nes neįmanoma nustatyti, kokie yra santykiniai laimėjusio pasiūlymo pranašumai.

41      Antrajame pagrinde ieškovas tvirtina, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalį, nes pasiūlymus tik atskirai palygino su specifikacijomis, užuot palyginusi ir jų techninę kokybę.

42      Trečiajame pagrinde ieškovas teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atmetė pasiūlymo elementus, kurie prieinami per į jį įtrauktą hipersaitą.

43      Subsidiariai, palyginti su pirmuoju pagrindu, ieškovas taip pat nurodo ketvirtąjį pagrindą. Šį pagrindą sudaro trys dalys:

–        pirmoje dalyje jis teigia, kad individualus jo pasiūlymo vertinimas buvo nepakankamai motyvuotas, nes neįmanoma suprasti ryšio tarp iš esmės teigiamų pastabų ir skirtų balų, taip pat padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes nėra loginio ryšio tarp vertinimo ir skirtų balų pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus,

–        antroje dalyje jis nurodo akivaizdžią vertinimo klaidą, nes Komisija dokumentų trūkumui suteikė neproporcingą reikšmę,

–        trečioje dalyje jis nagrinėja šį tariamai neproporcingą poveikį skaidrumo principo požiūriu ir tvirtina, kad Komisija a posteriori sukūrė naują vertinimo taisyklę.

44      Galiausiai penktajame pagrinde ieškovas remiasi tuo, kad buvo pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų teisės principai (viešųjų pirkimų atvėrimas kuo didesnei konkurencijai, skaidrumas ir lygybė), taip pat Finansinio reglamento 160 straipsnis ir 167 straipsnio 3 dalis, nes Komisija sutartį dėl visų pirkimo dalių sudarė su tuo pačiu konkurso dalyviu, t. y. su CLL grupe.

45      Bendrasis Teismas mano, kad visų pirma reikia kartu išnagrinėti pirmąjį pagrindą ir ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, nes juose keliamas pareigos motyvuoti klausimas. Toliau bus išnagrinėtos ketvirtojo pagrindo pirma, antra ir trečia dalys ir galiausiai atitinkamai trečiasis, antrasis ir penktasis pagrindai, susiję su ginčijamo sprendimo pagrįstumu.

 Dėl pirmojo pagrindo ir ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, susijusių su pareigos motyvuoti pažeidimu

46      Pirmajame pagrinde ir ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovas teigia, kad Komisija nenurodė pakankamų motyvų, kaip tai suprantama pagal Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalį, susijusių su pasiūlymų santykinių pranašumų lyginamąja analize ir individualia jo pasiūlymo analize. Ieškovas daugiausia dėmesio skiria 1 kriterijui „Siūlomų kursų kokybė“, o konkrečiau – vertinimams pagal 1.1 subkriterijų „Turinys“ ir 1.2 subkriterijų „Pedagoginiai įgūdžiai“.

47      Pirma, pateikdamas pirmąjį pagrindą ieškovas teigia, kad Komisija pateiktuose motyvuose aiškiai nenurodė CLL grupės pasiūlymo charakteristikų ir pranašumų, nes iš CLL grupės ir ieškovo pasiūlymų vertinimo matyti, kad jų kokybė yra iš esmės lygiavertė arba beveik tolygi, t. y. tokia pati arba panaši, o gal net geriausia yra ieškovo pasiūlymo kokybė, nors ieškovo pasiūlymas įvertintas tokiais balais, kurie, priešingai, rodo didelius kokybės skirtumus.

48      Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pažymi, kad iš Komisijos nurodytų motyvų nematyti kokių nors reikšmingų kriterijaus pagrindinio elemento kokybės trūkumų arba tiek susikaupusių kokybės trūkumų, kad būtų galima pagrįsti ieškovo pasiūlymo įvertinimą vos patenkinamu balu. Be to, tai, kad komitetas nevertino kai kurių ieškovo pasiūlymo dokumentų dėl to, kad jie buvo prieinami per hipersaitus, taip pat neleidžia suprasti didelio balų skirtumo, nes šis paaiškinimas vertinimo lentelėje nėra skiriamasis požymis ir susijęs tik su tam tikrais pasiūlymo elementais, t. y. užduočių turiniu.

49      Antra, dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, kiek ji susijusi su pareigos motyvuoti pažeidimu, ieškovas teigia, kad už nagrinėjamus subkriterijus skirtas labai žemas balas nedera su tuo, kaip jie buvo įvertinti atskirai, t. y. labai teigiamai dėl kiekvienos šių subkriterijų sudedamosios dalies. Šiuo klausimu iš Komisijos nurodytų motyvų neįmanoma nustatyti konkretaus kokybės trūkumo, dėl kurio galėjo būti pagrįstai atimta daug balų.

50      Ieškovas ginčija tai, kad dokumentų trūkumas galėjo būti laikomas kokybės trūkumu, galinčiu pagrįsti atimtus balus. Pirma, jis pažymi, kad dokumentų trūkumas, suformuluotas lygiai taip pat kaip dėl 1.1 subkriterijaus, yra nurodytas vertinant ir 2.3 subkriterijų, tačiau dėl pastarojo subkriterijaus pasiūlymas įvertintas prasčiau tik vos daugiau nei dešimtadaliu (8 balais iš 9). Antra, ieškovas teigia, kad dėl 1.1 ir 1.2 subkriterijų Komisija dokumentų trūkumą laikė ypač dideliu ir savaime pateisinančiu neigiamą pasiūlymo vertinimą, nes Komisija negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi dokumentų trūkumo poveikis kitiems subkriterijams ir koks yra kitų silpnųjų ar neigiamų aspektų santykinis poveikis 1.1 ir 1.2 subkriterijų vertinimui balais.

51      Šiuo klausimu ieškovas tvirtina, kad Komisijos atliktas vertinimas buvo suskaidytas pagal kiekvieną subkriterijaus elementą ir jo sudedamąją dalį. Jis konkrečiai nurodo, kad dokumentų trūkumas turėjo įtakos tik vienai iš elementų sudedamųjų dalių, nustatytų tiek dėl 1.1 subkriterijaus, tiek dėl 1.2 subkriterijaus, taigi galėjo turėti nežymų poveikį. Ieškovas mano, kad nors subkriterijų elementų ir jų sudedamųjų dalių lyginamieji svoriai nebuvo nustatyti, tai nereiškia, kad jų santykinės reikšmės vertinant pasiūlymus gali labai skirtis, jeigu apie tai nebuvo paskelbta pirkimo dokumentuose. Be to, tai pažeidė konkurso dalyvių teisėtus lūkesčius. Vis dėlto dokumentų trūkumo poveikis tebelieka nenustatytas, nes neįmanoma suprasti, ar dokumentų trūkumas paveikė visus elementus, ar tik kai kuriuos iš jų.

52      Be to, ieškovas teigia, kad pagal 1.3, 2.1, 2.2 ir 2.3 subkriterijus jo pasiūlymas buvo įvertintas vartojant lygiavertes ar panašias formuluotes kaip ir vertinant pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus. Vis dėlto pagal tuos pirmuosius keturis subkriterijus jo pasiūlymas surinko didžiausią arba beveik didžiausią galimą balų sumą.

53      Ispanijos Karalystė, įstojusi į bylą palaikyti ieškovo reikalavimų, visiškai pritaria jo argumentams.

54      Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies Ispanijos Karalystė taip pat teigia, kad, neįvertinus „tam tikrų dokumentų“, neįmanoma sužinoti tikslių priežasčių, dėl kurių buvo atimta konkreti balų suma.

55      Ispanijos Karalystė pažymi, kad skaidrumo trūkumas, dėl kurio gali būti nuslėptas motyvavimo savavališkas pobūdis, pasireiškia tuo, kad neįmanoma sužinoti, pirma, kokių per hipersaitus prieinamų pasiūlymo dokumentų specifinių aspektų Komisija neįvertino, antra, kiek šių aspektų nėra pateiktame pasiūlyme, ir, trečia, kodėl dėl negalėjimo susipažinti su užduočių internete turiniu konkrečiai netenkama balų. Kitaip tariant, neaišku, kodėl vertinant pagal 1.1 subkriterijų iš ieškovo buvo atimti 8 balai, o ne, pavyzdžiui, 5 balai arba 12 balų.

56      Komisija nesutinka tiek su ieškovo, tiek su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti pirmąjį pagrindą bei ketvirtojo pagrindo pirmą dalį.

57      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pirmajame pagrinde ieškovas iš esmės teigia, kad neįmanoma suprasti, kokiais konkrečiais CLL grupės techninio pasiūlymo elementais remiantis jos pasiūlymas buvo įvertintas geriau nei ieškovo pasiūlymas.

58      Be to, dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, kiek ji susijusi su pareigos motyvuoti pažeidimu, ieškovas teigia, kad neįmanoma suprasti, koks yra ryšys tarp atimtos reikšmingos balų sumos ir gana teigiamo jo pasiūlymo vertinimo, visų pirma, kiek dėl dokumentų trūkumo konkrečiai netenkama balų.

59      Be to, ieškovas ir Ispanijos Karalystė iš esmės teigia, kad nepakankamas motyvavimas užkerta kelią teisminei Komisijos vertinimo kontrolei.

60      Šioje byloje Bendrasis Teismas turi išnagrinėti, ar Komisijos pateikti motyvai yra pakankami.

61      Pirmiausia pažymėtina, kad šalys neginčija, jog vertinimo lentelėse yra pateikti motyvai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovas dubliko 11 punkte pripažįsta, jog neabejotinai gali suprasti, kad jo pasiūlymas buvo prasčiau įvertintas pagal įvairius sutarties sudarymo kriterijus.

–       Dėl tariamo negalėjimo sužinoti laimėjusio pasiūlymo santykinių pranašumų

62      Iš pradžių reikėtų, pirma, nurodyti jurisprudencijoje įtvirtintus principus, susijusius su Komisijos pareigos motyvuoti viešojo paslaugų pirkimo srityje apimtimi, ir, antra, patikrinti, ar nagrinėjamu atveju Komisija teisingai taikė šiuos principus.

63      Šiuo klausimu iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad jeigu, kaip šiuo atveju, Sąjungos institucijos turi plačią diskreciją, Sąjungos teisės sistemos suteiktų garantijų užtikrinimas per administracines procedūras turi dar didesnę svarbą. Tarp šių garantijų visų pirma yra kompetentingos institucijos pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimus (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Ricoh Belgium / Taryba, T‑691/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:641, 33 punktas ir 2021 m. vasario 10 d. Sprendimo Sophia Group / Parlamentas, T‑578/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:77, 162 punktas).

64      Vis dėlto iš perkančiosios organizacijos negalima reikalauti, kad ji dalyviui, kurio pasiūlymas nelaimėjo, pirma, ne tik pateiktų šio pasiūlymo atmetimo motyvus, bet ir išsamiai aprašytų, kaip atliekant jo pasiūlymo vertinimą buvo atsižvelgta į kiekvieną pasiūlymo sudedamąją dalį, ir, antra, pranešdama, kokios yra laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, išsamiai palygintų laimėjusį pasiūlymą ir nelaimėjusio dalyvio pasiūlymą (2018 m. gegužės 3 d. Sprendimo EUIPO / European Dynamics Luxembourg ir kt., C‑376/16 P, EU:C:2018:299, 57 punktas; 2020 m. spalio 14 d. Sprendimo Close ir Cegelec / Parlamentas, C‑447/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:826, 37 punktas ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Global Translation Solutions / Komisija, T‑404/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:654, 126 punktas).

65      Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eurosupport – Fineurop support / EIGE (T‑450/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:137) 50 punkte, pasiūlymui suteikti balai, kuriais remiantis bus nustatyta jo vieta, iš esmės turi atspindėti vertintojų pastabose nurodytus pranašumus ir trūkumus. Vis dėlto negalima reikalauti, kad perkančioji organizacija nurodytų tiek trūkumus, tiek pranašumus. Be kita ko, iš 2013 m. spalio 15 d. Sprendimo European Dynamics Belgium ir kt. / EMA (T‑638/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:530) 49 punkto galima daryti išvadą, kad Komisija nebūtinai privalo pateikti konkrečias neigiamas pastabas, bet pakanka, kad nelaimėjęs dalyvis galėtų suprasti, kodėl laimėjęs pasiūlymas yra pranašesnis už nelaimėjusį pasiūlymą.

66      Dėl to Sąjungos teismas, remdamasis specifikacijomis ir sprendimo sudaryti sutartį motyvavimu, turi galėti patikrinti atitinkamą skirtingų techninių sutarties sudarymo kriterijų ir subkriterijų lyginamąjį svorį atliekant vertinimą, t. y. apskaičiuojant bendrą balų sumą, ir minimalią bei maksimalią balų sumą už kiekvieną iš šių kriterijų ar subkriterijų (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 21 ir 29 punktus; taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / EUIPO, T‑556/11, EU:T:2016:248, 250 punktą).

67      Konkrečiai kalbant, konstatuota, kad Komisija iš principo privalo paaiškinti, kodėl balai skirti už subkriterijų podalius, kai specifikacijose šiems podaliams numatytas konkretus kiekybinis lyginamasis svoris (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 29 punktą ir 2016 m. balandžio 27 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / EUIPO, T‑556/11, EU:T:2016:248, 250 punktą).

68      Taigi iš ieškovui pateiktų komiteto pastabų turi būti, pirma, galima lyginamuoju būdu nustatyti, kiek ieškovas ir laimėjęs konkurso dalyvis gavo balų, kiekvienu atveju suskirstytų pagal subkriterijus, ir kiekvieno subkriterijaus lyginamąjį svorį atliekant bendrą vertinimą ir, antra, dėl kiekvieno sutarties sudarymo kriterijaus paaiškinti, kokiais subkriterijais remdamasi Komisija nusprendė, kieno pasiūlymas yra geriausias – ar laimėjusio konkurso dalyvio, ar ieškovo (2012 m. spalio 4 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑629/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:617, 21 ir 29 punktai; taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Sprendimo European Dynamics Luxembourg ir kt. / EUIPO, T‑556/11, EU:T:2016:248, 250 ir 251 punktai).

69      Atsižvelgiant į šiuos jurisprudencijoje įtvirtintus principus, reikia išnagrinėti, ar nagrinėjamu atveju Komisija įvykdė pareigą motyvuoti.

70      Pirma, prieš pradedant analizuoti vertinimo lenteles reikia išnagrinėti reikšmingas specifikacijų nuostatas. Šioje byloje nagrinėjama preliminarioji sutartis susijusi su Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms skirtais kalbų mokymais. Dėl 1 kriterijaus „Siūlomų kursų kokybė“ pažymėtina, kad specifikacijose numatyta, jog konkurso dalyvis, remdamasis konkretaus atvejo tyrimu, turi pateikti perkančiajai organizacijai skirtų standartinių kursų aprašymą. Kokybė vertinama pagal kokybės subkriterijus, taikomus atsižvelgiant į atvejo tyrimą, kurį konkurso dalyviai turi pateikti kartu su savo pasiūlymu.

71      Subkriterijų „Turinys“ sudaro keturi papunkčiai, į kuriuos komitetas turi atsižvelgti atlikdamas vertinimą. Pirmas papunktis „A. Tikslai“ apima, be kita ko, klausimus, susijusius su įgūdžiais, kurie įgyjami per kursus, ir tai, kiek siūlomų kursų tikslai yra susiję su konkrečių įgūdžių reikalavimais. Antru papunkčiu „B. Tikslinė grupė“ siekiama patikrinti, kiek siūlomi kursai atitinka konkrečios grupės poreikius. Trečias papunktis „Turinio išdėstymas“ iš esmės susijęs su turinio suskirstymu į patogias naudoti dalis, jų seka ir turiniu. Ketvirtame papunktyje „Mokomosios medžiagos kokybė“, be kita ko, klausiama, kiek mokomoji medžiaga atitinka tikslus, yra skirta suaugusiesiems ir joje nėra klaidų. Kiekvieną papunktį sudaro tam tikros pastraipos, t. y. elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant vertinimą.

72      1.2 subkriterijų „Pedagoginiai įgūdžiai“ sudaro trys aprašomieji papunkčiai. Pirmu papunkčiu „A. Dėstytojų vaidmuo“ siekiama nustatyti teigiamas dėstytojų savybes. Antrame papunktyje „B. Vertinimas“, be kita ko, klausiama, kiek į pamoką įtraukiamos konstruktyvios pastabos ir nuolatinis vertinimas. Paskutiniame papunktyje „Metodika“, be kita ko, klausiama, kiek metodika yra paremta bendradarbiavimu ir bendravimu, ir ar ji skatina įsitraukti į kalbos mokymąsi.

73      Kiti kriterijai ir subkriterijai, dėl kurių šis ieškinys nepareikštas, yra tokie: 1.3 subkriterijus „Interneto platformos“, susijęs su konkurso dalyvių siūlomų e. mokymosi platformų veikimu ir naudingumu, ir 2 kriterijus „Kokybės kontrolė ir darbų priežiūra“, padalytas į tris subkriterijus, t. y. 2.1 subkriterijų „Darbuotojų atrankos metodas“, 2.2 subkriterijų „Kokybės kontrolė“ ir 2.3 subkriterijų „Procedūrų organizavimas“.

74      Antra, reikia išnagrinėti 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. Komisijos raštus, išsiųstus ieškovui gavus jo prašymą pateikti papildomos informacijos dėl jo pasiūlymo atmetimo, siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į šio sprendimo 62–68 punktuose nurodytus principus, jis iš tikrųjų galėjo suprasti savo pasiūlymo ir CLL grupės pasiūlymo pranašumus ir trūkumus, nustatytus atliekant vertinimą pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus.

75      Visų pirma dėl 1.1 subkriterijaus „Turinys“ pažymėtina, kad ieškovas surinko 22 balus iš 30. Ieškovo pasiūlymas apibūdintas kaip geras ir atitinkantis lūkesčius dėl daugumos aspektų. CLL grupė surinko 28 balus iš 30. Jos pasiūlymas apibūdintas kaip puikus ir viršijantis lūkesčius dėl daugumos aspektų, įskaitant labai svarbius ir aktualius aspektus.

76      Dėl kursų tikslų komitetas nusprendė, kad CLL grupės pasiūlymas, kiek jis apibūdintas kaip numatantis „labai aktualų socialinių ir kultūrinių temų sąrašą“, yra geresnis nei ieškovo pasiūlymas. Dėl turinio išdėstymo komitetas nusprendė, kad CLL grupės pasiūlymas yra geresnis, nes jame siūloma labai gera šio turinio seka ir jį įtrauktas nuotolinis mokymas, kuriuo siekiama sustiprinti ir parengti pamokas klasėse. Komiteto nuomone, atvejo tyrimas taip pat užtikrina „tinkamą“ teorijos ir praktikos pusiausvyrą. Be to, komitetas pabrėžė, kad atvejo tyrimas apima novatoriškus aspektus. Komitetas taip pat pažymėjo, kad pamokų planas yra labai išsamus ir labai aiškios struktūros. Galiausiai komitetas nurodė, kad kursų modelis yra labai aktualus. Tačiau dėl mokomosios medžiagos kokybės komitetas tik nurodė, kad ši medžiaga atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius ir kad joje yra interneto dėmuo, apimantis „daug“ papildomos medžiagos.

77      Kartu dėl ieškovo pasiūlymo komitetas konstatavo, kad jame pateiktas aktualus įvairių rūšių mokomosios medžiagos aprašymas ir kad ieškovas pasiūlė internete prieinamą vadovėlį su prieiga prie platformos, kurioje yra įvairios medžiagos. Komiteto teigimu, ieškovas taip pat išvardijo kelias skaitmenines priemones, kuriomis skatinamas savarankiškas mokymasis. Dėl likusios mokomosios medžiagos komitetas nusprendė, kad negali įvertinti ieškovo pasiūlyme elektronine forma pateiktos mokomosios medžiagos turinio.

78      Dėl tikslinės grupės elemento pažymėtina, kad ieškovo pasiūlymas apibūdintas labiau teigiamai nei CLL grupės pasiūlymas, nes vertinimo lentelėje nurodyta, kad pasiūlyme tikslinei grupei taikomos panašios vertybės ir kad numatyta mokyti konkrečių dalykų, taip pat kultūros ir civilizacijos dalykų. Be to, dėl turinio išdėstymo pažymėtina, kad ieškovo pasiūlymas įvertintas prasčiau, nes jame pateikiamas „trumpas, bet aiškus“ turinio aprašymas, kiek tai susiję su pamokomis klasėse. Komitetas taip pat pažymėjo, kad savarankiško mokymosi turinys nenurodytas ir kad novatoriškus aspektus galima pamatyti „tai šen, tai ten“. Galiausiai dėl mokomosios medžiagos kokybės komitetas nurodė, kad negalėjo įvertinti per hipersaitus prieinamų užduočių turinio. Vis dėlto jis pažymėjo, kad koncepcijoje pateiktas skaitmeninių priemonių, kuriomis skatinama savarankiškai mokytis, sąrašas.

79      Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 75–78 punktų, susijusių su 1.1 subkriterijumi „Turinys“, komitetas nurodė tiek CLL grupės pasiūlymo teigiamus aspektus, tiek ieškovo pasiūlymo silpnąsias vietas ar trūkumus.

80      Dėl 1.2 subkriterijaus „Pedagoginiai įgūdžiai“ primintina, kad ieškovas surinko 21 balą iš 30. Jo pasiūlymas apibūdintas kaip geras ir atitinkantis lūkesčius. CLL grupė surinko 27 balus iš 30. CLL grupės pasiūlymas apibūdintas kaip puikus ir viršijantis lūkesčius dėl įvairių aspektų, jame taip pat nurodyti keli papildomi svarbūs aspektai.

81      Dėl dėstytojų vaidmens komitetas pažymėjo, kad CLL grupės pasiūlyme jų vaidmuo yra „ypač“ gerai apibrėžtas ir aiškus. Dėstytojai naudotų tiesiogines ir netiesiogines strategijas, kad padėtų dalyviams įgyti kalbinį savarankiškumą. Be to, dėstytojas sudarytų labai geras mokymosi sąlygas. Dėl vertinimo aspekto komitetas pažymėjo, kad CLL grupė „labai profesionaliai“ užtikrintų nuolatinį vertinimą ir „labai gerai“ apibrėžtų vertinimo metodus, kurie būtų „labai“ aktualūs ir teisingi.

82      Be to, dėl žinių vertinimo pažymėtina, kad komitetas nurodė, jog ieškovo pasiūlymas buvo pranašesnis tik vienu aspektu, t. y. tai, kad jo pasiūlyme nurodytas nuolatinis vertinimas ir grįžtamasis ryšys (angl. feedback), „leidžia pritaikyti turinį prie“ besimokančių asmenų „poreikių“, siekiant „padėti formuoti ir skatinti“ motyvaciją ir savarankiškumą. Vis dėlto komitetas pažymėjo, kad ieškovo pasiūlyme metodai apibrėžti „glaustai“ ir kad jie tik „aktualūs ir teisingi“. Be to, komitetas nurodė, kad buvo pateikta su mokymu susijusių baigiamųjų egzaminų ir vertinimo kriterijų elektroninė versija, todėl jų nebuvo galima įvertinti. Dėl paskutinio elemento, susijusio su metodika, pažymėtina, kad vertinimai yra identiški, išskyrus pastabą dėl ieškovo pasiūlymo, pagal kurią „konkurso dalyvis išsamiai aprašo mokymosi metodus“.

83      Konstatuotina, kad nors vertinimai pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus yra glausti, visų pirma, atsižvelgiant į šio sprendimo 65 punkte nurodytą jurisprudenciją, galima suprasti, kad yra keli šio sprendimo 76 ir 81 punktuose išdėstyti aspektai, kuriais CLL grupės pasiūlymo kokybė geresnė nei ieškovo. Be to, galima sužinoti, koks yra ieškovo pasiūlymo kokybės lygis, o jis žemesnis. Galiausiai negalima neatsižvelgti į tai, kad dokumentų trūkumas, susijęs su svarbiu kalbos kursų elementu, t. y. užduotimis, nurodytas kaip ieškovo pasiūlymo trūkumas, dėl kurio netenkama balų. Taigi reikia atmesti ieškovo argumentą, grindžiamą tuo, kad nėra galimybės sužinoti laimėjusio pasiūlymo santykinių pranašumų.

84      Dėl tos pačios priežasties reikia atmesti ieškovo argumentą, kad Komisija tiksliai nenurodė konkretaus techninio pasiūlymo, pagrindžiančio „puikų“ vertinimą ir leidžiančio atskirti vieną pasiūlymą nuo kito.

85      Kadangi komitetas nustatė, kad laimėjęs pasiūlymas buvo kokybiškai geresnis keliais aspektais, reikia atmesti ir ieškovo argumentą, kad dokumentų trūkumas yra vienintelis motyvas, dėl kurio Komisija pasirinko CLL grupės pasiūlymą.

–       Dėl Komisijos tariamos pareigos paaiškinti dokumentų trūkumo poveikį balų atėmimui

86      Toliau reikia išnagrinėti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su negalėjimu sužinoti, kokia tiksli balų suma buvo atimta dėl dokumentų trūkumo.

87      Šiuo klausimu pirmiausia reikia atmesti ieškovo nuorodą į jurisprudenciją, suformuotą 2019 m. kovo 5 d. Sprendime Yellow Window / EIGE (T‑439/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:136, 73 ir 74 punktai) ir 2019 m. kovo 5 d. Sprendime Eurosupport – Fineurop support / EIGE (T‑450/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:137, 49 ir 50 punktai), pagal kurią turi būti ryšys tarp pastabų, kuriose nurodomi pranašumai ir trūkumai, ir balų, skirtų pagal šiuos kriterijus ir subkriterijus. Iš tiesų ši nurodyta jurisprudencija yra nereikšminga, nes ji susijusi su konkrečiomis aplinkybėmis, kurios skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Jurisprudencija, į kurią daromos nuorodos, visų pirma susijusi su situacija, kai vertinimo komiteto pastabose aiškiai nenurodyta, ar balai už konkretų kriterijų arba subkriterijų buvo atimti dėl to paties trūkumo, už kurį jie jau buvo atimti, o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad taip nėra, nes tarp dokumentų trūkumo ir vertinimo šiuo klausimu yra ryšys.

88      Dėl tų pačių priežasčių taip pat reikia atmesti ieškovo nuorodą į 2016 m. balandžio 27 d. Sprendime European Dynamics Luxembourg ir kt. / EUIPO (T‑556/11, EU:T:2016:248) suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią ryšys tarp konkrečių neigiamų pastabų ir atimtų balų turi būti paaiškintas, jeigu perkančioji organizacija, pirma, pirkimo sąlygose nurodė taikytinus sutarties sudarymo kriterijus ir subkriterijus, taip pat aplinkybes ar aspektus, į kuriuos bus atsižvelgta, ir, antra, konkrečius vertinimus susieja su tuo, kaip pasiūlymas atitinka šiuos kriterijus, subkriterijus ar aplinkybes.

89      Ši jurisprudencija taip pat nereikšminga, nes faktinės aplinkybės, kuriomis ji suformuota, skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ieškovui pranešė apie visus jam skirtus balus, suskirstytus pagal subkriterijus, su konkrečiomis pastabomis. Tačiau ankstesnėje byloje perkančioji organizacija taikė matematinę formulę, skirdama balo dalis už subkriterijus ar papunkčius ir pateikdama konkrečius neigiamus vertinimus šiuo klausimu, nors apie ieškovės ir laimėjusių konkurso dalyvių gautų balų sumą ir tai, kaip jie buvo suskirstyti pagal subkriterijus, nepranešė.

90      Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, kaip teisingai teigia Komisija tripliko 56 ir 57 punktuose, specifikacijose nenustatyta, kokie yra kiekvieno subkriterijaus aprašymo sudedamųjų dalių lyginamieji svoriai, nes tai yra ne atskirai vertintini „subkriterijaus punktai“, o kiekvieno subkriterijaus turinio aprašymas. Vadinasi, galiausiai svarbu ne tai, kad konkretus lyginamasis svoris būtų susietas su kiekviena vertinant pateikta teigiama ar neigiama pastaba, bet veikiau tai, kad ieškovas galėtų suprasti priežastis, dėl kurių Komisija jo pasiūlymui skyrė balus už kiekvieną subkriterijų, o tokią galimybę jis iš tikrųjų turėjo.

91      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad komitetas nurodė laimėjusio pasiūlymo santykinius pranašumus pagal kiekvieną subkriterijų ir kad šiuo atveju negalima reikalauti, kad Komisija kiekvienai teigiamai ar neigiamai pastabai, susijusiai su tam tikrais aprašomaisiais papunkčiais, priskirtų konkretų lyginamąjį svorį.

–       Dėl to, kad Bendrasis Teismas tariamai negali atlikti vertinimo kontrolės

92      Galiausiai reikia išnagrinėti ieškovo argumentą, iš esmės grindžiamą principais, kylančiais iš šio sprendimo 88 punkte nurodytos jurisprudencijos, ir šio sprendimo 55 punkte nurodytą Ispanijos Karalystės argumentą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas tariamai negali atlikti kontrolės pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintą veiksmingos teisminės gynybos principą.

93      Pirma, Ispanijos Karalystė teigia, kad dėl pakartotinai ir sąmoningai vartojamų tariamai netikslių formuluočių, kaip antai „tam tikros turinio dalys“ arba „tam tikri pasiūlymo elementai“, ir apskritai pernelyg lakoniškų motyvų neįmanoma patikrinti Komisijos atlikto vertinimo.

94      Šiuo klausimu, atsižvelgiant į Sąjungos teismo pareigą patikrinti, ar institucijų sprendimai nebuvo priimti savavališkai, nepakanka paprasčiausiai teigti, kad ieškovas iš tikrųjų galėjo suprasti, kad atmetus jo pasiūlymo dalį jis neteko galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kaip iš esmės teigia Komisija, atsakydama į pirmąjį ieškinio pagrindą. Motyvai turi būti reikšmingi ir nuoseklūs, kad Sąjungos teismas galėtų patikrinti jų pagrįstumą.

95      Visų pirma primintina, kad šio sprendimo 83 punkte konstatuota, jog vertinimai nėra identiški, o juose yra aiškių ir nedviprasmiškų skirtumų, iš kurių, nepaisant glaustumo, matyti laimėjusio pasiūlymo santykiniai pranašumai.

96      Be to, didelis skirtumas tarp techniniams pasiūlymams skirtų balų, t. y. 12 balų skirtumas, taip pat nepatvirtina to, kad turi būti taikomas aukštesnis pareigos motyvuoti standartas, kaip nurodyta 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Ricoh Belgium / Taryba (T‑691/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:641, 63 punktas) ir 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendime European Dynamics Luxembourg ir Evropaïki Dynamiki / Parlamentas (T‑164/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:906, 50 punktas).

97      Galiausiai taip pat primintina, kad pagal ankstesnės redakcijos Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalį, atitinkančią dabartinės redakcijos Finansinio reglamento 170 straipsnio 3 dalį, reikalaujama, kad perkančioji organizacija konkurso nelaimėjusiam dalyviui nurodytų tikrąsias jo pasiūlymo atmetimo priežastis. Be to, pateikti motyvai turi atspindėti realią vertinimo procedūros eigą. Motyvai, kuriuose nenurodytas tikrasis sprendimo atmesti pasiūlymą pagrindas ir tiksliai neatspindėta, kaip buvo įvertintas atmestas pasiūlymas, yra neskaidrūs ir neatitinka ankstesnės redakcijos Finansinio reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Teisingumo Teismas, T‑272/06, EU:T:2008:334, 42 ir 43 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Ricoh Belgium / Taryba, T‑691/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:641, 39 punktą).

98      Šiuo klausimu ieškovas ir Ispanijos Karalystė neįrodė, kad motyvai neatspindi realios vertinimo procedūros eigos. Be to, primintina, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 83 punkte, ginčijamame sprendime yra motyvų, susijusių su jo tikrojo pagrindo nustatymu.

99      Vadinasi, reikia atmesti ieškovo ir Ispanijos Karalystės argumentą, kad nagrinėjami motyvai užkerta kelią bet kokiai teisminei kontrolei.

100    Antra, pabrėždamas, kad kiekvienas subkriterijus suskirstytas į papunkčius ir podalius, ieškovas teigia, kad vertindama pasiūlymus Komisija negalėjo kuriam nors pasiūlymo elementui suteikti labai skirtingą lyginamąjį svorį, nes apie šį konkretų svorį nebuvo paskelbta specifikacijose. Ieškovas pažymi, kad Komisija pažeidė konkurso dalyvių teisėtus lūkesčius taip, kad konkretus pasiūlymo elemento lyginamasis svoris galėjo turėti įtakos pasiūlymo vertinimui, nors apie tai minėtuose dokumentuose nebuvo paskelbta.

101    Pirmiausia reikia iš karto atmesti ieškovo argumentą, grindžiamą tariamu jo teisėtų lūkesčių pažeidimu, dėl kurio jis nepateikia jokių paaiškinimų ar įrodymų.

102    Lygiai taip pat dėl klausimo, ar Komisija pasiūlymo elementui suteikė konkretų lyginamąjį svorį, iš anksto apie tai nepaskelbusi specifikacijose, reikia tik konstatuoti, kad nagrinėjamose specifikacijose nebuvo nustatyta papunkčio lyginamojo svorio. Todėl ieškovas negali nurodyti pareigos motyvuoti pažeidimo, remdamasis tuo, kad Komisija nepaaiškino, kokį lyginamąjį svorį ji suteikė pasiūlymo elementui. Iš tiesų specifikacijose numatytuose papunkčiuose tik aprašyti techninio pasiūlymo aspektai, į kuriuos komitetas atsižvelgė skirdamas bendrą balą, o jų konkretus lyginamasis svoris pagal subkriterijus nenurodytas. Taigi reikia atmesti argumentą, grindžiamą skaidrumo trūkumu, kiek tai susiję su balų skyrimu už subkriterijų papunkčius.

103    Be to, nors Komisija netiesiogiai pripažino šios ieškovo pozicijos pagrįstumą, nes teigė, kad dokumentai buvo svarbūs, kartu pridurdama, kad dokumentų trūkumas neturėjo tokios pačios įtakos vertinant pagal kitus subkriterijus, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 64 punkte nurodytą jurisprudenciją negalima reikalauti, kad ši institucija paaiškintų, kaip įvertino kiekvieną pasiūlymo elementą.

104    Taigi pirmąjį pagrindą ir ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su pareigos motyvuoti pažeidimu, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

 Dėl likusios ketvirtojo pagrindo dalies, grindžiamos akivaizdžia vertinimo klaida dėl nelogiško, neproporcingo ir neskaidraus ryšio tarp vertinimo ir skirtų balų už 1.1 ir 1.2 subkriterijus

105    Dėl likusios ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, kiek ji susijusi su akivaizdžia vertinimo klaida, ieškovas teigia, kad tarp vertinimo ir skirtų balų nėra loginio ryšio, nes pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus atlikti Komisijos vertinimai yra iš esmės teigiami.

106    Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje ieškovas teigia, kad tariamo dokumentų trūkumo poveikis balams, skirtiems už 1.1 ir 1.2 subkriterijus, yra neproporcingas, atsižvelgiant į vertinimo formuluotes.

107    Viena vertus, ieškovas nurodo, kad žodžiais išreikštas jo pasiūlymo vertinimas veikiau yra teigiamas dėl kiekvieno iš keturių 1.1 subkriterijaus podalių. Kita vertus, jis pažymi, kad už nagrinėjamą subkriterijų skirti 22 balai iš 30 vos viršija 70 % ribą, t. y. minimalų kokybės reikalavimą, nepaisant iš esmės labai teigiamų techninio pasiūlymo vertinimų, pagal kuriuos techninis pasiūlymas viršija minimalų reikalavimą.

108    Ieškovui atrodo, kad toks atotrūkis tarp vertinimo ir už šį subkriterijų skirtų balų pateisinamas tik dokumentų trūkumu ir tuo, kad jis iš dalies galėjo turėti įtakos tam tikrų techninių pasiūlymų patikrinimui. Vis dėlto ieškovas nurodo, kad negali suprasti, kaip dėl dokumentų trūkumo gera kokybė galiausiai galėjo sumažėti iki patenkinamos, nes dokumentų trūkumas susijęs tik su pavyzdiniais techninio pasiūlymo, kuris taip pat buvo teigiamai įvertintas pagal du 1.1 subkriterijaus podalius, elementais.

109    Toliau ieškovas pateikia tą pačią analizę dėl 1.2 subkriterijaus, kurio trys sudedamosios dalys taip pat įvertintos teigiamai, o dokumentų trūkumas susijęs tik su viena iš šių trijų dalių. Nors šis dokumentų trūkumas techniškai galėjo turėti įtakos trečdaliui lyginamųjų svorių ir šios dalies vertinimas buvo iš esmės labai teigiamas, pasiūlymas surinko tik 21 balą iš 30, o tai minimali riba, kurią pasiekus techninis pasiūlymas gali būti vertinamas daugių daugiausia patenkinamai.

110    Ketvirtojo pagrindo trečioje dalyje ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė skaidrumo principą, nes pirkimo dokumentuose nebuvo paskelbta, koks konkretus lyginamasis svoris suteiktas kriterijaus elementui, kuriam turėjo įtakos dokumentų trūkumas.

111    Ispanijos Karalystė pritaria ieškovo argumentams dėl likusios ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte.

112    Komisija nesutinka su šiais argumentais ir prašo atmesti ketvirtąjį pagrindą.

113    Nagrinėjamu atveju pirmiausia konstatuotina, kad ieškovas, ketvirtojo pagrindo pirmą dalį iš pradžių siejęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, vėliau ją grindė akivaizdžia vertinimo klaida. Iš tiesų ieškinyje ieškovas teigia, kad loginis ryšys tarp vertinimų ir skirtų balų nėra pakankamai motyvuotas. Tačiau dublike jis teigia, kad tai, jog nėra loginio ryšio tarp vertinimo ir skirtų balų, yra akivaizdi vertinimo klaida. Beje, jis tai patvirtino per teismo posėdį, atsakydamas į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą.

114    Dėl šių dublike pateiktų naujų argumentų, susijusių su ketvirtojo pagrindo pirma dalimi, priimtinumo pažymėtina, kad reikia išnagrinėti, ar jais papildomas anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytas pagrindas ir ar jie glaudžiai su juo susiję, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį. Remiantis jurisprudencija, tam, kad naujas argumentas būtų laikomas papildančiu anksčiau pateiktą pagrindą ar prieštaravimą, jis turi būti taip glaudžiai susijęs su ieškinyje iš pradžių pateiktais pagrindais ar prieštaravimais, kad jį būtų galima laikyti suformuluotu įprastai vykstant ginčams per teismo procesą (žr. 2022 m. liepos 13 d. Sprendimo Delifruit / Komisija, T‑629/20, EU:T:2022:448, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad naujas argumentas yra glaudžiai susijęs su ketvirtojo pagrindo antra dalimi, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl ryšio tarp vertinimo ir balų skyrimo, ir plačiąja prasme su trečiuoju ieškinio pagrindu, kuris taip pat grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. Vadinasi, šis argumentas turi būti laikomas priimtinu.

116    Dėl ketvirtojo pagrindo pirmos dalies pagrįstumo primintina, kad šio sprendimo 83 punkte konstatuota, jog Komisija paaiškino tiek CLL grupės pasiūlymo santykinius pranašumus ir charakteristikas, tiek ieškovo pasiūlymo trūkumus. Taigi buvo nustatyta, kad dokumentų trūkumas nėra vienintelis trūkumas, pagrindžiantis atimtus balus vertinant ieškovo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina: kadangi Komisija nurodė kelis ieškovo pasiūlymo trūkumus, balų atėmimas negali būti laikomas akivaizdžiai neatitinkančiu nustatytų trūkumų. Vadinasi, reikia atmesti ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su akivaizdžia vertinimo klaida.

117    Be to, dėl ketvirtojo pagrindo antros ir trečios dalių primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 90 punkto, specifikacijose nebuvo numatyta, koks yra kiekvieno subkriterijaus punkto arba kiekvieno subkriterijaus elemento konkretus kiekybinis lyginamasis svoris.

118    Iš tiesų Komisija turi plačią diskreciją nuspręsti, kokią konkrečią reikšmę suteikti pasiūlymo elementui ir kiek balų skirti už kiekvieną subkriterijaus punktą ar kiekvieną subkriterijaus elementą. Taigi Bendrasis Teismas turi patikrinti ne reikšmę, suteiktą tam tikroms subkriterijaus punkto sudedamosioms dalims, o tik tai, ar įrodyta akivaizdi vertinimo klaida. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė tokios klaidos, nes šio sprendimo 83 ir 90 punktuose konstatuota, kad Komisijos nustatytas dokumentų trūkumas yra susijęs su svarbiu kalbos kursų elementu ir dėl tokio trūkumo galėjo būti pagrįstai atimti balai, nesant įrodymų, kad jie atimti akivaizdžiai klaidingai. Taigi konstatuotina, kad ketvirtojo pagrindo antrą ir trečią dalis reikia atmesti.

119    Vadinasi, visą likusį ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžia vertinimo klaida, nes buvo atmesti per hipersaitą prieinami pasiūlymo elementai

120    Trečiajame ieškinio pagrinde ieškovas teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes atmetė per hipersaitą prieinamus pasiūlymo elementus.

121    Pirma, ieškovas teigia, kad platformoje eSubmission galėjo pateikti per hipersaitą prieinamus pasiūlymo elementus, nes, viena vertus, nagrinėjamose specifikacijose nebuvo aiškaus draudimo šiuo klausimu ir, kita vertus, hipersaitų naudojimas leidžia geriau įsivaizduoti, kaip bus įgyvendinamas techninis pasiūlymas ir kokios jo galimybės.

122    Antra, kadangi taisyklė nėra aiški ir ieškovas galėjo pagrįstai manyti, kad bus atsižvelgta į dokumentą, prieinamą pasinaudojant į pasiūlymą įtrauktu hipersaitu, jis teigia, kad Komisija turėjo jo paprašyti pagrįsti šį pateikimo būdą, o manydama, kad tai būtina, pareikalauti papildomai pateikti dokumentą.

123    Šiuo klausimu, pirma, ieškovas mano, kad pasiūlymo pakeitimo rizika, dėl kurios Komisija nusprendė nevertinti tam tikrų dokumentų, yra hipotetinė. Ieškovo teigimu, techniškai galima įrodyti, kad dokumentuose nebuvo padaryta jokių pakeitimų, nes pateikimo dieną prieiga prie jų visų buvo užblokuota. Ieškovas mano, kad siekdama veiksmingai pasinaudoti diskrecija Komisija turėjo patikrinti, ar ginčijami elementai buvo pakeisti, arba paklausti ieškovo, kada platformoje buvo pateiktas per hipersaitą prieinamas elementas, pagal analogiją taikydama dėl netikslių ar neišsamių pasiūlymų numatytą tvarką, o ne preziumuoti, kad ieškovas yra nesąžiningas. Šiuo klausimu ieškovas remiasi jurisprudencija, pagal kurią perkančioji organizacija gali prašyti pateikti dokumentą, kurio egzistavimą prieš pasibaigiant pasiūlymo pateikimo terminui galima „objektyviai patikrinti“.

124    Antra, ieškovas pažymi, kad per ankstesnę su kalbos testų organizavimu susijusią viešojo pirkimo procedūrą (Nr. HR/2020/OP/0004), kurioje jis taip pat dalyvavo ir per kurią buvo suformuluoti identiški dokumentų pateikimo reikalavimai, už Komisijai teikiamų pasiūlymų vertinimą atsakingas komitetas sutiko, kad ieškovo pasiūlyme būtų naudojami hipersaitai. Kadangi apie sprendimą sudaryti sutartį toje procedūroje ieškovui buvo pranešta prieš pasibaigiant pasiūlymų dėl sutarties sudarymo, dėl kurio šioje byloje kilo ginčas, pateikimo terminui, ieškovas teigia, kad galėjo pagrįstai manyti, jog Komisija priims į pasiūlymą įtrauktą hipersaitą. Taigi priešingas požiūris, kurio laikytasi dėl šios sutarties sudarymo, pažeidė ieškovo teisėtus lūkesčius ir yra savavališkas.

125    Be to, ieškovas teigia, kad Komisijos argumentas dėl pasiūlymų pateikimo taisyklių, kuriomis ji remiasi siekdama pagrįsti tam tikrų pasiūlymo elementų atmetimą, buvo pateiktas a posteriori, nes jos pirmą kartą nurodytos 2021 m. gegužės 25 d. rašte.

126    Ieškovo teigimu, minėta pasiūlymų pateikimo taisyklė, susijusi su taikomosios programos eSubmission naudojimu, taikoma tik kaip pasiūlymų, o ne dokumentų, kurie yra pasiūlymo sudedamoji dalis, atmetimo mechanizmas. Taigi ginčijamiems elementams taikomi lygybės principo reikalavimai, o ne ši atmetimo tvarka.

127    Siekdamas įrodyti, kad pagrįstai suklydo kaip ir kiti konkurso dalyviai, ieškovas Bendrojo Teismo prašo įpareigoti Komisiją pateikti informaciją, susijusią, pirma, su tuo, kiek kiti konkurso dalyviai, pateikdami pasiūlymus dėl pirkimo dalies Nr. 3 ir kitų pirkimo dalių, naudojosi tuo pačiu dokumentų pateikimo būdu, ir, antra, su tuo, kaip Komisija traktavo šią klaidą atlikdama šiuos vertinimus.

128    Ieškovas procedūros medžiagoje taip pat pateikė visų per hipersaitą prieinamų dokumentų ekrano kopijas su jų metaduomenimis.

129    Ispanijos Karalystė pritaria ieškovo argumentams ir juos papildo naujais aspektais.

130    Visų pirma Ispanijos Karalystė pateikia naujų faktinių duomenų ir tvirtina, kad specifikacijose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo draudžiami hipersaitai.

131    Pirma, kadangi Komisija numatė hipersaitų naudojimą kitose specifikacijų dalyse, be kita ko, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su pasiūlymą pasirašančiam asmeniui suteiktais įgaliojimais ir informacija, esančia dokumente, kuriam suteiktas ISBN (angl. International Standard Book Number) kodas, Ispanijos Karalystė mano, kad ši institucija turėjo aiškiai atmesti galimybę juos naudoti pateikiant dokumentus per taikomąją programą eSubmission.

132    Antra, Ispanijos Karalystė pažymi, kad hipersaito naudojimas per platformą eSubmission pateiktame dokumente negali būti prilygintas dokumento nepateikimui, o tai visų pirma matyti iš aplinkybės, kad Komisija susipažino su per hipersaitus prieinamų dokumentų turiniu, nors ir laikė juos „nepateiktais“.

133    Trečia, Ispanijos Karalystė pažymi, kad Komisija yra nenuosekli ir prieštarauja savo pačios aktams. Pirmiausia Komisijai atrodo visiškai įprasta į sutarties dokumentus įtraukti dešimtis hipersaitų, tačiau ji lieka nustebusi, kai tą patį metodą taiko konkurso dalyviai. Be to, vienas iš perkančiosios organizacijos tikslų yra lanksčiai ir nuolat tobulinant darbo metodus pritaikyti juos prie tikslų, kurių jais siekiama, pasinaudojant tinklų pranašumais. Galiausiai vertindama 1.3 subkriterijų Komisija gerai įvertino platformą, pasinaudojusi hipersaitu, nors ši mokymo internetu platforma nebuvo įdėta į taikomąją programą eSubmission.

134    Ispanijos Karalystė taip pat teigia, kad Komisija pažeidė Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą teisę būti išklausytam, nes neprašė ieškovo įrodyti, kad jis nepakeitė savo pasiūlymo, ir tiesiog atmetė nagrinėjamus dokumentus.

135    Komisija nesutinka tiek su ieškovo, tiek su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti trečiąjį pagrindą.

136    Šiuo klausimu pažymėtina, kad trečiajame pagrinde ieškovas iš esmės teigia, kad naudodamas hipersaitus galėjo pateikti tam tikrus pasiūlymą sudarančius dokumentus ir kad Komisija turėjo į juos atsižvelgti.

137    Pirma, reikia nustatyti, ar pagal specifikacijas ieškovas galėjo pateikti tam tikras savo pasiūlymo dalis, naudodamas hipersaitus, per kuriuos suteikiama prieiga prie dokumento, esančio konkurso dalyvio valdomoje interneto svetainėje.

138    Specifikacijų 79 puslapyje nurodyta, kad „[p]asiūlymai turi būti pateikiami naudojant taikomąją programą eSubmission, laikantis kvietime teikti pasiūlymą ir sistemos eSubmission praktiniame vadove pateiktų nurodymų“. Jame taip pat nurodyta, kad techniniame pasiūlyme „turi būti pateikta visa būtina informacija“, kad būtų galima įvertinti atitiktį specifikacijoms ir sutarties sudarymo kriterijams.

139    Perkančiosios organizacijos pavartotas veiksmažodis „pateikti“ ir žodžių junginys „naudojant taikomąją programą“ tiek pažodžiui, tiek pagal kontekstą reiškia, kad „pasiūlymas“ turi būti tiesiogiai įkeltas į platformą eSubmission ir kad tik dokumentai, gauti laikantis šios procedūros, yra to pasiūlymo sudedamoji dalis. Vadinasi, hipersaitai, kaip antai pateikti ieškovo pasiūlyme, negali būti leidžiami, nes neatitinka minėto specifikacijose nustatyto reikalavimo. Taigi negalima prieštarauti Komisijai dėl to, kad ji neatsižvelgė į dokumentus, gautus per aptariamus hipersaitus.

140    Pažymėtina, kad toks požiūris atitinka taikomosios programos eSubmission tikslą – palengvinti pasiūlymų teikimą naudojant saugią taikomąją programą.

141    Be to, pateikiant dokumentus per šią saugią taikomąją programą galima užtikrinti, kad bus laikomasi Finansinio reglamento 160 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo, nes taip garantuojama, kad perkančioji organizacija išlaikys jai pateiktų dokumentų kontrolę. Toks pateikimas leidžia išvengti bet kokios rizikos, kad tik per hipersaitą prieinamuose, taigi į taikomąją programą eSubmission tiesiogiai neįkeltuose, dokumentuose bus padaryta pakeitimų.

142    Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad pakankamai informuotas ir paprastai rūpestingas konkurso dalyvis turi galimybę žinoti, kad privalo pateikti savo pasiūlymą per nustatytą terminą ir kad pasibaigus šiam terminui jis nebegali būti keičiamas. Vadinasi, toks konkurso dalyvis iš nagrinėjamų specifikacijų negali daryti išvados, kad į jo pasiūlymą leidžiama įtraukti hipersaitus, per kuriuos suteikiama prieiga prie jo valdomoje interneto svetainėje esančio dokumento. Iš tiesų toks pateikimo būdas neleidžiamas pagal specifikacijas, be to, jis neužtikrina, kad atitinkamuose dokumentuose negalės būti padaryta pakeitimų pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.

143    Kadangi nebuvo leista hipersaitų įtraukti į ieškovo pasiūlymą, Komisija taip pat neprivalėjo tikrinti, ar nagrinėjami dokumentai buvo pakeisti, ir jų priimti.

144    Bet kuriuo atveju pažymėtina ir tai, kad šie dokumentai buvo konkurso dalyvio valdomoje interneto svetainėje ir kad ieškovo pateiktais įrodymais siekiama įrodyti, kad nagrinėjami dokumentai nebuvo pakeisti, o ne tai, kad jų nebuvo galima pakeisti. Konkrečiai kalbant, nei ieškovo pateikti pareiškimai ar dokumentų metaduomenų ekrano kopijos, nei galimybė atsižvelgti į Ispanijos Karalystės rašytinėse pastabose nurodytą pažymėjimą negali įrodyti, kad nagrinėjamus dokumentus kontroliavo Komisija ir kad dėl to juose nebuvo galima padaryti pakeitimų. Tas pats pasakytina apie ieškovo IT specialisto informaciją, pateiktą per teismo posėdį, per kurį ieškovas taip pat pabrėžė, kad šiuose dokumentuose gali būti padaryta pakeitimų, tačiau bet koks pakeitimas būtų matomas jo informacinėje sistemoje.

145    Be to, dėl šio sprendimo 133 punkte išdėstyto Ispanijos Karalystės argumento, kad Komisija yra nenuosekli ir prieštarauja savo pačios aktams, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog už 1.3 subkriterijų ieškovas gavo maksimalią balų sumą, ši tariama Komisijos klaida nagrinėjamu atveju negali turėti jokios įtakos. Konstatuotina ir tai, kad ieškovas neginčijo šio subkriterijaus. Vadinasi, šį argumentą reikia atmesti.

146    Antra, šio sprendimo 143 punkte padarytos išvados negali paneigti ieškovo argumentas, kad tai yra dokumentas, kurį galima „objektyviai patikrinti“, todėl Komisija turėjo jo paprašyti iš naujo pateikti dokumentus, kurie buvo prieinami per hipersaitus.

147    Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovo nurodytame 2013 m. spalio 10 d. Sprendime Manova (C‑336/12, EU:C:2013:647) buvo išsakyta nuomonė apie galimybę pataisyti ar papildyti pasiūlymą, dėl ko būtina tiesiog paaiškinti arba ištaisyti akivaizdžias faktų klaidas. Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie dokumentų paaiškinimą ar ištaisymą, o apie naujai pateikiamus dokumentus, kuriuose, beje, per tą laiką galėjo būti padaryta pakeitimų. Konkrečiai kalbant, iš jurisprudencijos matyti, kad apskritai konkurso dalyviui neleidžiama pateikti pagal specifikacijas reikalaujamų dokumentų, kurie nebuvo pateikti per pasiūlymams pateikti nustatytą terminą (2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Archus ir Gama, C‑131/16, EU:C:2017:358, 36 punktas). Vadinasi, atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, Komisija neprivalėjo prašyti ieškovo iš naujo pateikti dokumentų, kurie buvo prieinami per hipersaitus.

148    Trečia, reikia išnagrinėti ieškovo argumentus, grindžiamus jo teisėtų lūkesčių pažeidimu. Visų pirma ieškovas neįrodė, kad Komisija suteikė tarpusavyje derančias garantijas, kurios leistų naudoti hipersaitus. Bet kuriuo atveju ūkio subjektas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jeigu suteiktos garantijos neatitinka taikomų normų (žr. 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Accorinti ir kt. / ECB, T‑79/13, EU:T:2015:756, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2017 m. sausio 24 d. Sprendimo Nausicaa Anadyomčne ir Banque d’escompte / ECB, T‑749/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:21, 81 punktą). Vadinasi, reikia atmesti ieškovo argumentus, grindžiamus jo teisėtų lūkesčių pažeidimu.

149    Ketvirta, dėl tariamo Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimo, kurį savo įstojimo į bylą paaiškinime nurodė Ispanijos Karalystė, pažymėtina, kad Chartija taip pat taikoma viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkai (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Kamino International Logistics ir Datema Hellmann Worldwide Logistics, C‑129/13 ir C‑130/13, EU:C:2014:2041, 28–31 punktus). Iš tiesų konkurso dalyviui turi būti suteikta galimybė veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl aplinkybių, kuriomis administracija ketina grįsti savo sprendimą. Ši teisė užtikrinama tuo metu, kai konkurso dalyvis pateikia savo pasiūlymą, taip pat suteikiant jam galimybę prašyti paaiškinti specifikacijų nuostatas. Vadinasi, tai, kad po pasiūlymų įvertinimo nenumatyta jokio vėlesnio papildomų paaiškinimų pateikimo etapo, nepažeidžia Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto. Taigi reikia atmesti argumentą dėl teisės būti išklausytam pažeidimo.

150    Kaip nurodyta šio sprendimo 127 punkte, ieškovas taip pat paprašė Bendrojo Teismo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę. Šis prašymas netenkintinas, nes pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalį ji nėra būtina ginčui išspręsti, kaip, be kita ko, matyti iš šio sprendimo 139–142 punktų. Dėl Ispanijos Karalystės pateikto prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę pažymėtina, kad pagal Procedūros reglamento 88 straipsnį Ispanijos Karalystė, įstojusi į bylą šalis, negali pateikti tokio prašymo, nes tai padaryti gali tik pagrindinės šalys. Taigi šis prašymas netenkintinas.

151    Vadinasi, visą trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalies pažeidimu

152    Antrajame pagrinde ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalį, nes atskirai dėl tam tikrų pirkimo dalių pateiktų CLL grupės pasiūlymų nepalygino su konkuruojančiais pasiūlymais pagal kokybės kriterijus, t. y. nepalygino jų techninių pasiūlymų. Taigi Komisija veiksmingai nepasinaudojo diskrecija.

153    Šiuo klausimu ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju CLL grupės pasiūlymo dėl pirkimo dalies Nr. 3 kokybės vertinimas niekuo nesiskiria nuo jos pasiūlymo dėl pirkimo dalies Nr. 4 kokybės vertinimo; nors pirmoji pirkimo dalis susijusi su ispanų kalba, o antroji – su prancūzų, šie vertinimai pagal visus kriterijus yra visiškai (žodis į žodį) identiški. Ieškovas teigia, kad Komisija nepalygino CLL grupės pasiūlymo kokybės ar objektyvių reikšmių su konkuruojančių pasiūlymų, tarp jų – ieškovo pasiūlymo, kokybe ar objektyviomis reikšmėmis tam, kad būtų galima nustatyti tos grupės pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, ir nepaaiškino, kuo CLL grupės pasiūlymas yra geresnis nei ieškovo pasiūlymas.

154    (Ištaisyta 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi) Ieškovas teigia, kad ši pareiga palyginti tarpusavyje dėl pirkimo dalies pateiktus techninius pasiūlymus kyla, pirma, iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), 90 konstatuojamosios dalies ir, antra, iš specifikacijų 4.2 straipsnio, pagal kurį techniniai pasiūlymai turi būti pateikiami atskirai dėl kiekvienos pirkimo dalies, o tuo atveju, kai pasiūlymas pateikiamas dėl kelių pirkimo dalių, vertinimas atliekamas atskirai. Be to, Komisija laikėsi konkrečiai tokio požiūrio, kad pasiūlymai tarpusavyje nekonkuruotų. Galiausiai ieškovas remiasi jurisprudencija, pagal kurią reikalaujama veiksmingai palyginti pasiūlymus.

155    Ieškovas teigia, kad taikant šią pareigą CLL grupės pasiūlymo dėl skirtingų pirkimo dalių santykinė reikšmė neišvengiamai turi skirtis. Kadangi, pirma, kiekvienas CLL grupės techninis pasiūlymas buvo vertinamas atskirai dėl kiekvienos pirkimo dalies ir, antra, ieškovo pasiūlymas dėl pirkimo dalies Nr. 3 skyrėsi nuo pasiūlymų dėl kitų pirkimo dalių, CLL grupės pasiūlymo vertinimas ir balai, gauti palyginus su kitais pasiūlymais dėl kiekvienos pirkimo dalies, turėtų skirtis pagal pirkimo dalį. Bet kuriuo atveju vertinimas taip pat turi skirtis, nes dėl kiekvienos pirkimo dalies komitetas yra skirtingas.

156    Šiuo klausimu ieškovas nesutinka su Komisijos argumentu, jog siekdama išvengti savavališko sprendimo ji reikalavo, kad CLL grupės pasiūlymas būtų vertinamas vienodai. Jis teigia, kad buvo iškraipytas komiteto darbas, taigi tai nėra normalu.

157    Dėl to ieškovas Bendrojo Teismo prašo įpareigoti Komisiją pateikti, pirma, komiteto patvirtintą pasiūlymų vertinimo metodiką ir, antra, jo narių atliktus CLL grupės pasiūlymo vertinimus, susijusius su visomis pirkimo dalimis, taip pat ieškovo pasiūlymo vertinimus.

158    Ispanijos Karalystė pritaria ieškovo argumentams. Be to, ji taip pat pateikia argumentų dėl pasiūlymų palyginimo, bet tuo aspektu, kokią vertinimo metodiką taikė Komisija, vertindama ieškovo pasiūlymą pagal 1.1, 1.3 ir 2.3 subkriterijus. Jos teigimu, ši metodika skiriasi nuo tos, kuri taikyta, pirma, dėl kitų subkriterijų ir, antra, vertinant CLL grupės pasiūlymą pagal tuos pačius 1.1, 1.2 ir 2.3 subkriterijus.

159    Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė tvirtina, kad Komisija pažeidė nediskriminavimo ir gero administravimo principus. Pasak Ispanijos Karalystės, Komisija, viena vertus, neigiamai įvertino tam tikrus ieškovo pasiūlymo turinio elementus, tačiau tokių pačių CLL grupės pasiūlymo elementų nevertino, ir, kita vertus, teigiamai įvertino tam tikrus CLL grupės pasiūlymo elementus, tačiau tokių pačių elementų, nurodytų ir ieškovo pasiūlyme, nevertino.

160    Todėl siekdama įrodyti, kad Komisija įvertino CLL grupės nurodytas konkrečias skaitmenines priemones, nevertindama ieškovo nurodytų skaitmeninių priemonių, Ispanijos Karalystė pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį, siejamą su to paties reglamento 88 straipsnio 2 dalimi, prašo Bendrojo Teismo įpareigoti Komisiją kaip įrodymą pateikti ieškinio A.22 priede išdėstytą CLL grupės pasiūlymo kokybės vertinimą atitinkantį dokumentą su visu vertinimu pagal 1.1 ir 1.2 subkriterijus.

161    Komisija nesutinka tiek su ieškovo, tiek su Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti antrąjį pagrindą.

162    Šiuo klausimu pažymėtina, kad antrajame pagrinde ieškovas iš esmės teigia, kad Komisija neįvykdė pareigos palyginti CLL grupės ir ieškovo techninius pasiūlymus, o Ispanijos Karalystė tvirtina, kad vertindama tam tikrus ieškovo ir CLL grupės pasiūlymų subkriterijus Komisija taikė ne tą pačią metodiką.

163    Taigi, pirma, reikia nustatyti, ar perkančioji organizacija nepažeidė Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalies, nes iš esmės matyti, kad ji pasiūlymus tarpusavyje palygino remdamasi jiems skirtais bendrais balais, atspindinčiais sąvoką „geriausias kainos ir kokybės santykis“.

164    Pirmiausia konstatuotina, kad iš Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalies formuluotės matyti, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą nustato, be kita ko, palygindama atitinkamų pasiūlymų kainos ir kokybės santykį. Atliekant šį palyginimą reikia sugretinti pasiūlymų technines savybes pagal specifikacijose nurodytus kriterijus.

165    Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad Komisija nesilaikė reikalavimo nustatyti „ekonomiškai naudingiausią“ pasiūlymą remiantis objektyviais kriterijais, garantuojančiais skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų laikymąsi, siekiant užtikrinti objektyvų pasiūlymų santykinės reikšmės palyginimą. CLL grupės pasiūlymą, kaip ir ieškovo pasiūlymą, komitetas vertino pagal specifikacijose nurodytus techninius sutarties sudarymo kriterijus.

166    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ieškovas, remdamasis būtinybe vienodai vertinti pirkimo dalis Nr. 3 ir Nr. 4, tai, kad dėl dviejų skirtingų pirkimo dalių (prancūzų ir ispanų kalbos) lentelėse pateikti vienodi vertinimai, visiškai neįrodo, kad Komisija nepalygino laimėjusio pasiūlymo kokybės ar objektyvių reikšmių su konkuruojančių pasiūlymų kokybe ar objektyviomis reikšmėmis abiejose pirkimo dalyse. Komiteto vertinimų dėl šių abiejų pirkimo dalių panašumą galima paaiškinti tuo, kad tai yra pirkimo dalys, susijusios su tos pačios rūšies paslaugų pirkimo sutartimi, ir tuo, kad CLL grupės siūlomų paslaugų turinys dėl kiekvienos pirkimo dalies gali būti identiškas.

167    Be to, šio sprendimo 83 punkte konstatuota, kad tarp konkuruojančių pasiūlymų techninių elementų buvo tam tikrų skirtumų, todėl galėjo būti vertinama skirtingai, kiek tai susiję su gebėjimu pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį.

168    Vadinasi, negalima prieštarauti Komisijai dėl to, kad ji, pirma, nepalygino techninių elementų ir, antra, lygindama pasiūlymus nesilaikė Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

169    Antra, reikia išnagrinėti Ispanijos Karalystės argumentus, susijusius su tariamu skirtingu požiūriu į ieškovą ir CLL grupę, kai buvo taikoma jų pasiūlymų vertinimo metodika.

170    Priminus, kad vertinimo lentelė neturi būti išsami ataskaita apie kiekvieną techninio pasiūlymo sudedamąją dalį, į kurią atsižvelgė komitetas, reikia išnagrinėti, ar Komisija atliko diskriminuojantį CLL grupės ir ieškovo pasiūlymų vertinimą.

171    Pirma, Ispanijos Karalystė pažymi, kad, kiek tai susiję su užduočių turinio vertinimu pagal 1.1 subkriterijų, Komisija vertino ne CLL grupės pasiūlyme pateiktų užduočių turinį, o tik šio turinio seką, nurodydama, kad joms skirta medžiaga atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius. Be to, dėl ieškovo pasiūlymo pažymėtina, kad Komisija turėjo įvertinti užduočių turinį, tačiau galiausiai konstatavo, kad negali įvertinti užduočių internete dėl pakeitimų jose rizikos; ji tik nurodė, kad buvo pateiktas aktualus įvairių rūšių medžiagos aprašymas, tačiau nevertino, ar ši medžiaga atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius.

172    Šiuo klausimu konstatuotina, kad vertindama abu nagrinėjamus pasiūlymus Komisija laikėsi vienodo požiūrio arba nediskriminavimo principo. Iš tiesų ji įvertino CLL grupės pasiūlyme esančią mokomąją medžiagą, tačiau negalėjo įvertinti mokomosios medžiagos turinio ieškovo pasiūlyme, nes su atitinkamu turiniu ji galėjo susipažinti tik per hipersaitą, nukreipiantį į ieškovo valdomą interneto svetainę, dėl ko kilo pasiūlymo pakeitimo rizika. Taigi tai nėra dvi panašios situacijos, kurias reikėtų vertinti vienodai.

173    Be to, Komisija konkrečiai nevertino savarankiško mokymosi turinio CLL grupės pasiūlyme, o dėl ieškovo pasiūlymo pažymėjo, kad savarankiško mokymosi turinys nebuvo nurodytas.

174    Šiuo klausimu primintina, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 165–168 punktuose, techniniai pasiūlymai buvo palyginti su specifikacijomis ir kad Komisija sugretino techninius elementus. Šiuo aspektu Komisija iš tikrųjų nustatė, kad ieškovo pasiūlyme yra trūkumų, susijusių su savarankišku mokymusi. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šis pasiūlymas buvo įvertintas prasčiau nei CLL grupės pasiūlymas, nes nebuvo nurodyta savarankiško mokymosi. Vadinasi, šiuo aspektu Komisija nepažeidė Finansinio reglamento 167 straipsnio 4 dalies.

175    Be to, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pagal 1.2 subkriterijų Komisija konkrečiai nevertino su mokymu susijusių baigiamųjų egzaminų turinio ir vertinimo kriterijų CLL grupės pasiūlyme, o dėl ieškovo pasiūlymo ji pateikė neigiamą vertinimą, nes negalėjo įvertinti šių aspektų, kurie buvo prieinami per hipersaitus.

176    Šiuo klausimu primintina: kadangi vieną iš nagrinėjamų pasiūlymų sudarė tam tikri elementai, o kitą – ne, Komisija abiejų pasiūlymų nevertino diskriminuojančiai, nes ji nurodė šį ieškovo pasiūlymo trūkumą, o dėl tokių pačių CLL grupės pasiūlymo aspektų konkretesnių pastabų nepateikė.

177    Antra, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pagal 1.2 subkriterijų Komisija įvertino ieškovo pasiūlyme nurodytus mokymosi metodus, nors vertindama CLL grupės pasiūlymą šių metodų aiškiai neįvertino.

178    Šiam argumentui negalima pritarti, nes iš tikrųjų tai reikštų dar palankesnį požiūrį į ieškovą, kurio pasiūlymas šiuo aspektu įvertintas teigiamai. Taigi konstatuotina, kad nebuvo jokios diskriminacijos.

179    Trečia, vertindama 1.1 subkriterijų, susijusį su skaitmenine veikla ir ištekliais, Komisija nurodė CLL grupės pasiūlyme siūlomas skaitmenines priemones ir jas įvertino, teigdama, kad mokomoji medžiaga atitinka perkančiosios organizacijos lūkesčius. Kita vertus, vertindama ieškovo pasiūlymą ji tik nurodė, kad pasiūlyme pateiktas sąrašas su daug daugiau skaitmeninių priemonių, kuriomis skatinama savarankiškai mokytis, tačiau jų neįvardijo ir nevertino.

180    Šiuo klausimu konstatuotina, kad šis Komisijos teiginys dėl ieškovo pasiūlyme nurodytų skaitmeninių priemonių iš tikrųjų yra teigiama pastaba, lygiavertė teiginiui dėl CLL grupės pasiūlymo. Taigi nebuvo jokios diskriminacijos.

181    Ketvirta, dėl 1.1 subkriterijuje nurodyto programos turinio išdėstymo Ispanijos Karalystė pažymėjo, kad Komisija CLL grupės pasiūlymą apibūdino kaip išsamų ir labai aiškios struktūros, tačiau, kiek tai susiję su ieškovo pasiūlymu, kuriame taip pat buvo numatyta tokia programa, 1.1 subkriterijaus kokybės vertinime nėra jokios nuorodos į minėtą kursų programą ir ji niekaip neįvertinta.

182    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kiek tai susiję su ieškovo pasiūlymu, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, Komisija iš tikrųjų nurodė, kad jis pateikė trumpą, bet aiškų savo kursų turinio aprašymą, o tai yra ne tokia teigiama pastaba kaip dėl CLL grupės pasiūlymo. Taigi konstatuotina, kad Komisija tinkamai įvertino abu pasiūlymus.

183    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nebuvo skirtingo požiūrio į abu nagrinėjamus pasiūlymus, nes Ispanijos Karalystės nurodyti skirtumai atspindi realius šių pasiūlymų skirtumus.

184    Be to, pažymėtina, kad ieškovas paprašė Bendrojo Teismo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę. Šis prašymas netenkintinas, nes pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalį ji nėra būtina ginčui išspręsti, kaip, be kita ko, matyti iš šio sprendimo 168–183 punktų. Dėl Ispanijos Karalystės prašymo taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemonę pažymėtina, kad pagal Procedūros reglamento 88 straipsnį Ispanijos Karalystė, įstojusi į bylą šalis, negali pateikti tokio prašymo, nes jį pateikti gali tik pagrindinės šalys. Taigi šis prašymas netenkintinas.

185    Atsižvelgiant į tai, reikia atmesti antrąjį pagrindą.

 Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo pagrindinių viešųjų pirkimų teisės principų pažeidimu

186    Penktajame pagrinde ieškovas nurodo, kad sutartį dėl visų pirkimo, susijusio su kalbų mokymu, dalių sudariusi su vienu paslaugų teikėju, t. y. su CLL grupe, Komisija nepaisė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tikslo atverti Sąjungos institucijų viešuosius pirkimus kuo didesnei konkurencijai ir suteikti galimybę juose dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

187    Jis primena, kad iš Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog perkančioji organizacija negali dirbtinai riboti konkurencijos. Tai yra iš jai taikomų bendrųjų teisės principų kylanti teisinė pareiga.

188    Jis teigia, kad diskrecija buvo pasinaudota konkrečiai tam, kad sutartis su CLL grupe būtų sudaryta dėl visų pirkimo dalių.

189    Pirma, ieškovas pakartoja antrajame ieškinio pagrinde pateiktą argumentą, kad Komisija CLL grupės pasiūlymų nepalygino su konkuruojančiais pasiūlymais, taip apeidama viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą.

190    Antra, jis teigia, kad neįprasta Komisijos praktika, kai ji vienodai ir beveik lygiavertiškai įvertino CLL grupės pasiūlymus, surinkusius maksimalią lyginamųjų svorių sumą pagal du trečdalius kriterijų, priešingai, rodo, kad nepasinaudota diskrecija, o gal net neutralizuoti kokybiniai kriterijai.

191    Be to, ieškovas tvirtina, kad pagal dabartinę Komisijos praktiką pirkimai neskirstomi į dalis, o jeigu yra suskirstyti, sutartis dėl visų pirkimo dalių sudaroma su vienu ūkio subjektu. Konkrečiai kalbant, jis atkreipia dėmesį į konkursą dėl kalbos testų organizavimo paslaugų, kai sutartis buvo sudaryta su vienu ūkio subjektu, konkursą dėl nuotolinių kalbos testų organizavimo paslaugų, kai jos buvo įtrauktos į vienintelę pirkimo dalį, ir konkursą dėl internetinės kalbinės paramos paslaugų pagal programą „Erasmus+“, kai pirkimas taip pat nebuvo suskirstytas į atskiras dalis pagal kalbas. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis ieškovas teigia, jog šiuo metu Komisija siekia, kad jos poreikius kalbų srityje tenkintų vienas paslaugų teikėjas.

192    Ispanijos Karalystė šį ieškovo nurodytą ieškinio pagrindą palaiko veikiau procedūriniu požiūriu.

193    Konkrečiai kalbant, Ispanijos Karalystė mano, kad pagal Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą, taip pat bendrąjį skaidrumo ir objektyvumo principą, kiek tai susiję su pasiūlymų vertinimu viešojo pirkimo procedūroje, reikalaujama, kad subjektyvia nuomone grindžiamas vertinimas būtų atliktas anksčiau nei vertinimai, kurie yra matematinės formulės taikymo rezultatas, ir atskirai nuo jų.

194    Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė teigia, kad Komisijos taikoma vertinimo procedūra, pagal kurią kartu atliekami subjektyvia nuomone grindžiamas (techninio pasiūlymo) ir automatinis (ekonominio pasiūlymo) vertinimai, atrodo, leidžia perkančiajai organizacijai net ir nesąmoningai mėginti priderinti subjektyvia nuomone grindžiamą vertinimą, kad jis taptų lemiamas.

195    Taigi, jeigu negarantuojama, kad techninis pasiūlymas buvo įvertintas anksčiau nei ekonominis pasiūlymas ir atskirai nuo jo ir jeigu Komisija nedetalizuoja bet kurio subkriterijaus kiekvieno elemento lyginamųjų svorių, Ispanijos Karalystės teigimu, vis tiek galima įtarti, kad perkančioji organizacija, nors ir nesąmoningai, teikė pirmenybę didžiausios kainos pasiūlymui vien dėl paplitusio išankstinio nusistatymo, kad geresnės kokybės produktų kaina paprastai yra didesnė.

196    Komisija nesutinka su ieškovo ir Ispanijos Karalystės argumentais ir prašo atmesti penktąjį pagrindą.

197    Pažymėtina, kad penktajame pagrinde ieškovas iš esmės teigia, kad Komisija piktnaudžiaudama taikė praktiką ir pažeidė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tikslą atverti Sąjungos institucijų viešuosius pirkimus kuo didesnei konkurencijai, kai sutartį dėl visų pirkimo, susijusio su kalbų mokymu, dalių sudarė su vienu paslaugų teikėju, t. y. su CLL grupe.

198    Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, sprendimas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais įrodymais, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų nei tie, kuriuos nurodė institucija, arba norint išvengti Sutartyje specialiai numatytos konkrečiu atveju taikytinos procedūros (šiuo klausimu žr. 2008 m. gegužės 15 d. Sprendimo Ispanija / Taryba, C‑442/04, EU:C:2008:276, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Vlaamse Televisie Maatschappij / Komisija, T‑266/97, EU:T:1999:144, 131 punktą ir 2004 m. sausio 13 d. Sprendimo Thermenhotel Stoiser Franz ir kt. / Komisija, T‑158/99, EU:T:2004:2, 164 punktą).

199    Nagrinėjamu atveju taip nėra.

200    Pirma, dėl viešųjų pirkimų procedūrų tikslų primintina, kad pagal Finansinio reglamento 160 straipsnio 2 dalį visoms sutartims sudaryti skelbiami konkursai kuo platesniu mastu.

201    Be to, pagal vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, kurio tikslas – skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių, visi dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia savo pasiūlymų sąlygas, o tai reiškia, kad visų konkurentų pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, EU:C:2004:236, 110 punktas).

202    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, perkančiajai organizacijai negali būti kliudoma sudaryti sutartį dėl visų viešojo pirkimo dalių su tuo pačiu konkurso dalyviu, su sąlyga, kad jo pasiūlymai yra ekonomiškai naudingiausi, palyginti su visais kitais dalyviais, ir laikytasi vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo, siekiant užtikrinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp šio pirkimo dalyvių.

203    Taigi konstatuotina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo argumentus, kad nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros tikslas nebuvo pasiektas.

204    Antra, iš bylos dokumentų nematyti, kad Komisija siekė kito tikslo, nei įvertinti abu pasiūlymus pagal šiuo tikslu jai suteiktus įgaliojimus. Be to, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad ji taikė kokį nors favoritizmą.

205    Trečia, reikia atmesti ir ieškovo argumentą, kad kokybiniai kriterijai buvo „neutralizuoti“. Perkančiosios organizacijos nesąžiningumas vertinant pasiūlymą negali būti preziumuojamas, jeigu dėl to nepateikta jokių įrodymų.

206    Ketvirta, dėl ieškovo pateiktų duomenų, grindžiamų kitomis konkurso procedūromis, pažymėtina, kad jie akivaizdžiai neturi reikšmės nagrinėjant šią bylą, nes kiekviena procedūra turi savo ypatumų.

207    Pateikdama šį ieškinio pagrindą Ispanijos Karalystė teigia, kad pagal Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą reikalaujama, kad techninio pasiūlymo kokybė būtų įvertinta anksčiau nei kaina, nes priešingu atveju visada būtų galima įtarti, kad perkančioji organizacija teikė pirmenybę didžiausios kainos pasiūlymui.

208    Šiuo klausimu, pirma, konstatuotina, kad Ispanijos Karalystė nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie leistų nustatyti, kad Komisija iš pradžių įvertino kainą, paskui pasiūlymų kokybę, kad galiausiai pirmenybę suteiktų CLL grupės pasiūlymui. Antra, pareiga įvertinti techninio pasiūlymo kokybę anksčiau nei kainą nekyla nei iš Finansinio reglamento nuostatų, nei iš jurisprudencijos. Trečia, Ispanijos Karalystė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl to, jog pasiūlymai nebuvo vertinami dviem etapais, buvo pažeistas vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principas.

209    Reikia atmesti ir argumentą, grindžiamą Chartijos 41 straipsnio pažeidimu. Šiuo klausimu primintina, kad nešališkumo reikalavimas, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, apima du aspektus. Pirma, organo narių subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamo organo narys neturi asmeniškai palaikyti kurios nors šalies ar iš anksto būti nusistatęs – šis nešališkumas preziumuojamas, kol neįrodyta kitaip, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad šis organas turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 54 punktą ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 155 punktą). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Ispanijos Karalystė nesirėmė komiteto narių subjektyviu šališkumu ir neįrodė, kad vienodo požiūrio principas šiuo atveju buvo pažeistas visų pirma dėl to, kad nėra pareigos įvertinti techninio pasiūlymo kokybę anksčiau nei kainą; beje, Sąjungos teisės aktų leidėjas tokios pareigos nenumatė. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė nesugebėjo įrodyti, jog šiuo klausimu kilo pagrįstų abejonių.

210    Taigi penktąjį pagrindą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.

211    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

212    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

213    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Instituto Cervantes padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Schalin Nõmm Kukovec

Paskelbta 2023 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.