Language of document : ECLI:EU:T:2021:221

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. balandžio 28 d.(*)

„Viešoji tarnyba – EESRK personalas – Laikinieji tarnautojai – Atsisakymas priskirti prie kito lygio – Ieškinys dėl panaikinimo – Skundo pateikimo terminas – Pareiga įrodyti termino praleidimą – Asmens nenaudai priimtas aktas – Priimtinumas – Vienodas požiūris – Teisinis saugumas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Neturtinė žala“

Byloje T-843/19

Paula Correia, gyvenanti Woluwe-Saint-Étienne (Belgija), atstovaujama advokačių L. Levi ir M. Vandenbussche,

ieškovė,

prieš

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą (EESRK), atstovaujamą M. Pascua Mateo, X. Chamodraka ir K. Gambino, padedamų advokato B. Wägenbaur,

atsakovą,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo, kuriuo siekiama, pirma, panaikinti EESRK sprendimą, priimtą ieškovei nežinomą dieną, apie kurį ji sužinojo 2019 m. balandžio 12 d. ir kuriuo buvo atsisakyta ją priskirti prie AST 7 lygio per 2019 m. priskyrimo prie kito lygio procedūrą, ir, antra, atlyginti neturtinę žalą, kurią ieškovė patyrė dėl šio sprendimo,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai P. Nihoul ir R. Frendo (pranešėja),

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. sausio 13 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRL) yra patariamasis organas, atstovaujantis Europos darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės atstovų organizacijoms, ypač socialinėje ir ekonominėje, pilietinėje, profesinėje ir kultūrinėje srityse. Jį sudaro trys grupės, t. y. darbdavių grupė (toliau – I grupė), darbuotojų grupė ir grupė „Įvairovė Europa“. Kiekviena iš šių grupių turi savo sekretoriatą, kuriame įdarbinami laikinieji tarnautojai pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 2 straipsnio c punktą.

2        2000 m. liepos 11 d. ieškovė Paula Correia buvo įdarbinta I grupės C 3 (dabar – AST 4) lygio laikina tarnautoja, o 2000 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, kaip tai suprantama pagal KTĮS 2 straipsnio c punktą.

3        2008 m. sausio 9 d. ieškovė buvo perkelta iš AST 4 lygio 5 pakopos į AST 5 lygio 1 pakopą, priskyrimas įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d.; 2016 m. sausio 18 d. ji buvo perkelta iš AST 5 lygio 3 pakopos į AST 6 lygio 1 pakopą, priskyrimas įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

4        2019 m. kovo 26 d. įvyko ieškovės ir I grupės pirmininko susitikimas (toliau – 2019 m. kovo 26 d. susitikimas). 2019 m. kovo 28 d. ieškovė susitiko su EESRK E direktorato „Žmogiškieji ištekliai ir finansai“ laikinąja vadove (toliau atitinkamai – 2019 m. kovo 28 d. susitikimas ir Personalo direktoratas).

5        2019 m. balandžio 12 d. ieškovė dalyvavo pokalbyje su savo padalinio vadove dėl 2018 m. vertinimo procedūros (toliau – 2019 m. balandžio 12 d. susitikimas).

6        2019 m. liepos 10 d. ieškovė, remdamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą (toliau – skundas) dėl sprendimo 2019 m. nepriskirti jos prie AST 7 lygio (toliau – ginčijamas sprendimas). Šiame skunde ji, be kita ko, nurodė, kad nežino šio sprendimo priėmimo datos.

7        2019 m. spalio 21 d. EESRK išsiuntė ieškovei raštą, juo informavo, kad EESRK sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) negali atsakyti į jos skundą per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

8        2019 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas implicitinis sprendimas skundą atmesti.

9        2020 m. sausio 16 d. EESRK pranešė ieškovei, kad jos skundas atmestas (toliau – sprendimas dėl skundo).

 Procesas ir šalių reikalavimai

10      2019 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu ieškovė pareiškė šį ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį, duplikas ir triplikas gauti atitinkamai 2020 m. kovo 16 d., birželio 30 d. ir liepos 17 d.

11      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EESRK neturtinės žalos, patirtos dėl šio sprendimo, ex aequo et bono įvertintos 2 000 EUR, atlyginimą,

–        priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas.

12      EESRK Bendrojo teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

13      Rašte, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. sausio 5 d., ieškovė pateikė dvi pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo, iš kurių viena buvo pateikta dėl 2019 m. kovo 28 d. susitikimo buvimo.

14      Per 2021 m. sausio 13 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

15      Dėl šio sprendimo 13 punkte nurodyto rašto ieškovė per teismo posėdį nurodė, kad atsisako ginčyti 2019 m. kovo 28 d. susitikimo buvimą, bet ginčija to susitikimo dalyką. Atsakydamas į ieškovės pastabas dėl teismo posėdžio pranešimo EESRK per posėdį pateikė 2019 m. kovo 15 d. I grupės pirmininko elektroninį laišką, adresuotą EESRK Generaliniam sekretoriui (toliau – Generalinis sekretorius), siekdamas nustatyti 2019 m. kovo 28 d. susitikimo temą ir turinį (toliau – 2019 m. kovo 15 d. elektroninis laiškas). Ieškovė nurodė, kad šis dokumentas nepriimtinas, nes buvo pateiktas pavėluotai. Bendrasis Teismas pridėjo šį dokumentą prie bylos medžiagos, nedarydamas poveikio jo priimtinumo nagrinėjimui.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio priimtinumo

16      Atsiliepime į ieškinį EESRK išdėstė prieštaravimą dėl priimtinumo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė skundo dėl ginčijamo sprendimo per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Šiuo klausimu jis teigia, kad per 2019 m. kovo 26 d. susitikimą I grupės pirmininkas pranešė ieškovei apie savo sprendimą per 2019 m. procedūrą neteikti Generaliniam sekretoriui pasiūlymo priskirti ją prie kito lygio. Šis sprendimas yra vienintelis aktas, galintis daryti neigiamą poveikį ieškovei, nes dėl jo ji prarado bet kokią galimybę būti paaukštinta 2019 m., todėl 2019 m. liepos 10 d. pateiktas skundas yra nepriimtinas, kaip ir šis ieškinys.

17      Ieškovė prieštarauja EESRK nurodytam nepriimtino pagrindui ir iš esmės teigia, kad 2019 m. kovo 26 d. susitikimas buvo susijęs tik su jos karjeros atkūrimu, o ne su sprendimu nepriskirti jos prie kito lygio. Per posėdį ji pridūrė, kad dėl to, jog susitikimas buvo neoficialus, jis negalėjo būti laikomas vieta pranešti apie individualų sprendimą, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą. Be to, kadangi sprendimai dėl EESRK dirbančių laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio neskelbiami, ieškovė negali žinoti, kada buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Ji pabrėžia, kad apie tai sužinojo atsitiktinai per 2019 m. balandžio 12 d. susitikimą, susijusį su 2018 m. vertinimo procedūra.

18      Ieškovė mano, kad skundas, kurį ji dėl ginčijamo sprendimo pateikė 2019 m. liepos 10 d. pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, negali būti laikomas pateiktu pasibaigus terminui, taigi jos ieškinys yra priimtinas.

19      Dublike ieškovė pabrėžia, kad sprendime dėl skundo, apie kurį jai pranešta 2020 m. sausio 16 d., t. y. po to, kai buvo pareikštas šis ieškinys, EESRK nekonstatavo jos skundo nepriimtinumo. Taip EESRK netiesiogiai pripažino, kad ieškovė galėjo būti informuota apie ginčijamą sprendimą tik per 2019 m. balandžio 12 d. susitikimą.

20      Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, nepaisant atsiliepime į ieškinį nurodyto nepriimtinumo pagrindo, EESRK sprendimo dėl skundo 5 punkto šeštoje pastraipoje aiškiai pripažino, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo pranešta per 2019 m. balandžio 12 d. susitikimą, kaip ji ir teigia.

21      Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją ir kaip per posėdį nurodė EESRK, Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatyti skundo ir ieškinio pateikimo terminai yra imperatyvūs ir negali būti palikti šalių ir teismo nuožiūrai, nes jis privalo, netgi savo iniciatyva, patikrinti, ar jų laikytasi (žr. 2008 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, T‑222/07 P, EU:T:2008:314, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Feral / Regionų komitetas, T‑529/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:851, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuri laikiniesiems tarnautojams taikoma remiantis KTĮS 46 straipsniu, skundus reikia pateikti per tris mėnesius „nuo pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo, jei priemonė skirta konkrečiam asmeniui“, kaip yra nagrinėjamu atveju.

23      Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją, šalis, kuri remiasi termino praleidimu, t. y. šiuo atveju EESRK, turi įrodyti datą, nuo kurios pradedamas skaičiuoti minėtas terminas (žr. 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl / Komisija, T‑358/03, EU:T:2005:301, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Komisija / HM, C‑70/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:544, 123 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24      Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad įrodymą, kada suinteresuotasis asmuo sužinojo apie individualų sprendimą, gali lemti ir kitos aplinkybės, o ne oficialus pranešimas apie šį sprendimą. Šiuo atžvilgiu, nors vien požymių, leidžiančių manyti, kad sprendimas buvo gautas, nepakanka, toks įrodymas, be kita ko, gali būti suinteresuotojo asmens elektroninis laiškas, iš kurio neabejotinai matyti, kad jis tinkamai susipažino su minėtu sprendimu iki nurodytos datos (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 15 d. Sprendimo AT / EACEA, F-113/10, EU:F:2012:20, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Šiuo klausimu EESRK remiasi, pirma, ieškovės ir Personalo direktorato susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir, antra, šio direktorato elektroninio tvarkaraščio ištrauka. Per posėdį jis išreiškė norą remtis ir kitu įrodymu, būtent 2019 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku.

26      Pirma, kiek tai susiję su susirašinėjimu elektroniniais laiškais, pridėtais prie atsiliepimo į ieškinį, iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. ieškovė Personalo direktoratui pateikė tokį prašymą:

„[I grupės pirmininkas] ką tik mane informavo, kad po jūsų paskutinio pokalbio turėčiau susisiekti su jumis ir susitarti dėl susitikimo. Šio prašymo tikslas – ieškoti priemonių paspartinti mano karjeros atkūrimą ir priskyrimą prie kito lygio.“

27      EESRK teigia, kad ieškovė nebūtų skubiai paprašiusi šio pokalbio, jei tą pačią dieną nebūtų sužinojusi, kad per 2019 m. procedūrą nebus siūloma priskirti jos prie kito lygio.

28      Dublike ieškovė patikslino, kad šį elektroninį laišką išsiuntė po pokalbio su I grupės pirmininku, kuris vyko jo kabinete. Dalyvaujant kitam kolegai, jis patarė jai susisiekti su Personalo direktoratu dėl jos karjeros atkūrimo. Dėl šiame elektroniniame laiške esančios nuorodos „priskyrimas prie kito lygio“ ieškovė per posėdį pažymėjo, kad karjeros atkūrimo procedūra neišvengiamai lemia priskyrimą prie lygio.

29      2019 m. kovo 27 d. Personalo direktoratas taip atsakė į šio sprendimo 26 punkte paminėtą ieškovės elektroninį laišką:

„Atsakydami į jūsų prašymą, prašytume nurodyti, kada galėtume susitikti aptarti jūsų karjeros padėties. <…>“

30      Atsižvelgiant į šio sprendimo 24 punkte nurodytą jurisprudenciją reikia konstatuoti, kad šiuose elektroniniuose laiškuose visiškai nenurodytas 2019 m. kovo 26 d. susitikimo turinys. Todėl jie negali patvirtinti, kad per šį susitikimą ieškovei buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą, kaip teigia EESRK.

31      Iš tikrųjų, kaip matyti iš ieškovės per posėdį pateikto paaiškinimo (žr. šio sprendimo 28 punktą, vien jos 2019 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške pateikta nuoroda į jos priskyrimą prie kito lygio neleidžia neabejotinai daryti išvados, kad ji su ginčijamu sprendimu susipažino EESRK nurodytą dieną. Taip yra juo labiau dėl to, kad šiame elektroniniame laišku ieškovė siekė „paspartinti“ vien jos priskyrimą prie kito lygio, o ne atsisakymą jį taikyti, o tai yra visiškai suprantamas veiksmas, turint omenyje prašymą atkurti karjerą.

32      Antra, papildydamas šį susirašinėjimą, EESRK pateikė ištrauką iš Personalo direktorato elektroninio tvarkaraščio, kaip įrodymą, kad 2019 m. kovo 28 d. įvyko ieškovės ir šio direktorato susitikimas, kuris tęsėsi maždaug vieną valandą. Per šį susitikimą jis informavo ieškovę apie ginčijamo sprendimo motyvus, apie kuriuos ieškovė sužinojo 2019 m. kovo 26 d. Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad šis teiginys prieštarauja sprendimui dėl skundo, kaip matyti ir iš šio sprendimo 20 punkto.

33      Be to, šis teiginys visiškai nepagrįstas įrodymais. Konkrečiai kalbant, šio sprendimo 32 punkte nurodytoje elektroninio tvarkaraščio ištraukoje nėra jokių paaiškinimų dėl 2019 m. kovo 28 d. susitikimo dalyko, o EESRK nepateikė nei šio susitikimo protokolo, nei Personalo direktorato pareiškimo, kuriame būtų pateiktos nuorodos į šiame susitikime nagrinėtus klausimus.

34      Trečia, EESRK remiasi per teismo posėdį pateiktu 2019 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku, kuriame I grupės pirmininkas pasiūlė prie kito lygio priskirti du tarnautojus, dirbančius šios grupės sekretoriate. EESRK teigimu, iš to matyti, kad apie ginčijamą sprendimą ieškovė tikrai sužinojo per 2019 m. kovo 26 d. susitikimą.

35      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pasiūlymus dėl įrodymų šalys dar gali pateikti iki žodinės proceso dalies pabaigos, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

36      Nagrinėjamu atveju EESRK nepagrindė vėlavimo pateikti šio sprendimo 34 punkte minėtą pasiūlymą dėl įrodymų. Ši išvada juo labiau darytina dėl to, kad jau dubliko pateikimo etape ieškovė ginčijo EESRK atsiliepime į ieškinį išdėstytą teiginį dėl 2019 m. kovo 28 d. susitikimo turinio. Darytina išvada, kad, vadovaujantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. kovo 15 d. elektroninio laiško pateikimas turi būti laikomas pavėluotu, todėl šį dokumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

37      Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad 2019 m. kovo 15 d. elektroninis laiškas yra tik I grupės pirmininko pasiūlymas dėl priskyrimo prie kito lygio, kuris, kaip parengiamasis aktas, nėra sprendimas, kuriuo Generalinis sekretorius, kaip STSĮT, atsisakė priskirti ieškovę prie kito lygio.

38      Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškinį dėl panaikinimo galima reikšti tik dėl teisės aktų ir sprendimų, sukeliančių privalomas teisines pasekmes, kurios turi įtakos ieškovo interesams, nes aiškiai pakeičia jo teisinę padėtį. Dėl aktų ar sprendimų, kurie rengiami keliais etapais, be kita ko, vykstant vidaus procedūrai, pavyzdžiui, susijusių su laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio procedūra, pažymėtina, kad aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, yra tik priemonės, kuriomis galutinai nustatoma institucijos pozicija pasibaigus šiai procedūrai. Kita vertus, tarpinės priemonės, skirtos galutiniam sprendimui parengti, nėra asmens nenaudai priimti aktai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, ir jas galima ginčyti tik netiesiogiai, pareiškiant ieškinį dėl aktų, kurie gali būti panaikinti (pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Staelen / Parlamentas, T‑24/01, EU:T:2003:52, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Anagnostu ir kt. / Komisija, F‑72/11, EU:F:2015:103, 38 punktą).

39      Reikia konstatuoti, kad net darant prielaidą, jog tai, kad 2019 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške ieškovė nepaminėta, gali būti vertinama kaip I grupės pirmininko sprendimas neteikti Generaliniam sekretoriui pasiūlymo dėl jos priskyrimo prie kito lygio, šis aktas yra tik vienas iš kelių priskyrimo prie kito lygio procedūros etapų, kuris baigiasi sprendimu prireikus priskirti prie kito lygio kitus laikinuosius tarnautojus – sprendimu, kuris, be kita ko, turi būti paskelbtas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio trečią pastraipą, taikomą laikiniesiems tarnautojams pagal KTĮS 11 straipsnį. Laikinųjų tarnautojų, kurie gali būti priskirti prie kito lygio, teisinė padėtis gali pasikeisti tik sudarius ir tinkamai paskelbus prie kito lygio priskirtų laikinųjų tarnautojų sąrašą. Darytina išvada, kad I grupės pirmininko pasiūlymai yra STSĮT sprendimo, kuriuo patvirtinamas prie kito lygio priskirtų laikinųjų tarnautojų sąrašas, parengiamieji aktai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2003 m. kovo 19 d. Sprendimo Tsarnavas / Komisija, T‑188/01–T‑190/01, EU:T:2003:77, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Anagnostu ir kt. / Komisija, F‑72/11, EU:F:2015:103, 39 punktą).

40      Vis dėlto, kadangi neginčijama, kad Generalinio sekretoriaus sprendimai dėl laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio nebuvo paskelbti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio trečią pastraipą ir kad EESRK per teismo posėdį pareiškė, jog Generalinio sekretoriaus, kaip STSĮT, sprendimo, susijusio su 2019 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške pateiktais pasiūlymais dėl priskyrimo prie kito lygio, priėmimo data jam buvo nežinoma, ieškovė juo labiau negalėjo žinoti, kada buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Taigi EESRK negali pagrįstai teigti, kad ieškovė su minėtu sprendimu tinkamai susipažino ne vėliau kaip 2019 m. kovo 26 d., todėl skundas nebuvo pateiktas pavėluotai.

41      Vadinasi, EESRK nurodytą nepriimtinumo pagrindą reikia atmesti ir pripažinti šį ieškinį priimtinu.

 Dėl reikalavimo panaikinti

42      Savo reikalavimui dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus. Vis dėlto, atsižvelgiant į ieškinio turinį, ieškinio pagrindai yra penki. Pirmasis iš esmės susijęs su pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą pažeidimu. Kiti keturi pagrindai atitinkamai susiję: antrasis – su vienodo požiūrio principo pažeidimu, trečiasis – su teisinio saugumo principo pažeidimu, ketvirtasis – su akivaizdžia vertinimo klaida ir penktasis – su rūpestingumo pareigos pažeidimu.

43      Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia kartu išnagrinėti antrąjį ir trečiąjį pagrindus, atitinkamai susijusius su vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principų pažeidimu.

44      Iš esmės ieškovė kaltina EESRK pažeidus vienodo požiūrio principą, pagal kurį jis privalėjo nustatyti objektyvius ir skaidrius kriterijus, leidžiančius laikiniesiems tarnautojams žinoti jų priskyrimo prie kito lygio tvarką, ir teigia, kad dėl aiškios, tikslios, nuspėjamos ir skaidrios procedūros nebuvimo šioje srityje pažeidžiamas teisinio saugumo principas.

 Dėl antrojo ir trečiojo pagrindų priimtinumo

45      EESRK nurodo nepriimtinumo pagrindą, susijusį su antruoju ir trečiuoju pagrindais, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl rašytinių taisyklių dėl laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio nebuvimas jai yra asmeniškai nenaudingas, ir kad dėl to šiuose pagrinduose išdėstyti argumentai grindžiami tiktai teisiniais interesais, todėl turėtų būti laikomi nepriimtinais.

46      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors pagal suformuotą jurisprudenciją pareigūnas nėra įpareigotas veikti vadovaudamasis teisiniais ar institucijų interesais ir grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo gali pareikšti tik konkrečiai su juo susijusius prieštaravimus, tam, kad neteisėtumu pagrįstas prieštaravimas būtų laikomas konkrečiai su asmeniu susijusiu prieštaravimu, pakanka, kad dėl neteisėtumo, kuriuo kaltinama, būtų atsiradę padariniai to asmens teisinei padėčiai (2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Merhzaoui / Taryba, F‑18/09, EU:F:2011:180, 63 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečiai teigia, kad jos asmeninei teisinei padėčiai turėjo įtakos aiškių ir tikslių laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio per 2019 m. procedūrą kriterijų nebuvimas, dėl kurio pažeidžiami vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principai. Todėl antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia pripažinti priimtinais.

 Dėl antrojo ir trečiojo pagrindų pagrįstumo

47      Teisinio saugumo principu siekiama užtikrinti teisinių situacijų ir Sąjungos teisės reglamentuojamų santykių nuspėjamumą (2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, EU:T:2019:481, 233 punktas) ir pagal jį reikalaujama, kad visi administravimo aktai, sukeliantys teisinių padarinių, būtų aiškūs ir tikslūs, kad suinteresuotieji asmenys galėtų be abejonių žinoti savo teises ir pareigas bei imtis atitinkamų veiksmų (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 27 d. Sprendimo DF / Komisija, T‑782/14 P, EU:T:2016:29, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis reikalavimas visų pirma taikomas, kai atitinkamas teisės aktas gali turėti neigiamų pasekmių suinteresuotiesiems asmenims (šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 135 punktą).

48      Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Sprendimu Nr. 114/16 A dėl paaukštinimo taisyklių priėmimo EESRK nustatė rašytines ir kodifikuotas sutartininkų ir pareigūnų priskyrimo prie kito lygio taisykles.

49      Vis dėlto neginčijama, kad EESRK nepriėmė jokio tokio pobūdžio sprendimo dėl laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio. Taigi nėra nei privalomo teksto, nei jokio kito dokumento, kuriame būtų nurodyti analizės elementai, pagal kuriuos šie tarnautojai gali būti priskirti prie kito lygio, ar galimas ryšys tarp EESRK sukurtos laikinųjų tarnautojų vertinimo tvarkos ir priskyrimo prie kito lygio galimybių arba garantijų, susijusių su individualių situacijų nagrinėjimu prieš priimant sprendimus šioje srityje.

50      Vis dėlto EESRK remiasi nusistovėjusia laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio praktika, kuri jiems esą yra žinoma ir atitinka KTĮS bei jurisprudencijos reikalavimus. Ieškovė ginčija tokios praktikos buvimą ir bet kuriuo atveju mano, kad ji neatitinka nei vienodo požiūrio, nei teisinio saugumo principų.

51      EESRK darbo tvarkos taisyklių 80 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad STSĮT įgaliojimus taikyti, be kita ko, KTĮS 10 straipsnio 3 dalį, kuria reglamentuojamas laikinųjų tarnautojų priskyrimas prie kito lygio, įgyvendina Generalinis sekretorius, remdamasis visų trijų EESRK grupių vadovų pateiktais pasiūlymais. Šie pasiūlymai savo ruožtu yra rengiami atsižvelgiant į skyrių vadovų pasiūlymus, pateiktus dėl jų skyriuose dirbančių laikinųjų tarnautojų, ir, be kita ko, priklauso nuo biudžeto lėšų.

52      Iš EESRK per posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad jo nurodyta praktika, be kita ko, yra susijusi su priskyrimo prie kito lygio procedūros eiga, nors iš esmės laikinųjų tarnautojų priskyrimas prie kito lygio atliekamas lyginant nuopelnus ir laikantis vienodo požiūrio principo. Vis dėlto EESRK pabrėžė, kad dėl savo specifikos, o ypač dėl „labai politinės“ sudėties, jis negali nustatyti laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio sistemos, kuri būtų grindžiama nuopelnų įvertinimu, panašios į tą, kuri taikoma pareigūnams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį. Šiuo klausimu jis pridūrė, kad laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio kriterijai „iš esmės skiriasi“ nuo tų, į kuriuos reikia atsižvelgti paaukštinant pareigūnus.

53      EESRK savo rašytiniuose dokumentuose taip pat teigia, kad priskirdamas visų trijų jį sudarančių grupių laikinuosius tarnautojus prie kitų lygių, jis, be kita ko, turi omenyje laisvų biudžetinių darbo vietų skaičių ir Pareigūnų tarnybos nuostatų I.B priede nustatytas paaukštinimo normas, kad atsižvelgtų į tarnautojų darbo stažą jų lygyje (vidutinis darbo stažas einant vieno lygio pareigas yra ketveri metai).

54      Pagal jurisprudenciją institucijos turi pasirinkimo laisvę personalo organizavimo ir valdymo srityje ir būtent dėl to neprivalo pasirinkti konkrečios vertinimo ir priskyrimo prie kito lygio sistemos (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 14 d. Sprendimo Simões Dos Santos / VRDT, T‑435/04, EU:T:2007:50, 132 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), jeigu laikosi bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma vienodo požiūrio principo.

55      Be to, KTĮS nėra specialios nuostatos dėl laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio, panašios į Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje išdėstytas nuostatas. Šiuo klausimu EESRK teisingai tvirtina, kad laikinųjų tarnautojų priskyrimui prie kito lygio taikomos taisyklės negali būti identiškos pareigūnams taikomoms taisyklėms. Iš tiesų laikinieji tarnautojai neturi tokios pat teisės daryti karjerą savo institucijoje kaip pareigūnai (dėl pareigūnų teisės į karjerą žr. 2007 m. Sprendimo Silva / Komisija, F-21/06, EU:F:2007:116, 70, 71 ir 76 punktus). Be to, pagal KTĮS 2 straipsnio c punktą įdarbintų laikinųjų tarnautojų, kaip antai ieškovės, profesinių nuopelnų vertinimas gali būti grindžiamas analizės duomenimis, atsižvelgiant į juos su institucija siejančių darbo santykių specifiką, visų pirma ypatingo pasitikėjimo ryšio buvimą ir prireikus į politinį kontekstą, kuriam esant jie vykdo savo pareigas.

56      Vis dėlto bet koks priskyrimas prie kito lygio turi atitikti bendruosius teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio principą, taip pat įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, kuris privalomas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, ir teisinio saugumo principą (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. Ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 440 punktą ir 2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, EU:T:2019:481, 233 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Beje, EESRK to neginčijo.

57      Remiantis suformuota jurisprudencija, vienodo požiūrio principas yra bendrasis ir pagrindinis Sąjungos teisės principas ir pagal jį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks skirtingas vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų, kurių faktinė ir teisinė situacija iš esmės nesiskiria, kategorijos vertinamos skirtingai arba kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai (šiuo klausimu žr. 2009 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija / Bertolete ir kt., T-359/07 P–T-361/07 P, EU:T:2009:40, 37 ir 38 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

58      Laikantis šio principo reikalaujama, kad Sąjungos institucija, įstaiga ar organas turėtų visus analizės elementus, kaip antai vertinimo ataskaitas, kad pagrįstų nuopelnų vertinimą, išvengtų savavališkumo rizikos ir užtikrintų vienodą požiūrį į kandidatus, kurių pareigos gali būti paaukštintos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2015 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bonazzi / Komisija, F‑88/15, EU:F:2015:150, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59      Be to, nors pagal šio sprendimo 54 punkte nurodytą jurisprudenciją institucijos turi diskreciją, vis dėlto Sąjungos teismas turi patikrinti, ar atitinkama Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, šiuo atveju EESRK, laikėsi vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principų, organizuodami laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio procedūrą, visų pirma prieš tai atlikdami lyginamąją analizę (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 440 punktą ir 2019 m. liepos 3 d. Sprendimo PT / EIB, T‑573/16, EU:T:2019:481, 233 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60      Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 49 punkto, kiek tai susiję su laikinųjų tarnautojų priskyrimu prie kito lygio, EESRK nepateikė analizės elementų, kurie leistų palyginti nuopelnus laikantis vienodo požiūrio principo. Vien šio sprendimo 53 punkte nurodytų sąlygų nepakanka, kad būtų galima nepaisyti laikinųjų tarnautojų, kurie pretenduoja būti priskirti prie kito lygio, lygybės. Taigi EESRK praktika šioje srityje nepadeda užtikrinti, kad pasiūlymai dėl priskyrimo prie kito lygio būtų visų skyrių vadovų ir grupės pirmininkų rengiami remiantis bendrais pagrindais ir kad Generalinio sekretoriaus, kaip STSĮT, sprendimai atitiktų vienodo požiūrio principą.

61      Tai, kad nėra analizės elementų, juo labiau ginčytina dėl to, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 40 punkte, EESRK sprendimai dėl priskyrimo prie kito lygio nėra skelbiami pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio trečią pastraipą, o taip pažeidžiamas ir teisinio saugumo principas.

62      Šiuo klausimu reikia priminti, kad skaidrumo pareiga kyla iš vienodo požiūrio principo, nes ja siekiama užtikrinti tinkamą viešumo laipsnį, leidžiantį kontroliuoti, ar administracija veikia nešališkai ir nesavavališkai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. balandžio 15 d. Sprendimo IPK International / Komisija, T‑297/05, EU:T:2011:185, 124 punktą).

63      Iš to matyti, kad tai, jog EESRK nepaskelbė sprendimų dėl priskyrimo prie kito lygio, ne tik prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų normoms, bet ir gali pažeisti laikinųjų tarnautojų, dirbančių įvairių EESRK grupių sekretoriatuose, teises, nes taip užkertamas kelias administracijos nešališkumo per priskyrimo prie kito lygio procedūrą kontrolei.

64      Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad, priešingai nei jos kolegos, taip pat dirbantys trijų EESRK grupių sekretoriatuose, ji karjeros laiptais kilo labai lėtai. Iš tikrųjų per 19 metų jos lygis buvo pakeistas tiktai du kartus, atitinkamai nuo 2007 m. sausio 1 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d.

65      Grįsdama savo argumentus ji pateikė savo parengtą lyginamąją lentelę, kuria siekia įrodyti, kad jos kolegų, įdarbintų trijose EESRK grupėse, karjeros raida buvo spartesnė nei jos.

66      Iš ieškovės parengtos lyginamosios lentelės nematyti, kad priskiriant laikinuosius tarnautojus prie kito lygio būtų laikomasi ketverių tarnybos stažo metų kriterijaus ir būtų taikomas vienodo požiūrio principas, kuriuo EESRK bando remtis (žr. šio sprendimo 53 punktą). Iš tikrųjų iš šios lentelės matyti, kad įvairių laikinųjų tarnautojų, dirbančių trijų EESRK grupių sekretoriatuose, priskyrimo prie kito lygio tempai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, kalbant apie I grupę, prie kurios priskirta ieškovė, iš šios lentelės matyti, kad vienas laikinasis tarnautojas trimis lygiais (nuo AST 2 iki AST 5) pakilo vos per dvejus metus, o kitam tarnautojui panašų pareigų paaukštinimą (nuo AST 3 iki AD 6) pavyko pasiekti per beveik šešerius metus. Tas pats taikytina ir laikiniesiems tarnautojams, paskirtiems dirbti į darbuotojų grupės sekretoriatą, kur karjeros kilimo skirtumai yra dar didesni. Pavyzdžiui, šioje grupėje vienas laikinasis tarnautojas buvo paaukštintas dviem lygiais (nuo AST 4 iki AST 6) per šešerius metus, o kitas 3 lygiais (nuo AST 4 iki AST 7) pakilo per devyniolika metų.

67      EESRK nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti šios lentelės turinį ar ieškovės argumentus, susijusius su skirtingu laikinųjų tarnautojų, dirbančių EESRK grupių sekretoriatuose, visų pirma I grupės sekretoriate, kilimo karjeros laiptais tempu. Kalbant konkrečiai, EESRK nepateikia jokios informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad kriterijai, pagal kuriuos jis nurodo vykdąs laikinųjų darbuotojų priskyrimą prie kito lygio, t. y. be kita ko, laisvų darbo vietų buvimas ir darbo stažas viename lygyje, taikomi pagal vienodo požiūrio principą.

68      Esant pakankamai nuoseklių įrodymų, kuriais grindžiami ieškovės argumentai, institucija atsakovė privalo pagrįsti šį principą atitinkančios praktikos buvimą objektyviais įrodymais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo RA / Audito Rūmai, T-874/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:757, 56 punktą).

69      Reikia pažymėti, kad EESRK 2019 m. priskyrimo prie kito lygio procedūros organizavimo aprašyme tik trumpai paaiškinta, kokį metodą taikė STSĮT, siekdama palyginti laikinųjų tarnautojų, kurie pretendavo būti priskirti prie kito lygio, nuopelnus. Iš tikrųjų remiantis EESRK pateiktais paaiškinimais negalima nustatyti, nei kaip, nei kokiu pagrindu STSĮT ar I grupės pirmininkas iš tikrųjų atliko šį nuopelnų palyginimą, grindžiamą analizės elementais, atspindinčiais EESRK struktūrą, poreikius ir darbo organizavimo ypatumus (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo RA / Audito Rūmai, T-874/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:757, 57 punktą).

70      Šių išvadų negalima paneigti kitais EESRK argumentais.

71      Pirma, EESRK tvirtina, kad negali taikyti laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio tvarkos, kaip pareigūnų paaukštinimo tvarkos, grindžiamos vien nuopelnų palyginimo sistema, nes laikinųjų tarnautojų priskyrimas prie kito lygio EESRK atliekamas atsižvelgiant į skirtingus motyvus. Šiuo klausimu ji nurodo įvairius struktūrinio pobūdžio apribojimus.

72      Pirma, EESRK teigimu, tam, kad laikinasis tarnautojas būtų priskirtas prie kito lygio, būtinas aiškus jo vykdomų užduočių pakeitimas. Antra, jis pažymi, kad EESRK dirbti paskirti laikinieji tarnautojai patenka į kitą biudžeto eilutę nei pareigūnai, nes užima nenuolatines pareigas. Todėl bet koks priskyrimas prie kito lygio priklauso nuo kasmet skiriamo biudžeto galimybių. Trečia, kadangi laikiniesiems tarnautojams skiriamų darbo vietų skaičius yra ribotas dėl su biudžetu susijusių suvaržymų, laikinasis tarnautojas galėtų būti priskirtas prie kito lygio tiktai tuo atveju, jeigu atsirastų naują lygį atitinkanti laisva darbo vieta. Šiuo klausimu EESRK, be kita ko, pažymi, kad nuopelnų palyginimu pagrįsta priskyrimo prie kito lygio tvarka, kaip antai susijusi su pareigūnų pareigų paaukštinimu, neleidžia užtikrinti AST 1–AST 9 lygio pareigų vienodo paskirstymo EESRK, visų pirma labai mažai darbuotojų turinčiuose jo padaliniuose, kaip antai jį sudarančių grupių sekretoriatuose.

73      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad EESRK nurodyti suvaržymai savaime nėra nei būdingi minėtų grupių sekretoriatų struktūrai ir darbo organizavimui, nei neįveikiami, ir negali būti laikomi galinčiais užkirsti kelią aiškių, objektyvių ir skaidrių lyginamosios analizės elementų pateikimui priskiriant laikinuosius tarnautojus prie kito lygio, kad būtų užtikrintas teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principų laikymasis.

74      Kalbant apie EESRK nurodytus su biudžetu susijusius argumentus, reikia pažymėti, kad jais savaime negalima pateisinti aiškios, tikslios ir nediskriminacinės laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio procedūros ar vidaus taisyklių nebuvimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 20 d. Sprendimo RN / Komisija, F‑104/15, EU:F:2016:163, 72 punktą).

75      Antra, per posėdį EESRK tvirtino: kadangi jis yra „labai politinio“ pobūdžio organas, nuopelnai, į kuriuos reikia atsižvelgti priskiriant prie kito lygio jo laikinuosius tarnautojus, skiriasi nuo tų, į kuriuos reikia atsižvelgti paaukštinant pareigūnų pareigas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį.

76      Žinoma, kaip matyti iš šio sprendimo 54 ir 59 punktų, institucijos gali laisvai apibrėžti analizės elementus pagal savo tarnybinius poreikius bei organizacinius ypatumus ir neprivalo perkelti pareigūnų paaukštinimui taikomų taisyklių laikinųjų tarnautojų priskyrimui prie kito lygio.

77      Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad net jeigu pagal KTĮS 16 straipsnio pirmą pastraipą Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio nuostatos taikytinos laikiniesiems tarnautojams, dirbantiems Europos Parlamento frakcijose, o ne laikiniesiems tarnautojams, dirbantiems EESRK grupėse, minėto 45 straipsnio kriterijai, kuriais siekiama palyginti nuopelnus ir atsižvelgti į stažą, sukauptą einant konkretaus lygio pareigas, yra principai, galiojantys visoms EESRK personalui taikomoms vidaus instrukcijoms.

78      Vis dėlto, pirma, iš šio bendro pobūdžio teiginio negalima nei suprasti, kaip Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje įtvirtinti kriterijai taikomi priskiriant prie kito lygio EESRK laikinuosius tarnautojus, nei pagal jį patikrinti, ar jie iš tikrųjų buvo taikomi nagrinėjamu atveju.

79      Antra, šis teiginys bet kuriuo atveju prieštarauja EESRK per teismo posėdį pateiktam argumentui, kad dėl savo „labai politinio“ pobūdžio jis negali nustatyti laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio tvarkos, grindžiamos nuopelnų palyginimu, kuri būtų panaši į Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytą paaukštinimo sistemą. Be to, pakanka pažymėti, kad tiek, kiek šioje nuostatoje, siejamoje su KTĮS 16 straipsnio pirma pastraipa, yra numatyta nuopelnais grindžiama pareigų paaukštinimo tvarka, be kita ko, taikoma laikiniesiems tarnautojams, dirbantiems Parlamento frakcijose, kurios yra politinės grupės tikrąja šio žodžio prasme, EESRK negali pagrįstai teigti, kad jį sudarančių grupių politinis pobūdis trukdo jam nustatyti sistemą, pagal kurią būtų galima palyginti minėtose grupėse dirbančių laikinųjų tarnautojų nuopelnus.

80      Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, įgyvendindami šio sprendimo 54 ir 59 punktuose minimą organizacinę laisvę, turi iš anksto apibrėžti lyginamosios analizės elementus, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principų, kartu atsižvelgdami į savo specifinius tarnybinius poreikius. Darytina išvada, kad EESRK negali pagrįstai remtis jam būdingu negalėjimu priimti skaidrių, prognozuojamų ir nediskriminacinių nuopelnų analizės elementų tam, kad jo darbuotojai galėtų įvertinti sprendimų dėl priskyrimo prie kito lygio teisėtumą, o Bendrasis Teismas – vykdyti šio teisėtumo kontrolę pagal teisinio saugumo ir vienodo požiūrio principus.

81      Šiomis aplinkybėmis reikia pritarti antrajam ir trečiajam ieškinio pagrindams ir tuo remiantis panaikinti ginčijamą sprendimą, nes juo pažeidžiami vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principai, o kitų ieškinio pagrindų, kuriuos ieškovė pateikė kartu su reikalavimu panaikinti sprendimą, nagrinėti nėra reikalo.

 Dėl reikalavimų atlyginti žalą

82      Ieškovė mano patyrusi neturtinę žalą dėl neaiškios padėties, kurioje atsidūrė dėl jos karjeros raidos, o tai nulėmė aplinkybė, kad EESRK nepriėmė aiškių, skaidrių ir nediskriminacinių laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio kriterijų. Ji mano, kad visada bus abejojama dėl rezultatų, kuriuos ji būtų galėjusi pasiekti, jeigu iš anksto būtų buvę nustatyti aiškūs ir tikslūs kriterijai, vertinimo. Todėl ji prašo priteisti iš EESRK žalos atlyginimą, ex aequo et bono įvertintą 2 000 EUR.

83      EESRK mano, kad prašyme atlyginti žalą pateikti ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Pirma, EESRK nepadarė pažeidimo, galinčio sukelti žalą ieškovei. Antra, kadangi ginčijamas sprendimas buvo priimtas ieškovei žinomomis aplinkybėmis, ji, grįsdama savo prašymą atlyginti žalą, negali remtis neaiškumu dėl jos karjeros raidos.

84      Visų pirma primintina, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo atsakomybė kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos: skundžiamas institucijos elgesys turi būti neteisėtas, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos, nes šios trys sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo DQ ir kt. / Parlamentas, T‑730/18, EU:T:2019:725, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85      Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 84 punkte nurodytos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. EESRK padarytas pažeidimas, ieškovės patirta žala ir priežastinis ryšys tarp šių dviejų elementų, yra įvykdytos.

86      Remiantis jurisprudencija, neteisėto akto, kaip antai ginčijamo sprendimo, panaikinimas savaime yra tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, išskyrus atvejį, kai ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atskirta nuo pažeidimo, dėl kurio panaikinamas aktas, ir kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant aktą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑59/14, EU:F:2015:50, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Murariu / EDPPI, F‑116/14, EU:F:2015:89, 150 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

87      Vis dėlto šioje byloje ginčijamo sprendimo panaikinimas negali kompensuoti visos ieškovės patirtos neturtinės žalos.

88      Žinoma, pagal SESV 266 straipsnį EESRK turi įvykdyti šį sprendimą, laikinųjų tarnautojų priskyrimo prie kito lygio procedūrą grįsdamas aiškiais, skaidriais ir nediskriminaciniais analizės elementais. Vis dėlto neteisėtumas, susijęs su minėtų elementų nebuvimu prieš pareiškiant nagrinėjamą ieškinį, negali būti lengvai ištaisytas atgaline data. Iš tikrųjų neįmanoma numatyti analizės elementų, kuriuos EESRK galėtų priimti, ypatybių ir sunku nustatyti, kaip ieškovės darbas galėtų būti įvertintas pagal tuos elementus. Taigi, kad ir koks būtų priemonių, kurių imsis EESRK, turinys, ir toliau bus abejonių dėl ieškovės priskyrimo prie kito lygio atgaline data galimybių ir prireikus dėl rezultatų, kuriuos ieškovė būtų galėjusi pasiekti, jeigu iš pradžių būtų buvę nustatyti su priskyrimu prie kito lygio susiję analizės elementai. Ši abejonė reiškia žalą, tiesiogiai atsiradusią dėl EESRK padaryto pažeidimo, o ieškovės jaučiamas netikrumas dėl jos karjeros raidos negali būti ištaisytas sprendimo vykdymo priemonėmis, kurias priims EESRK (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo AQ / Komisija, F‑66/10, EU:F:2011:56, 110 punktą).

89      Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, ex æquo et bono įvertinęs taip ieškovės patirtą žalą, mano, kad jos prašoma 2 000 EUR suma yra tinkamas neturtinės žalos, patirtos dėl EESRK padaryto pažeidimo, atlyginimas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

90      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EESRK pralaimėjo bylą, reikia nurodyti jam padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) sprendimą, kuriuo atsisakyta P. Correia priskirti prie kito lygio per 2019 m. priskyrimo prie kito lygio procedūrą.

2.      Nurodyti EESRK sumokėti P. Correia 2 000 EUR sumą kaip jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

3.      Priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Nihoul

Frendo

Paskelbta 2021 m. balandžio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

 

Pirmininkas


E. Coulon

 

M. Van der Woude


*      Proceso kalba: prancūzų.