TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJOS NUTARTIS
2021 m. gegužės 21 d.(*)
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – SESV 279 straipsnis – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Aplinka – Direktyva 2011/92/ES – Tam tikrų projektų poveikio aplinkai vertinimas – Rusvosios anglies (lignito) gavyba atviroje kasykloje – Rusvosios anglies kasykla Turove (Lenkija)“
Byloje C‑121/21 R
dėl 2021 m. vasario 26 d. pagal SESV 279 straipsnį pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, J Vláčil ir L. Dvořáková,
ieškovė,
prieš
Lenkijos Respubliką, atstovaujamą B. Majczyna,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJA,
išklausiusi generalinį advokatą P. Pikamäe,
priima šią
Nutartį
1 Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo, kol jis priims sprendimą dėl esmės, įpareigoti Lenkijos Respubliką nedelsiant nutraukti rusvosios anglies kasybą Turove (Lenkija).
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Komisijos 2021 m. vasario 26 d. pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 259 straipsnį; šiuo ieškiniu prašoma pripažinti, kad Lenkijos Respublika:
– leidusi pratęsti leidimo išgauti rusvąją anglį terminą šešeriems metams, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, neįvykdė įsipareigojimų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL L 124, 2014, p. 1) (toliau – Direktyva 2011/92), 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su šios direktyvos 4 straipsnio 4–6 dalimis, 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 6–9 straipsniais,
– leidusi neįtraukti suinteresuotosios visuomenės į kasybos leidimo išdavimo procedūrą neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 6 straipsnio 2–7 dalis, 7 straipsnio 5 dalį, 8 ir 9 straipsnius ir 11 straipsnio 1 dalį,
– paskelbusi, kad Vroclavo (Lenkija) aplinkos apsaugos generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimas dėl tolesnio Turovo rusvosios anglies telkinio eksploatavimo iki 2044 metų projekto aplinkos apsaugos sąlygų (toliau – sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo) vykdytinas nedelsiant, neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 11 straipsnio 1 dalį,
– neįtraukusi į sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo galimos procedūros tuo atveju, jeigu atitinkamiems vandens telkiniams nebus leista taikyti išimčių, numatytų 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275), 4 straipsnio 5 dalyje, neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir b punkto ii papunktį,
– neleidusi suinteresuotajai visuomenei ir Čekijos Respublikai dalyvauti procedūroje, per kurią buvo priimtas Lenkijos Respublikos Klimato ministro 2020 m. kovo 20 d. sprendimas dėl leidimo Nr. 65/94 išgauti rusvąją anglį Turovo telkinyje dalinio pakeitimo, kuriuo leidimo išgauti rusvąją anglį šioje kasykloje terminas buvo pratęstas šešeriems metams (toliau – iki 2026 m. galiojantis leidimas išgauti rusvąją anglį), neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 6 straipsnio 2–7 dalis, 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, taip pat 8 straipsnį,
– nepaskelbusi iki 2026 m. galiojančio leidimo išgauti rusvąją anglį ir nepateikusi jo Čekijos Respublikai suprantama forma neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 9 straipsnio 1 ir 2 dalis,
– neleidusi apskųsti teismui iki 2026 m. galiojančio leidimo išgauti rusvąją anglį neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 11 straipsnio 1 dalį,
– nepaskelbusi iki 2026 m. galiojančio leidimo išgauti rusvąją anglį neįvykdė įsipareigojimų pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375) 7 straipsnį,
– nepateikusi išsamios informacijos, susijusios su iki 2026 m. galiojančio leidimo išgauti rusvąją anglį išdavimo procedūra, neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą,
– išduodant iki 2026 m. galiojantį leidimą išgauti rusvąją anglį pakankamai neatsižvelgusi į sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 2 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi,
– išduodant iki 2026 m. galiojantį leidimą išgauti rusvąją anglį pakankamai neatsižvelgusi į visas su aplinka susijusias sąlygas neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2011/92 8a straipsnio 1 dalies b punktą.
3 2021 m. balandžio 6 d. Lenkijos Respublika pateikė pastabas raštu dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4 2021 m. balandžio 19 d. taikydamas proceso organizavimo priemonę Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja Lenkijos Respublikai pateikė klausimus raštu, į juos ši valstybė narė atsakė 2021 m. balandžio 26 d. raštu.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
5 Direktyvos 2011/92 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Ši direktyva taikoma valstybės ir privačių projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimui.
2. Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys:
a) projektas:
– statybos darbai bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimas,
– kitokie įsikišimai į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą;
<…>
c) sutikimas dėl planuojamos veiklos [leidimas]: kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą.
<…>“
6 Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš [iš]duodant sutikimą [leidimą] projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai [vykdyti leidimo išdavimo procedūrą] ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.
7 Šios direktyvos 4 straipsnio 1–3 dalyse numatyta:
„1. Remiantis 2 straipsnio 4 dalimi, I priede išvardyti projektai, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius.
2. Remdamosi 2 straipsnio 4 dalimi, valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius. Valstybės narės tai nusprendžia:
a) išnagrinėjusios kiekvieną atvejį;
arba
b) pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus.
Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.
3. Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede. <…>“
8 Direktyvos 2011/92 I priedo „4 straipsnio 1 dalyje nurodyti projektai“ 19 punkte minimos „akmens skaldyklos ir atviro[s] kasyklos, kai jų paviršiaus plotas didesnis nei 25 ha; durpių gavyba, kai durpyno plotas didesnis nei 150 ha“, o 24 punkte – „[k]iekvienas šiame priede išvardytų projektų pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai pats toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti“.
9 Šios direktyvos II priedo „4 straipsnio 2 dalyje nurodyti projektai“ 2 punkto a papunktyje minimos „akmens skaldyklos, atviros kasyklos ir durpių gavyba (jei projektai neįtraukti į I priedą)“, 2 punkto e papunktyje nurodyti „pramoniniai antžeminiai įrengimai, skirti anglių, naftos, gamtinių dujų, rūdų ir bituminio skalūno gavybai“, o 13 punkto a papunktyje minimas „[b]et kurių I ir šiame priede išvardytų ir jau įgyvendintų, įgyvendinamų ar leistų įgyvendinti projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (pakeitimas ar išplėtimas, neįtrauktas į I priedą)“.
Lenkijos teisė
10 2008 m. spalio 3 d. Ustawa o udostępnianiu informacji o środowisku i jego ochronie, udziale społeczeństwa w ochronie środowiska oraz o ocenach oddziaływania na środowisko (Įstatymas dėl teisės gauti informaciją, susijusią su aplinka ir aplinkos apsauga, bendruomenės dalyvavimo saugant aplinką ir poveikio aplinkai vertinimo) (Dz. U. Nr. 199, poz. 1227, toliau – Įstatymas dėl informacijos apie aplinką) 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Sprendimo dėl su aplinka susijusių sąlygų reikalavimas netaikomas:
<…>
2) 1 skirsnio 4 ir 5 punktuose nurodytos koncesijos ar sprendimo daliniams pakeitimams, įskaitant:
<…>
k) vienkartinį leidimo išgauti rusvąją anglį galiojimo termino pratęsimą iki 6 metų, jeigu koncesijos pratęsimas yra motyvuotas racionaliu telkinio valdymu neišplečiant koncesijos apimties;
<…>“
Ginčo aplinkybės ir ikiteisminė procedūra
11 Turovo rusvosios anglies atvira kasykla yra Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Čekijos Respublika ir Vokietijos Federacine Respublika.
12 1994 m. balandžio 27 d. Lenkijos kompetentingos institucijos PGE Elektrownia Bełchatów S.A., dabar – PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna S.A. (toliau – kasyklos eksploatuotojas) išdavė 26 metų trukmės, t. y. galiojančią iki 2020 m. balandžio 30 d., kasybos koncesiją.
13 2019 m. spalio 24 d. kasyklos eksploatuotojas, remdamasis Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą pratęsti šią koncesiją šešeriems metams.
14 2020 m. sausio 21 d. Vroclavo aplinkos apsaugos generalinis direktorius priėmė sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ir 2020 m. sausio 23 d. paskelbė šį sprendimą nedelsiant vykdytinu. 2020 m. sausio 24 d. kasyklos eksploatuotojas prie 2019 m. spalio 24 d. pateikto prašymo pratęsti kasybos koncesijos galiojimo terminą pridėjo sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo.
15 2020 m. kovo 20 d. sprendimu Lenkijos Respublikos Klimato ministras, remdamasis Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalimi, išdavė iki 2026 m. galiojantį leidimą išgauti rusvąją anglį.
16 Manydama, kad išduodama tokį leidimą Lenkijos Respublika daugeliu aspektų pažeidė Sąjungos teisę, 2020 m. rugsėjo 30 d. Čekijos Respublika, remdamasi SESV 259 straipsniu, kreipėsi į Europos Komisiją.
17 2020 m. spalio 30 d. Lenkijos Respublika pateikė savo pastabas. 2020 m. lapkričio 13 d. abiejų valstybių narių žodinės pastabos buvo išklausytos Komisijos surengtame posėdyje.
18 2020 m. gruodžio 17 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje Lenkijos Respubliką kaltino dėl kelių įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę neįvykdymo. Konkrečiai ji teigė, kad priimdama nuostatą, kuria leidžiama iki šešerių metų pratęsti leidimą išgauti rusvąją anglį neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, ši valstybė narė pažeidė Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
19 2021 m. vasario 26 d. Čekijos Respublika pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nurodytą šios nutarties 2 punkte.
Šalių reikalavimai
20 Čekijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:
– įpareigoti Lenkijos Respubliką nedelsiant nutraukti kasybos veiklą Turovo kasykloje ir
– priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
21 Lenkijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip akivaizdžiai nepriimtiną,
– nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą ir
– priteisti iš Čekijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Dėl priimtinumo
22 Lenkijos Respublika tvirtina, kad Čekijos Respublikos pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdžiai nepriimtinas dėl to, kad ji neįrodė tiesioginio ir glaudaus ryšio tarp prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl jos ieškinyje dėl esmės nurodytų Sąjungos teisės pažeidimų.
23 Lenkijos Respublika iš esmės teigia, kad jei ieškiniui dėl esmės būtų pritarta, ši aplinkybė nebūtinai reikštų, kad turi būti nutraukta gavyba Turovo kasykloje. Iš tiesų ji taikydama įgyvendinimo priemones tik privalėtų pašalinti sprendime dėl poveikio aplinkai vertinimo ir iki 2026 m. galiojančiame leidime išgauti rusvąją anglį esančius trūkumus ir spragas.
24 Lenkijos Respublika primena, kad byloje, kurioje priimtas 2019 m. liepos 29 d. Sprendimas Inter‑Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen (C‑411/17, EU:C:2019:622, 173–175 punktai), Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisė nedraudžia, kad laikantis tam tikrų sąlygų nacionalinėse nuostatose būtų leista ištaisyti jai prieštaraujančias operacijas ar neteisėtus veiksmus, susijusius su pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taigi Lenkijos Respublika, taikydama tame sprendime suformuotą jurisprudenciją, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamus administracinius sprendimus ir neprivalėtų sustabdyti rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje.
25 Taigi Lenkijos Respublika mano, kad Čekijos Respublikos prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis nesiekiama užtikrinti visiško sprendimo dėl esmės veiksmingumo ir kad šių priemonių taikymo pasekmės gerokai viršytų iš jo kylančius įpareigojimus.
26 Šiems argumentams negalima pritarti.
27 Iš tiesų, pirma, konstatuotina, kad šie argumentai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslo ir priemonių, būtinų įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas pagal SESV 259 straipsnį, apimties painiojimu.
28 Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra užtikrinti visiškąsprendimo, kuris turi būti priimtas pagrindinėje byloje, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – šiuo atveju pagal SESV 259 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuriuo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, – veiksmingumą.
29 Kita vertus, tiesa, kad jei Teisingumo Teismas nustato, jog valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, SESV 260 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad ta valstybė narė imtųsi būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Vis dėlto atsakymas į klausimą, kokių priemonių būtina imtis įsipareigojimų neįvykdymą konstatuojančiam sprendimui įvykdyti, nėra pagal SESV 259 straipsnį priimto sprendimo objektas (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑288/12, EU:C:2014:237, 33 punktą).
30 Jeigu Lenkijos Respublikos argumentams būtų pritarta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 259 straipsnį, netektų prasmės, nes Teisingumo Teismas sprendime, kuriuo konstatuojamas įsipareigojimų neįvykdymas, negali nurodyti atitinkamai valstybei narei imtis konkrečių priemonių šiam sprendimui įvykdyti. Bet kuriuo atveju negalima atmesti galimybės, kad jeigu ieškinys dėl esmės būtų patenkintas, Lenkijos Respublika privalėtų patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriomis būtų sustabdyta rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje.
31 Antra, pakanka konstatuoti, kad nors tiesa, jog Teisingumo Teismas 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen (C‑411/17, EU:C:2019:622) 173 punkte nusprendė, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiama, jog nacionalinės taisyklės tam tikrais atvejais leistų ištaisyti neteisėtas operacijas ar veiksmus pagal Sąjungos teisę, tačiau tokia galimybė yra išimtinė, ir valstybė narė iš principo turi priimti priemones dėl projekto leidimo, priimto nesilaikant Sąjungos teisės, sustabdymo arba panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C‑411/17, EU:C:2019:622, 172 ir 174 punktus ir 2019 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Komisija / Airija (Derrybrien vėjo jėgainės), C‑261/18, EU:C:2019:955, 75 ir 76 punktus).
32 Tokiomis aplinkybėmis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra priimtinas.
Dėl esmės
33 Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodomas „bylos dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys tai, kad prašoma laikinosios apsaugos priemonė būtų paskirta“.
34 Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę tik jei įrodyta, kad jos taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad ji skubi dėl to, jog siekiant, kad būtų išvengta didelės ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, būtina, kad ji būtų priimta ir pradėtų veikti dar prieš priimant sprendimą dėl esmės. Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali pasverti esamus interesus. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, jei nėra tenkinama bent viena iš šių sąlygų (2020 m. balandžio 8 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑791/19 R, EU:C:2020:277, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
Dėl „fumus boni juris“
35 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąlyga dėl fumus boni juris yra tenkinama, kai bent vienas iš laikinąsias apsaugos priemones prašančios taikyti šalies nurodytų pagrindų, skirtų ieškiniui dėl bylos esmės pagrįsti, prima facie neatrodo neturintis rimto pagrindo. Būtent taip yra tuo atveju, jei vienas iš šių pagrindų susijęs su kilusiais sudėtingais teisės klausimais, kurių išspręsti iš karto neįmanoma ir kuriuos reikia išsamiai išanalizuoti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jie turi būti išnagrinėti per procesą dėl bylos esmės, arba jei iš šalių diskusijų matyti, kad egzistuoja dideli teisiniai prieštaravimai, ir nėra akivaizdu, kaip juos išspręsti (2018 m. gruodžio 17 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑619/18 R, EU:C:2018:1021, 30 punktas ir 2020 m. balandžio 8 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑791/19 R, EU:C:2020:277, 52 punktas).
36 Šioje byloje siekdama įrodyti fumus boni juris buvimą Čekijos Respublika, be kita ko, nurodo pagrindą, atitinkantį ieškinyje dėl esmės nurodyto pirmojo pagrindo pirmą kaltinimą, susijusį su tuo, kad priėmusi Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalį, pagal kurią rusvosios anglies gavybos koncesijos galiojimas vieną kartą gali būti pratęstas iki šešerių metų neatlikus jokio poveikio aplinkai vertinimo, Lenkijos Respublika pažeidė Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.
37 Čekijos Respublikos teigimu, atvirų kasyklų, kurių plotas didesnis nei 25 ha, projektų poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas pagal Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 1 dalį ir šios direktyvos I priedo 19 punktą. Be to, pagal šio priedo 24 punktą taip pat turi būti atliekamas bet kokio tokių projektų pakeitimo ar išplėtimo poveikio aplinkai vertinimas.
38 Čekijos Respublika primena, kad pagal Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 2 dalį, siejamą su šios direktyvos II priedo 2 punkto a papunkčiu, turi būti atliekamas neriboto dydžio atvirų kasyklų poveikio aplinkai vertinimas.
39 Taigi, kadangi „koncesija“, kaip ji suprantama pagal Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalį, reiškia „leidimą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/92 2 straipsnio 1 dalį, tokios koncesijos išdavimo procedūroje turi būti atsižvelgiama į pagal šią direktyvą tenkančius įpareigojimus, pirmiausia tuos, kurie nurodyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Čekijos Respublikos manymu, Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalyje numačiusi, kad rusvosios anglies gavybos koncesijos galiojimas gali būti kartą pratęstas iki šešerių metų, neatliekant jokio poveikio aplinkai vertinimo, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų.
40 Lenkijos Respublika neginčijo Čekijos Respublikos argumentų, susijusių su fumus boni juris buvimu šioje byloje.
41 Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalies a punktą sąvoka „projektas“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, apima bet kokius įsikišimus į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą. Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalyje c punkte sąvoka „sutikimas dėl planuojamos veiklos [leidimas]“ apibrėžiama kaip kompetentingos institucijos ar institucijų sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą.
42 Prieš išduodant leidimą dėl projektų, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2011/92 1 straipsnio 2 dalies a punktą, turi būti atliktas jų poveikio aplinkai įvertinimas pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, kai jie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C‑411/17, EU:C:2019:622, 73 punktas).
43 Taigi pastarojoje nuostatoje nereikalaujama, kad kiekvienam projektui, galinčiam turėti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų taikoma Direktyvoje 2011/92 numatyta vertinimo procedūra, – ji taikytina tik tiems projektams, kurie nurodyti šios direktyvos 4 straipsnyje, kuriame, priklausomai nuo to, ar taikoma šio straipsnio 1 ar 2 dalis, daroma nuoroda į I ir II prieduose išvardytus projektus (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C‑411/17, EU:C:2019:622, 74 punktą).
44 Pirma, dėl projektų, kuriems taikomas Direktyvos 2011/92 I priedas ir į kuriuos daroma nuoroda šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, kad pagal savo pobūdį jie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir būtinai turi būti atliekamas jų poveikio aplinkai vertinimas (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C‑411/17, EU:C:2019:622, 75 punktą).
45 Pagal Direktyvos 2011/92 I priedo 19 punktą prie šių projektų priskiriamos atviros kasyklos, kai jų paviršiaus plotas didesnis nei 25 ha, o pagal šio priedo 24 punktą – kiekvienas šiame priede išvardytų projektų pakeitimas ar išplėtimas, kuris atitinka šią ribą.
46 Antra, dėl projektų, kuriems taikomas Direktyvos 2011/92 II priedas, kuriame daroma nuoroda į šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, valstybės narės, konkrečiai išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba laikydamosi valstybės narės nustatytų ribų ar kriterijų, nusprendžia, ar turi būti vertinamas šių projektų poveikis aplinkai.
47 Tarp projektų, kuriems taikomas Direktyvos 2011/92 II priedas, pagal šio priedo 2 punkto a papunktį yra atviros kasyklos, išskyrus nurodytas šios direktyvos I priede, ir pagal 13 punkto a papunktį bet koks tokių projektų pakeitimas ar išplėtimas, galintis daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.
48 Teisingumo Teismas nusprendė, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, gavusios prašymą išduoti leidimą vykdyti į šios direktyvos II priedą patenkantį projektą, turi konkrečiai išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į šios direktyvos III priede nurodytus kriterijus, turi būti įvertintas šių projektų poveikis aplinkai (2016 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija / Bulgarija, C‑141/14, EU:C:2016:8, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
49 Šiuo atveju iš Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalies matyti, kad vienkartiniam leidimo išgauti rusvąją anglį galiojimo termino pratęsimui iki šešerių metų nereikia atlikti jokio išankstinio poveikio aplinkai vertinimo, jei šis pratęsimas grindžiamas racionaliu telkinio valdymu, neišplečiant koncesijos apimties. Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad iki 2026 m. galiojantis leidimas išgauti rusvąją anglį buvo išduotas remiantis šia nuostata.
50 Šiomis aplinkybėmis iš pirmo žvilgsnio negalima atmesti galimybės, kad Įstatymo dėl informacijos apie aplinką 72 straipsnio 2 dalis pažeidžia iš Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančius reikalavimus, pagal kuriuos iš esmės turi būti atliktas atviros kasyklos projektų poveikio aplinkai vertinimas arba bent turi būti atliekamas išankstinis patikrinimas dėl būtinybės atlikti tokį vertinimą.
51 Taigi šiame etape nesprendžiant dėl argumentų, kuriais šalys remiasi pagrindiniame ieškinyje, pagrįstumo (toks sprendimas priklauso bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencijai), konstatuotina, kad Čekijos Respublikos argumentai, pateikti grindžiant jos pagrindinio ieškinio pirmo pagrindo pirmąjį kaltinimą, kuriuo grindžiamas šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susiję su Direktyvos 2011/92 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu, atrodo, turi rimtą pagrindą, kaip tai suprantama pagal šios nutarties 35 punkte nurodytą jurisprudenciją.
52 Darytina išvada, kad sąlyga dėl fumus boni juris šioje byloje yra tenkinama.
Dėl skubos
53 Primintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas – garantuoti visišką būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragų. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, skuba turi būti įvertinta atsižvelgiant į būtinumą priimti laikinąjį sprendimą, kad būtų išvengta didelės ir nepataisomos žalos šaliai, kuri siekia laikinos apsaugos. Ši šalis turi įrodyti, kad ji, nenorėdama patirti tokios žalos, negali laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl bylos esmės. Siekiant patvirtinti tokios didelės ir nepataisomos žalos egzistavimą, nereikia reikalauti absoliučiai tiksliai įrodyti, kad bus padaryta žala. Pakanka, kad šią žalą būtų galima pakankamai tiksliai numatyti (2020 m. balandžio 8 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑791/19 R, EU:C:2020:277, 82 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
54 Nagrinėjamu atveju Čekijos Respublika teigia, kad kasybos Turovo kasykloje tęsimas, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl esmės (toliau – galutinis sprendimas), reikšmingai sumažintų požeminio vandens lygį netoli sienos su Lenkijos Respublika esančioje Čekijos teritorijoje, o tai irgi sukeltų grėsmę geriamojo vandens tiekimui maždaug 10 000 asmenų Čekijos teritorijoje, taip pat dėl to atsirastų smegduobių, galinčių padaryti žalos pastatams.
55 Konkrečiai Čekijos Respublika teigia, pirma, kad dėl šios kasybos – pirmiausia dėl šios kasyklos sausinimo sistemos – jau dabar iš jos teritorijos į Lenkijos teritoriją nepertraukiamai išteka labai daug požeminio vandens – maždaug 3,10 m³ per minutę. Dėl šio reiškinio, kuris tęsiasi jau dešimtmečius, požeminio vandens lygis greitai nuseko, ypač terciaro ir kvartero sluoksniuose, taip pat išdžiūvo paviršinio vandens srovės. Čekijos Respublika priduria, kad nuo to laiko, kai buvo išduotas iki 2026 m. galiojantis leidimas išgauti rusvąją anglį, pastebėta, kad labai greitai senka požeminis vanduo, – per dešimt mėnesių jis nuseko 9,45 metrų. Remdamasi šiais duomenimis Čekijos Respublika teigia, kad tolesnis Turovo kasyklos eksploatavimas iki galutinio sprendimo paskelbimo galėtų lemti tik dar didesnį požeminio vandens lygio nusekimą, visų pirma paveikiant terciaro ir kvartero sluoksnius.
56 Antra, ši valstybė narė pabrėžia, kad požeminio vandens nusekimas turi tiesioginį poveikį geriamojo vandens tiekimui, nes, pirma, jis veikia Uhelná (Čekijos Respublika) šaltinį, kuris šiuo metu nebegali būti naudojamas visos apimties, siekiant paimti leistiną vandens kiekį, ir, antra, paviršinius šulinius, kuriems kyla pavojus išdžiūti. Tolesnė gavybos veikla Turovo kasykloje, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas, pablogintų hidrologinę Uhelná šaltinio padėtį ir nebūtų įmanoma eksploatuoti šių šulinių, todėl toje teritorijoje kiltų grėsmė geriamojo vandens tiekimui maždaug 10 000 asmenų.
57 Trečia, Čekijos Respublika teigia, kad dėl požeminio vandens lygio nusekimo šiuo metu paveiktoje zonoje požeminis vanduo gali ištekėti ir iš teritorijos, kuri anksčiau nebuvo paveikta.
58 Galiausiai, ketvirta, Čekijos Respublika teigia, kad dėl rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje iki galutinio sprendimo paskelbimo šalia šios kasyklos esantys žemės plotai susmigtų bent nuo 5 iki 10 milimetrų ir dėl to padidėtų poveikis pastatų statikai, taip pat jiems daroma žala.
59 Primintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra nebuvo sumanyta siekiant nustatyti sudėtingų ir itin prieštaringų faktų tikroviškumą. Iš tiesų laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi priemonių, kurios būtinos siekiant atlikti tokius tyrimus, ir daugeliu atvejų tik sunkiai pavyksta juos atlikti laiku (2017 m. lapkričio 20 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 54 punktas).
60 Be to, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, vertindamas tik skubą, turi daryti prielaidą, kad tokias priemones taikyti prašančio subjekto pateikti skundai gali būti pagrįsti, tačiau tai nereiškia, kad teisėjas laikosi kokios nors pozicijos dėl tokių skundų esmės. Didelė ir nepataisoma žala, kurios tikėtinumą reikia įrodyti, yra ta, kuri atitinkamu atveju būtų padaryta atsisakius taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jei ieškinys dėl esmės vėliau būtų patenkintas (2020 m. balandžio 8 d. Nutarties Komisija / Lenkija, C‑791/19 R, EU:C:2020:277, 83 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61 Siekdama įrodyti skubą Čekijos Respublika iš esmės teigia, kad, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas, dėl tolesnės rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje gali reikšmingai nusekti požeminio vandens lygis jos teritorijoje, o dėl to kiltų pavojus, kad maždaug 10 000 asmenų nebus aprūpinti geriamuoju vandeniu ir gali atsirasti smegduobių, kurios padarytų žalos pastatams.
62 Taigi interesai, kuriais remiasi Čekijos Respublika, susiję su argumentais, pagrįstais aplinkos, žmonių sveikatos ir nuosavybės apsauga.
63 Šiomis aplinkybėmis pirmiausia konstatuotina, kad žala, kurią Čekijos Respublika nurodo tariamai patirianti dėl smegduobių daromos žalos pastatams, iš esmės yra finansinio pobūdžio žala. Vis dėlto finansinio pobūdžio žala negali, išskyrus išskirtines aplinkybes, būti laikoma nepataisoma, nes paprastai pinigine kompensacija gali būti atkurta žalą patyrusio asmens padėtis, buvusi prieš atsirandant žalai (2012 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Didžioji Britanija / Taryba, C‑656/11 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:211, 42 punktas).
64 Kadangi Čekijos Respublika nenurodė tokių išimtinių aplinkybių, konstatuotina, kad ši valstybė narė neįrodė, jog daroma nepataisoma žala, kiek tai susiję su žala pastatams, dėl tolesnės rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje atsirandančių smegduobių.
65 Kita vertus žala, susijusi su požeminio vandens lygio nusekimu, ir žala, susijusi su grėsme, kad gyventojai, kurie priklauso nuo šių vandens išteklių, nebus aprūpinti geriamuoju vandeniu, gali sukelti didelės ir nepataisomos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
66 Atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktą bylos medžiagą, pakankamai tikėtina, kad rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje iki galutinio sprendimo paskelbimo gali neigiamai paveikti Čekijos teritorijoje esančio požeminio vandens lygį. Iš tiesų iš šios bylos medžiagos matyti, kad dėl šios gavybos didelis vandens kiekis išteka iš Čekijos teritorijos į Lenkijos teritoriją, o tai labai sumažina požeminio vandens lygį Čekijos teritorijoje, dėl ko gali kilti pavojus, kad gyventojai, priklausantys nuo paveiktų vandens telkinių, nebus aprūpinti geriamuoju vandeniu.
67 Be to, riziką, kad Čekijos teritorijoje esantis požeminis vanduo gali būti pereikvojamas dėl tolesnės rusvosios anglies gavybos, patvirtina tai, kad Lenkijos Respublika ėmėsi didelės apimties korekcinės priemonės, t. y. antifiltravimo pertvaros statybos, kuria, be kita ko, siekiama sumažinti dėl jos gavybos atsirandantį neigiamą poveikį aplinkai. Vis dėlto iš Lenkijos Respublikos rašytinių pastabų dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad tokios pertvaros statyba bus baigta tik 2023 metais.
68 Pirma, primintina, kad, kaip matyti iš SESV 191 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos aplinkos politika skirta, be kita ko, prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei žmonių sveikatos apsaugos. Be to, iš 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 372) 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sąjungos požeminis vanduo yra vertingas gamtinis išteklius, kuris turėtų būti apsaugotas nuo būklės blogėjimo, ypač kai nuo jo priklauso ekosistemos ir aprūpinimas vandeniu žmonėms vartoti.
69 Kaip matyti iš šios nutarties 66 punkto, tolesnė rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje dėl nepertraukiamo didelio vandens kiekio ištekėjimo iš Čekijos teritorijos į Lenkijos teritoriją galėtų lemti reikšmingą požeminio vandens lygio nusekimą, dėl ko nebūtų įmanoma aprūpinti geriamuoju vandeniu gyventojų, kurie yra priklausomi nuo paveiktų vandens telkinių. Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tokia žala yra didelė.
70 Antra, žala aplinkai ir žmonių sveikatai iš principo yra nepataisoma, nes dažniausiai žala tokiems interesams dėl savo pobūdžio negali būti pašalinta atgaline data (2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Austrija, C‑320/03 R, EU:C:2003:543, 92 punktas). Atrodo, kad taip yra nagrinėjamu atveju, nes nusekęs požeminio vandens lygis negalėtų būti atkurtas ir daugybė pasekmių, kurių atsiranda nutrūkus atitinkamų gyventojų aprūpinimui geriamuoju vandeniu, vėliau negalėtų būti ištaisytos – net ir tuo atveju, jei būtų patenkintas Čekijos Respublikos ieškinys dėl esmės.
71 Be to, reikia atsižvelgti į atsargumo principą, kuris yra vienas iš aukšto lygio apsaugos politikos pagrindų, Sąjungos siekiamą aplinkos apsaugos srityje remiantis SESV 191 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, ir atsižvelgiant į kurį turi būti aiškinami Sąjungos teisės aktai dėl aplinkos apsaugos (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Komisija / Lenkija, C‑441/17 R, EU:C:2017:877, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
72 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tolesnė rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje galėtų padaryti didelės ir nepataisomos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
73 Lenkijos Respublikos rašytinėse pastabose dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti argumentai negali paneigti šio vertinimo.
74 Iš tiesų, kalbant apie argumentą, kad Čekijos Respublika neįrodė, jog gavyba Turovo kasykloje yra pagrindinė požeminio vandens nusekimo priežastis, pakanka konstatuoti, kad neginčijama, jog ši veikla yra viena iš jo lygio nusekimo priežasčių, todėl ir pati Lenkijos Respublika manė, kad būtina pastatyti antifiltravimo pertvarą, kad būtų užkirstas kelias šios veiklos sukeliamoms pasekmėms. Taigi Čekijos Respublikos nurodyta žala yra tiesiogiai susijusi su rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje, todėl šiam argumentui negalima pritarti.
75 Dėl Lenkijos Respublikos argumento, kad atviros kasyklos sausinimo sistemos pasekmės Turovo požeminio vandens lygiui Čekijos teritorijoje dėl vykdomos pertvaros statybos būtų laikinos ir atitaisomos, pažymėtina, kad pagal šios valstybės narės pateiktus duomenis šie darbai nebus baigti iki 2023 m. vasario mėnesio. Taigi ši priemonė negali turėti įtakos pasekmėms, kurių atsiranda tęsiant rusvosios anglies gavybą Turovo kasykloje, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas.
76 Taip pat negalima pritarti Lenkijos Respublikos argumentui, kad žala, kurią nurodė Čekijos Respublika, atsirado dėl situacijos, susiklosčiusios iki sprendimų leisti tęsti rusvosios anglies gavybą Turovo kasyklojepriėmimo. Iš tiesų, net jei atrodo, kad dėl šios gavybos daromas neigiamas poveikis požeminiam vandeniui prasidėjo dar prieš priimant šiuos sprendimus, vis dėlto dėl jos gavybos nepertraukiamai vykstančio požeminių vandenų ištekėjimo, kol bus priimtas galutinis sprendimas, gali dar labiau nusekti požeminio vandens lygis Čekijos teritorijoje ir atsirasti nepataisomos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
77 Be to, negalima pritarti Lenkijos Respublikos argumentui, kad rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje nutraukimas iki galutinio sprendimo paskelbimo nei sustabdytų požeminio vandens nusekimą, nei apribotų jo neigiamą poveikį. Iš tiesų konstatuotina, kad net jei šios gavybos nutraukimas neleistų jo lygio atkurti iki tinkamos ribos, tai galėtų užkirsti kelią lygio nepataisomam nusekimui, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
78 Be to, priešingai, nei teigia Lenkijos Respublika, kaip matyti iš šios nutarties 70 punkto, žala, kuri atsiranda dėl Čekijos Respublikos nurodyto požeminio vandens lygio nusekimo ir nutrūkusio gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu, negali būti įvertinta ir atitaisyta vėliau.
79 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sąlyga dėl skubos šioje byloje yra įrodyta.
Dėl interesų pasvėrimo
80 Remiantis šios nutarties 34 punkte priminta jurisprudencija, dar reikia nustatyti, ar pasvėrus interesus reikia taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ar atmesti prašymą taikyti šias priemones.
81 Čekijos Respublikos teigimu, interesas užkirsti kelią didelei ir nepataisomai žalai aplinkai ir žmonių sveikatai, kuri atsirastų tęsiant gavybą Turovo kasykloje, yra viršesnis už Lenkijos Respublikos socioekonominius ir energetinius interesus, kad ši gavyba būtų tęsiama.
82 Iš tiesų visų pirma Lenkijos Respublikos nurodytų socialinių ir ekonominių pasekmių būtų galima išvengti arba jas kompensuoti naudojant esamas priemones, kaip antai Sąjungos lėšas, kurios leistų sukurti naujų darbo vietų. Be to, Čekijos Respublikos teigimu, rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje nutraukimas nebūtinai lemtų Turovo elektrinės veiklos nutraukimą, nes šią elektrinę galėtų aprūpinti kitos Lenkijos teritorijoje esančios rusvosios anglies kasyklos. Galiausiai, atsižvelgiant į atsargumo principą, Čekijos Respublikos interesas apsaugoti požeminio vandens lygį yra viršesnis už Lenkijos Respublikos interesą išvengti šios gavybos nutraukimo pasekmių, kurios yra visiškai ekonominio pobūdžio.
83 Lenkijos Respublika tvirtina, kad rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje nutraukimas, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas, sukeltų didelių aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių pasekmių. Be to, Čekijos Respublikos paprašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų grėsmę Lenkijos Respublikos energetiniam saugumui.
84 Dėl pasekmių aplinkai Lenkijos Respublika pabrėžia, kad staigus rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje nutraukimas paveiktų šioje kasykloje esančią aplinkos pusiausvyrą ir sudarytų kliūčių užtikrinant kasyklosteritorijossaugumą, siekiant ją uždaryti ir sutvarkyti jos teritoriją. Konkrečiai kalbant, pirma, tai, kad kasykloje nėra sausinimo sistemos, lemtų jos nevaldomą užtvindymą, dėl ko prasidėtų neigiami fizikiniai ir cheminiai procesai. Antra, kasybos saugumo darbų nutraukimas galėtų sukelti nuošliaužų. Galiausiai, trečia, dėl staigaus gavybos nutraukimo kiltų požeminių smūgių telkinio teritorijoje rizika ir padidėtų gaisrų ir nevaldomo dujų išsiveržimo į atmosferą pavojus.
85 Dėl grėsmės energetiniam saugumui Lenkijos Respublika pažymi, kad gavybos Turovo kasykloje nutraukimas neišvengiamai lemtų Turovo elektrinės sustojimą. Šios valstybės narės teigimu, atsižvelgiant į šios elektrinės technologinę sandarą, sustabdžius visas jos gamybos grandis, nebūtų galima atnaujinti jos veiklos. Dėl to stipriai sutriktų Lenkijos elektros energijos sistemos pusiausvyra, o tai lemtų elektros energijos gamybos praradimą, kuris gali būti lygus 50 milijonų kWh per metus, taip pat didelę finansinę žalą. Nors buvo numatyta, kad 2021 m. ši elektrinė tenkins maždaug 4,5 % elektros energijos paklausos Lenkijos teritorijoje, jos sustojimas sukeltų pavojų elektros energijos tiekimo saugumui maždaug 3,7 milijono namų ūkių.
86 Be to, dėl Turovo elektrinės sustojimo didelei Lenkijos teritorijos daliai kiltų sisteminio nepakankamumo rizika, o tai lemtų elektros energijos tiekimo Lenkijos vartotojams nutrūkimą. Be šios elektrinės, atsiradus gedimui Lenkijos pietuose, kiltų tiesioginė grėsmė tarpvalstybinėms Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Čekijos Respublikos jungtims. Šios elektrinės eksploatacija leistų užtikrinti elektros energijos sistemos veikimo saugumo reikalavimus, kaip jie apibrėžti Sąjungos teisėje. Galiausiai sustojus Turovo elektrinei būtų sutrukdyta įgyvendinti svarbius projektus ir investicijas energetikos srityje.
87 Dėl neigiamų socialinių pasekmių Lenkijos Respublika pažymi, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų Turovo kasyklos ir Turovo elektrinės darbuotojų atleidimą iš darbo. Be to, gavybos Turovo kasykloje nutraukimas taip pat turėtų poveikį subrangos įmonių darbuotojams. Uždarius šią kasyklą ir elektrinę, tiesiogiai būtų prarasta maždaug 5 000 darbo vietų, o netiesiogiai – 10 000 darbo vietų. Galiausiai, priešingai, nei teigia Čekijos Respublika, šios socialinės žalos negali padengti Sąjungos fondai.
88 Iš vertinimų, atliktų nagrinėjant skubos sąlygą, matyti, kad rusvosios anglies gavyba Turovo kasykloje, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas, gali padaryti didelės ir nepataisomos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.
89 Kita vertus, konstatuotina, pirma, kad Lenkijos Respublika tik bendrai teigia, jog nutraukus jos gavybą būtų padaryta žalos kasyklos „aplinkosauginei pusiausvyrai“. Be to, nors šios valstybės narės nurodyta tariama žala aplinkai atsirastų dėl to, kad nutraukus tokią gavybą neįmanoma apsaugoti ir paruošti kasyklos vietą, siekiant ją galutinai demontuoti, pažymėtina, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų ne galutinį Turovo kasyklos demontavimą ar saugumo darbų sustabdymą, o tik laikiną rusvosios anglies gavybos šioje kasykloje nutraukimą, kol bus paskelbtas galutinis sprendimas. Be to, pažymėtina, kad šios dienos sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė patenkinti Čekijos Respublikos prašymą nagrinėti bylą C‑121/21 pirmenybės tvarka pagal Procedūros reglamento 53 straipsnį.
90 Antra, dėl Lenkijos Respublikos argumentų, grindžiamų grėsme jos energetiniam saugumui, elektros energijos tiekimui Lenkijos vartotojams ir tarpvalstybinei prekybai elektros energija, pažymėtina, pirma, kad ši valstybė narė nepagrindė teiginio, jog, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, Turovo elektrinė, atsižvelgiant į jos technologinę sandarą, galutinai sustotų.
91 Antra, iš Lenkijos Respublikos rašytinių atsakymų į Teisingumo Teismo klausimus matyti, kad šios valstybės narės teritorijoje esančios elektrinės prijungtos prie nacionalinės elektros energijos sistemos ir kad kiekvienos iš jų pagaminta elektros energija perduodama į žemos įtampos skirstymo tinklą, o vėliau – galutiniams vartotojams. Be to, iš šių atsakymų taip pat matyti, kad elektros energijos sistemos operatoriai turi užtikrinti elektros energijos gamybos ir vartojimo Lenkijos teritorijoje pusiausvyrą ir kad dėl to jie turi duoti nurodymus elektrinėms, kad jos, atsižvelgdamos į šios sistemos poreikius, padidintų arba sumažintų savo elektros energijos gamybą.
92 Iš to matyti, kad nors staiga sustojus elektrinei galėtų kilti neigiamų pasekmių, elektros energijos sistemos operatoriai gali subalansuoti elektros energijos sistemą, kad kompensuotų tokį elektrinės sustojimą. Taigi Lenkijos Respublika pakankamai neįrodė, kad rusvosios anglies gavybos Turovo kasykloje nutraukimas keltų realią grėsmę jos energetiniam saugumui, elektros energijos tiekimui Lenkijos vartotojams ar tarpvalstybinei prekybai elektros energija. Be to, tariama žala, kurią nurodo Lenkijos Respublika dėl negalėjimo įgyvendinti svarbių projektų ir investicijų energetikos srityje, bet kuriuo atveju negali būti svarbesnė už argumentus, susijusius su aplinka ir žmonių sveikata.
93 Galiausiai, trečia, pažymėtina, kad Lenkijos Respublikos nurodyta socialinė ir ekonominė žala, susijusi su Turovo kasyklos ir elektrinės bei subrangos įmonių darbuotojų darbo vietų panaikinimu, iš esmės yra finansinio pobūdžio žala, kuri, išskyrus išskirtines aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma, nes paprastai pinigine kompensacija gali būti atkurta žalą patyrusio asmens padėtis, buvusi prieš atsirandant žalai (2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Prancūzija / Taryba, C‑479/07 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:137, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
94 Nors Lenkijos Respublika tvirtina, kad šie darbuotojai dėl negrįžtamo kasyklų ir Turovo elektrinės veiklos nutraukimo būtų priversti galutinai nutraukti profesinę veiklą, iš šios nutarties 90 punkto matyti, kad ši valstybė narė neįrodė, jog, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, šios kasyklos ir šios elektrinės veikla būtų nutraukta negrįžtamai.
95 Šiomis aplinkybėmis, sveriant interesus, pusiausvyra krypsta Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudai.
96 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia patenkinti šios nutarties 1 punkte nurodytą Čekijos Respublikos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remdamasi šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja nutaria:
1. Įpareigoti Lenkijos Respubliką nedelsiant iki sprendimo, kuriuo bus užbaigta byla C‑121/21, paskelbimo nutraukti rusvosios anglies gavybą Turovo (Lenkija) kasykloje.
2. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.