Byla T‑462/12 R
Pilkington Group Ltd
prieš
Europos Komisiją
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Konkurencija – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, paskelbimas – Prašymo užtikrinti tariamai verslo paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumą atmetimas – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Skuba – Fumus boni juris – Interesų palyginimas“
Santrauka – 2013 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis
1. Teismo procesas – Įstojimas į bylą – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo baigtimi – Vertinimas atsižvelgiant į pasekmes prašymą leisti įstoti į bylą padavusių asmenų ekonominei arba teisinei padėčiai
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnis)
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija
(SESV 256 straipsnio 1 dalis, 278 ir 279 straipsniai; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Komisijos sprendimo, susijusio su viename iš jos sprendimų esančios informacijos konfidencialumo užtikrinimu, vykdymo sustabdymas – Būtinybė, kad Bendrojo Teismo sprendimas išliktų veiksmingas pagrindinėje byloje
(SESV 278 straipsnis)
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Įrodinėjimo pareiga – Ieškovui kilusi rimta ir nepataisoma žala – Žala jo paties interesams – Žala bendrovės ieškovės darbuotojų interesams – Netaikymas
(SESV 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)
5. Pagrindinės teisės – Privataus gyvenimo gerbimas – Privataus gyvenimo sąvoka – Taikymas įmonėms – Taikymo sritis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis)
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Rimta ir nepataisoma žala – Rimtos ir nepataisomos žalos pagrindinėms teisėms rizika
(ESS 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, SESV 278 ir 279 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 47 straipsniai)
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala – Žala, atsiradusi dėl Komisijos sprendimo atmesti prašymą apsaugoti dokumentų, kurių kopijos padarytos vykstant patikrinimui pagal Reglamento Nr. 17 14 straipsnį, konfidencialumą – Nebuvimas
(SESV 278 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 2 dalis)
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl Komisijos sprendimo atmesti prašymą užtikrinti viename iš jos sprendimų, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, esančios informacijos konfidencialumą – Su verslo paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumu susiję pagrindai – Iš pirmo žvilgsnio neatrodantys nepagrįsti pagrindai
(SESV 278 ir 339 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 47 straipsniai)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Bendrojo Sąjungos veiksmų skaidrumo principo ir su neatskleidimu susijusių teisėtų interesų palyginimas
(SESV 339 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)
1. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 15–17, 20 punktus)
2. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 24, 25, 36 punktus)
3. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 28–33 punktus)
4. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 40 punktą)
5. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 44 punktą)
6. Atsižvelgiant į skubą, ir su išlyga, kad išnagrinėta fumus boni juris sąlyga, turi būti imtasi prašomų laikinųjų priemonių, jeigu, atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti rimtai ir nepataisomai pakenkta ieškovo pagrindinėms teisėms.
Iš tiesų vėliausiai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria Pagrindinių teisių chartijai buvo suteiktas toks pats statusas kaip ir Sąjungos pirminei teisei, ir kurioje šiai chartijai suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims, jau pati gresianti rizika, kad bus padaryta rimta ir nepataisoma žala pagrindinėms teisėms, turi būti vertinama kaip žala, kuri pateisina prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
(žr. 45, 53 punktus)
7. Žr. nutarties tekstą.
(žr. 56 punktą)
8. Vykstant procedūrai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga dėl fumus boni juris yra tenkinama, kai bent vienas iš šalies, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytų pagrindų, skirtų pagrindiniam ieškiniui pagrįsti, iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas ir bet kuriuo atveju neatrodo nepagrįstas dėl to, kad susijęs su kilusiais sudėtingais teisės klausimais, kurių išspręsti iš karto neįmanoma ir kuriuos reikia išsamiai išanalizuoti, tačiau to negali padaryti laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas ir jie turi būti išnagrinėti per procesą pagrindinėje byloje, arba kai iš šalių diskusijų matyti, kad egzistuoja dideli teisiniai prieštaravimai, kurių negalima iš karto išspręsti.
Nagrinėjant prašymą sustabdyti Komisijos sprendimo, kuriuo atmetamas ieškovo prašymas neskelbti viename iš jos sprendimų esančios konfidencialios informacijos, vykdymą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas iš principo gali padaryti išvadą, kad nėra fumus boni juris tik tada, jeigu aptariama informacija akivaizdžiai yra nekonfidenciali, priešingu atveju jis neatsižvelgtų į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra papildomo ir laikinojo pobūdžio, bei į gresiančią riziką, kad bus paneigtos pagrindinės teisės tos šalies, kuri siekia šių teisių laikinos apsaugos. Taip būtų, pavyzdžiui, jeigu verslo paslaptį sudaranti informacija, kurios konfidencialumą reikia užtikrinti, būtų pateikta ieškovo viešoje metinėje ataskaitoje ar akte, kuris skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
(žr. 58, 59 punktus)
9. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas negali prima facie atmesti galimybės, kad atskleidus su įmone susijusią informaciją, kurią žino tik ribotas asmenų skaičius, gali būti padaryta rimtos žalos ieškovui ir taip gali atsitikti, net jeigu informacija yra penkerių ar daugiau metų senumo. Iš tiesų suinteresuotasis asmuo gali įrodyti, kad, nepaisant informacijos senumo, ji vis dar yra esminis jo verslo pozicijos veiksnys. Taip pat negalima akivaizdžiai atmesti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalis, pagal kurią komercinių interesų ar slapto pobūdžio dokumentų konfidencialumas išimties tvarka gali būti užtikrinamas 30 metų ar, jei reikia, ir pasibaigus šiam laikotarpiui, gali turėti poveikį vertinimui, kurį šiuo atveju reikia atlikti.
Šiuo atžvilgiu net darant prielaidą, kad ši informacija gali būti laikoma sudarančia ieškovo verslo paslaptį, norint sužinoti, ar objektyviai ji verta apsaugos, reikės palyginti ieškovo interesą, t. y. kad informacija nebūtų atkleista, ir bendrąjį interesą, t. y. kad Sąjungos institucijų veikla būtų vykdoma kuo labiau gerbiant atvirumo principą. Tačiau tokių egzistuojančių skirtingų interesų palyginimui reikės atlikti išsamų vertinimą, kurio gali imtis tik bylą iš esmės sprendžiantis teismas.
(žr. 70–72 punktus)